Civilinė byla Nr. e2-558-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria sumažintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ finansinis reikalavimas bei iš dalies patenkintas pareiškėjo A. N. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“ ir M. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Juridinė paslauga“ (toliau – ir įmonė) iškėlė bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – nemokumo administratorė).
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB (toliau – ir BUAB) ,,Juridinė paslauga“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių ir kreditorės UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur finansinis reikalavimas, kuris 2023 m. sausio 24 d. nutartimi padidintas 450 Eur dydžiu.
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu bei nustatyta, kad už tyčinį BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą yra atsakingi D. U. ir M. S..
4. BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje 2022 m. gruodžio 6 d. gautas A. N. prašymas išbraukti iš BUAB „Juridinė paslauga“ kreditorių sąrašo kreditorę UAB „Euromisa“, kurios finansinis reikalavimas pilnai patenkintas ir įtraukti į kreditorių sąrašą A. N. su 19 014,10 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškime nurodė, kad M. S., kaip BUAB „Juridinė paslauga“ solidarus bendraskolis, pilnai įvykdė prievolę ir atsiskaitė su BUAB „Juridinė paslauga“ kreditore UAB „Euromisa“, sumokėdamas 38 028,21 Eur (27 456,95 Eur skola, 8 248,02 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir 2 323,24 Eur vykdymo išlaidos). Tokiu būdu M. S. įgijo 19 014,10 Eur regresinį reikalavimą į BUAB „Juridinė paslauga“, kurį perleido naujajam kreditoriui A. N..
5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. e2-209-275/2017 ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ solidariai iš M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ priteistas 27 456,95 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. M. S. priteistą žalą ir procesines palūkanas UAB „Euromisa“ sumokėjo. Jis antstoliui apmokėjo ir vykdymo išlaidas. Teismas, priteisdamas žalą solidariai iš skolininkų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ jų kaltės nenustatinėjo ir nedetalizavo, todėl taikytina solidariųjų skolininkų lygių dalių prezumpcija. Pareiškėjas A. N. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo iš M. S. reikalavimo teisę, lygią pusei M. S. UAB „Euromisa“ sumokėtos sumos – 19 014,10 Eur.
6. Atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ su A. N. pareikštu reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad, įvertinus solidarios skolos kreditorei UAB „Euromisa“ susidarymo aplinkybes ir priežastis, negalima daryti išvados, jog BUAB „Juridinė paslauga“ ir buvusio skolininko M. S. kaltė dėl žalos atsiradimo buvo vienoda ir abiejų solidariųjų skolininkų skolos dalys yra lygios. Teismas, priteisdamas BUAB „Solid Baltic Group“ (teisių perėmėja – UAB „Euromisa“) iš M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ solidariai 27 456,95 Eur žalos, konstatavo, kad nemokios BUAB „Solid Baltic Group“ akcijos buvo fiktyviai perleistos BUAB „Juridinė paslauga“, o M. S. buvo paskirtas fiktyviu BUAB „Solid Baltic Group“ direktoriumi. Tokiu būdu buvo sukeltas tyčinis BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotas ir padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad dėl BUAB „Juridinė paslauga“ ir fiktyvaus direktoriaus M. S. neveikimo, t. y. nesikreipimo į teismą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Solid Baltic Group“ įsipareigojimai padidėjo 27 456,95 Eur – būtent ši suma ir buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu kaip žalos atlyginimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ ir jos kreditoriams padarymo, taigi ir dėl skolos kreditorei UAB „Euromisa“ atsiradimo, tenka buvusiam solidariajam skolininkui M. S.. Būtent jis, kaip įmonės vadovas (nors ir fiktyvus), privalėjo imtis veiksmų, kad nemokiai ir veiklos nevykdančiai BUAB „Solid Baltic Group“ būtų iškelta bankroto byla ir nedidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Įmonės vadovo, kaip geriausiai žinančio įmonės finansinę padėtį asmens, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo įtvirtinta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įmonės dalyviui (BUAB „Solid Baltic Group“ akcininkei BUAB „Juridinė paslauga“) tokios pareigos įstatymas nenumatė. Dėl to, didžiausia kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ padarymo teko M. S., kuris sutiko tapti fiktyviu įmonės vadovu ir leido didėti nemokios įmonės skolai. Būtent M. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-318-381/2017), buvo pripažintas atsakingu už BUAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą.
7. Atsakovės vertinimu, išvada, kad M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ kaltė dėl BUAB „Solid Baltic Group“ padarytos žalos yra lygi, neatitinka bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. M. S. sąmoningai priėmė neteisėtą sprendimą tapti fiktyviu BUAB „Solid Baltic Group“ vadovu ir nesikreipti dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o BUAB „Juridinė paslauga“ pati tiesiogiai neteisėtų veiksmų neatliko. BUAB „Juridinė paslauga“ atsakomybė už dukterinei įmonei BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą iš esmės buvo nulemta neteisėtų su įmone susijusių fizinių asmenų – akcininkų ir paties M. S. – kaip vadovo, veiksmų. Skolos lygių dalių prezumpcijos taikymas reikštų, kad BUAB „Juridinė paslauga“ ir jos kreditoriai dar kartą turi būti priversti prisiimti už BUAB „Solid Baltic Group“ ir BUAB „Juridinė paslauga“ tyčinius bankrotus atsakingų asmenų sąmoningais neteisėtais veiksmais sukeltos žalos neigiamus padarinius.
8. BUAB „Juridinė paslauga“ nurodė, kad jeigu buvęs solidarusis skolininkas M. S., sumokėdamas skolą UAB „Euromisa“, įgijo regresinį reikalavimą į BUAB „Juridinė paslauga“, kurį perėmė A. N., tai M. S. sumokėtos 2 323,24 Eur vykdymo išlaidos negali būti laikomos solidariąja M. S. ir atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ skola kreditorei UAB „Euromisa“. Be to, po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Juridinė paslauga“ įsiteisėjimo – 2020 m. spalio 20 d., netesybos ar palūkanos pagal BUAB „Juridinė paslauga“ įsipareigojimus, įskaitant skolą kreditorei UAB „Euromisa“, negalėjo būti skaičiuojamos.
9. Suinteresuoto asmens UAB „Euromisa“ atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės poziciją ir prašė A. N. pareikšto kreditorinio reikalavimo netvirtinti.
