Baudž. byla Nr. 1-103-458/ 2014

  Proceso Nr. 1-68-1-00602-2013-0

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  1.2.3.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

                                          N U O S P R E N D I S

                                      L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

                                                              2014 m. birželio 23 d.

                                                                       Klaipėda

             Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Arvydas Daugėla,

sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,

gynėjui Edvardui Staponkui,

nukentėjusiosioms A. Š., L. Z.,

vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M. (I. M.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

                                  n u s t a t ė :

kaltinamasis I. M. nužudė kitą žmogų:

2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 1.20 val., savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su P. Š. metu ne mažiau kaip penkis kartus peiliu dūrė P. Š. į kaklą ir veido kairiąją pusę, padarė kaklo ir daugybines veido kairės pusės pjautines ir durtines-pjautines žaizdas, tarp jų 12 cm ilgio žaizdą kakle, 2 cm ilgio horizontalią žaizdą kairiame skruoste, 4 cm ilgio lygiagrečią horizontalią žaizdą kairiame žande su tęsiniu į kairės ausies kaušelio žemutinį trečdalį, 2 cm ilgio lygiagrečią horizontalią žaizdą apatinio žandikaulio kairiame kampe, 2,3 cm ilgio žaizdą kaklo sprando ribos kairėje 8 cm žemiau išorinės klausos landos, padarydamas didžiausią kaklo žaizdą su gerklų sužalojimu, sukėlusiu kvėpavimo nepakankamumą, dėl daugybinių pjautinių kaklo ir veido žaizdų išsivysčius hipovoleminiam šokui, dėl to ir dėl patirtos traumos (sužalojimų) sukeltų komplikacijų – plaučių uždegimo P. Š. 2013 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirus, tokiu būdu jį nužudė.

Kaltinamasis I. M. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, jog keletą kartų kelias dienas iki įvykio jo žmonos A. M. brolis P. Š., tuo metu su šeima ilsėjęsis Palangoje, jam skambino norėdamas atvykti į svečius. Su P., kurį vadino P., susitarė susitikti 2013 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos geležinkelio stotyje. Iš ten jo automobiliu su P. nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti maisto ir gėrimų. Jis nupirko du butelius degtinės, o P. pirko butelį kažkokio tamsaus alkoholinio gėrimo. Po to parvažiavo į jo sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Kol žmona gamino valgį, jiedu su P., prisėdę prie staliuko lauke, išgėrė pastarojo atsineštus du butelius alaus. Po to užkandžiaudami jiedu išgėrė du kiekvieno pastatytus po 0.5 l talpos butelius degtinės. Girtas jis nesijautė. Vėliau abu apie valandą ėjo pavedžioti šunį. Grįžę atgal vėl sėdo prie stalo. Tuo metu jis pamatė, kad P. turi parduotuvėje pirktą butelį tamsaus alkoholinio gėrimo, kurį prieš tai buvo padėję į šaldytuvą namelyje. Tai reiškė, kad P. neatsiklausęs vienas ėjo į namelį, ir toks pastarojo elgesys jam pasirodė nemandagus. Apie 21 valandą, kai pradėjo lyti, jiedu parėjo į namelį, susėdo prie stalo, kalbėjosi ir toliau pamažu išgėrinėjo degtinę. Apie 23–24 valandą dėl to, kad jau buvo neblaivus, prisiminė savo seną nuoskaudą dėl to, kad anksčiau P. su savo broliu T. jį buvo sumušę, ir P. paklausė, už ką jį buvo sumušę. Toks įvykis buvo 2005 ar 2006 metais kai jis su žmona buvo nuvykęs pas jos brolį T. į Gurevsko miestą Kaliningrado srityje. Ten pastarasis su P. jį mušė reikalaudami būti su jais vieno – sentikių – tikėjimo. Dėl šio įvykio buvo atliekamas tyrimas, apie tai ir apie brolių šeimą buvo parašytas straipsnis Kaliningrado srities laikraštyje. Vėliau P. ir jo artimieji klaidingai manė, kad tą straipsnį parašė ar jį užsakė jisai – I. M. Jo žmona A. M. jam pasakojo, kad jai lankantis pas savo seserį L. Radviliškyje pastaroji ir ten atvykęs P. Š. jos klausinėjo, ar jis – I. M. galėjęs parašyti minėtą straipsnį, sakė, kad straipsnis buvęs pasirašytas jo pavarde. A. M. paaiškino jiems pasakiusi, kad jis galėjęs tą straipsnį parašyti, o jie reikalavę, kad jis dėl to juos įžeidusio straipsnio parašytų paneigimą. Taigi įvykio vakarą P. Š. paklausė, kodėl jis su broliu jį buvo sumušę. Dėl to P. Š. užsiplieskė pykčiu, kodėl jis – I. M. prisimenąs tą įvykį, kodėl parašęs minėtą straipsnį ir juos įžeidęs. Jis prašė leisti paaiškinti, kad jis to straipsnio nerašęs, tačiau P. Š. nieko nenorėjo girdėti, čiupo ant sekcijos buvusį nedidelį peilį ir, tebesėdamas prie stalo, dešinės rankos mostu iš viršaus į apačią peiliu norėjo jam, taip pat sėdėjusiam priešais už stalo, smogti. Sureagavęs į tokius P. Š. veiksmus jis pakeltos sulenktos kairės rankos dilbiu pastarojo smūgį atmušė, tačiau jis peilio geležtės galiuku sužalojo jo kairės ausies užausį. Po to atsistojęs nuo stalo jis P. Š. bandė nuraminti, dar išgėrė po 2–3 stikliukus degtinės ir su juo dar kalbėjosi apie 20–30 minučių. Tačiau matė, kad pastarasis negirdėjo, kas jam buvo sakoma, vis kalbėjo apie tą patį straipsnį. Staiga P. Š. vėl čiupo tą patį peilį ir laikydamas rankoje ėmė prie jo artėti. Nebeturėdamas kur trauktis, nes už nugaros buvo lova, jis P. Š. kiek atstūmė, norėjo išeiti į lauką. Bet pastarasis vėl ėjo artyn, todėl jis kaire koja spyrė P. Š. į ranką ir joje buvusį peilį išmušė ant grindų. Tuomet P. Š. ranka trenkė jam į krūtinę ir jis nuo šio smūgio griuvo ant grindų, griūdamas į pečių susitrenkė galvą. Iškart jį gulintį ant nugaros klūpomis apsižergęs kojomis P. Š. ėmė rankomis smaugti. Gindamasis jis rankomis spaudė P. Š. kaklą, pirštais spaudė jo akis, bet išsivaduoti niekaip nepavyko. Tuomet pasukęs galvą ir pamatęs ant grindų jam iš dešinės buvusį tą patį peilį, juo, sugriebęs ranka, ėmė P. Š. badyti. Kiek kartų į kokias vietas dūrė ir kur pataikė, negali pasakyti, nes vis dar P. Š. smaugiamas ir bandydamas išsilaisvinti buvo užsimerkęs. Pajutęs, kad P. Š. nusilpo, jį nustūmė ant šono. Peiliu pasiremdamas į grindis, dėl to sulinko geležtė, jis atsistojo, numetė peilį ir išėjo į lauką. Iki to meto, taip pat ir konflikto su P. Š. metu jo žmona A. M. buvo namelio viduje, virtuvėje. Parūkęs 10–15 minučių ir grįžęs į namelį nukentėjusįjį rado gulintį koridoriuje, žmonos viduje nebebuvo. Nuėjęs į lovą su rūbais atsigulė, gal buvo užmigęs. Po to išgirdo lojant šunį. Atsikėlęs P. Š. koridoriuje neberado. Kieme pamatė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, matė policijos automobilį. Girdėjo balsus, kad prie šulinio kažkas guli, po to pamatė, kaip neštuvais buvo išneštas P. Š. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policininkams išvykus jis nusistebėjo, kodėl pareigūnai jo neišsivežė. Grįžęs į namelį matė, kad A. M. plovė koridoriuje buvusį kraują. Jis nuėjo miegoti, bet po kiek laiko jį pakėlė policijos pareigūnai ir išsivežė.            

