Civilinė byla Nr. e2-759-945/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei, 

dalyvaujant ieškovo K. K. atstovei advokatei Jolitai Rimai Puškorienei,

atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

trečiojo asmens InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiančiam per Lietuvos filialą, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, viešajai įstaigai Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ieškiniu, kurio reikalavimus tikslino, prašė nustatyti, kad atsakovė pažeidė jo teisę į kokybiškas medicinos paslaugas, priteisti ieškovui iš atsakovės 5 580,28 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė 2016 m. sausio 13 d. komandiruotės į Vokietiją metu vairuodamas transporto priemonę Akmenynų k., Kalvarijos sav. pajutęs dešinės kojos pėdos skausmus, dėl kurių tęsti kelionės negalėjo, todėl sustojo ir laukė jį pakeisiančio bendradarbio. Skausmui nesiliaujant, apie 14 val. ieškovas išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai suleido vaistų nuo skausmo. Tą pačią dieną apie 23 val. ieškovas pakartotinai išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, po apžiūros buvo nuvežtas į atsakovės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo ir gydytojo traumatologo ortopedo, ieškovui padaryta rentgenograma, nustatytas čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, paskirti vaistai nuo skausmo ir ieškovas iš gydymo įstaigos išleistas. Trauma buityje ieškovui konstatuota nepaisant to, kad jau kviesdamas greitąją medicinos pagalbą jis akcentavo, jog skausmas atsirado iš niekur, apie prieš kelias dienas įvykusį kojos pakreipimą užsiminė tik klausinėjamas atvykusių medikų. 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. skausmui tapus nepakeliamu, ieškovas trečią kartą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jam dar kartą buvo suleisti vaistai nuo skausmo, į gydymo įstaigą ieškovas nevyko, atvykus jį pakeisiančiam kolegai, ieškovas išvyko namo į Vilnių. Būdamas namuose, skausmui vis didėjant, ieškovas 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė. 2016 m. sausio 18 d. ieškovas buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės angiochirurgijos skyrių, kur po dviejų rezultatų nedavusių operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės kojos amputacija. 2016 m. balandžio 16 d. ieškovui buvo nustatytas ribotas 30 proc. darbingumas, dėl kojos amputacijos jis prarado darbą, kojos netekimas buvo itin skausmingas ir sukėlė didelius išgyvenimus bei nepatogumus. Ieškovas nurodė nesutinkantis su  Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kuriuo netenkintas jo prašymas atlyginti žalą. Ieškovas akcentavo, kad atsakovės sudarytos komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. išvada, kurioje neigiamas nekokybiškų paslaugų suteikimo faktas, yra grindžiama aplinkybe, jog pacientas neigė ūminius susirgimus ir kitas patologijas. Tokia išvada yra nesuderinama su greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuota kraujagysline patologija – išemine širdies liga. Matydama, kad pacientas serga šia liga, atsakovės vidaus ligų gydytoja turėjo išsiaiškinti visas paciento sveikatos problemas, susijusias su šia liga, bei, įvertinusi tai, jog kojos skausmas atsirado netikėtai, buvo itin stiprus, pasikartojantis, koja yra šalta, turėjo pakankamai duomenų įtarti, kad skausmo priežastis gali būti susijusi su kraujotakos sutrikimu. Ieškovui turėjo būti atlikta kojos kraujagyslių echoskopija bei kiti tyrimai, reikalingi galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti, tačiau buvo pasirinkta kitokia apžiūros taktika, nustatyta klaidinga diagnozė. Laiku nustačius ieškovo sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima išvengti žalos jo sveikatai. Turtinės žalos atsiradimą ieškovas siejo su prarastomis pajamomis, neturtinės žalos – su patirtu skausmu, neigiamais išgyvenimais, prarastu gyvenimo džiaugsmu.

