Administracinė byla Nr. A-1283-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2015-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naktida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naktida“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naktida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2015 m. gegužės 11 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-41/15.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu atsakovas jam skyrė 579 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, jo darbuotoja pardavė vieną alkoholinio gėrimo butelį ir perpylė jį į vienkartinę popierinę stiklinę, kurią pirkėjas išsinešė. Bendrovės kavinėje-kebabinėje buvo užrašas, įspėjantis apie tai, kad nuo 22 val. iki 8 val. gėrimai parduodami vienkartinėse stiklinėse vartojimui vietoje, kitų galimybių užtikrinti įsigytų alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje pareiškėjas neturėjo. Atsakovas neįvardijo, kokių dar priemonių Bendrovė galėjo teisėtai imtis.
3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, jog Departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai 2015 m. vasario 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad 1 val. 33 min. pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje darbuotoja J. B. policijos pareigūnui pardavė vieną 0,75 l talpos butelį putojančio gazuoto fermentuoto gėrimo „Bosca Anniversary“. Visą alkoholinio gėrimo turinį darbuotoja perpylė į didelės talpos vienkartinę kartoninę tarą su plastikiniu dangteliu. Darbuotoja neįspėjo pirkėjo, kad jį būtina vartoti vietoje, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad įsigytas alkoholinis gėrimas būtų vartojamas viešojo maitinimo įstaigoje. Nupirktą alkoholinį gėrimą pirkėjas iš karto ir netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos patalpų. Policijos pareigūnai anksčiau pastebėjo, kad asmenys iš šios viešojo maitinimo vietos išeidavo nešdamiesi kartonines ar plastikines stiklines. Taigi Bendrovė, parduodama alkoholinius gėrimus vienkartinėje taroje su uždarytu dangteliu, sudarė galimybę pirkėjams išsinešti alkoholinius gėrimus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Naktida“ skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, jog Bendrovei priklausančioje kavinėje 2015 m. vasario 25 d. kontrolinio pirkimo metu policijos pareigūnas A. M. (A. M.) 1 val. 40 val. įsigijo alkoholinį gėrimą „Bosca Aniversary“. Pirkimo metu pardavėja atidarė alkoholinio gėrimo butelį ir gėrimo turinį supylė į popierinę tarą, kurią uždarė plastikiniu dangčiu. Pirkėjas nebuvo įspėtas, kad alkoholį turėjo vartoti vietoje, todėl, įsigijęs alkoholinį gėrimą, išėjo iš viešojo maitinimo įstaigos. Atsakovas 2015 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-748 informavo pareiškėją, jog jis galbūt pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, bei pasiūlė pateikti paaiškinimą dėl minėto pažeidimo. Skundžiamu 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-41/15 Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, ir jam skyrė 579 Eur baudą.
7. Alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Bendrovės darbuotoja J. B., t. y. asmuo, veikęs pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas buvo tiesioginės darbuotojos funkcijos, todėl jos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas atidarytoje pakuotėje, o pardavėja visą alkoholinį gėrimą supylė į vienkartinį puodelį, uždarė jį dangteliu ir pateikė pirkėjui. Tačiau tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, savaime nereiškė, kad jis bus vartojamas vietoje. Teismo vertinimu, alkoholis į vienkartinius indus gali būti pilstomas masinių renginių ir susibūrimų metu, kur nebuvo poreikio, o dažnai ir vietos, klientui alkoholį vartoti alkoholio pardavimo vietoje. Alkoholis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje pilamas į daugkartinio naudojimo indus. Pareiškėjo teikiamos taros ypatybės (vienkartinis indelis su dangteliu) sudarė