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio pradžioje su vyru P. Š., dukra L. atostogavo Palangoje. Rugpjūčio 7 d. apie pietus vyras išvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti ten su kaltinamuoju I. M. gyvenančios sesers A. M. Tą dieną su vyru ji dar du kartus kalbėjosi telefonu, paskutinį kartą tai buvo apie 21.30 val. Sprendžiant iš balso vyras buvo blaivus, sakė, kad sesuo gerai jaučiasi, pas ją jis ketino likti nakvoti. Kitą dieną su vyru nebesusisiekė, o dukrai paskambinusi tyrėja pranešė, kad P. yra ligoninėje Klaipėdoje. Su dukra nuvykusi į ligoninę vyrą pamatė smarkiai sužalotą, jis jautėsi labai blogai, galėjo pasakyti tik pora suprantamų sakinių. Į jų klausimą, ar jį sužalojo I., vyras atsakė teigiamai galvos linktelėjimu ir akimis. Toliau vyro sveikatos būklė vis blogėjo, prasidėjo komplikacijos ir rugpjūčio 17 d. jis ligoninėje mirė. Kaltinamąjį I. kaip vyro sesers vyrą pažinojo, bet nenorėjo su juo bendrauti, nes jis yra agresyvus žmogus, skriausdavo savo žmoną. P. savo seserimi A., kuri buvo psichikos ligonė, rūpinosi, iki poros kartų per metus važiuodavo ją aplankyti. Apie tai, kad I. M. smurtavo prieš savo žmoną Aleksandrą jai yra pasakojusi ji pati, jai tai buvo minėjęs ir vyras P. Jis sakė, kad prieš 7–8 metus jam būnant susitikime pas brolį Kaliningrado srityje I. M., būdamas neblaivus, stumdė ir koliojo savo žmoną. Vyras sakė, kad jis su broliu užstojo seserį, už tai I. M. smogė jam į veidą, sudaužė akinius. Iš tos kelionės vyras grįžo mėlynu veidu. Po keturių dienų nuo įvykio M. sode ji ten buvo nuvykusi, kalbėjosi su A. Bet su ja aiškiai susikalbėti nebuvo galima, kas įvyko tarp jos vyro ir brolio ji nepaaiškino, sakė, kad ji į jų pokalbį nesikišusi. Ji su P. išgyveno 40 metų, vyras nebuvo nei konfliktiškas, nei agresyvus, niekada rankos prieš ją nebuvo pakėlęs.

Nukentėjusioji L. Z. davė iš esmės tokius pat kaip nukentėjusioji A. Š. parodymus apie jos tėvo P. Š. išvykimo pas savo seserį A. M. ir kaltinamąjį I. M. aplinkybes, apie tėvo lankymą ligoninėje, kur jis patvirtino buvęs sužalotas I. M., apie pastarojo, kaip agresyvaus žmogaus, savybes. Ši nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos tėvas buvo visiškai nekonfliktiškas, ypatingo taikumo ir draugiškumo žmogus, kad jis labai rūpinosi savo kaltinamojo skriaudžiama seserimi. Šioms jo savybėms įtakos neturėjo ir negalėjo turėti pavartotas alkoholis.

