Civilinė byla Nr. 2A-553/2011

                                     Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)                                                                                  

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,   

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei A. G.,

atsakovo UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ atstovui advokatui V. M.,

trečiojo asmens VĮ Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiltų ekspertų centras“ ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1784-524/2010 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tiltų ekspertų centras“, tretieji asmenys Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų ir 2009-10-30 paslaugų viešojo pirkimo-paradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

          

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiais Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo neskelbtinų derybų būdu „Estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ komisijos 2009-10-05 priimtą sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, 2009-10-16 priimtą sprendimą dalyvauti pirkime kviesti UAB „Miestprojektas“ (Cowi grupės narys), UAB „Tiltų ekspertų centras“, UAB „Kelvista“, 2009-10-19 priimtą sprendimą pripažinti UAB „Cow Lietuva“ pasiūlymą neatitinkančiu konkurso sąlygų jį atmesti, 2009-10-23 sprendimą derėtis su UAB „Kelvista“ dėl geriausio finansinio rezultato, 2009-10-23 priimtą sprendimą sudaryti „Estakados krašto kelyje Nr. 2006 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ teikimo sutartį su UAB „Tiltų ekspertų centras“ nustatant techninio projekto bendrą vertę su PVM – 800 000 Lt; pripažinti negaliojančia 2009-10-30 Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-(9.40)-1037, sudarytą tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Tiltų ekspertų centras“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti UAB „Tiltų ekspertų centras“ jos parengtas ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai perduotas techninio projekto dalis, o Šilutės rajono savivaldybės administracijai iš UAB „Tiltų ekspertų centras“ priteisti sumokėtus už projekto dalių parengimą 250 000 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija vykdė viešąjį estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos pirkimą. Viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendi­mų pagrindu buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartis Nr. R5-(9.40)-1037 su UAB „Tiltų ekspertų centras“ dėl estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio pro­jekto parengimo paslaugos. Pirkimo komisija 2009-10-05 posėdyje, atsižvelgdama į finansavimo sutartį, sudarytą tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susi­siekimo ministerijos, nusprendė estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ projekto rengimo paslaugos pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu, nes pinigai projekto rengimui yra skirti iš 2009 metų Kelių priežiūros ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos plėtros pro­gramos finansavimo lėšų, todėl jos turi būti panaudotos 2009 metais. Toks atsakovo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3, 42, 56 straipsniams. Šilutės rajono savivaldybės administracija, Pirkimo sąlygose nenustačiusi reikalavimų ūkio subjektų grupei, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus ir neužtikrino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo. Pirkimo sąlygose ne iki galo aprašydama sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmi­mo procedūrą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, o priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūly­mo nepatvirtinusi pasiūlymų eilės ir nesuėjus įstatymo numatytam terminui, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies. Pirkimo komisijos 2009-10-19 protokolu Nr. 2009/6-3 pri­imtas sprendimas atmesti UAB „Cowi Lietuva“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuo­se nustatytų reikalavimų, ir prašyti UAB „Kelvista“ patikslinti duomenis apie kvalifikaciją po to, kai jau priėmė sprendimą kviesti dalyvį UAB „Kelvista“ į derybas derėtis dėl geriausio finansinio re­zultato, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį. Neteisėtų procedūrų pagrindu Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009-10-30 su UAB „Tiltų ekspertų centras“ sudarė Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R5-(9.40)-1037,  kuri laikytina niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo neskelbtinų derybų būdu „Estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė-Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ komisijos: 2009-10-05 protokolu Nr. 2009/6-1 priimtą sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu; 2009-10-16 protokolu Nr. 2009/6-2 priimtą sprendimą dalyvauti pirkime kviesti UAB „Miestprojektas“ (Cowi grupės narys), UAB „Tiltų ekspertų centras“, UAB „Kelvista“; 2009-10-19 protokolu Nr. 2009/6-3 priimtą sprendimą pripažinti UAB „Cow Lietuva“ pasiūlymą neatitinkančiu konkurso sąlygų 11.6 punkto; 2009-10-23 protokolu Nr. 2009/6-4 priimtą sprendimą derėtis su UAB „Kelvista“ dėl geriausio finansinio rezultato; 2009-10-23 protokolu Nr. 2009/6-5 priimtą sprendimą sudaryti „Estakados krašto kelyje Nr. 2006 „Šilutė-Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ teikimo sutartį su UAB „Tiltų ekspertų centras“ nustatant techninio projekto bendrą vertę su PVM – 800 000 Lt; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-10-30 Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R5-(9.40)-1037, sudarytą tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Tiltų ekspertų centras“. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija vykdė viešąjį estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos pirkimą. Pirkimo komisija 2009-10-05 posėdyje, atsižvelgdama į finansavimo sutartį, pasirašytą tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susi­siekimo ministerijos, nusprendė estakados krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė projekto rengimo paslaugos pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų pagrindu buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. R5-(9.40)-1037 su UAB „Tiltų ekspertų centras“ dėl estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio pro­jekto parengimo paslaugos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad viešųjų pirkimų atlikimas nes­kelbiamų derybų būdu galimas tik išimtiniais atvejais, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalė­jo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bū­dais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie yra neišvengiami siekiant nedelsiant reaguoti į įvykius, kurie viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, t. y. stichinės nelaimės ir pan. Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija parinktą pirkimo būdą motyvavo būtinumu skubiai panaudoti projekto įgyvendinimui jau paskirtas lėšas ir tuo, kad organizuojant paslaugos pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais, įstatyme nustatytais terminais negalima dėl trumpo termino, skirto lėšų pasisavinimui. Teismo nuomone, kiekvieno viešojo pirkimo tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organiza­cijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), todėl techninio projekto parengimas, siekiant išnaudoti atsakovo biudžete turimas lėšas ar numatytas skirti kitas lėšas, negali būti laikomas viešojo pirkimo tikslu ir pateisinti ypatingos skubos aplinkybių. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas finansavimas neatitinka įvykio, kuris leistų ypatingos skubos tvarka atlikti viešąjį pirkimą, dėl to Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2009-10-05 protokolu Nr. 2009/6-1 pri­imtas sprendimas estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugų viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, prieštarauja VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytiems reikalavimams bei VPĮ numatytiems principams: skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo (VPĮ 3 str.). Be to, teismo teigimu, iš VPĮ nuostatų matyti, jog įstatymo leidėjas įtvirtino aiškiai apibrėžtas pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdymo prielaidas, tokio pirkimo pradžios momentą ir momentą, kada derybos laikomos įvykusiomis. Perkančioji organizacija, gavusi tinkamus tiekėjų pasiūlymus, turi juos vertinti pagal pirkimo sąlygas ir derybose dėl jai geriausio rezultato išrinkti laimėtoją. VPĮ 24 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato reikalavimus pirkimo dokumentams, joje įtvirtintas reikalavimas pirkimo dokumentuose nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams. Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija, neskelbtinų derybų būdu vykdydama viešąjį pirkimą, į derybas nusprendė kviesti tris kandidatus, todėl pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatas privalėjo nustatyti reikalavimus ūkio subjektų grupei. Taip pat Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos patvirtintose viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygose ne iki galo aprašyta sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo procedūra, tuo pažeisti VPĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija, viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygose nenustatęs reikalavimų ūkio subjektų grupei, pažeidė VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus ir neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo; viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygose ne iki galo aprašydama sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmi­mo procedūrą, nesilaikė VPĮ 24 straipsnio 1 dalies, priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūly­mo nepatvirtinusi pasiūlymų eilės ir nesuėjus įstatymo numatytam terminui, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalį. Taip pat teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2009-10-19 posėdyje vertinusi pirkimo dalyvių atitiktį pirkimo dokumentuose nustaty­tiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, nutarė atmesti UAB „Cowi Lietuva“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose, t. y. konkurso sąlygų 11.6 p., nustatytų reikalavimų. Teismas nustatė, kad UAB „Cowi Lietuva“ pasiū­lymo atmetimo priežastys yra susijusios ne su tiekėjų pasiūlymų rengimo reikalavimais, o su kvalifikacijos reikalavimais ir juos patvirtinančiais dokumentais, todėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, leidžiančios atmesti pateiktą pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, taikymas nepagrįstas. Teismo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo komisijos 2009-10-19 protokolu Nr. 2009/6-3 pri­imtas sprendimas atmesti UAB „Cowi Lietuva“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuo­se nustatytų reikalavimų ir prašyti UAB „Kelvista“ patikslinti duomenis apie kvalifikaciją po to, kai jau priėmė sprendimą kviesti dalyvį UAB „Kelvista“ į derybas derėtis dėl geriausio finansinio re­zultato, prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms, pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 5 dalies imperatyvią nuostatą. Teismas konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos vykdant „Estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ viešąjį pirkimą 2009-10-05, 2009-10-16, 2009-10-19, 2009-10-23 protokolais priimti sprendimai yra neteisėti, prieštarauja VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams, pažeidžia 32 straipsnio 5 dalies imperatyvią nuostatą, taip pat VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl pripažintini negaliojančiais. Kadangi vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir VPĮ įtvirtinti principai, pripažinus negaliojan­čiais Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, jų pagrindu sudaryta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo su­tartis laikytina niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Byloje nustatyta, kad dalis darbų, t. y. projektavimo darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui  – vietos savivaldos institucijai. Teismas, įvertinęs, kad atliktas darbas kaip individualus projektas, jo panaikinimas dvišalės restitucijos prasme yra neįmanomas, be to, pritaikius prokuroro prašomą restitucijos būdą iš esmės būtų pažeistas viešasis interesas, nes  Šilutės rajono savivaldybės administracija būtų priversta grąžinti 250 000 Lt UAB „Tiltų ekspertų centras“ ir dėl to iš esmės pablogėtų atsakovų turtinė padėtis bei būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, todėl vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintu protingumo principus bei 1.2 str. įtvirtintu teisinio apibrėžtumo principu, sprendė, kad restitucija netaikytina (CK 6.145 str. 2 d.).