2.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad chroninė galūnių išemija ieškovui buvo diagnozuota dar 2013 m., gydant šią ligą 2013 m. sausio 19 d. atlikta dešinės klubinės arterijos stenozės angioplastika su stentavimu, 2014 m. balandžio 28 d. – šuntas protezu iš Ao bifurkacijos į bendrąsias šlaunies arterijas. Medicininiuose dokumentuose konstatuoti skausmai kojose, akcentuota aplinkybė, kad ieškovas nenaudojo vaistų. Nors ieškovas greitąją medicinos pagalbą 2016 m. sausio 13–15 d. kvietė tris kartus, atsakovė jam paslaugas teikė tik po antrojo iškvietimo 2016 m. sausio 14 d. Pristatant ieškovą į gydymo įstaigą kvietimo kortelėje buvo užfiksuota skausmo priežastis – kojos pakrypimas lipant laiptais. Greitosios medicinos pagalbos specialistus ieškovas informavo apie išeminę širdies ligą, tačiau duomenų, kad buvo atskleista informacija ir apie diagnozuotą obliteruojančią apatinių galūnių aterosklerozę bei atliktas operacijas, nėra. Net ir atsakovės gydytojui traumatologui ortopedui ieškovas nurodė traumą patyręs buityje 2016 m. sausio 12 d. Šią aplinkybę ieškovas pakartojo ir vėliau jį apžiūrėjusiems kitų gydymo įstaigų medikams. Šie ieškovo paaiškinimai paneigia jo argumentus, kad skausmas prasidėjo staiga ir nebuvo susijęs su trauma. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad trombozės požymiai buvo akivaizdūs jau 2016 m. sausio 14 d., paneigia 2016 m. sausio 15 d. greitosios medicinos pagalbos epikrizėje nurodytos aplinkybės apie apčiuopiamą arterinį pulsą. 2016 m. ieškovą pristačius į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iš gydymo įstaigos jis buvo išleistas paties prašymu, konstatavus, kad kraujotaka subkompensuota. Amputacija ieškovui atlikta 2016 m. sausio 20 d., prieš tai atlikus keturias operacijas ir konstatavus pooperacinę trombozę. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad tinkamai rūpinosi savo sveikata, vartojo medikamentus, jo darbo pobūdis buvo nesuderinamas su sveikatos būkle. Neaiškus ieškovo nurodomos turtinės žalos apskaičiavimo pagrindas, nepagrįstas ir neturtinės žalos dydis. Nurodytas aplinkybes atsakovė nurodė vertinanti kaip paneigiančias sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimą.

3.       Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodė prašanti ginčą spęsti teismo nuožiūra.

4.       Trečiasis asmuo InterRisk Vienna Insurance Group AAS, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti, akcentuodamas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovė ieškovui suteikė laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos ieškovo sveikatai nepadarė.

5.       Trečiasis asmuo VšĮ Marijampolės greitosios pagalbos stotis atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti akcentuodamas, kad atsakovė pagal kompetenciją būtinąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui suteikė tinkamai, nei turtinės, nei neturtinės žalos ieškovo sveikatai nepadarė.

6.       Trečiasis asmuo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į ieškinį prašė pašalinti įstaigą iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo, o ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime akcentuojama, kad trečiasis asmuo neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškinys atmetamas

7.       Byloje nekilo ginčo dėl ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, kad, dirbdamas vilkiko vairuotoju ir veždamas krovinį į Vokietiją, ieškovas 2016 m. sausio 13 d. dėl kojos skausmų sustojo Akmenynų k., Kalvarijos sav. ir kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo. Su ieškiniu, o taip pat su trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai atskleidžia, kad, būdamas Akmenynų k., greitąją medicinos pagalbą ieškovas kvietė tris kartus. 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. įvykusio iškvietimo metu ieškovas buvo apžiūrėtas, jam suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau į ligoninę vykti jis atsisakė. Antrojo iškvietimo 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. metu ieškovas naktį iš 2016 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d. buvo pristatytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, jam konstatuotas dešinės kojos čiurnos raiščių patempimas, uždėta langetė, skirti vaistai, ieškovui nurodyta dėl tolimesnio gydymo kreiptis į šeimos gydytoją. Ieškovui 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. trečiąjį kartą iškvietus greitąją medicinos pagalbą, jis buvo apžiūrėtas, jam buvo suleisti vaistai, tačiau į ligoninę ieškovas vykti dar kartą atsisakė.

8.       Nėra ginčo ir dėl to, kad 2016 m. gegužės 15 d., ieškovui grįžus į namus Vilniuje, 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. jis vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė. Ieškovui atsisakius operacinio gydymo, iš gydymo įstaigos jis buvo išleistas, tačiau jau 2016 m. sausio 18 d. buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės angiochirurgijos skyrių, kur po kelių rezultatų nedavusių operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės kojos amputacija.

9.       Nors medicininę pagalbą ieškovui teikė keturios skirtingos įstaigos, vadovaudamasis paslaugų teikimo metu (2016 m. sausio 13–20 d.) galiojusiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas arba Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsniu), į žalos atlyginimo klausimą įgaliotą spręsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ieškovas kreipėsi dėl atsakomybės taikymo dviem juridiniams asmeniams – atsakovei (prašymas atmestas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kurio kopiją ieškovas pateikė su ieškiniu) ir trečiajam asmeniui VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai (prašymas atmestas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, kurio kopiją su atsiliepimu į ieškinį pateikė trečiasis asmuo).

10.       Į teismą ieškovas kreipėsi nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovės, kuri, kaip minėta sprendimo 7 punkte, sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė naktį iš 2016 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d., kai ieškovas po antrojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo buvo pristatytas į gydymo įstaigą.