10. Suinteresuotas asmuo M. S. palaikė A. N. poziciją byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi A. N. prašymą tenkino iš dalies. Sumažino kreditorės UAB „Euromisa“ BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje patvirtiną finansinį reikalavimą iki 450 Eur ir įtraukė A. N. į kreditorių sąrašą bei patvirtino jo 16 650,39 Eur finansinį reikalavimą, kitoje dalyje prašymą atmetė; priteisė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nurodė, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė neatskleidė, dėl kokių priežasčių nesikreipė į BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bylą nagrinėjant teisme, ginčo, kad su kreditore UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalyje yra pilnai atsiskaityta, nekilo.
13. Nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės apie kreditorės UAB „Euromisa“ finansinio reikalavimo dalinį patenkinimą BUAB „Juridinė paslauga“, solidariajam bendraskoliui M. S. sumokėjus skolą, ir nesant duomenų, kad iš pradinio kreditoriaus „Krynicki Recykling S. A.“ perimtas 450 Eur dydžio finansinis reikalavimas būtų patenkintas kokia nors dalimi, nulemia išvadą, jog nėra pagrindo UAB „Euromisa“ išbraukti iš BUAB „Juridinė paslauga“ kreditorių sąrašo, tačiau jos finansinį reikalavimą sumažino iki 450 Eur.
14. Nurodė, kad A. N. pareiškė 19 014,10 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, susidedantį iš ½ dalies reikalavimo su BUAB „Juridinė paslauga“ bendraskolio M. S. kreditorei UAB „Euromisa“ sumokėtų sumų: 27 456,95 Eur skolos (27 456,95/2=13 728,47), 8 248,02 Eur (8 248,02/2=4 124,01) procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2 323,24 Eur (2 323,24/2=1 161,62) vykdymo (skolos išieškojimo) išlaidų.
15. Reikalavimą priteisti pusę kreditorei UAB „Euromisa“ sumokėtos skolos A. N. grindžia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. e2-209-275/2017, kuriuo 27 456,96 Eur dydžio žala buvo priteista iš M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.
16. Atsakovė, nesutikdama su reiškiamu reikalavimu, remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta, t. y. visą skolą padengęs solidarusis skolininkas pusės skolos dydžio reikalavimo į kitą solidarųjį skolininką neįgyja automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021). Be to, BUAB „Juridinė paslauga“ savo poziciją grindžia ir CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą, CK 6.279 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita, bei CK 6.280 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei.
17. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad paneigti CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną solidariųjų skolininkų lygių dalių prezumpciją yra ją neigiančios atsakovės procesinė pareiga.
18. BUAB „Juridinė paslauga“ laikosi pozicijos, kad pagrindinė kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ ir jos kreditoriams padarymo, taigi ir dėl skolos kreditorei UAB „Euromisa“ atsiradimo, tenka solidariajam skolininkui M. S.. Būtent jis, kaip įmonės vadovas (nors ir fiktyvus) ir geriausiai žinantis įmonės finansinę padėtį, pirmiausia privalėjo imtis veiksmų, kad nemokiai ir veiklos nevykdančiai BUAB „Solid Baltic Group“ būtų iškelta bankroto byla ir nedidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Vadovaujantis ginčo metu galiojusiu ĮBĮ, BUAB „Solid Baltic Group“ vienintelė akcininkė BUAB „Juridinė paslauga“ tokios pareigos neturėjo.
19. Teismas su šiais BUAB „Juridinė paslauga“ argumentais nesutiko ir vertino, kad viena vertus, jais kvestionuojamas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. e2-209-275/2017, kita vertus, šie argumentai prieštarauja ginčo laikotarpiu galiojusiam teisiniam reglamentavimui. Kaip nustatyta, nuo 2014 m. birželio 17 d. vieninteliu BUAB „Solid Baltic Group“ akcininku buvo UAB „Juridinė paslauga“. M. S. BUAB „Solid Baltic Group“ vadovu tapo 2014 m. birželio 25 d. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d., ginčui aktualiu laikotarpiu), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, to paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas minėtą teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Tam, kad būtų konstatuotas minėtose ĮBĮ normose nurodytų asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
20. Atsižvelgiant į tai, kad galiojęs teisinis reglamentavimas (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) neįtvirtino subjektų, turinčių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, eiliškumo ir remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, BUAB „Juridinė paslauga“ argumentą, kad M. S., kaip įmonės vadovui, pirmiausiai teko pareiga imtis veiksmų, jog nemokiai ir veiklos nevykdančiai BUAB „Solid Baltic Group“ būtų iškelta bankroto byla ir nedidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams, atmetė, kaip nepagrįstą nei faktų, nei teisės taikymo prasme.
21. Kritiškai vertino ir BUAB „Juridinė paslauga“ argumentą, kad M. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017, buvo pripažintas atsakingu už BUAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą. Šis argumentas prieštarauja nurodytiems teismų procesiniams dokumentams. Galutinėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra nurodyta, kad „Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė (V. S.) ir suinteresuotas asmuo R. S., būdami UAB „Solid Baltic Group“ valdymo organais, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šiuo atveju egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius“. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5060-794/2016 dėl BUAB „Solid Baltic Group“ tyčinio bankroto M. S. veiksmai (neveikimas) ĮBĮ 20 straipsnio taikymo prasme nebuvo vertinami.
22. Nesutiko su BUAB „Juridinė paslauga“ argumentu, kad vertinant, jog BUAB „Juridinė paslauga“ ir M. S. yra vienodai atsakingi už BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą ir ją turi dengti lygiomis dalimis, atsakovei tektų didesni neigiami padariniai nei tiesiogiai neteisėtus veiksmus atlikusiam M. S.. Nurodė, kad BUAB „Juridinė paslauga“ Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022 (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. e2A-1006-553/2022) iš buvusio vadovo D. U. ir dalyvio M. S. solidariai prisiteisė 45 575,26 Eur žalą, kuri apima ir UAB „Euromisa“ pareikštą kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistos žalos, nors pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį, M. S. visiškai įvykdžius prievolę UAB „Euromisa“, BUAB „Juridinė paslauga“ nuo šios prievolės vykdymo atleidžiama. Kitaip tariant, BUAB „Juridinė paslauga“ prievolė UAB „Euromisa“ baigėsi (CK 6.123 straipsnis). Tokio reikalavimo pareiškimas buvusiam vadovui ir dalyviui, leidžia spręsti, kad BUAB „Juridinė paslauga“ pripažįsta (pripažino) skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą, o išieškojus iš D. U. ir M. S. priteistą žalą, šioje byloje nagrinėjama suma BUAB „Juridinė paslauga“ būtų kompensuota visa apimtimi, todėl nepagrįsta laikyti, jog BUAB „Juridinė paslauga“, solidarią atsakomybę paskirsčius lygiomis dalimis, patirs didesnius neigiamus padarinius nei solidarus bendraskolis M. S., kuriam perleidus reikalavimą, A. N. reiškia finansinį reikalavimą tik pusei UAB „Euromisa“ sumokėtos skolos.