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Atsakovas UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, remdamasis ieškovo nurodytais tariamais Šilutės rajono savivaldybės administracijos padarytais pirkimo procedūrų pažeidimais, nepagrįstai nusprendė pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia. Ieškovas savo argumentus dėl pažeistų imperatyvių teisės normų ir VPĮ įtvirtintų principų grindė išimtinai Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-02-04 rašte Nr. 4S-407 išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytais pažeidimais. Iš byloje pateikto Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-04-21 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/12-12 matyti, kad minėta tarnyba pripažino, jog VPĮ principai nebuvo pažeisti, tuo pačiu paneigė savo anksčiau nustatytus pažeidimus, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia. Taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcija nenustatė jokių pažeidimų, kurie būtų susiję su pirkimo procedūromis ar sutarties vykdymu.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai prioritetą teikė formaliam pirkimo procedūrų reikalavimų laikymuisi, o ne racionaliam viešųjų pirkimų tikslo ir principų užtikrinimui. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovas UAB ,,Tiltų ekspertų centras“, kaip tiekėjas, patirtų neadekvačių ir nepateisinamų nuostolių, nors nepadarė jokio pažeidimo. Teismas neįvertino sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių. Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių. Teismo išvada, kad pirkimą galima suskirstyti etapais ir jau įvykdytos dalies nepirkti, yra nepagrįstas ir padaryta neįvertinus pirkimo objekto. Nesant galimybei techninio projekto parengimo paslaugos suskirstyti etapais, jau įvykdyta dalis taps beverte, jei bus vykdomas naujas pirkimas, o tai yra neproporcinga pasekmė.

3. Teismas neišsprendė klausimo dėl UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ procesinės padėties. UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ nei dalyvaudamas viešajame pirkime, nei vykdydamas sutartį jokių teisės aktų ar kitų reikalavimų nepažeidė, veikė sąžiningai ir tinkamai, todėl bendrovė nepagrįstai byloje buvo nurodyta atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.

4. Teismo sprendimas neatitinka sprendimo turtinį reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendime nebuvo išdėstyti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikti atsikirtimai ir paaiškinimai, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta dėl šio atsakovo pateiktų argumentų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė kokį sprendimą priėmė dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją, nors motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atmeta ieškovo reikalavimą taikyti restituciją. Netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl restitucijos, teismas tai turėjo nurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje bei nurodyti, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Taip pat privalėjo nurodyti apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

5. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius oficialiuosius rašytinius įrodymus. Byloje pateikti valstybės institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai – 2010-04-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-12, 2010-04-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/12-12, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Šiuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, kad atliekant pirkimą ir sudarant sutartį įstatymo principai nebuvo pažeisti, įrodo ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. 

6. Teismas neišsprendė ieškovo ir atsakovų reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų paskirstymo. Ieškinio patenkinimo iš dalies atveju teismas privalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija pasirinkdama vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ principus. Neskelbiamų derybų būdu institutas taikomas, kai susiklosto ypatingos skubos aplinkybės, kurios tiesiogiai turi būti saistomos viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų būdu sutarties sudarymo ir vykdymo. Byloje nustatyta, kad pirkimo finansavimui lėšos buvo gautos Kelių priežiūros programos pagal 2009-09-28 Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos automobilių kelių administracijos sudarytą finansavimo sutartį. Atsakovas pirkimą galėjo įvykdyti tik neskelbiamų derybų būdu, priešingu atveju sudaryti sutartį dėl paslaugos pirkimo nebūtų pavykę. Teismas nepagrįstai susiaurino aplinkybių ratą, kurioms esant leidžiama neskelbiamų derybų procedūra ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kaip viršijančių įprastines ekonominio gyvenimo ribas.