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti (ne)egzistavimo

11.       Ginčo santykiui taikytinos redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnyje buvo įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, ir nurodoma, kad ji atlyginama Įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka.

12.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai), kurios taikymui būtina konstatuoti keturių sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir žalos padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Kadangi žalos padariusio asmens kaltė preziumuojama, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turį įrodyti kitų trijų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio) egzistavimą, o asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, turi teisę ginčyti kaltės egzistavimą.

13.       Kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovas, gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Toks teisinio reglamentavimo aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria ši byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.  

14.       Ieškinyje neteisėtais atsakovės veiksmais įvardijamas klaidingas ieškovo sveikatos būklės diagnozavimas, kurį, ieškovo tvirtinimu, nulėmė nepakankamas medikų rūpestingumas, profesionalumo standartų neatitinkantis elgesys aiškinantis ieškovą kamavusių skausmų priežastis.

15.       Iš su ieškiniu pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės turinio matyti, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. išsikvietęs pagalbą ieškovas nurodė, jog jam skauda dešinę koją, kuri pakrypo lipant iš automobilio, koja yra patinusi, skausminga. Skausmo stiprumas įvertintas 4 balais. Kortelėje užfiksuota, kad ieškovas atsisakė nuskausminamųjų vaistų bei sutiko būti vežamas į ligoninę. Būtent po tokios informacijos užfiksavimo ieškovas buvo pristatytas į VšĮ Marijampolės ligoninę. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai – asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, paciento tyrimo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje lapas bei paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas – atskleidžia ieškovui atsakovės teiktų paslaugų eigą. Ieškovas skundėsi dešinės kojos čiurnos skausmais, nurodė traumą patyręs lipdamas laiptais, čiurna buvo patinusi, palpuojant (spaudžiant) skausminga, oda nepakitusi. Įvertinusi šiuos duomenis, pacientą apžiūrėjusi vidaus ligų gydytoja nurodė, kad ieškovo būklė atitinka paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, lentelėje nurodytą ketvirtos skubios medicinos pagalbos kategorijos ūmios klinikinės būklės arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikaciją numeris 5 – traumos ir nelaimingi atsitikimai, nurodė preliminarią diagnozę – dešinės čiurnos trauma, bei paskyrė ortopedo traumatologo konsultaciją. Šis specialistas, apžiūrėjęs ieškovą, paskyręs jam rentgenogramą, kurioje nebuvo užfiksuoti trauminiai pakitimai (lūžimai), diagnozavo čiurnos raiščių patempimą, koją imobilizavo gipso langete bei išrašė siuntimą ambulatoriniam gydymui, nurodydamas, kad ieškovas tą pačią dieną turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra registruotas.

16.       Prašydamas tokius atsakovės medikų veiksmus pripažinti netinkamais, ieškovas akcentuoja, kad pirmą kartą kviesdamas greitąją medicinos pagalbą jis aiškiai nurodė, jog skausmas atsirado iš niekur, dėl skausmo ieškovas negali vairuoti automobilio, tą pačią dieną kviesdamas pagalbą antrąjį kartą ieškovas taip pat neminėjo traumos, medicininis įrašas apie galimą traumą – lipant iš automobilio pakrypusią koją – atsirado tik greitosios medicinos pagalbos specialistams apžiūrint ieškovą ir pildant apžiūros dokumentus. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje akcentavo, kad pirmą kartą nagrinėdami bylą teismai šių aplinkybių deramai nesiaiškino.