Liudytojas O. P. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. naktį, apie 1.20 val., jam būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasigirdo durų skambutis. Atidaręs duris pamatė iš matymo pažįstamą moterį, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, gyveno netoli esančiame sodo sklype. Moteris pasakė, kad sūnus tėvą – jos vyrą pjauna, gali būti, kad sakė, jog baigia užmušti, jo prašė paskambinti į policiją. Moteris atrodė ištikta didelio šoko. Jis savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112, pranešė apie įvykį, davė su operatoriumi pakalbėti ir minėtai moteriai. Po to toji moteris jo paprašė ją palydėti iki namų. Einant moteris kažką nerišliai pasakojo, ėmė sakyti, kad sūnus esąs Klaipėdoje. Tuomet jis dar pagalvojo, kad be reikalo iškvietė pagalbą. Moters namus priėjo už 3 ar 4 sklypų. Jis pasiliko gatvėje 8–10 metrų atstumu nuo namo. Koridoriuje degė šviesa, girdėjo iš ten sklidusią žmogaus aimaną. Vėliau jos nebesigirdėjo. Minėta moteris jį kvietė eiti į vidų, bet jis sakė laukti pareigūnų. Moteris sakė būti tyliai, kad neišgirstų jos vyras. Po to į kiemą išėjo kaltinamasis, keletą kartų nuėjo į automobilį – žalios spalvos „Audi 80“, vėl ėjo į namą ir grįžo į kiemą. Pamatęs jį ir moterį kaltinamasis su kieme buvusiu šunimi taip pat išėjo į gatvę, piktokai ėmė jį varyti namo. Namo varė ir moterį, ją stumtelėjo, galbūt jai ranka ir sudavė per pakaušį. Matėsi, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Jam bandant kaltinamąjį nuraminti pastarasis atsinešė pagalį ir vėl varydamas jį namo jam sudavė per ranką. Tačiau netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Ten dar pabuvęs apie 10 minučių jis nuėjo namo.

Liudytojai M. S. ir A. Ž. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 1.30 val., dirbdami kaip Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnai, iš policijos budėtojų gavo nurodymą vykti į Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) gatvę dėl gauto pranešimo apie sūnaus mušamą tėvą. Nurodytu adresu buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko senyvo amžiaus moteris ir jos kaimynas. Iškart moteris paaiškino, kad konfliktavo su savo vyru, bet pretenzijų jam nebeturinti. Tačiau moteris buvo pasimetusi, negalėjo paaiškinti, kodėl kvietė pagalbą. Jos kaimynas jiems pasakė, kad namuose esantis moters, kuri į jį kreipėsi pagalbos, vyras puolė jį su pagaliu. Kieme pasirodęs kaltinamasis, vėliau prisistatęs Ivanu, iškart piktai, agresyviai nusiteikęs, kalbėdamas rusiškai ir vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė varyti juos iš teritorijos, aiškindamas, kad tai jo privati teritorija, reikalavo orderio įeiti, aiškino, kad nieko neįvyko. Kaltinamojo rankos buvo kruvinos, jis buvo neblaivus, siundė ant jų savo šunį, aiškiai matėsi, kad nori kažką nuslėpti. Tuomet jie išgirdo duslų garsą, lyg kažkas būtų nukritę. Nusprendę apžiūrėti teritoriją už namo ant žemės po balkonu su turėklais rado gulintį visiškai nuogą vyriškį su pjautine žaizda gerklėje, kitais sužalojimais. Medikams padėjo tą vyriškį skubiai įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Medikams išvykus daugiau jokių veiksmų atlikti negalėjo, nes kaltinamasis toliau agresyviai, siundydamas šunį, juos varė lauk, o jie jokių specialiųjų priemonių su savimi neturėjo. Todėl išsikvietė pastiprinimą iš Klaipėdos rajono policijos komisariato. Netoliese pasitikę atvykusius kitus pareigūnus, grįžę į įvykio vietą nuvarė šunį ir ėjo apžiūrėti namo. Į vidų juos įleido ta pati moteris. Koridoriuje ant grindų, sienų, durų, ant durų į balkoną matėsi kraujo. Jų akivaizdoje moteris bandė valyti grindis. Tuo metu kaltinamasis užsidengęs pledu gulėjo lovoje. Dar kiek apžiūrėję patalpas, Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai kaltinamąjį išsivežė į komisariatą, o kadangi ir jie pagal savo pareigas užduotį iš esmės buvo įvykdę, iš įvykio vietos taip pat išvyko.

Liudytojai V. D. ir V. Z. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. naktį kaip Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai gavo nurodymą vykti į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) padėti kitam policijos ekipažui patekti į įvykio teritoriją. Buvo gautas pranešimas, kad ten buvo sužalotas žmogus, o pareigūnai negali įeiti į teritoriją, nes joje yra agresyvus šuo. Radijo ryšiu susisiekė su įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais, kurie juos pasitiko, ir visi nuvyko į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten jie sutramdė šunį ir ėjo į namą. Juos pasitikusi moteris įleido į vidų, pasakė, kad jos vyras miega. Pastaroji elgėsi keistai, kalbėjo nerišliai. Buvo matyti, kad koridoriaus grindys buvo neseniai plautos, nes buvo dar šlapios, o moteris turėjo dubenį su nešvariu vandeniu. Tačiau grindų pakraščiuose dar matėsi kraujo. Taip pat kraujo dėmių buvo ir kitur – ant durų, balkone. Lovoje nusirengęs viršutinius rūbus gulėjo kaltinamasis. Jų pakeltas kaltinamasis apsirengė, tačiau nieko neaiškino, sakė nieko nežinąs. Jis buvo neblaivus, ant jo rankų buvo kraujo žymių. Po to jie išoriškai dar apžiūrėjo patalpas ir lauką. Liudytojas V. D. dar parodė virtuvėje ant stalo matęs pusiau nuplautą peilį, kurį vėliau atpažino tarp kitų tyrėjos jam parodytų peilių. Apie atliktą darbą jie informavo policijos komisariato budėtoją ir iš įvykio vietos išvyko, kartu išsivežė kaltinamąjį.         