2. Teismo sprendime konstatuoti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos, vykdant viešąjį konkursą, padaryti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 32 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 39 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimai yra formalūs.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ginčo sutartį nepripažinti negaliojančia. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo suformuluotą taisyklę nustačius viešųjų pirkimų principų ir teisės normų esminius pažeidimus sutartis gali būti nepripažinta negaliojančia tuo atveju, jei nustatoma, jog išimtinėmis aplinkybėmis sutarties negaliojimas turėtų neproporcingų ekonominių padarinių. Byloje nustatyta, kad dalis darbų, t y. projektavimo darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai, kuri sumokėjo atsakovui UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ 250 000 Lt. Atliktas darbas – individualus projektas, kurio negalima perleisti ar panaudoti kitame projekte. Todėl atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija, pripažinus sutartį niekine, patirs neproporcingus ekonominius padarinius.

4. Teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismo sprendime nebuvo išdėstyti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikti atsikirtimai ir paaiškinimai. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė argumentus, dėl kurių ieškovo reikalavimą taikyti restituciją atmetė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina, nors turėjo nurodyti, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Taip pat neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Pagrįstos teismo išvados dėl atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos pasirinkto viešojo pirkimo būdo teisinio vertinimo.

2. Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos argumentai, kad teismo sprendime konstatuoti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 32 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 39 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimai neva yra formalūs, grindžiami neteisingu VPĮ nuostatų aiškinimu, nepagrįstai padarytus įstatymo pažeidimus vertinant kaip nereikšmingus, formalius ir nepakankamus priimant teismo sprendimui pagrįsti.

3. Nepagrįsti atsakovų skundų argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į teismų praktiką bei į sutartį sudariusių šalių interesus ir nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nepripažinti sutarties negaliojančia. Šie atsakovų argumentai padaryti pasirinktinai ir atsietai nuo bendro turinio vertinant teismų praktikos pateiktą teisės aiškinimą.

4. Atsakovų nurodomi teismo sprendimo turinio trūkumai nesudaro teisinio pagrindo sprendimą naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Atsakovas UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareikštais apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad jie yra pagrįsti.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ apeliaciniu skundu sutinka.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, o taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje keliami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 3 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta perkančiajai organizacijai pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri leistų įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos viešųjų pirkimų institutą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos taip pat išplaukia, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad, atliekant viešojo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2009 m. spalio 5 d. posėdyje nusprendė estakados krašto kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė projekto rengimo paslaugos pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų pagrindu buvo sudaryta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R5-(9.40)-1037 su UAB „Tiltų ekspertų centras“ dėl estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio pro­jekto parengimo paslaugos.

VPĮ 42 straipsnio, nustatančio prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdus, 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu gali tik esant VPĮ 56 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad viešųjų pirkimų atlikimas neskelbiamų derybų būdu galimas tik išimtinais atvejais, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, be kita ko, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, o aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl neskelbiamų derybų, kaip bendrai tvarkai išimtinio pirkimo būdo, specifiškumo, kurias reguliuojančios nuostatos turi būti taikomos ir aiškinamos siaurai ir taikomos tik esant VPĮ nustatytoms specialioms sąlygoms, leidžiančioms vykdyti tokį pirkimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų laikymosi aspektu, būtina atsižvelgti į viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo tikslus ir viešųjų pirkimų principus; pastaraisiais privaloma vadovautis, taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasirinkdamas vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ principus. Apeliantas nurodo, kad pirkimo finansavimui lėšos buvo gautos Kelių priežiūros programos pagal 2009-09-28 Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos automobilių kelių administracijos sudarytą finansavimo sutartį, todėl atsakovas pirkimą galėjo įvykdyti tik neskelbiamų derybų būdu, nes priešingu atveju nebūtų spėjęs panaudoti projekto įgyvendinimui skiriamų lėšų.

Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Byloje nustatyta, kad sprendimas skirti lėšas estakados krašto kelyje Nr. 206 Šilutė – Rusnė projektui parengti, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 717 ,,Dėl 2009 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskyrimo“. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2009 m. liepos 16 d. raštu ,,Dėl kvietimo pasirašyti sutartis“ pakvietė atsakovą Šilutės rajono savivaldybę sudaryti 2009 m. finansavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sąlyga. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu skiriamas finansavimas neatitiko įvykio, kuris leistų ypatingos skubos tvarka atlikti viešąjį pirkimą, pagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas viešuosius pirkimus rengti VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra neteisėtas. VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų suponuoja tai, kad, atsižvelgiant į VPĮ 56 straipsnio nuostatų specifiškumą ir išimtinį pobūdį, tik preciziškas sąlygų, taikomų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu, vykdymas atitiks viešųjų pirkimų principus. Dėl to, konstatavus VPĮ 56 straipsnio neteisėtą taikymą, pripažintinas ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, imperatyviųjų nuostatų pažeidimas. Aplinkybė, kad į neskelbiamas derybas buvo pakviesti daugiau nei vienas tiekėjas savaime neužtikrina, kad minėtų VPĮ numatytų principų buvo laikomasi ir nepagrindžia, kad vykdant ginčo pirkimą šie principai nebuvo pažeisti.

 Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos duomenis pagrįstai konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos vykdant „Estakados krašto kelyje Nr. 206 „Šilutė–Rusnė“ techninio projekto parengimo paslaugos“ viešąjį pirkimą 2009-10-05, 2009-10-16, 2009-10-19, 2009-10-23 protokolais priimti sprendimai yra neteisėti, prieštarauja VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams, pažeidžia 32 straipsnio 5 dalies imperatyvią nuostatą, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio įtvirtintus principus. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija iš esmės neginčija teismo nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisijos, padaryti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 32 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 39 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimai yra formalūs. Tokie argumentai atmestini, nes viešųjų pirkimų principų laikymasis reiškia ir beatodairišką pirkimo atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tokių normų nesilaikymas suponuoja pagrindą pirkimą laikyti neskaidriu, nesąžiningu, pažeidžiančiu lygiateisiškumo principą ir kitus viešųjų pirkimų principus. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“  v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Tačiau teisėjų kolegija išsamiau nurodytų pažeidimų neanalizuoja, nes, visų pirma, juos plačiai ir visapusiškai atskleidė pirmosios instancijos teismas, be to, konstatavus, jog pirkimas negalėjo būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, kitų pažeidimų nustatymas esminės teisinės reikšmės teismo sprendimui neturi.

Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas, pripažindamas negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 30 d. paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, nepagrįstai prioritetą teikė formaliam pirkimo procedūrų reikalavimų laikymuisi, o ne racionaliam viešųjų pirkimų tikslo ir principų užtikrinimui. Apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje yra konstatuota, jog ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių. Tačiau tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai (pvz., dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusios išlaidos, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusios išlaidos, išlaidos, patirtos keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidos, susidariusios dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų) nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusioms su bendru interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Apeliantų nurodyti argumentai, kad pripažinus negaliojančia ginčo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį jie patirs nuostolių, atmestini, nes tokio pobūdžio ekonominiai interesai negali lemti teismo sprendimo nepripažinti sandorio negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pagrįstai netaikė restitucijos konstatavęs, jog panaikinimas dvišalės restitucijos prasme neįmanomas, taip pat iš esmės pablogėtų atsakovų turtinė padėtis (CK 6.145 str. 2 d.). Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio sprendžia restitucijos taikymo ar netaikymo klausimą apie tai nurodydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl restitucijos netaikymo pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau išvados dėl restitucijos netaikymo nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, tai pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai pildytina. Tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kaip kad nurodė apeliantai.

Nepagrįstas apelianto UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ argumentas, kad bendrovė byloje turėjo būti įtraukta ne atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra prašymas pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 30 d. paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir UAB ,,Tiltų ekspertų centras“. Atsižvelgiant į tai, kad šios sutarties pripažinimas negaliojančia susijęs su UAB ,,Tiltų ekspertų centras“ teisėmis ir teisėtais interesais, apeliantas pagrįstai į bylą buvo įtrauktas atsakovu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje sprendimo dalyje neišdėstė atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktų atsikirtimų ir paaiškinimų. Tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų, todėl minėtas procesinės teisės pažeidimas nėra pagrindas naikinti teismo skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo, teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl privalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Reikalavimas taikyti restituciją nelaikytinas savarankišku, kadangi yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį. Išvestinio reikalavimo netenkinimas nereiškia, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių. 

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvai nėra pagrindo.

Netenkinant atsakovų apeliacinių skundų, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimą papildyti nurodant, kad restitucija netaikytina. 

 

 

Teisėjai                                                                                          Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                      Nijolė Piškinaitė 

 

                                                                                                       

                                                                                                      Donatas Šernas