17.       Įvertinęs nurodytus argumentus teismas pažymi, kad, nors ieškovo su ieškiniu pateiktų jo skambučių garso įrašų bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių turinys patvirtina ieškovo argumentus, jog, ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iškvietus pagalbą, nebuvo teikiama informacija apie skausmo priežastis (galimą traumą), dėl ko buvo diagnozuota ūmi liga, kojos skausmas, tačiau ieškovas į gydymo įstaigą vykti atsisakė, paslaugų teikimas apsiribojo vaistų nuo skausmo suleidimu. Kartu pabrėžtina, kad į bylą surinktų įrodymų visuma neleidžia spręsti, jog atsakovei (ieškovui medicinines paslaugas teikusiems atsakovės darbuotojams) ši informacija buvo žinoma. Pirma, kaip 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas A. D., ieškovui paskambinus pagalbos telefonu su juo bendravo ne trečiojo asmens, bet specialią iškvietimų registravimo paslaugą teikiančio subjekto darbuotojas, tikslus telefoninio pokalbio turinys trečiajam asmeniui, ir, juo labiau, atsakovei tapo žinomas tik kilus ginčui. Antra, A. D. taip pat patvirtino, kad kiekvieno iškvietimo metu pildoma atskira kortelė. Pacientui atsisakius vykti į gydymo įstaigą, greitosios medicinos pagalbos teikimo veiksmas buvo užbaigtas ir medžiaga, kuria šis veiksmas buvo įformintas, atsakovei nebuvo perduota. Trečia, kaip matyti iš ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. antrąjį kartą išsikvietus greitąją medicinos pagalbą užpildytos kvietimo kortelės turinio, šioje kortelėje, nors ją pildė ta pati trečiojo asmens specialistė, teikusi pagalbą ir pirmojo iškvietimo metu, niekur neužfiksuota informacija, kad pagalbą ieškovas išsikvietė pakartotinai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad tokio pobūdžio informaciją trečiojo asmens darbuotojai perdavė atsakovei ieškovo pristatymo į gydymo įstaigą metu. Ketvirta, kaip matyti iš su trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties atsiliepimu į ieškinį pateiktų trečiojo asmens 2017 m. balandžio 24 d. rašto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir šios komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo turinio, antrą kartą atvykusi teikti ieškovui medicininę pagalbą trečiojo asmens specialistė, vykdydama Lietuvos medicinos normos MN 142: 2007 „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-710, 16.2 punkte įtvirtintą pareigą nustatyti vyraujantį sindromą, įvertinusi aplinkybę, kad pirmojo iškvietimo metu suleistų vaistų poveikis baigėsi, ėmėsi aiškintis galimas skausmo priežastis ir iš ieškovo gavo informaciją apie 2016 m. sausio 12 d. ieškovo buityje (lipant laiptais) patirtą traumą. Būtent ši ieškovą kamuojančio skausmo priežastis buvo įvardinta medicininiuose dokumentuose, su kuriais ieškovas buvo perduotas atsakovei sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

18.       Ieškovas taip pat akcentuoja, kad, atsakovei teikiant medicinines paslaugas, nebuvo įvertinta ieškovo ligos istorija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, jog šis argumentas pirmą kartą nagrinėjant bylą teismų nebuvo deramai įvertintas). Nors su atsakovės atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti duomenys apie ieškovui 2013 m. diagnozuotą obliteruojančią apatinių galūnių aterosklerozę, kojų kraujagyslių susiaurėjimą, atliktas dešinės klubinės arterijos stenozės angioplastiką su stenavimu ir kairės vidinės miego arterijos endarterektomiją bei plastiką protezo lopeliu, 2014 m. medicininė informacija apie ieškovą kamuojantį nuovargį, jam diagnozuotą chroninę abiejų kojų galūnių išemiją bei atliktą operaciją, pažymėtina, kad ieškovas medicinos paslaugų, dėl kurių kokybės kilo ginčas, kreipėsi ne į tą įstaigą, kurioje buvo registruotas. Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu akcentavo, kad teikdama ginčo paslaugas atsakovė neturėjo tiesioginio įrankio informacijai apie ieškovo ligos istoriją patikrinti. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, neįrodinėjo fakto, kad nurodyti duomenys buvo elektroninėje sistemoje e-sveikata.

19.       Vertinant į bylą surinktus duomenis ieškovui skubios medicinos pagalbos paslaugas teikusių atsakovės darbuotojų galimybių diagnozuoti lėtinės ligos paūmėjimą kontekste, akcentuotinos ir su paties ieškovo elgesiu susijusios reikšmingos aplinkybės:

19.1.                      Su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikti medicininiai dokumentai atskleidžia, kad ieškovas į medikus po 2013 – 2014 m. vykusių operacijų iš esmės kreipdavosi tam, kad jam būtų išrašyti vaistai. Nors ieškovas pripažino turėjęs kompensuojamųjų vaistų pasą, į bylą nebuvo pateikti dokumentai apie jam išrašomus vaistus, kuriais būtų gydoma kojų galūnių išemija. Kad ieškovas nenaudojo antiagreganto, akcentuojama ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose 2014 m. medicininiuose dokumentuose. Nors ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo, kad vaistus ieškovas vartojo, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvimas, medicininiuose dokumentuose fiksuotas vaistų nenaudojimo faktas, kartu su duomenimis, jog, turėdamas galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, šia galimybe ieškovas nesinaudojo, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nerimtai vertino jį kamuojančius sveikatos sutrikimus bei galimas jų pasekmes.