Iš 2013 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros, atliktos nuo 9.00 iki 11.30 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad sodo sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, esančiame sodo namelyje ir jo aplinkoje buvo užfiksuoti toliau nurodomi pėdsakai, rasti ir paimti daiktai. Ant malkų, sudėtų po į namelį vedančiais laiptais, rastas ir paimtas medžiaginis batas su į kraują panašiomis dėmėmis. Ant slenksčio į namo prieangį, virtuvės durų vidinės dalies, prieškambaryje ties slenksčiu ir medine siena fiksuotos į kraują panašios dėmės, ten pat rastas plastikinis maišelis ir toks pat, kaip nurodyta anksčiau, medžiaginis batas su į kraują panašiomis dėmėmis. Toliau sandėliuke greta prieškambario rastas kibiras su į kraują panašiu skysčiu. Virtuvėje ant spintelės rasti ir paimti 4 peiliai. Nieko nerasta ir neužfiksuota su virtuve sujungtame kambaryje. Į kraują panašios dėmės taip pat fiksuotos ant balkono durų ir grindų bei jų apdailos, turėklo ir prikaltos lentos. Tokios pat dėmės fiksuotos ant žemės po balkonu buvusių lentos, vamzdžio, medžio šakų (t. 1, b. l. 11–40).

Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. papildomos įvykio vietos apžiūros, atliktos nuo 8.10 iki 9.20 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad namelio kambaryje ant lovos tarp kitų rūbų rasti pilkos spalvos marškinėliai „Xicono“, nuo sekcijos paimtas dėklas su fotoaparatu „Konica Digital Revio“, virtuvėje esančios krosnies pakuroje rastos supjaustytos pilkos spalvos vyriškos kelnės su rudos spalvos dėmėmis, dėklas su mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C2“, piniginė, kurioje buvo Šiaulių banko kortelė P. Š. vardu, „Iki“, „Norfos“, „Camelios“, „Maximos“ kortelės, P. Š. sveikatos draudimo kortelė, 50 litų kupiūra, „Maximos“ dovanų čekis, autobusų talonėliai, sodo namelio kieme automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje rasta medžiaginė kelioninė rankinė „Bruker“, kurioje buvo dvi užrašų knygutės, fotoaparato „Konika“ dėklas, akiniai dėkle, maišelis su asmens higienos priemonėmis, fotoaparato baterijos kroviklis, maišelis saldainių, telefono „Nokia“ USB laidas, vyriška kepurė „Adidas“. Šie daiktai iš įvykio vietos paimti (t. 1, b. l. 41–54).

Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. papildomos įvykio vietos apžiūros, atliktos nuo 10.00 iki 11.20 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad namelio kambaryje ant lovos tarp kitų rūbų rasta ir paimta žalios spalvos kostiumo kelnės, žalios spalvos dryžuoti marškinėliai su rudos spalvos galimai kraujo dėmėmis, iš anksčiau nurodyto automobilio bagažinės paimtas peilis su metaline rankena, nuo laiptų į namelio rūsį, koridoriaus ir balkono durų paimtos galimai kraujo dėmių nuoplovos (t. 1, b. l. 55–76).

Iš 2013 m. rugpjūčio 8 d. protokolo nustatyta, kad iš kaltinamojo I. M. buvo paimta jo avėtų batų pora (t. 2, b. l. 58–59). Iš tos pačios dienos protokolo nustatyta, kad ant šių medžiaginių 26 dydžio batų viršutinių dalių bei ties užkulniais buvo į kraują panašių tamsios spalvos dėmių (t. 2, b. l. 62–68).

Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. daiktų parodymo atpažinti protokolų nustatyta, kad nukentėjusioji A. Š. atpažino įvykio vietoje (namelio kambaryje ir krosnies pakuroje) rastus pilkos spalvos marškinėlius ir pilkos spalvos kelnes kaip jos vyro P. Š. rūbus (t. 1, b. l. 77–86).

Iš 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto  išvados Nr. S 236/13(01) nustatyta, kad įvykio vietoje paimtose nuoplovose nuo koridoriaus durų, ant juodų batų, ant iš I. M. paimtų batų ir įvykio vietoje paimtų žalių kelnių rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą rasta P. Š. DNR su 99,999999999 proc. tikimybe, ant iš įvykio vietoje paimtų žalsvų juostuotų marškinių rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą rasta I. M. DNR su 99,999999999 proc. tikimybe, žmogaus kraujas rastas įvykio vietoje paimtose nuoplovose nuo rūsio laiptų, ant įvykio vietoje paimto vieno peilio, pilkos spalvos marškinėlių ir pilkos spalvos kelnių (t. 2, b. l. 78–101).

Nurodyti duomenys – įvykio vietoje rasti P. Š. rūbai, asmeniniai daiktai, dokumentai, jo kraujo pėdsakai, papildomai patvirtina, kad jis ten buvo ir ten buvo sužalotas. Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad P. Š. galėjo išvykti avėdamas rudais batais, jie galėjo būti 42 dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje skirtingose vietose, kaip matyti iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolo, rasti juodi batai buvo 42 dydžio (t. 2, b. l. 12), kad šie batai su P. Š. kraujo pėdsakais, o kaltinamasis parodė, kad tai nebuvo jo batai, jis nežinąs, kaip jie nurodytose vietose atsirado, darytina išvada, kad šie batai buvo P. Š. Nors kaltinamasis I. M. teigė, jog P. Š. nesužalojo nė vienu iš įvykio vietoje paimtų peilių, tai padarė kitu peiliu, remiantis nurodyta specialisto išvada, kad ant įvykio vietoje paimto vieno peilio buvo rastas žmogaus kraujas, o tai buvo vienas iš 2012 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodytų peilių, įpakuotų į voką Nr. 7 (t. 2, b. l. 12, 21), kurį įvykio vietoje nurodė matę ir vėliau atpažino liudytojai V. D. (t. 1, b. l. 170–172) ir M. S. (t. 1, b. l. 178–181), atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. D. parodė tą peilį matęs kaip neseniai nuplautą, kad jokių kitų peilių įvykio vietoje rasta nebuvo, darytina išvada, kad nurodytu peiliu P. Š. ir buvo sužalotas. Todėl 2012 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 12–56) nurodyti daiktai – P. Š. pilkos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos kelnės, jo asmeniniai daiktai ir dokumentai, 2013 m. rugsėjo 5 d. grąžinti nukentėjusiajai L. Z. (t. 2, b. l. 58–59),  kaltinamojo žalios spalvos kelnės, iš jo paimti batai yra daiktiniai padarytos nusikalstamos veikos įrodymai.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad O. P. į centrą dėl A. M. nurodyto įvykio paskambino 2013 m. rugpjūčio 8 d. 1.23 val., iš A. M. pokalbio su operatoriumi matyti, kad ji įvykį nurodo kaip jos sūnaus smurtą prieš tėvą (t. 2, b. l. 125–126). Iš to darytina išvada, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 1.20 val. Tačiau akivaizdu, kad A. M. pranešimas apie įvykį kaip jos sūnaus smurtą prieš tėvą buvo neadekvatus. Iš anksčiau išdėstytų kaltinamojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad M. sūnaus A. jų namuose nei iki įvykio, nei jo metu, nei po jo nebuvo. Todėl A. M. pranešimo turinys paaiškintinas jos psichinės sveikatos trūkumu. Apie A. M. ne visiškai adekvatų aplinkos suvokimą ir jos atspindėjimą nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusioji A. Š. bei minėti liudytojai. Iš 2013 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvados matyti, kad A. M. buvo diagnozuota įgyta silpnaprotystė – demencija (t. 1, b. l. 159).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo prie šio protokolo nustatyta, jog kaltinamasis I. M. įvykio vietoje parodė savo ir P. Š. padėtis ir veiksmus iki įvykio, naudojant manekeną parodė P. Š. veiksmus prieš jį ir savo veiksmus prieš P. Š. įvykio metu ir po jo taip, kaip jis tas aplinkybes duodamas parodymus ir nurodė teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 153–157).

Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvados Nr. G 1709/13(03), 2013 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados Nr. 584/13(03) ir 2013 m. rugsėjo 13 d. komisijinės papildomos specialisto išvados Nr. pKM 21/13(03) nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 1.20 val. P. Š., be kitų sužalojimų aštriu pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte, duriant ir pjaunant buvo padarytos kaklo ir daugybinės veido kairės pusės pjautines ir durtinės-pjautinės žaizdos, tarp jų 12 cm ilgio žaizda kakle su gerklų sužalojimu, 2 cm ilgio horizontali žaizda kairiame skruoste, 4 cm ilgio lygiagreti horizontali žaizda kairiame žande su tęsiniu į kairės ausies kaušelio žemutinį trečdalį, 2 cm ilgio lygiagreti horizontali žaizda apatinio žandikaulio kairiame kampe, 2,3 cm ilgio žaizda kaklo sprando ribos kairėje 8 cm žemiau išorinės klausos landos, padaryta didžiausia kaklo žaizda su gerklų sužalojimu sukėlė kvėpavimo nepakankamumą, dėl daugybinių pjautinių kaklo ir veido žaizdų išsivystė hipovoleminis šokas. P. Š. aštriu pjaunančiu įrankiu padaryti sužalojimai buvo priežastiniu pasekminiu ryšiu susiję su mirtimi, P. Š. mirė 2013 m. rugpjūčio 17 d. 15 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo patirtų sužalojimų komplikacijų – plaučių uždegimo, nes patirta sunkaus sveikatos sutrikdymo masto trauma (pjautinė kaklo žaizda su gerklų sužalojimu, sukėlusi kvėpavimo nepakankamumą, dėl daugybinių pjautinių kaklo ir veido žaizdų išsivystęs hipovoleminis šokas) sukėlė sunkų šoką dėl netekto kraujo iš visų patirtų žaizdų, tai lėmė galvos smegenų nepakankamą aprūpinimą deguonimi, priverstinę – gulimą asmens būklę, radikalias medicinines intervencijas (operaciją, gydymą Intensyvios terapijos skyriuje), dėl buvusių kvėpuojamosios gerklės audinių pažeidimo vystėsi patirtos traumos (sužalojimų) medicininės komplikacijos (t. 1, b. l. 185–190, 194–196, t. 2, b. l. 3–5).

