Civilinė byla Nr. e2A-139-553/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18261-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.3; 2.6.18.3; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Deglas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barsera“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“, J. K., A. K., R. B., V. P., K. Č., A. G., I. B., M. N., D. V., E. V., A. A., S. A., G. M., M. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Deglas“, UAB „Vilniaus stogai“ (toliau – Vilniaus stogai) ir bankrutuojančiai UAB „Barsera“ (toliau – BUAB „Barsera“) dėl nuostolių atlyginimo, kurį patikslinęs, prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ solidariai 29 406,56 Eur nuostolių atlyginimą; 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir, lygiomis dalimis, bylinėjimosi išlaidas; 2) alternatyviai prašė, teismui pirmą ieškinio reikalavimą atmetus, priteisti jam 29 406,56 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Barsera“, nurodant priteistą sumą sumokėti iš bendrovės bankroto administravimo išlaidų.
2. Ieškovas paaiškino, kad 2015 m. sausio 27 d. su UAB „Barsera“ sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria asmeninės nuosavybės teise įsigijo iš šios atsakovės, be kita ko, po 7/10 dalis buto (toliau – Butas) ir 199,17 kv. m stogo terasos (toliau – Terasa), esančių (duomenys neskelbiami), (toliau – Turtas). Likusias 3/10 dalis Turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo D. R. G. su J. G., kurie 2018 m. lapkričio 9 d. Dovanojimo sutartimi nurodytą dalį padovanojo ieškovui. Ieškinio pareiškimo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso visas Turtas.
3. 2019 metais ieškovo bute per sienų siūles ėmė tekėti vanduo. Buvo apgadintas ieškovo turtas. Ieškovas pranešė apie tai UAB „Barsera“, tačiau ši veiksmų nesiėmė. Vanduo į butą skverbėsi per siūles toliau, atsirado pelėsis ir kitos su drėgmės patekimu nuo stogo terasos susijusios problemos. Ieškovas apie tai informavo UAB „Barsera“, tačiau pastaroji veiksmų užpylimo priežastims nustatyti ir pašalinti nesiėmė.
4. Siekdamas sustabdyti butui daromą žalą ieškovas kreipėsi į namo administratorių UAB „Mano būstas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Vilnius“). Administratorius pasamdė V. B. E., turintį teismo eksperto statusą (toliau – ir ekspertas), kuris atliko užpylimų priežasčių įvertinimą ir 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė Statybinių tyrinėjimų aktą (toliau – Aktas). Ekspertas nustatė esminius buto stogo Terasos konstrukcinius defektus – broką, padarytą statybos metu. Ekspertas nustatė, kad Turto sugadinimą sąlygojo šios priežastys: netinkami konstrukciniai sprendimai, netinkamos medžiagos ir netinkamai atlikti darbai. Konstrukcinių defektų esmė – atvirkščias stogas statybos metu įrengtas su nesandaria hidroizoliacija, panaudojus ne stogo paskirčiai skirtus ir sandarumo negalinčius užtikrinti lauko darbams skirtus drenažinius latakus. Dėl šios priežasties vanduo patenka į stogo konstrukciją, iš kurios nesant vandens nudrenavimo nuo hidroizoliacinio sluoksnio galimybės, vanduo išteka į pastoginio buto – ieškovo buto, patalpas.
5. Gavęs eksperto išvadas, ieškovas pasamdė rangos kompaniją UAB „Norai“ defektams ištaisyti. 2021 m. birželio 1 d. ieškovas pateikė atsakovei UAB „Barsera“ pretenziją. 2021 m. birželio 18 d. atsakovė atsakė, kad nesutinka su pretenzija, mano, jog vandens pralaidumą sukėlė netinkama Terasos priežiūra. Nesutikimą pagrindžiančių duomenų nepateikė.
6. Ieškovas nurodo, kad trūkumų nustatymui patyrė 500 Eur išlaidas eksperto paslaugoms, o trūkumų pašalinimui būtiniems rangos darbams ir medžiagoms – 28 906,56 Eur. Ieškovas dėl turto trūkumų iš viso patyrė 29 406,56 Eur išlaidas, kurias prašė priteisti.
7. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad įvertinęs, be kita ko, tai, jog atsakovei UAB „Barsera“ iškelta bankroto byla, reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo reiškia trims atsakovėms – namo statybos rangovėms UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai”, kaip solidarioms atsakovėms, ir alternatyvų reikalavimą – UAB „Barsera“, kaip Turto pardavėjai ir statytojai.
8. Grįsdamas reikalavimą atsakovėms UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, ieškovas nurodė, kad nurodytos bendrovės atsakovės UAB „Barsera“ užsakymu rangos santykių pagrindu atliko namo statybos darbus. UAB „Deglas“ atliko Terasos, esančios virš ieškovui priklausančio Buto, apdailos – apklijavimo grindų plytelėmis, darbus, o UAB „Vilniaus stogai“ atliko visus kitus ginčo statybos darbus, tame tarpe namo stogo įrengimą, jo hidroizoliacijos įrengimą, latakų ant stogo įrengimą.
9. Ieškovas, būdamas Buto savininku, savo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl statybos darbų defektų tiesiogiai iš rangovų, grindžia tuo, kad rangovai turi įstatyminę pareigą atsakyti už paslėptus defektus statinio konstrukcijoje be kaltės, taigi privalo atlyginti garantiniu laikotarpiu dėl defekto ieškovo patirtus nuostolius.