19.2.                      Su ieškiniu pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos 2013 m. balandžio 8 d. išvadoje nėra nurodytų ribojimų, susijusių su tolimųjų reisų vairuotojo darbo pobūdžiu, o su dubliku ieškovas pateikė ir 2016 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad, su tam tikrais apribojimais, ieškovas gali vairuoti transporto priemones, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo neatsakingą požiūrį vien dėl to, jog ieškovas po jam 2013 – 2014 metais diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir atliktų operacijų tęsė nurodytą profesinę veiklą, kuri galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklės raidai. Kita vertus, išklausius su ieškiniu pateiktus garso įrašus, kuriuose užfiksuoti ieškovo skambučiai kviečiant greitąją medicinos pagalbą, taip pat įvertinus atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotos ieškovui 2016 m. sausio 13–20 d. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, akivaizdu, kad pats ieškovas akcentavo 2016 m. sausio 12 d., dar prieš išvykdamas į užsienį vykdyti darbo funkcijų, patyręs kojos traumą, pripažino, jog koją skaudėti jam pradėjo ne tuo metu, kai jis Akmenynų k., Kalvarijos sen. sustojo ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, bet anksčiau. Kviesdamas medikus ieškovas nurodė, kad jau kraunantis krovinį Akmenės r. skausmas buvo paūmėjęs, bet ieškovas vis tiek tęsė kelionę. Šie duomenys rodo, kad ieškovas prioritetą teikė darbo funkcijų vykdymui.

19.3.                      Sutinkant tiek su ieškovo argumentais, kad galimai netinkamas ieškovo elgesys turi būti vertinamas sprendžiant atlygintinos žalos dydžio nustatymo klausimą, tiek ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje išdėstyta pozicija, jog vertinant paciento būklę negali būti apsiribojama jo paties nurodytų skausmo priežasčių realumo įvertinimu, kartu pabrėžtina, kad subjektyvus paties paciento vengimas pateikti reikšmingą informaciją arba akivaizdus informacijos iškraipymas negali būti vertinami kaip neturintys įtakos skubios sveikatos priežiūros paslaugų turiniui ir apimčiai. Tiek aplinkybė, kad ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 14 val. iškvietus greitąją medicinos pagalbą jo skausmo lygis buvo įvertintas 5 balais iš 10 galimų, t. y. kaip vidutinis (Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 17 punktas), tiek ir faktas, jog jis atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nesant jokių duomenų apie lėtinį susirgimą – kojų kraujagyslių išemiją, neleido greitosios pagalbos specialistams ieškovo būklės vertinti kaip kritinės. Ieškovui 2016 m. sausio 13 d. apie 23 val. pagalbą iškvietus antrą kartą, kaip minėta sprendimo 17 punkte, pakartotinai atvykusi ta pati specialistė ėmėsi aiškintis nepraeinančio skausmo priežastis. Kaip teisingai nurodo ieškovas, iškvietimo kortelėje buvo užfiksuota, kad ieškovas serga išemine širdies liga. Ši aplinkybė atskleidžia, kad ieškovo buvo teiraujamasi apie lėtines ligas, kuriomis jis serga, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis užsiminė sergąs ir kojų kraujagyslių išemija, kuri galėtų būti potencialia skausmo priežastimi. Be to, nors ieškovas kviesdamas greitąją medicinos pagalbą pirmus du kartus akcentavo skausmą atsiradus staiga, antrojo iškvietimo metu jis jau pateikė papildomus duomenis apie iš vakaro (2016 m. sausio 12 d.) patirtą traumą lipant laiptais. Tai, kad ieškovas nebuvo linkęs atskleisti visos informacijos, patvirtina ir 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. įvykusio trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo pokalbio garso įrašas, kuriame ieškovas, klausiamas, ar trauma buvo patirta dirbant, pradžioje vengė tiesioginio atsakymo, vėliau akcentavo, kad trauma nėra susijusi su darbu. 2016 m. sausio 17–20 d. medicininiuose dokumentuose jau fiksuojama nuosekli ieškovo pozicija, kad koją lipdamas laiptais jis susižalojo prieš vykdamas į darbo kelionę (2016 m. sausio 12 d.). Nepriklausomai nuo to, kokios buvo tokio subjektyvaus elgesio priežastys (siekis, kad poreikis gauti sveikatos priežiūros paslaugas nebūtų siejamas su darbo funkcijų vykdymu, ar kt.), tai ne tik nepadėjo medikams tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę, bet, priešingai, jiems trukdė. Skubios pagalbos suteikimui į gydymo įstaigą ieškovas buvo pristatytas kaip dėl lipant laiptais patirtos traumos jaučiantis vidutinio stiprumo (4 balų iš 10 galimų) skausmą. Koja buvo patinusi, palpuojant skausminga, jokių kitų požymių skausmo zonoje nebuvo fiksuojama. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ir buvo nukreiptas ortopedo traumatologo konsultacijai, kuris, esant duomenims, kad ieškovas traumą buvo patyręs, nenustatęs lūžimo, konstatavo raiščių patempimą.