23. Teismas pasisakė dėl BUAB „Juridinė paslauga“ argumentų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi Nr. e3K-3-286-421/2018 paneigto UAB „Solid Baltic Group“ akcijų perleidimo sandorio fiktyvumo (nutarties 55 punktas). Pastebėjo, kad pasikeitusi BUAB „Juridinė paslauga“ pozicija (procesiniuose dokumentuose, neigdama savo kaltę, atsakovė rėmėsi akcijų perleidimo sandorio anksčiau teismų konstatuotu fiktyvumo faktu), nepaneigia BUAB „Juridinė paslauga“ kaltės dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ ir jos kreditoriams padarymo. Laikant, kad akcijų perleidimo sandoris, kuriuo V. S. perleido UAB „Juridinė paslauga“ UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, buvo realus, akcentavo, jog įvairiais teismų sprendimais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1021-798/2018) yra patvirtinta, kad UAB „Solid Baltic Group“ jau 2013 metais buvo nemoki. Taigi UAB „Juridinė paslauga“, įsigydama įmonę, žinojo (privalėjo žinoti) jos būklę (finansinę padėtį, mokumą). Priešingas vertinimas reikštų, kad UAB „Juridinė paslauga“, kaip verslininkė, veikė nepateisinamai nerūpestingai ir aplaidžiai. Tai suponuoja išvadą, kad UAB „Juridinė paslauga“ 2014 m. birželio 6 d. akcijų perleidimo sandoriu įsigijo nemokią įmonę (UAB „Solid Baltic Group“). Kaip išaiškinta kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi ir atsakovė, sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, teisiškai reikšmingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties Nr. e3K-3-286-421/2018 38 punktas).
24. Padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog BUAB „Juridinė paslauga“ žinojo (turėjo žinoti) apie įsigyjamos UAB „Solid Baltic Group“ nemokumą, veiklos, kuri būtų nukreipta į įmonės mokumo atkūrimą, nevykdė ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 37 punkte pateikti išaiškinimai apie įmonės savininko (akcininko) atsakomybę už ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų (ne)įgyvendinimą), taip atliko neteisėtus veiksmus, kurie suponuoja ir kaltę dėl žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymo.
25. Vertino, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nepaneigė CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos solidariųjų bendraskolių vienodų dalių prezumpcijos. Teismas padarė išvadą, kad solidarios bendraskolės BUAB „Juridinė paslauga“ kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ atžvilgiu padarymo nėra paneigta objektyviais duomenimis ir (ar) teisiškai pagrįstais argumentais. BUAB „Juridinė paslauga“ neįrodžius (net neįrodinėjus) kitokių kaltės dalių proporcijų, t. y. siekiant nuneigti savo kaltę, teismas vadovavosi CK 6.280 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle – kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Atitinkamai, A. N. pareikštą finansinį reikalavimą BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje dalyje dėl 13 728,47 Eur skolos vertino teisėtu ir pagrįstu (CK 6.9 straipsnis, CK 6.114 straipsnio 3 punktas).
26. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iš M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai buvo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016 m. lapkričio 28 d. M. S., vykdydamas šio teismo sprendimo pagrindu atsiradusią prievolę, sumokėjo išieškotojai UAB „Euromisa“ 8 248,02 Eur palūkanų, susidariusią per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. A. N., reikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje, prašė regreso tvarka priteisti pusę sumokėtų palūkanų sumos, t. y. 2 124,01 Eur.
27. BUAB „Juridinė paslauga“, nesutikdama su šiuo reikalavimu, vadovaujasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Remdamasis tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, kuria UAB „Juridinė paslauga“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d., atsakovas laikėsi pozicijos, jog M. S., sumokėjęs visas teismo sprendimu priteistas palūkanas kreditorei UAB „Euromisa“, neįgijo teisės į sumokėtų palūkanų kompensavimą jokia dalimi, kadangi nepagrindė, kiek procesinių palūkanų buvo apskaičiuota už laikotarpį iki 2020 m. spalio 20 d.
28. Su tokia BUAB „Juridinė paslauga“ pozicija teismas sutiko iš dalies. Pritarė, kad ginčo teisiniams santykiams nagrinėjamu atveju taikytinas JANĮ ir jame numatyta imperatyvi nuostata, draudžianti vykdyti juridinio asmens prievoles po to, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Pažymėjo, kad bendraskolis M. S. visiškai įvykdęs prievolę kreditorei UAB „Euromisa“ įgijo kreditoriaus teises į BUAB „Juridinė paslauga“. Kadangi įvykus regresiniam kreditoriaus reikalavimo teisės perėjimui visiškai prievolę įvykdžiusiam skolininkui, kiti bendraskoliai gali panaudoti atsikirtimus šiam reikalavimui, kuriuos jie galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu (CK 6.9 straipsnio 4 dalis), pagrįstu laikė BUAB „Juridinė paslauga“ prašymą A. N. reikalavimui taikyti JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kurį taikyti būtų turėjęs teisę prašyti ir BUAB „Solid Baltic Group“ (arba teisių perėmėjos UAB „Euromisa“) atžvilgiu.
30. Atmetė BUAB „Juridinė paslauga“ argumentą, kad prašymas patvirtinti A. N. finansinį reikalavimą palūkanų dalyje neįrodytas, nes A. N. nepagrindė, kiek procesinių palūkanų buvo apskaičiuota iki 2020 m. spalio 20 d. (teismo nutarties dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos). Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka šio finansinio reikalavimo daliai apskaičiuoti. Iš antstolio Donato Kisieliaus pateiktos informacijos matyti, kad iki 2020 m. spalio 20 d. skola išieškotojai UAB „Euromisa“ nebuvo padengta jokia apimtimi. Tai reiškia, kad, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu, 5 proc. procesinės metinės palūkanos skaičiuotinos nuo visos priteistos sumos (27 456,95 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. spalio 20 d., o tai sudaro 5 342,96 Eur (((27 456,95 Eur x 5 proc. = 1 372,85 Eur ) / 365 d. = 3,76 Eur) x 1 421 d.). Pagrįstu laikė 2 671,48 Eur dydžio A. N. finansinį reikalavimą palūkanų dalyje.
