Civilinė byla Nr. e2-498-1185/2026

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06695-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.6.39.2.5.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Mikšienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laverta auto“ atstovei advokatei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laverta auto“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Laverta auto“ 40 380,57 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. gegužės 22 d., Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovės – transporto priemonės DAF, XF 480 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos darbuotojo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemone DAF, XF 480 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekaba FVG FS-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žalą patyrusiems asmenims išmokėta 40 380,57 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovas taip pat nurodė, kad transporto priemonės DAF, XF 480 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2022 m. kovo 31 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., todėl eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjęs 40 380,57 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo regreso teisę į atsakovę Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

2.       Atsakovė UAB „Laverta auto“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė taikyti ieškinio senatį bei konstatuoti, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą regresiniam reikalavimui pareikšti ir ieškinį atmesti, nusprendus netaikyti ieškinio senaties termino, atmesti ieškovo reikalavimą dėl 13 728,99 Eur žalos atlyginimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, sumažinti likusią ieškinio sumą iki pagrįstos žalos dydžio – 26 651,58 Eur. Atsakovė remdamasi kasacinio teismo praktika, akcentavo, kad ieškovas, kaip draudimo išmoką išmokėjęs draudikas reiškiantis regresinį reikalavimą, yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. liepos 17 d., kada buvo išmokėta visa draudimo išmoka, o ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2025 m. spalio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu, nurodė, kad, iš pateiktų dokumentų matyti, kad transporto priemonei ST-V 4036, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti apskaičiuoti remonto kaštai yra visiškai nepagrįsti, nes turėtų būti priskirti ne prie dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių, o prie eksploatacinių, savo 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakyme į ieškovo pretenziją yra nurodęs, kad sutinka kompensuoti būtinuosius ir privalomus nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtus nuostolius transporto priemonei Mercedes Benz Sprinter, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurie sudaro 26 651,58 Eur be PVM, nes ieškovas regreso tvarka negali reikalauti PVM sumų.

3.       Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad prašytų teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes atmetus ieškinio reikalavimus vien dėl to, jog galimai yra praleistas ieškinio senaties terminas, nebus atkurtas socialinis teisingumas, tokiu atveju bus leidžiama nepagrįstai praturtėti žalą padariusiam asmeniui, kuris draudimo bendrovės dėka sutaupė tas pinigines sumas, kurios turėjo būti skirtos žalos atlyginimui. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – padarė eismo įvykį būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,14 promilių girtumas, iš asmens, vairavusio transporto priemonę, buvo konfiskuoti transporto priemonės rakteliai, vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės dokumentai. Ieškovas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė ir aplinkybes, kad nors jis laikytinas savo srities profesionalas (draudimo bendrovė), tačiau bendrovės viduje vykstanti darbuotojų kaita lėmė termino praleidimą. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydis yra nepagrįstas, pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateikti visi iš žalą administravusio ieškovo partnerio Vokietijoje pagal Vokietijos teisę gauti žalos administravimo dokumentai su sąmatomis, skaičiavimais, kurie pagrindžia žalos dydį.

4.       Atsakovė UAB „Laverta auto“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, ir prašė ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė, akcentuodama, kad ieškovui teko pareiga pateikti įrodymus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias kliūtis, kurios būtų sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą, o ieškovo nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant senaties termino taikymo klausimą ir vertinti kaip siekis iš esmės paneigti paties ieškinio senaties instituto paskirtį. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, laikėsi pozicijos, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl padaryto pažeidimo pobūdžio, t. y. kad eismo įvykis buvo padarytas neblaivaus vairuotojo, ar dėl darbuotojų kaitos bendrovės viduje nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra profesionalus draudikas, turintis patirtį ir pareigą laiku įgyvendinti regresinius reikalavimus, veikti aktyviai ir laiku, nes regresinis reikalavimas atsirado iš jo paties veiksmų – draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo dėl to, ar žala turėjo būti administruojama per atstovą, nekyla, tačiau ieškovas, kuris turėjo pareigą įrodyti žalos dydį, nepagrindė, kad transporto priemonės – platformos ST-V 4036, deklaruojami sugadinimai gali būti laikomi eismo įvykio metu atsiradusia žala, kad yra ne eksploatacinio pobūdžio nusidėvėjimai ir deformacijos, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir platformos ST-V 4036 deklaruojamų pažeidimų.

5.       Atsakovės UAB „Laverta auto“ atstovė advokatė K. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė, visų pirma pasisakydama dėl praleisto ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškovas buvo labai aktyvus administruodamas draudimo išmoką, ją išmokėdamas ir net po 2 dienų nuo išmokėjo kreipdamasis į atsakovę su pretenziją, tačiau, dublike pripažindamas, kad praleido ieškinio senaties terminą, nenurodė svarbių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti ieškinio senaties praleidimą, o ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atstovė, toliau pasisakydama dėl žalos dydžio, nurodė, kad, nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir priedus, tačiau iš esmės ieškinyje nenurodė, iš ko susideda reikalaujama priteisti žala, ar, nukentėjusiam asmeniui esant PVM mokėtojui ir turinčiam teisę į PMV atskaitą, draudimo išmoka buvo mažinta PVM dydžiu. Atstovė, pasisakydama dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, pasisakė, kad atsakovės procesinius dokumentus rengė darbuotoja, kuri išėjo iš darbo, todėl buvo būtina iš naujo susipažinti su procesiniais dokumentais, bei kad dalį išlaidų sudaro vykimo į teismo posėdį išlaidos.

Taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Ieškovas ir atsakovė 2022 m. kovo 31 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF, XF 480 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovo darbuotojas D. B., vairuodamas transporto priemonę, 2022 m. gegužės 22 d. Vokietijoje (A2 FR Hannover ties 469,275 km) susidūrė su priekaba FVG FS-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino ją ir ant jos buvusį krovinį – transporto priemonę Mercedes Benz Sprinter, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Vokietijos policija eismo įvykio tyrimo metu nustatė, kad dėl eismo įvykio atsakingas yra atsakovės transporto priemonę vairavęs vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 2,14 promilių alkoholio koncentracija kraujyje). Eismo įvykio metu žalą patyrusių asmenų draudikas kreipėsi į ieškovo atstovą pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Vokietijoje ERGO Versicherung AG, prašydamas regreso tvarka atlyginti eismo įvykio metu patirtus nuostolius. ERGO Versicherung AG 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas išmokėti iš viso 40 380,57 Eur sumą, kurią sudaro 36 644,44 Eur draudimo išmoka, 236,13 Eur išlaidos ir 3 500,00 Eur administravimo mokestis. Ieškovas 2023 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ERGO Versicherung AG išmokėjo 40 380,57 Eur sumą. 2023 m. liepos 19 d. ieškovas pateikė atsakovei regresinę pretenziją, reikalaudamas grąžinti išmokėtą 40 380,57 Eur draudimo išmoką. 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į gautą regreso pretenziją, kurioje nurodė argumentus, dėl ko su ieškovo pretenzija gali sutikti tik iš dalies. Ieškovas į teismą su ieškiniu atsakovei kreipėsi 2025 m. spalio 24 d. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti, o netaikius ieškinio senaties termino, ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovas, pripažinęs, kad praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.  

Dėl ieškinio senaties taikymo draudimo išmoką išmokėjusio draudiko regresiniam reikalavimui, pareikštam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui

7.       Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo transporto priemonę neblaivus. Nagrinėjamoje byloje draudimo išmoką išmokėjęs ieškovas, kaip draudikas, reiškia regresinį reikalavimą atsakovei, kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui), minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir dėl to byloje ginčo nėra.

8.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, kai reikalavimas reiškiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, toks reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). 

9.       Kasacinis teismas, aiškindamas nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, kai reiškiamas regresinis reikalavimas asmeniui pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra pasisakęs, kad, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (arba atstovui pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (t. y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014. Be to, kasacinis teismas apibendrindamas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo, kai draudimo išmoką išmokėjęs draudikas reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui), yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

10.       Kaip minėta, ieškovo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Vokietijoje ERGO Versicherung AG administravo ir atlygino žalą pagal ginčo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o ieškovas 2023 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ERGO Versicherung AG išmokėjo 40 380,57 Eur sumą, kurią sudarė draudimo išmoka ir administravimo mokestis. Todėl sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2023 m. liepos 19 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. spalio 24 d.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

12.       Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

14.       Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008).

15.       Nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 19 d. ieškovui pateikus atsakovei regresinę pretenziją, reikalaujant grąžinti išmokėtą 40 380,57 Eur draudimo išmoką, 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į gautą regreso pretenziją, kurioje nurodė argumentus, dėl ko su ieškovo pretenzija gali sutikti tik iš dalies, ir kurioje patvirtino, kad sutinka kompensuoti būtinuosius ir privalomuosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius dėl atsakovei priklausančio vilkiko sukeltos žalos, deklaruojamo eismo įvykio metu, remiantis vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta sąmata tik Mercedes Benz Sprinter, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), – 26 651,58 Eur sumai. Teismo vertinimu, toks atsakovės veiksmas, t. y. atsakymo į ieškovo pretenziją, kurioje aiškiai nurodyta, su kuria ieškovo reikalavimo dalimi yra sutinkama, pateikimas laikytinas prievolės sumokėti 26 651,58 Eur sumą, pripažinimu, ir vertintinas kaip ieškinio senatį nutraukianti aplinkybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, tokius atsakovės veiksmus laikant patvirtinančiais dalies skolos pripažinimą, spręstina, kad  ieškinio senaties eiga dėl 26 651,58 Eur sumos buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau, sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 26 651,58 Eur sumos skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d., o ieškovui su ieškiniu į teismą kreipusis tik 2025 m. spalio 24 d., net išskaičius nutraukto ieškinio senaties termino laikotarpį iš ieškinio senaties termino eigos, spręstina, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei du metus, ir dėl to iš esmės byloje ginčo nėra.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tačiau šioje teisės normoje nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo, taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