palankesnes sąlygas pirkėjui išsinešti nusipirktą alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo įstaigos. Taigi, darbuotoja pirkėjui alkoholinį gėrimą pardavė išsinešimui ir nesiėmė pakankamai priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos                       Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2015 m. sausio 29 d. raštu                       Nr. A51-11385/15(3.3.4.4-EM4) informavo Departamentą apie Bendrovės viešojo maitinimo įstaigoje daromus numanomus pažeidimus, nurodydamas, jog klientai įstaigoje ilgai nebūdavo ir išsinešdavo vienkartinius puodelius. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Departamentui pateikė 2015 m. kovo 5 d. pranešimą Nr. 10-PR2-13045, teigdamas, kad iš pareiškėjui priklausančios viešojo maitinimo įstaigos asmenys išeidavo nešdamiesi šviesios spalvos tarą. Iš byloje pateiktų kontrolinio pirkimo metu padarytų nuotraukų matyti, kad gėrimai sistemingai išpilstomi į vienkartinę tarą. Iš to darytina išvada, kad pirkėjui buvo sudarytos galimybės netrukdomai išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje. Vien pakabintas įspėjimas apie alkoholio vartojimo tvarką nebuvo pakankama priemonė siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Be to, teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį            buvo formalios sudėties, t. y. padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo taikytos priemonės, siekiant užtikrinti alkoholio vartojimo ribojimą, negalėjo būti pripažintos pakankamomis, efektyviomis ir tokiomis, kokių analogiškoje situacijoje imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Vadinasi, Departamentas skundžiamu 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-41/15 pagrįstai ir teisėtai nubaudė pareiškėją už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas paskirtos baudos dydžio neginčijo.

III.

10. Pareiškėjas UAB „Naktida“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo, nes alkoholiniai gėrimai buvo parduodami ne tik kad atidarytoje taroje, bet ir išpilstyti į vienkartinę pakuotę, pirkėjas apie jų vartojimą vietoje būdavo informuojamas ir žodiniu barmenės nurodymu, ir akivaizdžiai matomais pranešimais, o alkoholio vartojimui vietoje įrengti stalai. Patikrinimo metu darbuotoja pardavė tik vieną alkoholinio gėrimo butelį, jį perpylė į vienkartinę popierinę stiklinę ir įspėjo apie draudimą išsinešti nupirktą alkoholinį gėrimą. Bendrovė, siekdama užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, ėmėsi pakankamų priemonių, kurių imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, todėl administracinė atsakomybė jai neturėtų būti taikyta. Tai, į kokius indus gėrimai buvo pilstomi, lėmė Bendrovės pasirinktas įvaizdis ir kaštai, o ne sąmoningas siekis sudaryti galimybę alkoholinius gėrimus išsinešti. Pareiškėjo kavinėje-kebabinėje vienkartiniuose induose yra tiekiami ne tik gėrimai, bet ir maistas. Tai būdinga daugeliui viešojo maitinimo vietų. Pareiškėjas pabrėžia, kad alkoholinių gėrimų vartojimo vieta realiai priklauso tik nuo pirkėjo valios, o pardavėjas neturi teisės imtis prievartos.
12. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė tik subjektyvų byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, bet nepateikė naujų argumentų, dėl kurių jo skundas turėtų būti tenkinamas. Skundžiamu 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų, siekdamas išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, jis turėjo imtis veiksmingų, o ne pasyvių priemonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo (b. l. 3-6), kuriuo pareiškėjui skirta 579 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nes kontrolinio patikrinimo metu Bendrovės darbuotoja policijos pareigūnui 1 val. 33 min. pardavė 0,75 l alkoholinį gėrimą, kurį pareigūnas išsinešė iš pareiškėjui priklausančios kavinės-kebabinės.
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
17. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).
18. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui skirta bauda už tai, kad jis po 22 valandos asmenims pardavė alkoholinių gėrimų vartoti ne vietoje, tuo pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Kontrolinio patikrinimo metu 0,75 l putojančio gazuoto fermentuoto gėrimo „Bosca Aniversary“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. M. draudžiamu laiku pardavė pareiškėjo darbuotoja, t. y. asmuo, veikęs pareiškėjo vardu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pirkėjui parduodant alkoholinį gėrimą darbuotoja jį atidarė ir perpylė į vienkartinę tarą (popierinę stiklinę) su plastikiniu dangteliu (nuotraukos, b. l. 38-41). A. M. 2015 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 54) užfiksuota, kad alkoholinius gėrimus, perpiltus į vienkartinę tarą, iš viešojo maitinimo įstaigos išsinešė ne tik jis, bet ir du prieš jį eilėje stovėję vyrai, kurie prieš išeidami dar paėmė po šiaudelį. Šias aplinkybes, taip pat tai, kad pirkėjai alkoholinius gėrimus iš Bendrovės viešojo maitinimo įstaigos vienkartinėse stiklinėse su dangteliu išsinešdavo ir iki kontrolinio patikrinimo pradžios, patvirtino ir kitų policijos pareigūnų bei Departamento tarnautojų tarnybiniai pranešimai (b. l. 49, 57, 58, 59). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent dėl šios aplinkybės – alkoholinio gėrimo perpylimo į vienkartinę, o ne daugkartinio naudojimo tarą – pareiškėjas sudarė galimybę pirkėjams alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi Bendrovės pasirinktos taros savybės, ir, neprieštaraudama apeliacinio skundo argumentui, jog pasirinkimas alkoholinius gėrimus patiekti vienkartinėje taroje savaime nėra nesuderinamas su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintu draudimu, ypatingą dėmesį atkreipia į tai, jog pareiškėjo naudotos popierinės stiklinės buvo uždengiamos dangteliu (patikrinimo metu stiklinę uždengė pati darbuotoja). 2015 m. balandžio 2 d. Departamento posėdžio (posėdžio protokolas Nr. ATK2-41/15, b. l. 71-72) metu Bendrovės direktorius nurodė, kodėl naktį naudojama tik vienkartinė tara ir stikliniai stikliukai neišduodami (kad nesudaužytų), tačiau nei Departamentui, nei teismui nepateikti jokie paaiškinimai, kodėl ši vienkartinė tara buvo uždengiama dangteliais (su skylute šiaudeliui), nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kavinėje-kebabinėje įrengtų stalų pakako, kad kiekvienas pirkėjas galėtų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasirinkimas alkoholinius gėrimus parduoti taroje su dangteliu prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytos išimties sąlygų (parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ar alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje) esmei ir sudarė galimybę pirkėjui be sunkumų išsinešti alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo įstaigos.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirkėjai apie alkoholinių gėrimų vartojimą nuo 22 iki 8 valandos tik vietoje informuojami iškabintais pranešimais ir barmenės žodiniais įspėjimais. Tiek policijos pareigūnų ir Departamento tarnautojų tarnybiniuose pranešimuose bei kituose patikrinimo metu surašytuose dokumentuose, tiek skundžiamame atsakovo sprendime pažymėta, kad nei A. M., nei prieš jį alkoholinius gėrimus pirkę du vyrai apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje darbuotojos įspėti nebuvo. 2015 m. vasario 25 d. paaiškinime (b. l. 50) Bendrovės darbuotoja J. B. nurodė, jog, aptarnaujant pareigūną, ją užkalbino girtas vyras, todėl ji pareigūnui nespėjo paduoti net pirkimo kvito. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad Bendrovės patalpose matomoje vietoje yra užrašas, įspėjantis apie tai, jog gėrimai nuo 22 iki 8 valandos parduodami tik vartojimui vietoje, ir tik atsakydamas į konkrečius klausimus 2016 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde ėmė teigti, kad darbuotoja pareigūną įspėjo žodžiu apie draudimą išsinešti nusipirktą alkoholinį gėrimą. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą jokiais duomenimis ir prieštaraujantį byloje surinktiems įrodymams.
21. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo pasirinktos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam imperatyviam draudimui užtikrinti, todėl Departamentas skundžiamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai pripažino Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą ir skyrė baudą. Kadangi pareiškėjas jam skirtos baudos dydžio neginčija ir šis dydis atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.
22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Naktida“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Ričardas Piličiauskas