I. M. buvo kaltinamas tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis, be ne mažiau kaip penkiais peilio duriais P. Š. padarytų pjautinių ir durtinių-pjautinių žaizdų – 12 cm ilgio žaizdos kakle, 2 cm ilgio horizontalios žaizdos kairiame skruoste, 4 cm ilgio lygiagrečios horizontalios žaizdos kairiame žande su tęsiniu į kairės ausies kaušelio žemutinį trečdalį, 2 cm ilgio lygiagrečios horizontalios žaizdos apatinio žandikaulio kairiame kampe, 2,3 cm ilgio žaizdos kaklo sprando ribos kairėje 8 cm žemiau išorinės klausos landos, taip pat jam padarė kaklo ir daugybines veido kairės pusės pjautines ir durtines-pjautines žaizdas, didžiausią kaklo žaizdą su gerklų sužalojimu. Iš nurodytų specialistų išvadų nėra pagrindo daryti išvadą, kad, be konkrečiai nurodytų žaizdų, P. Š. dar buvo padarytos kaklo ir daugybines veido kairės pusės pjautinės ir durtinės-pjautinės žaizdos, tarp jų dar didžiausia kaklo žaizda su gerklų sužalojimu. Iš nurodytų išvadų, specialisto D. Vitkaus parodymų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad 12 cm ilgio žaizdos kakle ir buvo toji didžiausia kaklo žaizda su gerklų sužalojimu. Todėl nurodyta kaltinimo I. M. dalis pripažintina kaip nepagrįsta, o jo veiksmais P. Š. padaryti sužalojimai ir jų pasekmės nustatytini pagal nurodytas specialistų išvadas.

Išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis I. M. nurodytoje įvykio vietoje peiliu durdamas P. Š. į kaklą ir veido kairiąją pusę padarė nurodytas kaklo ir daugybines veido kairės pusės pjautines žaizdas, padarė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus, kad tarp šių sužalojimų ir P. Š. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ­– jis mirė dėl daugybinių pjautinių kaklo ir veido žaizdų išsivysčius hipovoleminiam šokui, dėl to ir dėl patirtos traumos (sužalojimų) sukeltų komplikacijų – plaučių uždegimo.

Kaltinamasis I. M. neneigia padaręs P. Š. nurodytus sužalojimus, tačiau teigė juos padaręs konflikto su P. Š. metu gindamasis nuo jo gyvybei pavojingų P. Š. veiksmų – pastarojo puolimo peiliu ir smaugimo pargriovus jį ant grindų. Anksčiau išdėstyti ir toliau pateikiami duomenys yra pagrindas tokius kaltinamojo teiginius atmesti.

Kaltinamojo I. M. teiginių, kad tarp jo ir P. Š. įvyko konfliktas, atmesti negalima. Gali būti, kad jiems abiem keletą valandų vartojus stiprius alkoholinius gėrimus įvyko konfliktas, kurio viena priežasčių galėjo būti jų ankstesnis prieš keletą metų Kaliningrado srityje įvykęs konfliktas. Tai, kad konfliktas tarp jų buvo, skirtingai nurodydami jo priežastis ir aplinkybes nurodė kaltinamasis ir nukentėjusioji A. Š. Tačiau nėra pagrindo tikėti kaltinamuoju, kad įvykio vietoje tarp jo ir P. Š. įvykęs konfliktas sukėlė didelį pastarojo agresyvumą, kad šis jį puolė peiliu, jam pavykus peilį kojos smūgiu iš rankos išmušti, jį pargriovė ir smaugė. Pirmiausia dėl to, kad nukentėjusiosios A. Š. ir L. Z. parodė, kad P. Š. buvo jokiomis aplinkybėmis agresyvumo neturėjęs, smurtauti nelinkęs asmuo. Priešingai, jos parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvaus būdo žmogus, kad jis smurtaudavo prieš savo žmoną A. M. Teismo įsitikinimu, nukentėjusiosios taip tvirtindamos yra nuoširdžios ir jų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo I. M. agresyvumą po įvykio patvirtino liudytojas O. P., iš kurio parodymų nustatyta, jog kaltinamasis A. M. varė namo, ją stumtelėjo, galbūt jai ranka sudavė per pakaušį, kad jam bandant kaltinamąjį nuraminti pastarasis atsinešė pagalį ir sudavė jam per ranką. Pažymėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. specialistas savo išvadoje Nr. G 1710/13(03) nurodė, kad A. M. prieš 1–2 paras iki apžiūros kietais bukais daiktais, sumušant arba atsitrenkiant, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje  bei krūtinkaulio projekcijoje (t. 2, b. l. 11). Kaltinamojo agresyvumą nurodė ir į įvykio vietą atvykę minėti policijos pareigūnai. Kaltinamojo aiškinimo, kad P. Š. jį pargriovus ant grindų jis į pečių susitrenkė galvą, kad P. Š. rankomis jį stipriai smaugė už kaklo, o jis gindamasis pirštais spaudė P. Š. akis ir smakrą, nepatvirtina anksčiau nurodytos specialistų išvados bei 2013 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1707/13(03) dėl I. M. padarytų sužalojimų. Pastarojoje išvadoje nurodyta, kad pas I. M. rasti smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje bei kairės speninės ataugos projekcijoje, jie galėjo atsirasti prieš 1–2 paras iki apžiūros paveikus nurodytą vietą kietais aštriais daiktais, galimai nagais ir panašiai (t. 2, b. l. 7). Taigi jokių kitų sužalojimų ­– atsitrenkimo pėdsakų galvoje, ant nugaros, smaugimo pėdsakų ant kaklo – I. M. nustatyta nebuvo. Nors specialistas teisiamajame posėdyje parodė, kad įmanomas kaltinamojo sužalojimas peilio geležte pastarojo nurodytomis aplinkybėmis ­– atmušant prieš jį sėdėjusio asmens rankos peiliu mostą iš viršaus, teismo įsitikinimu, I. M. sužalojimas tokiu jo nurodytu būdu, sužalojant ausies kaušelio užpakalinį paviršių, yra neįtikėtinas. Todėl tikėtina, kad šį nežymų sužalojimą kaltinamasis patyrė kitomis aplinkybėmis. Anksčiau nurodytomis specialistų išvadomis nenustatyta, kad P. Š. buvo padaryti sužalojimai akių srityse, tai teisiamajame posėdyje patvirtino apklaustas teismo ekspertas Diomenas Vitkus. Tuo galima paneigti kaltinamojo parodymus, kad jis gindamasis pirštais stipriai spaudė P. Š. akis. Priešingai, gynybai būdingų sužalojimų buvo padaryta P. Š. Iš anksčiau minėtų specialistų išvadų nustatyta, kad jam buvo padaryta dešinės plaštakos I tarpupirščio žaizda, įmanoma kaip įrankio – peilio griebimo – savigynos žymė. Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas D. Vitkus taip pat parodė, kad apskritai, atsižvelgiant į P. Š. padarytus sužalojimus, labai mažai tikėtina, kad juos kaltinamasis galėjo padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis – gulėdamas ant nugaros ir smaugiamas už kaklo. Ekspertas taip pat parodė, kad iš peiliu P. Š. padarytų žaizdų stipriai kraujavo, tai patvirtina anksčiau nurodytose įvykio vietose, ant P. Š. batų, marškinėlių, kelnių, ant kaltinamojo batų ir kelnių rastas kraujas. Tačiau, kaip nurodyta pirmajame – 2013 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, nieko nebuvo rasta ir neužfiksuota su virtuve sujungtame kambaryje. Taigi jokių kraujo pėdsakų nebuvo rasta kaltinamojo I. M. nurodytoje kambario vietoje, kurioje, jo teigimu, jis sužalojo P. Š. Rastas P. Š. kraujas ant jo batų, ant kaltinamojo kelnių ir batų, rastas kraujas ant P. Š. marškinėlių ir kelnių įtikinamai rodo, kad pastarasis buvo sužalotas ne kaltinamojo nurodomoje padėtyje, o būnant vertikalioje padėtyje.

Pažymėtina, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ne iškart teigė, jog P. Š. buvo užpultas ir pastarąjį sužalojo gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę. Kaip įtariamasis apklaustas 2013 m. rugpjūčio 8 d. jis teigė su P. Š. nesipykęs, kas pastarajam atsitiko įvykio vakarą, nežino, nieko neprisimena dėl girtumo (t. 2, b. l. 136–137), kaip įtariamasis apklaustas rugpjūčio 30 d. jis teigė negalįs nurodyti, ar jis ir P. Š. vienas kitą puolė, nes nieko neprisimena dėl girtumo (t. 2, b. l. 140–143). Apie gynybą nuo P. Š. užpuolimo kaltinamasis nenurodė 2013 m. rugpjūčio 20 d. paimtame laiške, kurį jis rašė sūnui A. (t. 2, b. l. 104–110). Šiame laiške, be kita ko, jis nurodo prisidaręs bėdų dėl girtavimo, sūnaus prašo spausti A. M., kad ji įkalbėtų P. Š. ir jo artimuosius nerašyti pareiškimo, kad padarytą reikalą reikia taisyti. Apie gynybą nuo užpuolimo kaltinamasis nekalbėjo ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, priešingai, kaip nustatyta iš pastarųjų parodymų, jis slėpė įvykio aplinkybes, neigė įvykusį konfliktą, apsimetė nežinąs, kas įvyko, neleido jiems įeiti į įvykio vietą.

Taigi visuma išdėstytų duomenų yra pagrindas atmesti kaltinamojo I. M. parodymus, kad P. Š. nurodytus sužalojimus padarė gindamasis nuo jo gyvybei pavojingų P. Š. veiksmų, ir daryti išvadą, kad konflikto su P. Š. metu jis ne mažiau kaip penkis kartus tyčia peiliu dūrė P. Š. į nurodytas kūno vietas, padarė jam nurodytus sužalojimus, dėl to ir dėl patirtos traumos (sužalojimų) sukeltų komplikacijų – plaučių uždegimo P. Š. 2013 m. rugpjūčio 17 d. mirus tokiu būdu jį nužudė. Sprendžiant apie kaltės formą ir rūšį atsižvelgiama į padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, sunkumą, kaltinamojo elgesį po nurodytų veiksmų padarymo. Kaltinamasis I. M. daug kartų gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu durdamas P. Š. į gyvybei svarbias vietas – kaklą ir veidą, suprato pavojingą P. Š. gyvybei tokių savo veiksmų pobūdį, padarydamas jam nurodytus sužalojimus, didžiausią kaklo žaizdą su gerklų sužalojimu, numatė, kad P. Š. gali mirti. Po to kaltinamasis ne tik nesiėmė jokių priemonių suteikti P. Š. pagalbą, bet sunkiai sužalotą P. Š., kaip pats nurodė, kaip „priešą“ palikęs gulėti ant grindų, ėjo rūkyti ir miegoti. Vėliau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis nenurodė sužalojęs žmogų, įvykį slėpė, o sunkiai sužalotas P. Š. buvo surastas pačių policijos pareigūnų. Tokiu būdu kaltinamasis ne tik parodė visišką abejingumą nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad jis gali mirti, bet ir tokiu savo elgesiu parodė, kad norėjo P. Š. mirties. Todėl teismas daro išvadą, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokie kaltinamojo I. M. veiksmai, kaip tiesiogine tyčia padarytas nužudymas, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