31. Be to, A. N. reiškia ir reikalavimą ir dėl pusės jo vykdymo proceso metu patirtų vykdymo išlaidų – 2 323,24/2 = 1 161,62 Eur. BUAB „Juridinė paslauga“ su šia reikalavimo dalimi nesutiko. Nurodė, kad tai yra asmeninė M. S. skola. Su tokia BUAB „Juridinė paslauga“ pozicija teismas sutiko iš dalies.
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
33. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi 2020 m. liepos 17 d.), 43.1 punkte detalizuota, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (būtinos vykdymo išlaidos) ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (papildomos vykdymo išlaidos). Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 punkte nustatyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis.
34. Teismas vertino, kad išieškotojo antstoliui sumokėta būtinųjų vykdymo administravimo išlaidų suma atitinka pagrįstai patirtų būtinųjų išlaidų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu, sampratą. Šios išlaidos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu solidarių bendraskolių M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ prievolės kreditorei UAB „Euromisa“ pažeidimu, t. y. UAB „Euromisa“ turėjo išlaidų dėl neteisėtų M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ veiksmų neatlyginant teismo priteistos žalos, be šių išlaidų UAB „Euromisa“ nebūtų turėjusi galimybės inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 609 straipsnis). Visa tai lemia teisę reikalauti šių būtinųjų išlaidų atlyginimo iš solidariųjų bendraskolių.
35. Iš antstolio Donato Kisieliaus pateiktos informacijos nustatė, kad iš skolininkės BUAB „Juridinė paslauga“ buvo išieškota ir išieškotojai UAB „Euromisa“ pervesta 19,09 Eur suma (grąžinta dalis išieškotojos antstoliui apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų); 519,97 Eur išieškotojos UAB „Euromisa“ apmokėtų vykdymo išlaidų pastarajai buvo grąžinta iš skolininko M. S. sumokėtos sumos. Remiantis anksčiau išdėstytu, pagrįstu laikė 250,44Eur ((539,06 Eur / 2) -19,09 Eur)) dydžio A. N. reikalavimą atsakovei.
36. Likusios vykdymo išlaidos, t. y. papildomos išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims ir atlygis antstoliui, kurių dydis priklauso nuo skolininko procesinio elgesio, ir kurios mokamos antstoliui, o ne išieškotojui, teismo vertinimu, laikytinos asmenine skolininko prievole, todėl šioje dalyje reikalavimą atmetė.
37. Vadovaujantis JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi tenkino A. N. antrąja eile I etapu 13 978, 91 Eur (13 728,47 Eur skola + 250,44 Eur būtinųjų vykdymo administravimo išlaidų) finansinį reikalavimą ir II etapu tenkino 2 671,48 Eur finansinį reikalavimą (palūkanos).
38. A. N. pareiškė prašymą priteisti 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą šioje civilinėje byloje. Teismas vertino, kad A. N. reikalavimą patenkinus 88 proc. atitinkamai tarp proceso šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos – A. N. iš BUAB „Juridinė paslauga“ priteisė 2 112 Eur (2 400 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o BUAB „Juridinė paslauga“ iš A. N. 180 Eur (1 500 Eur x 12 proc.). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, A. N. iš BUAB „Juridinė paslauga“ priteisė 1 932 Eur (2 112 Eur-180 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
39. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens UAB „Euromisa“ finansinio intereso apimtį BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje (450 Eur), kuris yra daugiau nei keturis kartus mažesnis nei patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 960 Eur), bei į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją ir iš esmės savarankiškų argumentų nepateikė, darė išvadą, jog UAB „Euromisa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos. Pažymėjo, kad ginčo suma priteista solidariai iš skolininkų (ir iš BUAB „Juridinė paslauga“) BUAB „Solid Baltic Group“ (UAB „Euromisa“ yra šios kreditorės teisių perėmėja) pasirinkimu ir iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos ginant priešingą poziciją, t. y. įrodinėjant, jog už žalą atsakingas tik vienas iš skolininkų (M. S.), vertintos kaip prieštaraujančios teisingumo bei protingumo kriterijams. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais ir A. N. reikalavimą patenkinus didžiąja dalimi (88 proc.), suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjamoje byloje, nekompensuotos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
40. Atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį dalyje, kurioje buvo patvirtintas 16 650,39 Eur dydžio pareiškėjo A. N. finansinis reikalavimas, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – įvertinus atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ ir suinteresuoto asmens M. S. kaltės laipsnį už BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą, sumažinti pareiškėjo A. N. finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
40.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi padengti pusę suinteresuoto asmens M. S. antstoliui sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų. Antstolio vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos būtent M. S., o ne atsakovei (ar bendrai suinteresuotam asmeniui ir atsakovei). Atsakovė neturėjo pareigos (solidarios ar asmeninės) padengti šio asmens sumokėtų vykdymo išlaidų. Sumokėdamas visas paskaičiuotas vykdymo išlaidas M. S. įvykdė jam tenkančią asmeninę pareigą.
40.2. Pažymėjo, kad teismas neargumentavo, kodėl atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ turėtų būti atsakinga už suinteresuotam asmeniui paskaičiuotas ir jo apmokėtas vykdymo išlaidas, nepaaiškino, kodėl vienokį sprendimą priėmė dėl būtinųjų, o kitokį – dėl papildomų vykdymo išlaidų.
40.3. Vykdomojoje byloje, kurioje buvo apskaičiuotos ir sumokėtos vykdymo išlaidos buvo vykdomas išieškojimas tik iš M. S., o ne solidariai iš atsakovės ir suinteresuoto asmens. Kaip teismo posėdžio metu pripažino pats pareiškėjas, buvo užvestos dvi skirtingos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš M. S. ir iš atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“, taigi ir vykdymo išlaidos buvo skaičiuojamos atskirai kiekvienam iš solidarių skolininkų. Akivaizdu, kad skolos išieškojimo iš M. S. išlaidos nėra susijusios su atsakove ir iš jos anksčiau vykdytu išieškojimu.
40.4. M. S. nepadengė atsakovei BUAB „Juridinė paslauga“ antstolio atskiroje vykdomojoje byloje priskaičiuotų vykdymo išlaidų, kurios, laikantis teismo pozicijos, taip pat turėtų būti vertinamos bendromis.