19.4.                      Pabrėžtina, kad byloje ieškovas iš esmės neginčija jam nustatytos diagnozės teisingumo (t. y. fakto, kad raiščiai iš tikrųjų galėjo būti patempti), tik akcentuoja, jog tai nebuvo pagrindinė skausmo priežastis, kadangi skausmą sukėlė kojų kraujagyslių išemija (besiformuojantys trombai). Atsakovės pareigą nustatyti papildomą ieškovą kamuojančio skausmo priežastį jis iš esmės grindė trimis argumentais: medikų turėtais duomenimis apie išeminę širdies ligą; pooperaciniais randais; kojos būkle (spalva, temperatūra, pulso nebuvimu). Pabrėžtina, kad ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog širdies išeminė liga ir kojų kraujagyslių išemija nėra ta pati liga (šią aplinkybę 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino angiochirurgu dirbantis liudytojas M. P., nurodęs, kad širdies išemine liga Lietuvoje serga kas antras žmogus virš 50 m. ir vien šis faktas, pats savaime nereiškia, jog tokį asmenį pristačius į gydymo įstaigą kiekvienu atveju būtina angiochirurgo konsultacija), todėl sieti duomenis apie greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytą lėtinį susirgimą su kojos skausmais, nesant jokių kitų duomenų, nebuvo pagrindo.

19.5.                      Kartu pabrėžtina, kad atsakovė nebuvo nuolatinės sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikianti įstaiga, gydanti lėtines ligas ir turinti informaciją apie ieškovo ligos istoriją. Atsakovė teikė skubios medicininės pagalbos paslaugas. Ieškovas į įstaigą buvo pristatytas besiskundžiantis kojos čiurnos skausmais bei nurodęs, kad koją susižeidė. Iš su ieškiniu pateiktų 2013 – 2014 m. medicininių dokumentų matyti, kad taikytas operacinis gydymas sietas su kirkšnies, klubo zona, bet ne su čiurna, todėl faktas, jog greitąją medicinos pagalbą teikęs medikas neapžiūrėjo viso kūno ir nepastebėjo pooperacinių randų, aptariamų aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas, nepakankamų diagnostikos priemonių naudojimas.

19.6.                      Įvertinęs ieškovo argumentus apie kojos būklę (spalvą, temperatūrą, pulso buvimą), teismas pažymi, kad iš į bylą surinktų įrodymų nėra pagrindo spręsti apie nurodytų simptomų egzistavimą tuo metu, kai sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė atsakovė. Nors 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje apklausti ekspertas R. R. ir trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas A. D. pripažino, kad traumos vietoje kūno temperatūra paprastai būna aukštesnė už vidutinę, o išemijos atveju – žemesnė, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas pats patvirtino traumos faktą, kuris galėjo turėti įtakos kojos būklei. Nors ieškovo atstovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateiktoje konsultacinėje išvadoje teismo medicinos gydytojas P. P. ir nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugas atsakovė ieškovui suteikė netinkamai ir nekokybiškai, kadangi ūminės kojos išemijos požymiai yra lengvai identifikuojami, kaip nurodė ekspertas R. R. 2021 m. kovo 31 d. posėdyje, tokia mediko, kuris nėra aptariamos srities specialistas, vadovavosi senais literatūros šaltiniais ir išvadą pateikė neturėdamas duomenų apie faktiškai egzistavusius simptomus, išskyrus skausmą, kurį galėjo sukelti ir ieškovo patirta trauma, pozicija vertintina kaip subjektyvi prielaida. Pažymėtina, kad, skirtingai nei akcentavo ieškovo atstovė, VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ieškovą 2016 m. sausio 18–20 d. gydęs angiochirurgas M. P., apklausiamas 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas kojos kraujagyslių išemijos požymiai turėjo būti akivaizdūs. Liudytojas nurodė, kad sunku (praktiškai neįmanoma) nemačius realios situacijos įvertinti, kada ir kur prasidėjo ūminė išemija, kaip ji vystėsi.