                                                     Bausmės skyrimas

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki įvykio pakankamai ilgą laiką – keletą valandų – vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, po įvykio praėjus daugiau kaip dviem valandoms jam dar buvo nustatytas 1,59 promilės neblaivumas (t. 3, b. l. 10). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis konflikto su P. Š. metu pastarajam peiliu dūrė be aiškiai rimto pagrindo, yra įsitikinęs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo I. M. apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės ir jos įtakos savo veiksmams neneigia ir kaltinamasis I. M. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis I. M. tarpusavio konflikto metu, pavartojęs gyvybei pavojingą smurtą prieš nukentėjusįjį, dėl padarytų sužalojimų jam mirus taip tyčia nužudė žmogų – savo žmonos brolį. Šios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika visuomenei padaryta didelė žala. Kaltinamasis neteikė jo sužalotam asmeniui jokios pagalbos, nebandė išvengti pastarojo mirties. Dėl savo veiksmų ir P. Š. mirties kaltinamasis gailesčio neparodė. Tačiau kaltinamasis, sulaukęs 75 metų amžiaus, anksčiau teistas nebuvo, kitų kaip nors neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra. Jis faktiškai rūpinosi didelių specialiųjų poreikių turinčia neįgalia savo žmona. Nors yra nurodyta kaltinamojo I. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus visus duomenis, kaltinamojo amžių, jam skiria įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nežymiai mažesnę už jos vidurkį.

                                              Civilinių ieškinių išsprendimas  

Nukentėjusioji nužudytojo P. Š. našlė A. Š. byloje pareiškė 17 412,85 lito civilinį ieškinį turtinei ir 25 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje A. Š. nurodė, kad turtinę žalą sudaro 3167,64 litų laidojimo, 1320 litų gedulingų pietų apmokėjimo, 980 litų transporto, 1250 ritualinių paslaugų, 364,40 lito paveldėjimo dokumentų tvarkymo, 224,81 lito vaistų pirkimo, 10 000 litų kapo sutvarkymo (paminklo pirkimo ir pastatymo) išlaidos (t. 1, b. l. 91), teisiamajame posėdyje papildomai pareiškė 106 litų ieškinį dėl išlaidų, susijusių su paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Nukentėjusioji nurodė, kad iš valstybės gavo 1040 litų laidojimo pašalpą, šios sumos iš ieškinio sumos neišskaičiavo. Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad dėl P. Š., su kuriuo santuokoje išgyveno 40 metų, nužudymo patyrė sunkius emocinius išgyvenimus, neteko gyvenimo ramsčio, dėl to sutriko jos sveikata, ji turi vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus.

Nukentėjusioji nužudytojo P. Š. duktė L. Z. byloje pareiškė 25 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 119), nurodė, kad dėl tėvo mirties patyrė sunkių emocinių išgyvenimų, stresą, neteko sau artimo ir brangaus žmogaus, kuris jai padėdavo moraliai, palaikė sunkiais jos gyvenimo periodais (yra išsituokusi ir viena augina du mažamečius vaikus). 

Pripažinus I. M. kaltu dėl P. Š. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios nurodytomis išlaidomis. Nukentėjusiosios A. Š. turėtos išlaidos iš dalies yra pagrįstos dokumentais (t. 1, b. l. 99–118, t. 3, b. l. 113–114) bei realios. Ne per didelės yra ir nurodytos išlaidos dėl kapo sutvarkymo. Nukentėjusioji A. Š. patvirtino gavusi iš valstybės 1040 litų laidojimo pašalpą, todėl ši suma iš civiliniame ieškinyje nurodytos sumos išskaičiuotina ir A. Š. iš kaltinamojo I. M. priteistina 16 372,85 litai turtinei žalai atlyginti.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Š. ir L. Z. tenkintini visiškai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo I. M. veiksmais, kuriais buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jas su nužudytuoju P. Š. siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime, kad nukentėjusios dėl beprasmės vyro, tėvo netekties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamojo padėtį (pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatvės pensija), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kiekvienai iš nukentėjusiųjų  priteistina 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1601,09 lito žalos atlyginimo tenkintinas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad už nukentėjusiojo P. Š. dėl jam padaryto sužalojimo gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 1601,09 litas. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis I. M., jis privalo civiliniam ieškovui atlyginti jo apmokėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1, 2 d., 6.279 str. 1 d.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–303, 308 str.,

                                                             n u s p r e n d ž i a :

            I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

            Į bausmės laiką įskaityti I. M. suėmimą nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d.

            Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam I. M. kardomąsias priemones – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir nuteistąjį I. M. suimti teisiamojo posėdžio salėje.

Priteisti iš nuteistojo I. M. nukentėjusiajai A. Š. 16 372,85 (šešiolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt du litus aštuoniasdešimt penkis centus) litus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo I. M. nukentėjusiosioms A. Š. ir L. Z. po 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo I. M. 1601,09 lito žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosavybės teisių apribojimą į turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki žalos atlyginimo ar jos išieškojimo.

           Daiktus – 4 peilius pakuotėse Nr. 4, 5, 6, 7, raktus pakuotėje Nr. 8, žalios spalvos kelnes pakuotėje Nr. 14, žalios spalvos marškinėlius pakuotėje Nr. 15, rudos spalvos batus pakuotėje Nr. 0115049, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK sandėlyje pagal kvitą B, ser. BBB, Nr. 0011956, gražinti nuteistajam I. M. ar jo įgaliotam asmeniui, juodos spalvos batus, plastikinį maišelį, pilkos spalvos marškinėlius, kelnes, peilį, konteinerius su nuoplovomis, išpjovą, seilių ėminius, lentą, saugomus ten pat pagal tą patį kvitą, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. 

           Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Arvydas Daugėla