10. Ieškovas pažymėjo, kad reiškia reikalavimą abiem rangovams – UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“, dėl nuostolių atlyginimo solidariai, nes iš Akto turinio matyti, jog abu rangovai darbus atliko su defektais, nėra įmanoma nustatyti, kokia dalimi atskiri defektai sąlygojo drėgmės patekimą į Butą, abiejų rangovų atlikti nekokybiški darbai buvo drėgmės patekimo į butą priežastis, o bent vienam iš jų darbus atlikus kokybiškai vanduo į butą nebūtų patekęs. Rangovų atsakomybė už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus preziumuojama.
11. Ieškovas akcentavo, kad prižiūrėti lietaus nuotekų sistemą, tame tarpe ir jos dalis, esančias ant ginčo Terasos, buvo ne jo, o UAB „Mano būstas Vilnius“ pareiga.
12. Grįsdamas reikalavimą atsakovei UAB „Barsera“, ieškovas pažymėjo, kad alternatyvus reikalavimas UAB „Barsera“ reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.399 straipsnio , bei 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip Buto pardavėjui ir statytojui. Ieškovas nurodo ir pažymi, kad Turto pirkimo–pardavimo sutartimi turto pirkėjams nebuvo suformuluoti jokie specialūs turto priežiūros darbai ar eksploatavimo (naudojimo) rekomendacijos; sutarties 6 punkte, 8.3 papunktyje atsakovė patvirtino ir garantavo, jog sutarties sudarymo metu nėra statybinių trūkumų ir atitinkamai prisiėmė paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir pan.) 10 metų atsakomybės garantiją. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Barsera“ buvo namo statytojas, kad vykdant statybos darbus ieškovas nedalyvavo, tuo metu jis dar nebuvo Buto savininku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas turto, kurio defektų pašalinimo išlaidų reikalaujama byloje, bendrasavininkiu ir vieninteliu šias išlaidas faktiškai asmeniškai patyrusiu asmeniu, yra tinkamas ieškovas byloje dėl jų atlyginimo.
15. Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrindą (nėra keliami reikalavimai, susiję su galima netinkama stogo ir (ar) lietaus nuotekų sistemos priežiūra; ieškovas nereikalauja atlyginti jokių dėl netinkamos bendrojo naudojimo objektų galimai kilusių nuostolių), teismas nusprendė, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams – atitinkamai rangovams ir turto pardavėjui (statytojui).
16. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo pradžios, teismas nusprendė, kad reikalavimus teisme ieškovas rangovams (UAB „Vilniaus stogai“ ir UAB ‚Deglas“) pareikšti turėjo per vienerius metus nuo pretenzijos jiems pateikimo 2020 m. liepos 1 d., t. y. iki 2021 m. liepos 1 d., o ieškinį pardavėjai UAB „Barsera“ turėjo pareikšti per šešis mėnesius nuo tada, kai šioji iki paties ieškovo nustatyto termino reikalavimų neįvykdė, t. y. per 6 mėnesius nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Vertinant, kad pretenzija dėl nekokybiškai įrengto stogo buvo pateikta jau 2019 metais, o pats ieškovas nurodo, jog jau 2019 metais kilo problemos dėl patalpų užliejimo po lietaus, ieškinio senaties terminai suėjo dar anksčiau. Teismas nusprendė, kad nustatytus ieškinio senaties terminus ieškovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankišką pagrindą šioje byloje pareikštą ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
17. Teismas nurodė, kad išlaidos tai daliai darbų, kuriuos UAB „Norai“ atliko, remontuodama užlietas patalpas, kaip ir išlaidos už eksperto paslaugas, siekiant nustatyti defektus, gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, kurių reikalauti jis gali per 3 metus nuo tada, kai apie tokią žalą sužinojo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovui teigiant ir byloje esant duomenims, kad anksčiausi pratekėjimai nuo stogo į patalpas atsirado 2019 metų vasarą, statybinių tyrinėjimų aktas surašytas 2020 metų vasarą, senaties termino šiuo atveju ieškovas nebūtų praleidęs. Tačiau pažymėjo, kad tokie reikalavimai šiuo atveju yra išvestiniai iš pagrindinio – atlyginti išlaidas tariamiems stogo statybos metu padarytiems defektams ištaisyti. Be to, reikalaudamas aptariamų papildomų nuostolių ieškovas turėtų įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe neteisėtus atsakovais šioje byloje patrauktų subjektų veiksmus, t. y. tai, kad jie statybos darbus, kuriems garantija nepasibaigusi, atliko su defektais, taip pat tai, jog konkretūs trūkumai lėmė (buvo priežastis) papildomų ieškovo nuostolių atsiradimą.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovas, tiek reikšdamas reikalavimus rangovams, tiek statybos objekto pardavėjui, turi pareigą įrodyti tai, jog statybos objektas turi trūkumų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu.
19. Teismas nurodė, kad byloje svarstyta ekspertizės skyrimo galimybė, tačiau jos skyrimą ypatingai komplikavo ir tai, jog nėra išlikusi statinio projektinė dokumentacija ir tai, kad, siekiant išsiaiškinti ginčui reikšmingą faktinę situaciją, reikėtų nuardyti dalį daugiabučio gyvenamojo namo stogo, be to, kai kurių aplinkybių apskritai neįmanoma patikrinti, nes, ieškovo užsakymu, perdarant stogą jos buvo panaikintos. Į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra informatyvūs, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, tačiau juose užfiksuoti duomenys nepakankami objektyvioms specialių žinių reikalaujančioms išvadoms padaryti. Ieškovo į bylą pateikta eksperto išvada, nepaisant to, kad ją vienos šalies prašymu atlikęs specialistas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, šiuo atveju išskirtinės įrodomosios reikšmės neturi ir vertintinas, kaip paprastas rašytinis įrodymas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju neordinarią ir ypač įrodinėjimo procesą komplikuojančią situaciją sukūrė ne tik tai, kad nėra pateikta statybos proceso dokumentacija, bet ir paties ieškovo nepakankamai rūpestingas ir atsakingas elgesys rengiantis savo teisių gynybai bei savavališkai ir vienašališkai atliekant daugiabučio gyvenamojo namo stogo pertvarkymo darbus.