40.5. BUAB „Juridinė paslauga“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė ir M. S. turėtų būti laikomi vienodai atsakingais už atsakovės dukterinei įmonei BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Cituojamoje normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiai grindžiami dalinės, o ne solidariosios prievolės principais. Be to, šioje normoje yra įtvirtinta prezumpcija, kad visų bendraskolių dalys yra lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis. Vis dėlto, toks reguliavimas reiškia, kad minėta prezumpcija gali būti paneigta, t. y. visą skolą padengęs solidarusis skolininkas pusės skolos dydžio reikalavimo į kitą solidarųjį skolininką neįgyja automatiškai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021).
40.6. Tokios prezumpcijos netaikymo atvejus pagal cituojamą normą gali nustatyti ir įstatymas. Pavyzdžiui, to paties CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta minėtos taisyklės išimtis, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Minėtos CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraskolių lygių dalių prezumpcijos išimtis yra įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 2 dalyje, nurodančioje, jog, nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita. CK 6.280 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei.
40.7. BUAB „Juridinė paslauga“ ir M. S. solidari skola BUAB „Solid Baltic Group“ naudai (iš kurios reikalavimą vėliau įgijo kreditorė UAB „Euromisa“) atsirado Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 pagrindu. Sprendimu teismas ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ priteisė solidariai 27 456,95 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nemokios BUAB „Solid Baltic Group“ akcijos buvo fiktyviai perleistos UAB „Juridinė paslauga“, o M. S. buvo paskirtas fiktyviu BUAB „Solid Baltic Group“ direktoriumi. Tokiu būdu buvo sukeltas tyčinis BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotas ir padaryta žala šiai įmonei bei jos kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad dėl UAB „Juridinė paslauga“ ir fiktyvaus direktoriaus M. S. neveikimo, t. y. nesikreipimo į teismą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Solid Baltic Group“ įsipareigojimai padidėjo 27 456,95 Eur – būtent ši suma ir buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu kaip žalos atlyginimas.
40.8. Priteisdamas skolą solidariai iš atsakovės ir M. S. teismas atskirai kiekvieno iš solidariųjų skolininkų kaltės už sukeltą žalą laipsnio nevertino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ ir jos kreditoriams padarymo, taigi ir dėl skolos kreditorei UAB „Euromisa“ atsiradimo, tenka buvusiam solidariajam skolininkui M. S.. Būtent jis, kaip įmonės vadovas (nors ir fiktyvus) pirmiausia privalėjo imtis veiksmų, kad nemokiai ir veiklos nevykdančiai BUAB „Solid Baltic Group“ būtų iškelta bankroto byla ir nedidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Įmonės vadovo, kaip geriausiai žinančio įmonės finansinę padėtį asmens, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo įtvirtinta tuo metu galiojusio ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įmonės dalyviui (BUAB „Solid Baltic Group“ akcininkei UAB „Juridinė paslauga“) tokios pareigos įstatymas apskritai nenumatė. Dėl to spręstina, kad didžiausia kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ padarymo teko M. S., kuris sąmoningai sutiko tapti fiktyviu įmonės vadovu ir leido didėti nemokios įmonės skoloms.
40.9. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad M. S. ir atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ kaltė dėl nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės dukterinei įmonei padarytos žalos yra vienoda, iš esmės sulygino įmonės vadovo bei akcininko atsakomybę už savalaikį įmonės bankroto bylos (ne)inicijavimą. Tokia teismo pozicija, neatitinka nei aktualaus teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos.
40.10. Būtent įmonės vadovas, kaip pagrindinis (šiuo atveju, vienintelis) įmonės valdymo organas, vadovaujantis kasdienei įmonės veiklai, geriausiai išmano įmonės finansinę padėtį ir gali geriausiai įvertinti įmonės veiklos perspektyvas. Tuo metu įmonės dalyvis iš esmės jokių pareigų neturi (tame tarpe pareigos domėtis įmonės veikla), jis neturi realių galimybių savalaikiai gauti informacijos apie įmonės veiklą ir (ar) finansinius sunkumus (šią informaciją jis gali gauti tik iš paties įmonės vadovo).
40.11. Esminiai įmonės vadovo ir akcininko teisinės padėties skirtumai, skirtinga jų teisių ir įgaliojimų apimtis neleidžia sulyginti jų atsakomybės, susijusios su bankroto bylos įmonei inicijavimu. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes ir argumentus nepakankamai atsižvelgė, tai lėmė nepagrįstą sprendimą atsakovės ir suinteresuoto asmens kaltę dėl žalos sukėlimo atsakovės dukterinei įmonei laikyti visiškai lygia.
40.12. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patyrė 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas 88 proc. apimtimi, teismas, atlikęs įskaitymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 1 932 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40.13. Atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“ byloje patyrė 2 000 Eur, o ne 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (dokumentai, patvirtinantys 1 000 Eur išlaidų patyrimą buvo pateikti kartu su 2022 m. gruodžio 30 d. atsiliepimu į pareiškimą, o dėl likusių 1 000 Eur išlaidų – kartu su 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. kovo 24 d. prašymais). Taigi net laikantis paties teismo nustatytos proporcijos ir sprendžiant, kad visos pareiškėjo nurodytos išlaidos iš tikrųjų yra pagrįstos, pareiškėjui galėjo būti priteista tik 1 872 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 112 Eur - (2 000*0,12)).
40.14. Teismas turėjo sumažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra akivaizdžiai per didelės, nebuvo būtinos ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius. Pareiškėjas nurodo, kad 600 Eur išlaidų (taikant net 200 Eur valandinį įkainį) patyrė dėl susipažinimo su atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepimu į prašymą bei situacijos aptarimo (turėjo būti aptarta prieš teikiant prašymą teismui). Dar 900 Eur išlaidų pareiškėjas patyrė pasiruošiant 1:28 val. trukusiam 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžiui, kuriame tik buvo užbaigiamas jau 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pradėtas bylos nagrinėjimas. Tokios didžiulės išlaidos, kurios viršija rekomenduojamus dydžius, turėjo būti mažinamos iki protingų dydžių, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nesudėtinga, o atsakovė yra bankrutavusi įmonė.
41. Pareiškėjas A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
41.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo įtraukimo atsakovės bankroto byloje kreditorių sąrašą.
41.2. Apeliantės reikalavimas mažinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, įvertinus atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ ir M. S. kaltės laipsnį už BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą, yra netikslus, nekonkretus ir neaiškus kokia apimtimi jis turėtų būti mažinamas. Toks reikalavimas visiškai nepagrįstas.