17.       Pirmiausia pasisakant, ar svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą galima laikyti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atmetus ieškinį vien dėl to, kad galimai yra praleistas ieškinio senaties terminas, nebus atkurtas socialinis teisingumas, svarbu pažymėti, kad ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Šiuo atveju būtina užtikrinti ne tik ieškovo teisę kreiptis į teismą, bet ir civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes ieškovas po to, kai atsakovė raštu atsakė į ieškovo pareikštą regresinį reikalavimą, per ieškinio senaties terminą nesikreipė su ieškiniu į teismą. Atsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką, t. y. kad draudikas reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui, kad ieškovas buvo pateikęs regresinį reikalavimą ir gavo atsakovės raštišką atsakymą į šį regresinį reikalavimą, tikėtina, kad atsakovė susiformavo pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą ieškovui nepareiškus ieškinio, atsirado pagrindas manyti, kad ieškovas laiko, kad jo teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Todėl šiuo atveju socialinis teisingumas negali būti suprantamas siaurai tik kaip siekis ieškovui atgauti išmokėtą draudimo išmoką, suabsoliutinant tik ieškovo interesus.

18.       Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitinka ieškinio senaties instituto paskirties, o viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). Šiuo atveju ieškovas ieškiniu siekia apginti tik savo privatų turtinį interesą – atgauti išmokėtą draudimo išmoką.

19.       Toliau pasisakant, ar svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą galima laikyti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, sukėlė būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,14 promilių girtumas), svarbu pažymėti, kad tokia aplinkybė yra pagrindas draudimo išmoką išmokėjusiam draudikui reikšti regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui), vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes ji galėjo lemti tik ieškovo sprendimą, ar jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją, tačiau objektyviai negalėjo daryti įtakos ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, ar kokiu terminu tą daryti.

20.       Galiausiai pasisakant, ar svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą galima laikyti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad terminas praleistas dėl bendrovės viduje vykstančios darbuotojų kaitos, sutiktina su atsakovės argumentu, kad priežastys, kurios susijusios su juridinio asmens darbo organizavimu, negali būti pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kaip teisingai nurodė atsakovė, darbuotojų kaita yra neišvengiamas procesas, jam vykstant pats darbdavys turi užtikrinti, kad dėl to nekiltų jokių nesklandumų, įskaitant ir procesus, susijusius su kreipimusi į teismą su ieškiniais. Ieškovas savo atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Vokietijoje draudimo išmoką išmokėjo 2023 m. liepos 18 d., o 2023 m. liepos 19 d. atsakovei jau pateikė regresinę pretenziją, t. y. buvo labai aktyvus išmokėdamas išmoką. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo teiginys apie tai, kad darbuotojų kaita sutrukdė laiku pareikšti ieškinį iš esmės laikytinas deklaratyviu, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų apie konkrečią darbuotojų kaitą, vykusią ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu, ir šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, draudimo bendrovei, kuri užsiima draudimo veikla ir yra profesionali šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus, turi būti žinomos normos, reglamentuojančios draudimo teisiniams santykiams nustatytą sutrumpintą ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013).

21.       Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nenustatyta svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą senaties terminą ieškiniui pareikšti ir tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą atsakovei, kuri prašo taikyti ieškinio senatį, atmesti. Todėl taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.       Atsakovė prašė, atmetus ieškinį, iš ieškovo priteisti 1 709,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2026 m. kovo 23 d. atstovavimo sutartis, 2026 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija DLX Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovės procesinius dokumentus rengė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinti atsakovės darbuotoja, kuri bylos nagrinėjimo metu nutraukė darbo santykius su atsakove. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje detalizuota, kas sudaro 1 709,95 Eur išlaidų sumą, o būtent: 360,00 Eur už advokatės pasiruošimą teismo posėdžiui, 240,00 Eur už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje, 630,00 Eur už advokatės laiką kelionėje į teismo posėdį ir 63,18 Eur už kurą.

24.       Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

25.       Šiuo atveju atsakovė apmokėjo 630,00 Eur už advokatės laiką kelionėje į teismo posėdį, kurios gautos faktiškai kelionėje sugaištą laiką (5,25 val.) padauginus iš valandinio advokatės darbo įkainio (120,00 Eur). Tačiau teismas neturi pagrindo šių išlaidų prilyginti advokatės dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokatės darbo vieta, turėtoms išlaidoms Rekomendacijų 3 punkto prasme. Šiuo atveju tik 63,18 Eur išlaidos už kurą laikytinos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis Rekomendacijų 3 punkto prasme. Teismo skaičiavimu, išlaidos už advokatės pasiruošimą teismo posėdžiui ir už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Todėl, ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 663,18 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

26.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė. Todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nespręstinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, uždarajai akcinei bendrovei „Laverta auto“, kodas 303207459, 663,18 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 18 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                               Simona Čėsnienė