20. Byloje ginčo dėl to, kad daugiabučiame gyvenamajame name virš buto buvo įrengtas atvirkštinis plokščiasis eksploatuojamasis stogas, nėra, o surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti, jog lietaus nuotekų sistema, skirta vandeniui nuo eksploatuojamo stogo surinkti, buvo įrengta.
21. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas jo paties nurodomų statybos defektų neįrodė.
22. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ne tik neneigė, jog niekuomet nevalė ir faktiškai neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų sistemos ir ginčo stogo paviršiaus, dar daugiau – jis įrodinėjo, kad neturėjo pareigos tai daryti. Kad tokios priežiūros neatliko pats, neneigė ir ieškovas. Nors UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė duomenis, kad, jo užsakymu, 2020 m. liepos mėn. UAB „Norai“ atliko stogo lietaus nutekėjimo sistemos valymo darbus (DOK-37342), UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovė paaiškino, jog tuomet buvo valomi tik ant namo fasado esantys lietvamzdžiai, lietaus vandenį nuo ginčo terasos surenkanti lietaus nuotekų surinkimo sistema nebuvo valoma. Tai iš esmės patvirtina ir pateiktas UAB „Norai“ (vėliau atlikusios ir ieškovo užsakytus darbus) parengto atliktų darbų akto turinys.
23. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vandens patekimą nuo daugiabučio gyvenamojo namo stogo į ieškovo butą lėmė netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra.
24. Teismas konstatavo, kad ieškovo pasamdytas ekspertas V. B. E. patvirtino, jog daugiabučio gyvenamojo namo stogas buvo perdarytas iš atvirkštinio į tiesioginį bei ant jo pastatyta nauja medinė terasa, pakeista lietaus nuotekų sistema. Būtent tokia ir buvo jo rekomendacija išdėstyta Statybinių tyrinėjimų akte, todėl sutiktina su atsakovėmis, kad tokiu būdu ieškovas iš esmės savavališkai, su namo administratoriaus patarimu, pritarimu ir žinia, tačiau be kitų daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčių sutikimo ir be statybą leidžiančių dokumentų (priešingų duomenų byloje nėra) atliko daugiabučio gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto prasme.
25. Teismas nurodė, kad neteisėtai atlikta daugiabučio gyvenamojo namo stogo rekonstrukcija iš esmės jį pagerinant leidžia ieškovui patogiau juo naudotis. Be to, atlikta stogo rekonstrukcija leidžia namo administratoriui – UAB „Mano Būstas Vilnius“ – stogą ir lietaus nuotekų sistemą toliau prižiūrėti „nieko nedarant“, kaip nurodė UAB „Mano Būstas Vilnius“, bet tai nekelia problemų namo gyventojams. Toks sprendimas (atmetus neteisėtos statybos faktą) iš esmės yra galimas, tačiau jo kaštai neturi pagrindo tekti pirminiams stogo statybos rangovams ir (ar) statybos objekto pardavėjui, neįrodžius, kad ankstesni darbai, nors ir paprastesni, buvo atlikti nekokybiškai.
26. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai dėl išlaidų tariamiems defektams pašalinti atlyginimo atsakovėms yra ne tik pareikšti praleidus nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus, bet ir nepagrįsti iš esmės, nes daugiabučio gyvenamojo namo stogo statybos defektų faktas byloje liko neįrodytas, o atsakovės įrodė labiausiai tikėtiną vandens prasiskverbimo nuo stogo į butą priežastį – daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų sistemos nepriežiūrą.
27. Atmetęs pagrindinius ieškovo reikalavimus priteisti tariamų statybos defektų šalinimo išlaidas iš rangovų (solidariai iš UAB „Vilniaus stogai“ ir UAB ‚Deglas“) arba alternatyviai – buto pardavėjo (BUAB „Barsera“), teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl susijusių nuostolių priteisimo, ieškovui neįrodžius nei atsakovių neteisėtų veiksmų, nei jų (ne)atliktų darbų ir papildomai ieškovo patirtų nuostolių priežastinio ryšio, nes byloje nustatyta priešingai – labiausiai tikėtina patalpų užliejimo priežastimi šiuo atveju buvo tinkamai įrengtos lietaus nuotekų sistemos visiška nepriežiūra.
28. Konstatavęs, kad labiausiai tikėtina lietaus vandens prasiskverbimo pro stogą į ieškovo butą priežastis buvo netinkama daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekų vamzdyno priežiūra, teismas nurodė, jog klausimas, kas turėjo pareigą tai atlikti ir kieno tai atsakomybė – ieškovo, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendrasavininkų (kitų trečiųjų asmenų) ar namo administratoriaus (UAB „Mano Būstas Vilnius“) – nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, nes išeina už jos ribų, dėl to teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo L. G. ieškinį bei priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Vilnius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vandens patekimą lėmė netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra. Akcentavo, kad įrodinėjant, kas lėmė vandens patekimą nuo stogo į patalpas, privaloma vertinti būtent esminę sąlygą – priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
29.2. Eksperto V. B. E. pateiktame statybinių tyrinėjimų akte nustatyta, kad Terasa statybos metu įrengta su nesandaria hidroizoliacija, panaudojus ne stogo paskirčiai skirtus, sandarumo negalinčius užtikrinti lauko darbams skirtus drenažinius latakus, dėl to vandeniui patenkant į stogo konstrukciją, iš kurios nesant vandens nudrenavimo nuo hidroizoliacinio sluoksnio galimybės, jis išteka į pastoginio buto patalpas. Statybos inžinierius pateikė du variantus, kaip galima išspręsti susidariusią situaciją. Tiek pirmuoju, tiek antruoju variantu, kuriais įforminami neteisėti veiksmai, t. y. netinkamai įrengta ieškovo terasa pasireiškia per šių neteisėtų veiksmų turinį – Netinkamas nuolydis, neįrengtos deformacinės siūlės (nesandari hidroizoliacija), pažeista plytelių klijavimo technologija. Pažymėjo, kad šiuos veiksmus turėjo atlikti atsakovai, tačiau jų neatliko ir tokiais neteisėtais veiksmais nekokybiškai įrengė Terasą.