41.3. 2022 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi M. S. perleido, o pareiškėjas A. N. perėmė reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises (į delspinigius, palūkanas, netesybas, išieškojimo išlaidas ir kt.) į solidarųjį bendraskolį BUAB „Juridinė paslauga“ 19 014,10 Eur sumai. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje detalizuota, kad pradinio kreditoriaus (M. S.) reikalavimo teisė (regreso tvarka) kilusi tuo pagrindu, jog pradinis kreditorius sumokėjo 38 028,21 Eur vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/02908 ir Nr. 0174/17/02984, pilnai atsiskaitydamas su išieškotoja UAB „Euromisa“, kaip BUAB „Juridinė paslauga“ solidarus bendraskolis. Ši reikalavimo sutartis yra galiojanti.
41.4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. e2-209-275/2017 ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ solidariai iš M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ priteista 27 456,95 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. M. S. visą priteistą žalą, t. y. žalą ir procesines palūkanas, sumokėjo UAB „Euromisa“ bei antstoliui apmokėjo vykdymo išlaidas. Teismas, priteisdamas žalą solidariai iš skolininkų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ jų kaltės nenustatinėjo ir nedetalizavo, todėl taikytina solidarių skolininkų lygių dalių prezumpcija.
41.5. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl solidarių skolininkų lygių dalių prezumpcijos taikymo, prašo jais vadovautis ir jų nekartoja.
41.6. Teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bei teisingai įvertino finansinio reikalavimo dalis, kurias sudaro procesinės palūkanos ir vykdymo išlaidos.
41.7. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pareiškėjo naudai turi būti priteisiamos mažesnės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nėra numatyta, kad remiantis tokiomis aplinkybėmis, būtų galima mažinti ar visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis). Pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas pateikė jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismas teisingai jas paskirstė.
41.8. Teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir priimta išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
42. Suinteresuoti asmenys UAB „Euromisa“ ir M. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių
44. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ priteisė iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai 27 456,95 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimas šioje dalyje apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo.
45. BUAB „Solid Baltic Group“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 pagrindu įgytą reikalavimo teisę į UAB „Juridinė paslauga“ 2020 m. liepos 14 d. Aktu perleido UAB „InDebt“, kuri 2020 m. liepos 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bei 2020 m. liepos 31 d. Aktu tą pačią reikalavimo teisę perleido UAB „Euromisa“.
46. Antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymas Nr. S-22-174-21581 nurodo, kad, vykdymo proceso metu, iš solidariai atsakingo skolininko M. S. išieškotojai UAB „Euromisa“ pervesta 27 456,95 Eur skola, 8 248,02 Eur palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir 519,97 Eur išieškotojos apmokėtos vykdymo išlaidos. Be to, solidariai atsakingas skolininkas M. S. sumokėjo 1 880,32 Eur papildomų vykdymo išlaidų. Antstolis pažymėjo, kad iš solidariosios skolininkės BUAB „Juridinė paslauga“ išieškota ir išieškotojai UAB „Euromisa“ pervesta 19,09 Eur suma (grąžinta dalis išieškotojos antstoliui apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų).
47. 2022 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi M. S. perleido, o A. N. perėmė reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises (į delspinigius, palūkanas, netesybas, išieškojimo išlaidas ir kt.) į solidariąją bendraskolę BUAB „Juridinė paslauga“ 19 014,10 Eur sumai. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje detalizuota, kad pradinio kreditoriaus (M. S.) reikalavimo teisė (regreso tvarka) kilusi tuo pagrindu, jog pradinis kreditorius sumokėjo 38 028,21 Eur vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/02908 ir Nr. 0174/17/02984, tokiu būdu visiškai atsiskaitydamas su išieškotoja UAB „Euromisa“ (ir už BUAB „Juridinė paslauga“ solidariąją bendraskolę).
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto
48. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas 16 650,39 Eur dydžio pareiškėjo A. N. finansinis reikalavimas BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė ir M. S. turėtų būti laikomi vienodai atsakingais už atsakovės dukterinei įmonei BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą. Nurodo, kad pagrindinė kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ ir jos kreditoriams padarymo, taigi ir dėl skolos kreditorei UAB „Euromisa“ (perėmusiai reikalavimą iš BUAB „Solid Baltic Group“) atsiradimo, tenka buvusiam solidariajam skolininkui M. S.. Būtent jis, kaip įmonės vadovas (nors ir fiktyvus), pirmiausiai privalėjo imtis veiksmų, kad nemokiai ir veiklos nevykdančiai BUAB „Solid Baltic Group“ būtų iškelta bankroto byla bei nedidėtų įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Įmonės dalyviui (BUAB „Solid Baltic Group“ akcininkei BUAB „Juridinė paslauga“) tokios pareigos įstatymas apskritai nenumatė. Dėl to didžiausia kaltė dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ padarymo teko M. S., kuris sąmoningai sutiko tapti fiktyviu įmonės vadovu ir leido didėti nemokios įmonės skoloms. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi padengti pusę suinteresuoto asmens M. S. antstoliui sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų; neteisingai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.
49. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas bei šiose nutartyse nurodyta praktika).
50. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
51. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).
52. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
53. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2017 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 nustatytomis aplinkybėmis, iš esmės teisingai vertino, kad pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai bei buvo reglamentuota, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Sprendė, kad atsakovės BUAB „Solid Baltic Group“ (kaip BUAB „Solid Baltic Group“ akcininkės) ir M. S. (kaip jos vadovo) atsakomybė ne tik yra solidari buvusios kreditorės atžvilgiu, bet ir yra lygi, sprendžiant solidariųjų skolininkų tarpusavio prievolės atlyginimo klausimą.
54. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad aplinkybė, jog ginčo šalių atsakomybė yra solidari kreditorės atžvilgiu, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Priteisdamas skolą solidariai iš atsakovės ir M. S. teismas atskirai kiekvieno iš solidariųjų skolininkų kaltės už sukeltą žalą laipsnio nevertino. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiga paneigti savo kaltę dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ padarymo tenka atsakovei.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad atsakovė ir M. S. neturėtų būti laikomi vienodai atsakingais už atsakovės dukterinei įmonei BUAB „Solid Baltic Group“ padarytą žalą. Kaip nurodyta nutarties 44 punkte, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017 ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ priteista iš atsakovų M. S. ir UAB „Juridinė paslauga“ solidariai 27 456,95 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo – 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad „<...> 27 456,95 Eur skolos, susidariusios kreditoriams po 2017 m. birželio 17 d., reikalavimo pareiškimas šioje dalyje fiktyviai akcijas įsigijusiam savininkui UAB „Juridinė paslauga“ ir tuo pačiu fiktyviai vadovu paskirtam M. S., tenkinamas tuo pagrindu, kad ir fiktyviam savininkui ir bendrovės vadovui tenka tos pačios pareigos, kaip ir tikrajam savininkui ir vadovui. Įsigydamas, kad ir fiktyviai, nuosavybę, savininkas yra atsakingas už šio turto sukeltą žalą, jei jo, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmai buvo nesąžiningi. Vien fiktyvus akcijų įsigijimas yra nesąžiningu veiksmu, todėl atsakomybė atsiranda fiktyviai įsigytų akcijų savininkui. Atsakomybė fiktyviam bendrovės vadovui atsiranda už pareigų, kurias turi bendrovės vadovas pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nevykdymą. Dėl to ieškinys atsakovų UAB „Juridinė paslauga“ bei M. S. atžvilgiu tenkinamas, pripažįstant, kad žala atlygintina solidariai, nes padaryta šių abiejų atsakovų bendrais veiksmais, CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindais.“
56. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės ir galutinio teismo sprendimo galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) ir prejudicinė galia pasibaigia tik tokiu atveju, jeigu toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusiojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus.
57. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017) nustatyta, kad UAB „Solid Baltic Group“ faktiškai nemokia tapo 2013 m., taigi, atsakovė BUAB „Juridinė paslauga“, įsigydama UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, jau žinojo (turėjo žinoti) jos būklę (finansinę padėtį, mokumą). Tai lemia išvadą, kad BUAB „Juridinė paslauga“ 2014 m. birželio 6 d. akcijų perleidimo sandoriu įsigijo nemokią įmonę (BUAB „Solid Baltic Group“). Kaip išaiškinta kasacinio teismo nutartyje, sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, teisiškai reikšmingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumą momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties Nr. e3K-3-286-421/2018 38 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog BUAB „Juridinė paslauga“ žinojo (turėjo žinoti) apie įsigyjamos BUAB „Solid Baltic Group“ nemokumą, veiklos, kuri būtų nukreipta į įmonės mokumo atkūrimą, nevykdė ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo. Kadangi įmonės savininkei (akcininkei) atsakomybė už ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų (ne)įgyvendinimą buvo numatyta, įstatymas neįvardijo asmenų, atsakingų už tokią pareigą eiliškumo, todėl teismas teisingai vertino, kad akcininkė atliko neteisėtus veiksmus, kurie suponuoja ir kaltę dėl žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymo, o atsakovė, nagrinėjant pareiškėjo A. N. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, jokiais duomenimis nepaneigė CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos solidarių bendraskolių vienodų dalių prezumpcijos, t. y. nepaneigė solidariosios bendraskolės BUAB „Juridinė paslauga“ kaltės dėl žalos BUAB „Solid Baltic Group“ atžvilgiu padarymo ar kitokių kaltės dalių proporcijų (dėl kitokių kaltės dalių iš viso nepasisakė) ir teisingai vadovavosi CK 6.280 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle – kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, jog žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.
58. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės ir M. S. atsakomybė ne tik yra solidari kreditorės atžvilgiu, bet ir yra lygi, sprendžiant solidariųjų skolininkų tarpusavio prievolės atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šias teismo išvadas laiko pagrįstomis. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė naujų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių patvirtintas A. N. finansinis reikalavimas (žalos ir palūkanų dalyje) turėtų būti panaikintas.
Dėl vykdymo išlaidų
59. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).
60. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai.
61. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi 2020 m. liepos 17 d.), 43.1 punkte detalizuota, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (būtinos vykdymo išlaidos) ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (papildomos vykdymo išlaidos). Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 punkte nustatyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis.
62. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. N. pareiškimą dėl pusės vykdymo proceso metu patirtų vykdymo išlaidų – 1 161,62 Eur (2 323,24/2) patvirtinimo kaip finansinio reikalavimo BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje, nurodė, kad išieškotoja UAB „Euromisa“ antstoliui sumokėjo būtinas vykdymo administravimo išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu. Šios išlaidos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu solidarių bendraskolių M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ prievolės kreditorei UAB „Euromisa“ pažeidimu, t. y. UAB „Euromisa“ turėjo išlaidų dėl neteisėtų M. S. ir BUAB „Juridinė paslauga“ veiksmų neatlyginant teismo priteistos žalos, be šių išlaidų UAB „Euromisa“ nebūtų turėjusi galimybės inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 609 straipsnis). Padarė išvadą, kad tai lemia teisę reikalauti būtinųjų išlaidų atlyginimo iš solidariųjų bendraskolių.
63. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti nutarties 62 punkte suformuluotai pirmosios instancijos teismo išvadai. CK 6.9 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (numatančios solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį), nustatytos taisyklės taikomos ir paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas, todėl pareiškėjas A. N. pagrįstai reikalauja patvirtinti ir patirtų vykdymo išlaidų dalį kaip finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
64. Kaip matyti iš antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. gruodžio 29 d. pateiktos informacijos (Nr. S-22-174-21581), iš skolininkės BUAB „Juridinė paslauga“ buvo išieškota ir išieškotojai UAB „Euromisa“ pervesta 19,09 Eur suma (grąžinta dalis išieškotojos antstoliui apmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų); 519,97 Eur išieškotojos UAB „Euromisa“ apmokėtų vykdymo išlaidų pastarajai buvo grąžinta iš skolininko M. S. sumokėtos sumos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino 250,44 Eur ((539,06 Eur / 2) -19,09 Eur)) dydžio A. N. reikalavimą šiuo pagrindu atsakovei.
65. Pastebėtina, kad solidarusis skolininkas M. S. antstoliui apmokėjo 67 Eur papildomas vykdymo išlaidų, 15,35 Eur išlaidas tretiesiems asmenims ir 1 797,77 Eur atlyginimą antstoliui, tačiau pirmosios instancijos teismas šias išlaidas, kaip papildomas, mokamas antstoliui, vertino kaip asmeninę skolininko prievolę ir šioje dalyje A. N. reikalavimą atmetė, o atskirojo skundo dėl to pareiškėjas nėra pateikęs.
66. Teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog buvo užvestos dvi vykdomosios bylos (dviejų solidariųjų skolininkų atžvilgiu), nekeičia atsakovės pareigos apmokėti jai tenkančią dalį būtinųjų vykdymo išlaidų, kurias M. S. sumokėjo, kaip solidarusis bendraskolis, nes vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininkų lygiomis dalimis.
67. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje taip pat paliktina nepakeista.
68. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui dėl A. N. finansinio reikalavimo pagrįstumo reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį skundžiamoje dalyje, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
70. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji patyrė 2 000 Eur, o ne 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (dokumentai, patvirtinantys 1 000 Eur išlaidas, pateikti kartu su 2022 m. gruodžio 30 d. atsiliepimu į pareiškimą, o dėl likusių 1 000 Eur išlaidų – kartu su 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. kovo 24 d. prašymais).
71. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas turėjo sumažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra akivaizdžiai per didelės, nebuvo būtinos ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Pareiškėjas nurodo, kad 600 Eur išlaidas (taikant 200 Eur valandinį įkainį) patyrė dėl susipažinimo su atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepimu į prašymą bei situacijos aptarimo, tačiau tai turėjo būti aptarta prieš teikiant prašymą teismui; 900 Eur išlaidas pareiškėjas patyrė pasirengiant teismo posėdžiui, nors 2023 m. kovo 27 d. įvykęs teismo posėdis truko 1:28 val., kuriame byla buvo pabaigta nagrinėti (pradėta 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje). Apeliantės vertinimu, tokios išlaidos, kurios viršija rekomenduojamus dydžius, turėjo būti mažinamos iki protingų dydžių, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, o atsakovė yra bankrutavusi įmonė.
72. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pritaria apeliantės argumentams. Apeliantė iš esmės neginčija tai, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, pareiškėjo A. N. reikalavimą patenkinus 88 proc., atitinkamai tarp proceso šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau suklydo dėl apeliantės BUAB „Juridinė paslauga“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė ne 1 500 Eur, o 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (sąskaitos Nr. 23/5 – 500 Eur, Nr. 23/7 – 500 Eur ir Nr. 22/26 – 1 000 Eur).
73. Pareiškėjas A. N., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, iš jų pagal 2023 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą LT Nr. 23/11 – 1 500 Eur ir pagal sąskaitą faktūrą LT Nr. 23/13 – 900 Eur.
74. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, susijusius su pareiškėjui nagrinėjamoje byloje teiktomis teisinėmis paslaugomis, nurodo, kad nėra pagrindo pritarti apeliantės pozicijai dėl suteiktų atstovavimo paslaugų pagal 2023 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą dalyje dėl 600 Eur, nepagrįstumo. Kaip matyti iš pateiktos Ataskaitos už suteiktas paslaugas pagal nurodytą sąskaitą faktūrą, susipažinimas su atsakovės pateiktu atsiliepimu bei dokumentų analizė, situacijos aptarimas su klientu 2023 m. sausio 1 d. truko 3 val., iš viso 600 Eur. Taigi nurodytas atlygis apima ne tik situacijos vertinimą, kaip nurodo apeliantė, bet ir suteiktas paslaugas už atsiliepimo susipažinimą bei dokumentų analizę. Kadangi pareiškėjui suteiktų paslaugų pobūdis ir apimtis yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais – 2022 m. birželio 20 d. atstovavimo sutartimi, 2023 m. vasario 17 d. sąskaita faktūra LT Nr. 23/11, 2023 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitu, t. y. už nurodytas teisines paslaugas pareiškėjas yra sumokėjęs, taigi yra pateikęs tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas pagal nurodytą sąskaitą faktūrą faktą ir dydį (ir skundžiamoje dalyje). Įvertinus pareiškėjo patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, turėtos išlaidos už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu, dokumentų analizę bei situacijos aptarimą su klientu pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.
75. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka ir su 2023 m. kovo 24 d. sąskaitoje faktūroje LT Nr. 23/13, nurodyta 900 Eur (4,5 val.) bylinėjimosi išlaidų suma už susipažinimą su bylos medžiaga bei pasiruošimą 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžiui ir teigia, kad šias išlaidas pareiškėjas patyręs pasirengiant teismo posėdžiui, nors 2023 m. kovo 27 d. įvykęs teismo posėdis truko 1:28 val., kuriame byla buvo pabaigta nagrinėti (pradėta 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje).
76. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.
77. Kaip teisingai nurodė apeliantė, byla buvo pradėta nagrinėti 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje ir užbaigta 2023 m. kovo 27 d. Jokių esminių rašytinių įrodymų tarp šių teismo posėdžių į bylą nebuvo pateikta (ir priimta), todėl bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą tolimesniam teismo posėdžiui galėtų būti paskaičiuotas pagal maksimalius įkainius už 1 val. ir sudarytų 179,90 Eur. Tuo tarpu sąskaitoje faktūroje LT Nr. 23/13 nurodytas valandų skaičius – 4,5 val. vertinamas kaip neatitinkantis nurodytos paslaugos apimties, kadangi, kaip jau pasisakyta, byla šiame posėdyje buvo tik užbaigta nagrinėti iš esmės (ankstesniam teismo posėdžiui pasirengti buvo išrašyta 2023 m. vasario 17 d. sąskaita), todėl įvardijamas valandų kiekis laikytinas nepagrįstu ir mažinamas iki 2 val., todėl vertinama, kad šioje dalyje priteistos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi nepagrįstai, prieštaraujant Rekomendacijų 9 punktui ir pažeidžiant 8.19 punkte nurodytus maksimalius įkainius, todėl mažinamos iki 2 val., atitinkamai – 359,80 Eur.
78. Apibendrinus nurodytus argumentus, A. N. iš BUAB „Juridinė paslauga“ priteistina 1 636,62 Eur (1 859,80 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o BUAB „Juridinė paslauga“ iš A. N. 240 Eur (2 000 Eur x 12 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, A. N. iš BUAB „Juridinė paslauga“ priteistina 1 396,62 Eur (1 636,62 Eur-240 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
79. Atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo kreditorius A. N., kuris prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo dokumentą Serija LAT Nr. 685233 – 1 200 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad jos viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 760,12 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 900,30 x 0,4), todėl iš apeliantės BUAB „Juridinė paslauga“, atstovaujamos nemokumo administratorės, administravimo išlaidų kreditoriui A. N. priteisiama 760,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: „Priteisti kreditoriui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ (juridinio asmens kodas 302890258) administravimo išlaidų 1 396,62 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti kreditoriui A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ (juridinio asmens kodas 302890258) administravimo išlaidų 760,12 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 12 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas