Administracinė byla Nr. AN2-222-497/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01658-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3.;  21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties,

n u s t a t ė :

G. V. 2017-05-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017-05-01 13:56 val. Vilniaus rajone, kelio Vilnius - Utena 26 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW Transporter“ ( (duomenys neskelbtini) ), lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirto horizontalaus kelio ženklinimo siaurą, ištisinę liniją, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, pažeidė draudžiamojo ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 8, 140.1  punktų reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) 2017-06-05 nutarimu Nr. 10ANN-102938279-17 G. V. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Nesutikdamas su Institucijos 2017-06-05 nutarimu, G. V. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, arba skirti trumpesnį  teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi G. V. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos 2017-06-05 nutarimą.

G. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - paskirti baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Institucijos nutarimas nemotyvuotas, priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau apylinkės teismas šių Institucijos pažeidimų niekaip neištaisė, dėl jų nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismo  nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Apeliantas sutiko su padarytu teisės pažeidimu, savo kaltę iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, gailisi ir dabar. Administracinės nuobaudos tikslai pasiekti jos dar nepaskyrus, nes apeliantas ypač atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, automobilį vairuoja ypatingai dėmesingai bei preciziškai laikydamasis KET reikalavimų. Taip pat svarbu tai, kad G. V. padarytu nusižengimu nesukėlė jokios grėsmės bei nuostolių aplinkiniams. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir paskirti G. V. švelnesnę nuobaudą.   

Skiriant nuobaudą, taip pat buvo būtina atsižvelgti ir įvertinti ir tai, kad apelianto sutuoktinė laukiasi, ji dėl savo sveikatos būklės negali vairuoti automobilio, todėl G. V. priverstas ne tik ją vežioti pas medikus, bet ir rūpintis kitais šeimos reikalais. Taip pat G. V. rūpinasi vieniša giminaite, kuriai po traumos reikalinga kito žmogaus pagalba. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, G. V. nebegalės pasirūpinti savo žmona ir giminaite bei atlikti kitas būtinas funkcijas. 

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 

Apeliacinis skundas netenkinamas.  

G. V. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2017-06-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda (minimali sankcijoje numatyta bauda) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (minimalus šios poveikio priemonės terminas). Byloje nėra teisinio ginčo dėl G. V. veikos kvalifikavimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes mano, kad yra per griežtai nubaustas. Nors G. V. už jo padarytą nusižengimą skirta minimali nuobauda, jis prašo ją dar labiau sumažinti – arba iš viso neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. V. nubaustas per griežtai.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliantas išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą skirti mažesnę nei minimali nuobaudą, tiek pirmosios instancijos, tiek ir aukštesniajam teismui nurodo tai, kad jis turi rūpintis besilaukiančia žmona, vieniša giminaite, namais bei atlikti darbo funkcijas, o tam jam būtinas automobilis. Tačiau šios apelianto pareigos nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, bet tikrai netaps neįmanomu. Šie asmeniniai elementarūs nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už apelianto padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos duomenų matyti, kad tai ir buvo padaryta, nes ši aplinkybė 2017-06-05 nutarimą priėmusios Institucijos pareigūnės buvo pripažinta administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 29). Tačiau ši aplinkybė sudarė pagrindą Institucijai skirti minimalią nuobaudą ir nėra išimtinė, sudaranti prielaidas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad aplinkybė, jog padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti ir taip minimalią nuobaudą. ANK 420 straipsnyje, taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje, padaryti KET pažeidimai yra itin pavojingi ir dažnai sąlygoja eismo įvykius ir neatkuriamus padarinius kelių eismo dalyviams. Tai, kad G. V. padaryto tyčinio nusižengimo metu nekilo tokių pasekmių, niekaip nemažina jo veiksmų pavojingumo, kartu ir atsakomybės. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad G. V. anksčiau 5 kartus baustas už administracinius pažeidimus, 4 iš jų už KET pažeidimus  (b. l. 30-31). Nors apeliantas apylinkės teisme teigė, kad baudas sumoka, tačiau šios aplinkybės iš esmės rodo, kad G. V., nors ir sumoka paskirtas baudas, tačiau ir toliau daro KET pažeidimus, ir ankstesnės nebegaliojančios nuobaudos apeliantą, kaip eismo dalyvį, charakterizuoja pakankamai neigiamai. Todėl tai, kad šiuo metu G. V. teigia preciziškai besilaikantis KET taisyklių, yra teigiami pokyčiai apelianto elgesyje ir mąstyme, bet nepakankami išvadai, kad nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį tikslai jau yra pasiekti, jos dar nepaskyrus.  

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo motyvus, nepasisakyta dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių, yra nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog G. V. paskirta minimali nuobauda bei specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui už jo padarytą administracinį nusižengimą, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir apeliantą charakterizuojančią medžiagą, yra per griežta ar neatitinka protingumo kriterijaus. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir dar labiau sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, teismas nenustatė. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas ANK 420 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, nepažeisdami įstatymo reikalavimų, Vilniaus rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

G. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                      Audrius Cininas