29.3. Ieškovas pasamdė atlikti Terasos grindų dangos remonto darbus UAB „Norai“. UAB „Norai“ atliktų darbų akte nurodomi šie atlikti darbai – su plytelių ardymu susiję darbai, sluoksnio darbai (atsižvelgiant į V. B. E. nustatytą defektą – pažeistą plytelių klijavimo technologiją); nuolydžio formavimo darbai (atsižvelgiant į V. B. E. nustatytą defektą – netinkamą nuolydžio defektą) bei hidroizoliacijos sumontavimą (atsižvelgiant į eksperto V. B. E. nustatytą defektą – neįrengtos deformacinės siūlės (nesandari hidroizoliacija).
29.4. Atkreipė dėmesį, kad po UAB „Norai“ atliktų darbų trečiasis asmuo daugiau nė karto negavo pranešimo iš ieškovo dėl užpylimų, užliejimo ir pan. UAB „Norai“ atlikti Terasos tvarkymo darbai įrodo, kad trečiasis asmuo dėl savo neva netinkamos priežiūros dėl lietaus latakų visiškai neatitinka minėto conditio sine qua non, kadangi problema išnyko visai, kuomet buvo atlikti UAB „Norai“ terasos tvarkymo darbai, o trečiasis asmuo, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus tokiu pačiu principu, administruoja ir prižiūri pastatą.
29.5. Būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė neteisėtų veiksmų atsiradimą ir, atitinkamai, nuostolius, kurie buvo pašalinti tik tuomet, kai ieškovas savo lėšomis pasamdė UAB „Norai“ atlikti Terasos tvarkymo darbus. Būtent ieškovo pateikto akto motyvais buvo išspręsta problema, kuri nebepasikartoja.
29.6. Teismas nepagrįstai išplėtė trečiojo asmens atsakomybės ribas pagal jungtinės veiklos sutartį. Trečiasis asmuo teikė paslaugas sutartiniais pagrindais. 2016 m. rugsėjo 21 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis (toliau – Sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Sutarties 4.1.2.1 papunktyje numatytos trečiojo asmens pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūra, tačiau pagal Sutartį trečiasis asmuo neturėjo pareigos valyti lietaus latakų. Jokių pretenzijų pagal Sutartį dėl lietaus latakų neišvalymo nėra gavęs, o tai patvirtina, kad Sutarties šalys suprato Sutarčių apimtį ir ribas.
29.7. Vien tai, kad asmuo sudaro sutartį su daugiabučio namo bendrija ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu dėl atskirų paslaugų, susijusių su daugiabučiu namu, jis per se (savaime) netampa daugiabučio namo administratoriumi. Paslaugų sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip administravimo sutartis tik tokiu atveju, kai bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai perleidžia paslaugų teikėjui bendrojo naudojimo objektų valdymą. Šia Sutartimi nėra perleistas bendrojo naudojimo objektų valdymas, tai reiškia, kad Sutarties šalis sieja tik tie įsipareigojimai, kurie aptariami Sutartyje. Atitinkamai, ir pateiktas bendrojo naudojimo aprašas yra tik dokumentas, detalizuojantis, kas sudaro bendrojo naudojimo objektus, bet tai nėra dokumentas, kuris įtvirtina trečiojo asmens pareigas, ką jis turi prižiūrėti.
29.8. Visi trečiojo asmens įsipareigojimai ir pareigos aptartos Sutartyje, kurioje, atitinkamai, lietaus latakų priežiūra (valymas) ir pan. nėra numatyta, todėl teismo argumentai, kad neva daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta, jog visiems bendrasavininkiams priklauso Lietaus nuotekų sistema, tipas - vidinė, išorinė lietaus vandens šalinimo sistema (13 punktas) yra patenkantys į trečiojo asmens atsakomybės ribas, visiškai neatitinka Sutarties turinio ir šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl paslaugų turinio.
30. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas L. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo L. G. ieškinį bei priteisti trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Vilnius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas; atmesti skundo motyvus, jog trečiasis asmuo neturėjo prižiūrėti lietaus nuotekų sistemos bei periodiškai ją valyti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Ieškovas sutinka su skundo dalimi, kurioje dėstomas nesutikimas su sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta, jog ieškovo turto sugadinimą bei vandens patekimą į pastato vidų lėmė ne atsakovų netinkami veiksmai, o netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra, ir prie skundo prisideda (CPK 309 straipsnis). Tačiau ieškovas nesutinka su antrąja skundo dalimi, kuria ginčijama sprendimo dalis, susijusi su trečiojo asmens pareigomis prižiūrėti stogą bei lietaus nuotekų sistemą.
30.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo statybos eksperto kvalifikaciją turinčio V. B. E. rašytine išvada bei liudytojo paaiškinimais 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu, tačiau pernelyg didelę reikšmę suteikė pačių atsakovių paaiškinimams dėl to, kaip buvo įrengta lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistema. Atsakovių paaiškinimai nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, be to, akivaizdu, kad jie buvo suinteresuoti duoti tokius paaiškinimus. V. B. E. išvadomis teismas nusprendė nesivadovauti išimtinai tais argumentais, kuriuos nurodė patys atsakovai, įrodinėdami, kad išvados neva tai nėra patikimos (dėl neva tai per trumpos naudotos liniuotės stogo nuolydžiui pamatuoti ir pan.).
30.3. Teismas sprendime nustatė, kad Terasa bei lietaus nuotekų sistema esą buvo neteisingai eksploatuojama. Tačiau ši pozicija buvo paneigta V. B. E. parodymais, kad nei daiktai ant Terasos, nei galimas lietaus nuotekų sistemos užsikimšimas, esant tinkamai įrengtai stogo hidroizoliacijai, nesudarytų sąlygų vandens patekimui į patalpas, o vanduo tiesiog kauptųsi ant stogo. Be to, šią poziciją paneigia aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus pastatams išvalius lietaus nuotekų sistemą patalpų užpylimai tęsėsi ir 2020 m., tai patvirtina UAB „Mano būstas“ pateikti 2020 m. pranešimai apie patalpų užpylimus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog latakas yra sausas, taigi neužsikišęs. Teismas sprendime nepaaiškino, kaip tai galėjo atsitikti.
30.4. Nesutinka, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ neturėjo pareigos prižiūrėti tinkamo lietaus nuotekų sistemos veikimo.
30.5. Įvertinus trečiojo asmens sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo matyti, kad sutarties 4.1.2.1 papunktis numato trečiojo asmens pareigą už eksploatavimo darbų tarifą atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą, pagal 4.1.2.4 papunktį atlikti vidaus nuotekų tinklų pravalymą. Namo lietaus nuotekų sistema yra priskiriama vidaus nuotekų tinklams, kuriuos trečiasis asmuo įsipareigojo valyti (organizuoti pravalymą). Be to, pagal šios sutarties bendrosios dalies 2.1 papunktį trečiasis asmuo įsipareigojo teikti namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, nors pastarąją aplinkybę neigė, teigdamas, kad techninės priežiūros nevykdė iki 2023 metų.
30.6. Byloje yra įrodymai, kad trečiasis asmuo faktiškai valė lietaus nuotekų sistemą 2020 m. liepos mėn. (ieškovui išrašyta sąskaita už 2020 m. liepos mėn.). Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie tai, kad lietaus nuotekų trapus parkavimo aikštelėje ir kieme valė 2019 m. lapkričio mėn.
30.7. Trečiasis asmuo surašytuose kasmetiniuose Namo apžiūros aktuose darė įrašus apie lietaus nuotekų sistemą, Terasą, ant stogo esančias lietaus nuotekų sistemos įlajas, kad jas reikia valyti (žr. 2020 m. birželio 22 d. apžiūros aktą). Taigi faktiniais veiksmais trečiasis asmuo taip pat patvirtino prisiimtą pareigą stebėti šių sistemų būklę bei jomis rūpintis.
30.8. Trečiasis asmuo (jo darbuotojai) atliko namo, kaip statinio, techninę priežiūrą.
30.9. Ieškovo nuomone, trečiasis asmuo turėjo prižiūrėti lietaus nuotekų sistemą bei periodiškai ją valyti. Skundo teiginiai dėl netinkamo sutarties uždarumo principo taikymo šiuo atveju yra nepagrįsti, nes bylos dalyviais buvo visos trečiojo asmens ir namo patalpų savininkų sudarytos sutarties dėl pastato eksploatavimo ir administravimo šalys, o ieškovas, būdamas šios sutarties šalimi, pateikė savo poziciją dėl sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, kuri nesutapo su trečiojo asmens pozicija. Teismas, vertindamas šios sutarties nuostatas, sutarties uždarumo principo nepažeidė.
31. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė UAB „Deglas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
31.1. Skundžiamu sprendimu ieškovo L. G. ieškinys ir juo reiškiami reikalavimai atsakovams UAB „Deglas“, UAB „Vilniaus stogai“ ir BUAB „Barsera“ buvo atmesti dvejais savarankiškais pagrindais: dėl ieškinio pareiškimo praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Apeliaciniame skunde apeliantė nepasisako nei ieškinio senaties termino (ne)praleidimo, nei ieškovo ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo klausimais.
31.2. Teismo sprendimas atmesti ieškinį nėra grindžiamas trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu skundžiamomis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir argumentais dėl vandens patekimo pro namo stogą į patalpas priežasčių ar trečiojo asmens sutartiniais įsipareigojimais ir (ar) trečiojo asmens sutartine atsakomybe (t. y. aspektais, kuriuos skundžia trečiasis asmuo), šie argumentai nesudaro teismo sprendimo motyvų ieškovo ieškinio netenkinti.
31.3. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei konstatuotas aplinkybes, sudarančias teismui pagrindą spręsti, kad vandens patekimą nuo stogo į patalpas lėmė netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra. Jokių šią teismo išvadą paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde trečiasis asmuo nepateikė ir juo labiau neįrodė nei atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ neteisėtų veiksmų, nei tariamo priežastinio ryšio tarp atsakovų UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ atliktų statybos darbų ir vandens patekimo per namo stogą į patalpas.
31.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesprendė klausimo ir nepasisakė dėl konkretaus subjekto, turinčio pareigą prižiūrėti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą (lietaus latakus), todėl nėra neaišku, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo nenustatytas aplinkybes ir laiko, kad skundžiamu sprendimu pareigą prižiūrėti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą pirmosios instancijos teismas priskyrė konkrečiai trečiojo asmens kompetencijai, tokiu būdu tariamai išplėsdamas trečiojo asmens atsakomybės ribas.
31.5. Apeliaciniame skunde pateikiami deklaratyvūs samprotavimai, kuriais trečiasis asmuo bando paneigti turimas sutartines pareigas ir atsakomybes, yra visiškai nepagrįsti. UAB „Mano būstas Vilnius“ teikė ginčo pastato administravimo paslaugas, privalėjo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, atlikti jų profilaktiką. Atsakovė UAB „Deglas“ mano, kad ginčo atveju UAB „Mano Būstas Vilnius“ sutartinių pareigų tinkamai nevykdė – tinkamai neprižiūrėjo paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos, jos profilaktiškai nevalė, todėl ilgainiui naudojama ji užsikimšo ir sukėlė atitinkamus padarinius – vandens išsiliejimą į stogo konstrukciją, persipylimą ant stogo paviršiaus ir negalėjimą vandeniui nuo stogo pasišalinti, vėliau perbėgimą į bendrojo naudojimo ir ieškovo patalpas.
31.6. Atsakovė UAB „Deglas“ pilna apimtimi palaiko savo argumentus, išdėstytus šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei išsakytus teismo posėdžiuose, ir prašo apeliacinės instancijos teismo tais argumentais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
32. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus stogai“ prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą arba netenkinti trečiojo asmens apeliacinio skundo ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. CPK 47 straipsnio 4 dalis nustato, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Kadangi šioje byloje trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ dalyvavo ieškovo pusėje, o ieškovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir tokiu būdu neturi intereso, kad šis sprendimas būtų panaikintas ir ieškinys patenkintas, darytina išvada, jog CPK 47 straipsnio 4 dalies prasme UAB „Mano Būstas Vilnius“, pateikęs apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, veikia prieš ieškovo interesus. Dėl to konstatuotina, kad šiuo atveju apeliacinis procesas pagal UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo yra negalimas, todėl nutrauktinas.
32.2. Pažymėjo, jog šioje byloje ieškinys yra atmestas ieškovui praleidus ieškinio senatį, t. y. CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ teismo sprendimo dalyje dėl ieškinio atmetimo CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, nekvestionuoja. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinių skundų dėl sprendimo nėra pateikę. Tai reiškia, kad šioje byloje suėjus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytam apeliacinio skundo padavimo (teikimo) 30 dienų terminui – teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio atmetimo CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ieškovui praleidus ieškinio senatį, yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad šioje byloje trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinis skundas neturi procesinės įtakos ir pasekmių įsiteisėjusiam teismo sprendimui dalyje dėl ieškinio atmetimo CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas ir šiuo pagrindu.
32.3. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniame skunde turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei konkrečius įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius šias aplinkybes, tačiau nenurodė.
33. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Barsera“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Stogo dangos įrengimo defektų buvimą apeliantė įrodinėja tuo, kad, pakeitus stogo dangą, vanduo nebepatenka į patalpas, nors stogo ir (ar) jo vandens nutekėjimo sistemos niekas ir toliau tariamai visiškai neprižiūri. Taigi, apeliantė įrodinėja, kad stogo bei vandens nuotekų sistema ir jos veikimas iš viso nėra būtini tinkamam pastato eksploatavimui, pastato išsaugojimui. Tačiau apeliantė nenurodė jokių statybą reglamentuojančių aktų nuostatų, kurios nustatytų, kad įrengtos vandens nuotekų sistemos išmontavimas ar neveikimas dėl nepriežiūros laikytinas tinkamu pastato eksploatavimu.
33.2. Apeliantė neginčija sprendime konstatuotų aplinkybių, kad: lietaus nuotekų vamzdynas buvo visiškai užsikimšęs ir dėl to nuo ginčo stogo vandens surinkti negalėjo; dėl nepriežiūros stogo lietaus nuotekų sistema negalėjo surinkti vandens, kai ant stogo buvo pastatyta nenumatyta didelių gabaritų pavėsinė, iš trijų pusių sandariai sujungta su grindimis, pats stogas buvo tiek neprižiūrimas, jog ant jo augo medeliai, o stogas buvo naudojamas dar ir ant jo buvusio baseino vandens išpylimui; ieškovas ne tik savavališkai ir vienašališkai atliko stogo pertvarkymo darbus, bet ir neinformavo apie numatomą jų atlikimą atsakovių, kuriuos vertino esant atsakingiems dėl tokių darbų poreikio atsiradimo; pakeitus stogo dangą buvo panaikinta galimybė atsakovėms fiksuoti reikiamus duomenis (įrodymus), o pats ginčo objektas yra sunaikintas jį perdarius. Taigi, apeliantė šiame ginče stojo į ieškovo pusę, kuris, faktiškai dalyvaujant ir apeliantei atliko veikas, kurios panaikino galimybę protingomis priemonėmis nustatyti ir tuos duomenis, kuriais atsakovės būtų galėjusios pagrįsti savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo.
33.3. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė trečiojo asmens atsakomybės ribas pagal jungtinės veiklos sutartį, visiškai nepagrįstas, nes skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas, kas turėjo pareigą atlikti lietaus nuotekų vamzdyno priežiūrą ir kieno tai atsakomybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo L. G. patikslintas ieškinys atsakovėms UAB „Deglas“, UAB „Vilniaus stogai“, BUAB „Barsera“ dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
37. Byloje nustatyta, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), su 119,17 kv. m stogo terasa ieškovas L. G. kartu su tėvais įsigijo 2015 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Barsera“ (daugiabučio namo statytojo), o 2018 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas tapo vieninteliu šio turto savininku (CBP-18246).
38. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, stogo Terasa pažymėta aprašant butą, tačiau ji nėra įregistruota kaip atskiras objektas (CBP-18246, DOK-1508).
39. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad UAB „Barsera“ užsakymu ginčo objekte 2013 m. liepos 10 d. stogo įrengimo darbus atliko UAB „Vilniaus stogai“ (DOK-1508, DOK-117288). 2013 m. rugpjūčio 9 d. statybos darbų sutarties pagrindu UAB „Deglas“ ant įrengto ginčo stogo (Terasos) atliko pagrindo paruošimo ir plytelių klijavimo darbus (DOK-98663, DOK-54615, DOK-117288).
40. Į bylą nepateikta, nes visi proceso dalyviai tvirtino neturintys, ginčo objekto projektinės dokumentacijos (planų, brėžinių, etc.) ir jos, dedant protingas įmanomas pastangas, gauti nepavyko.
41. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Mano būstas Vilnius“ užsakymu statybos inžinieriaus, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo V. B. E. atliktų statybinių tyrinėjimų, kurių tikslas – lietaus vandeniui patenkant pro stogą (Terasą), ištirti esamą stogo konstrukciją, nustatyti pratekėjimo priežastis bei teikti pasiūlymus esamai padėčiai ištaisyti, 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytą aktą (CBP-18246). Šiuo aktu, o taip pat ir tyrinėjimus atlikusio V. B. E., teisme apklausto liudytoju 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ieškovas įrodinėjo defektų faktą, t. y. kad atsakovų UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ netinkamai atlikti statybos darbai lėmė vandens patekimą pro namo stogą į patalpas.
42. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimai dėl išlaidų tariamiems defektams pašalinti atlyginimo atsakovėms šioje byloje ne tik pareikšti praleidus nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus, bet ir nepagrįsti iš esmės, nes statybos defektų faktas byloje liko neįrodytas.
43. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“, skųsdamas teismo sprendimą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad vandens patekimą į patalpas lėmė netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išplėtė UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakomybės ribas pagal jungtinės veiklos sutartį, nes trečiasis asmuo neturėjo pareigos prižiūrėti tinkamo lietaus nuotekų sistemos veikimo.
44. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su skundu, t. y. sutinka su skundo pirmąja dalimi, kurioje dėstomas nesutikimas su sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta, jog ieškovo turto sugadinimą bei vandens patekimą į pastato vidų lėmė ne atsakovų netinkami veiksmai, o netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra, ir šioje dalyje prie skundo prisideda (CPK 309 straipsnis). Tačiau ieškovas nesutinka su antrąja skundo dalimi, kuria ginčijama sprendimo dalis, susijusi su trečiojo asmens pareigomis prižiūrėti stogą bei lietaus nuotekų sistemą.
Dėl skundo argumentų (ne)pagrįstumo
45. Šiuo atveju tiek apeliantė, tiek ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, kad vandens patekimą į ieškovo butą ir namo bendrojo naudojimo patalpas lėmė netinkama stogo bei vandens nuotekų sistemos priežiūra. Nurodė, kad vandens prasiskverbimą į pastato vidų lėmė rangovų UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ netinkamai atlikti statybos rangos darbai. Teigė, kad teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo statybos eksperto kvalifikaciją turinčio V. B. E. rašytine išvada bei jo paaiškinimais 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu, tačiau perdėtą reikšmę suteikė pačių atsakovių paaiškinimams dėl to, kaip buvo įrengta lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistema, kurių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).
47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).
48. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas nuostolių, patirtų dėl namo stogo statybos darbų defektų nustatymo ir šalinimo, atlyginimo, ieškovas byloje turėjo pareigą įrodyti atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ atliktų stogo statybos darbų trūkumus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
49. Nagrinėjamu atveju stogo statybos darbų trūkumus ieškovas įrodinėjo byloje esančiu statybos inžinieriaus V. B. E. statybinių tyrinėjimo aktu ir jame nurodytais atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ atliktų statybos darbų defektais (terasos dangoje neįrengtos deformacinės siūlės; neteisingai pakloti plytelių klijai; stogas, kuriame įrengta terasa, yra be nuolydžio, ant stogo įrengtas drenažinio tipo latakas yra skirtas teritorijų paviršinio vandens tvarkybai, bet netaikytinas stogams; po terasos danga kūgeliais į viršų ant nenustatyto tipo, spėjamai bituminės ritininės hidroizoliacijos paklotas drenažinis lakštas, kurio paklojimo būdas neužtikrina vandens nudrenavimo). Tačiau pirmosios instancijos teismas šiame akte nurodytus atsakovių UAB „Deglas“ ir UAB „Vilniaus stogai“ atliktų statybos darbų trūkumus pripažino neįrodytais.
50. Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vandens patekimo į ieškovo butą ir namo bendrojo naudojimo patalpas priežasčių, vertino ne tik atsakovių atstovų ir jų kviestų liudytojų paaiškinimus, bet ir ieškovo teismui pateiktą statybos inžinieriaus V. B. E. surašytą statybinių tyrinėjimų aktą bei paties eksperto paaiškinimus 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu, o taip pat ir kitus šalių teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamojo stogo įrengimas atitinko tiek STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, tiek Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose taisyklėse „Stogų įrengimo darbai. Plokščių eksploatuojamų stogų įrengimas“ (DOK 36313) nurodomus reikalavimus tokiam stogui įrengti. Tuo tarpu V. B. E. išvadą, kurioje nurodoma, kad vandens surinkimo ir nutekinimo vamzdžiai pro sienos parapetą yra išvesti ir įjungti į fasadinius lietvamzdžius, o tokiu būdu, horizontaliuose vamzdžiuose nesant techninės galimybės įrengti antrojo lygio drenažinės vietos vandeniui nuo hidroizoliacinio sluoksnio nuvesti, paklotas drenažinis lakštas netenka prasmės, be to, esą jo paklojimo būdas (kūgeliais į viršų) neužtikrina vandens nudrenavimo, paneigia į bylą pateikti sumontuoto drenažinio lakšto montavimo reikalavimai, iš kurių matyti, kad toks lakštas ir turėjo būti montuotas būtent kūgeliais į viršų bei UAB „Vilniaus stogai“ darbuotojų išsamūs paaiškinimai, kaip ir kur klojamas drenažinis sluoksnis, kaip jis atrodo, kokia jo funkcija.
52. Teismas pažymėjo, kad nuolydžio suformavimo sluoksnis atvirkštinio plokščiojo eksploatuojamojo stogo atveju įrengiamas stogo konstrukcijos apačioje (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, 47.1.1. punktas). Statybinius tyrinėjimus atlikęs ekspertas šio sluoksnio nuolydžio nematavo. Tačiau tai, kad įrengto plokščiojo eksploatuojamojo stogo nuolydis atitiko keliamus reikalavimus, t. y. buvo ne mažesnis kaip 0,7 laipsnis (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, 34 punktas), 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino UAB „Vilniaus stogai“ vadovas bei UAB „Vilniaus stogai“ darbuotojas S. A. Priešingų įrodymų nei ieškovas, nei apeliantė į bylą nepateikė.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, kaip šiuo atveju buvo padengti plytelių klijai, nors UAB „Norai“ atliekant plytelių demontavimo darbus galimybė užfiksuoti tokius duomenis tikėtinai buvo. Teismas vertino klijų Atlas Plus, kurie naudoti UAB „Deglas“ darbams, gamintojo rekomendacijas (DOK-20619), kuriose nurodyta, kad jie tinkami lauko darbams, taip pat pažymėta, jog plytelės sandūros su klijais paviršius turi būti tolygus ir kiek įmanoma didesnis – bent 2/3 plytelės paviršiaus, taip pat pažymėta, kad jeigu plytelės klojamos ant grindų ar danga klojama lauke ir montuojant didelio formato plyteles, rekomenduojama, jog būtų klijuojama visu paviršiumi (prireikus taikyti kombinuotą būdą: klijų skiedinio tepti ir ant pagrindo, ir ant plytelių apačios). Atsižvelgdamas į šias rekomendacijas, teismas nusprendė, kad priešingai nei nurodė ieškovo pasamdytas ekspertas, UAB „Deglas“ neprivalėjo padengti klijais tiek plytelių, tiek pagrindo.
54. Ieškovui kitais objektyviai įrodymais be minimo eksperto teiginių nepagrindus nurodomos aplinkybės, kad įrengtas drenažinio tipo latakas yra skirtas teritorijų paviršinio vandens tvarkybai, bet netaikytinas stogams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šio defekto buvimo ieškovas neįrodė.
55. Aplinkybę dėl deformacinių siūlių tarp plytelių neįrengimą ieškovas įrodinėjo išimtinai eksperto V. B. E. teiginiais. Todėl atsakovei UAB „Deglas“ tokius teiginius neigiant ir nesant objektyvių įrodymų dėl deformacinių siūlių (ne)buvimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šio defekto buvimo fakto ieškovas taip pat neįrodė.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje esančių duomenų (įrodymų) dėl vandens patekimo į ieškovo butą ir namo bendrojo naudojimo patalpas priežasčių vertinimu, nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant su tuo susijusius įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Tokiu būdu apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovėms pareikštais reikalavimais dėl patirtų išlaidų ir nuostolių priteisimo, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
57. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismo išvados, kad labiausiai tikėtina lietaus vandens prasiskverbimo pro stogą į patalpas priežastis buvo netinkama lietaus nuotekų vamzdyno priežiūra, nepaneigia ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad po UAB „Norai“ atliktų darbų UAB „Mano Būstas Vilnius“ daugiau nė karto negavo pranešimų dėl užpylimų, užliejimo ir pan., nors sutartinius įsipareigojimus dėl pastato administravimo ir priežiūros vykdo tokiu pačiu principu. Kaip skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Norai“ atliko namo stogo rekonstrukciją, kurios metu namo stogas buvo perdarytas iš atvirkštinio į tiesioginį bei ant jo pastatyta nauja medinė terasa, taip pat pakeista lietaus nuotekų sistema. Tačiau nors atlikus stogo rekonstrukciją užliejimo problemos ir pasibaigė, šį aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad iki stogo rekonstrukcijos buvusi lietaus vandenį nuo ginčo terasos surenkanti lietaus nuotekų surinkimo sistema neturėjo būti prižiūrima bei valoma ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų priežasčių dėl vandens patekimo į ieškovo butą ir namo bendrojo naudojimo patalpas.
58. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakomybės ribas pagal jungtinės veiklos sutartį, nes skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas, kas turėjo pareigą prižiūrėti paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą (lietaus latakus).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiajam asmeniui ir prie apeliacinio skundo dalies prisidėjusiam ieškovui neskundžiant teismo sprendimo atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties praleidimo, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą nuspręsti, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
61. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
63. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).
64. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
65. Atsakovė UAB „Deglas“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 395,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (susipažinimas su trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu, atsiliepimo paruošimas, kliento konsultacijos susijusiais teisės klausimais žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, šias išlaidas priteisia atsakovei iš trečiojo asmens.
66. Atsakovė UAB „Vilniaus stogai“ pateikė įrodymus, kad patyrė 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas maksimalus dydis – 2 623,66 Eur), jas mažina ir atsakovei iš trečiojo asmens priteisia 2 400 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deglas“, juridinio asmens kodas 120277828, 2 395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stogai“, juridinio asmens kodas 123924039, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Aldona Tilindienė