19.7.                      Reikšmingais teismas pripažįsta duomenis, užfiksuotus trečiojo greitosios medicinos pagalbos kvietimo, įvykusio 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val., kortelėje. Praėjus daugiau nei parai po to, kai ieškovas buvo išleistas iš ligoninės tęsti gydymą į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, ieškovas, vis dar laiką leisdamas savo vairuotoje transporto priemonėje, vėl išsikvietė pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos specialistai apžiūrėjo ieškovą ir ne tik konstatavo, kad koja neištinusi, o gipso langetė laisva, bet ir apčiuopė pulsą pakinklio ir pėdos arterijų srityje. Šie duomenys, kartu su paties ieškovo pateikta informacija apie raiščių patempimą, leido diagnozuoti trauminį čiurnos sąnario skausmo pobūdį. Papildomai akcentuotina, kad greitosios pagalbos specialistei įvertinus paciento būklę, ieškovas atsisakė pakartotinai vykti į ligoninę. Be to, kvietimo kortelėje užfiksuota aplinkybė, kad ieškovas buvo vartojęs alkoholio. Subjektyvus ieškovo paaiškinimas, kad jis, dirbdamas vairuotoju, negalėjo vartoti alkoholio, vertintinas kaip gynybinė versija. Kartu pabrėžtina, kad pats ieškovas patvirtino laukęs jį pakeisti atvyksiančio bendradarbio, kas reiškia, jog vairuoti automobilio jis neketino. Su dubliku ieškovo pateikta pažyma apie registraciją gydytis nuo alkoholizmo negali būti vertinama kaip patvirtinanti faktą, kad ieškovas negalėjo alkoholio vartoti. Tiek nurodyta aplinkybė, tiek ir faktas, kad ieškovas automobilyje dvi paras laukė, kol bendradarbis atvyks jo pakeisti, net ir po to, kai išleidžiamas iš ligoninės buvo informuotas apie būtinybę vykti į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, leidžia spręsti, kad ieškovo būklė tuo metu dar nebuvo kritinė arba jis pats dėl subjektyvių priežasčių jos tinkamai nevertino. Pabrėžtina, kad tiek ieškovo atsisakymas po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo vykti į ligoninę, tiek ir nenuvykimas į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą lėmė, kad jo būklė atsakovei baigus teikti sveikatos priežiūros paslaugas tebuvo po daugiau nei paros preliminariai įvertinta greitosios pagalbos specialistės, o išsamiai gydymo įstaigoje ieškovas buvo apžiūrėtas 2016 m. sausio 17 d., praėjus daugiau nei trims paroms.

20.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, akcentavus, kad medikų pareigų apimtis diagnozuojant sveikatos sutrikimą nebuvo aptarta įrodymų šaltiniuose, kurių duomenimis teismai grindė išvadą dėl neteisėtų veiksmų fakto nebuvimo (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime bei nagrinėjant bylą paskirtos ekspertizės akte), taip pat pabrėžus ekspertizės akto turinio trūkumus (duomenų vertinimo ir argumentų, kurių pagrindu daromos išvados, nebuvimą), pakartotinio bylos nagrinėjimo metu 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje buvo apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų – R. R., kuris patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens VšĮ Marijampolės greitosios pagalbos stoties atstovų argumentus, kad, pacientą pristačius į skubios pagalbos skyrių, skirtingai nei jam atvykus į šeimos gydytojo konsultaciją, yra vertinami tik skubios pagalbos poreikį lemiantys paciento nusiskundimai, jog jokiame teisės akte nėra nurodytas informacijos, kuri privalo būti surinkta teikiant skubią medicinos pagalbą, sąrašas. Ekspertas taip pat akcentavo, kad aplinkybė, jog greitosios medicinos pagalbos specialistė 2016 m. sausio 15 d. apžiūrėdama ieškovo koją užčiuopė pulsą, leidžia spręsti, kad tuo metu, o taip pat ir anksčiau, visiškos trombozės dar nebuvo. Eksperto tvirtinimu, būtinoji pagalba teikiama pagal dominuojančią patologiją, o šiuo atveju tiek ieškovo pateikta, tiek ir greitosios medicinos pagalbos specialistų atsakovės darbuotojams perduota informacija buvo siejama su vienintele patologija – kojos trauma.

21.       Nors vertindamas retrospektyviai kilusias sunkias pasekmes, kai po intensyvaus, bet nerezultatyvaus operacinio gydymo, pradėto 2016 m. sausio 18 d., ieškovui 2016 m. sausio 20 d. buvo amputuota koja, ieškovas kelia klausimą, ar ankstesnis sveikatos sutrikimo diagnozavimas galėjo įtakoti ligos raidą bei gydymo sėkmę, svarbu pabrėžti, kad sprendimo 15–19 punktuose pateikta detali į bylą surinktų įrodymų analizė nesukuria pagrindo spręsti, jog atsakovei teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas ieškovo sveikatos būklė, tuo metu pasireiškę simptomai bei ieškovo nusiskundimai rodė nustatytos diagnozės (kojos skausmas dėl patirtos traumos) klaidingumą bei sąlygojo pareigą ieškoti papildomų sveikatos sutrikimo priežasčių bei diagnozuoti kojos kraujagyslių trombozę.

22.       Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, aspektu itin reikšminga aplinkybė, kad po trečiojo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. ieškovas atsisakė vykti į ligoninę, nes į tą pačią gydymo įstaigą pristačius ieškovą pakartotinai būtų buvusi papildomai įvertinta sveikatos sutrikimo raida. Pabrėžtina ir paties ieškovo nurodyta aplinkybė, kad iki 2016 m. sausio 15 d. laukęs, kol jį pakeis bendradarbis, grįžęs į namus Vilniuje ieškovas į medikus nesikreipė, nes planavo praėjus savaitgaliui kreiptis į jį anksčiau gydžiusį specialistą. Net ir po to, kai, ieškovui ketvirtą kartą jau Vilniaus mieste 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. iškvietus greitąją medicinos pagalbą, jis buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur, pagal tuo metu buvusią būklę jam buvo diagnozuotas lėtinės ligos paūmėjimas bei rekomenduotas operacinis gydymas, ieškovas tokio gydymo atsisakė. Kitaip tariant, net ir supratęs, kad blogėjanti sveikatos būklė susijusi ne su patirta trauma, bet su lėtinės ligos pasekmėmis, ieškovas priėmė valinį sprendimą atidėti gydymą, siekė, kad jį gydytų pažįstamas gydytojas. Spręsti, kad ieškovas būtų elgęsis kitaip tuo atveju, jeigu tikroji kamuojančio skausmo priežastis būtų buvusi nustatyta anksčiau, kai ieškovas dar jautėsi geriau ir pagalba jam buvo teikiama kitame mieste, nėra pagrindo.

23.       Kartu akcentuotina ir tai, kad, net ir ieškovą pristačius į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, vertinant jo būklę buvo konstatuota, jog silpna kraujotaka iki pėdos girdima dopleriu (retrogradinės trombozės nėra). Atsakovui atsisakius operacinio gydymo, jis iš gydymo įstaigos išleistas pažymint, kad kraujotaka, nors išemiška, bet subkompensuota. Kitaip tariant, net ir praėjus keturioms paroms po to, kai ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas teikė atsakovė, esant akivaizdiems lėtinės ligos požymiams, nustatyta diagnozė nebuvo įvertinta kaip kritinė, sąlygojanti būtinybę operaciją atlikti nedelsiant. Ne vėlesnė diagnozė, o ieškovo siekis sulaukti, kol jo vairuojamą automobilį perims bendradarbis ir, praėjus savaitgaliui, ieškovas galės kreiptis į anksčiau jį gydžiusį specialistą, lėmė gydymo eigą.

24.       Apibendrinant nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teikiant ieškovui skubios medicinos pagalbos paslaugas buvo laikomasi profesionalo rūpestingumo standarto, išanalizuoti gauti medicininiai duomenys, apžiūrėjus pacientą įvertinta jo būklė būtinosios pagalbos teikimo ribose, atlikti tyrimai pagal vyraujančią patologiją ir konstatuotas sveikatos sutrikimas, kurio egzistavimą paneigiančių duomenų byloje nėra, o spręsti, jog egzistavo pareiga ieškoti papildomų ieškovą kamavusio skausmo priežasčių, atsižvelgiant į paties ieškovo elgesį bei teiktų paslaugų pobūdį, nėra pagrindo, taip pat nebuvo įrodytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovui atsakovės teiktų paslaugų kokybės ir ieškovo sveikatos būklės raidos nulemtos kojos amputacijos.

25.       Ieškovui neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos), nėra pagrindo spręsti egzistavus kaltei, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26.       Konstatavus, kad ieškovas neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

27.       Ieškinį atmestus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Prieš Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskiriant byloje ekspertizę, atsakovė 2018 m. vasario 6 d. sumokėjo 1 000 Eur užstatą. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties pagrindu ekspertams išmokėta 932 Eur suma, o nepanaudota 68 Eur užstato dalis grąžinta pirmą kartą išnagrinėjus bylą iš esmės Kauno apygardos teismo priimto 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo pagrindu. Atsakovė taip pat buvo pateikusi duomenis apie 4 000 Eur atstovavimo išlaidas. Priimdamas sprendimą Kauno apygardos teismas detaliai įvertino tiek atsakovės atstovo teiktų paslaugų apimtį, tiek ir išlaidų atstovavimui atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytiems maksimaliems dydžiams bei atlygintiną išlaidų sumą sumažino iki 3 500 Eur ir šią sumą, prie jų pridėjęs 932 Eur išlaidas ekspertizei, priteisė atsakovei iš ieškovo. Šalys į bylą neteikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti nurodytų skaičiavimų pagrįstumu. Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, priteisė atsakovei iš ieškovo apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą, jų dydį, vadovaudamasis Rekomendacijomis, motyvuotai sumažindamas nuo 1 200 Eur iki 1 100 Eur. Teismų procesinių sprendimų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo įvykdytos ir teismui 2019 m. gruodžio 13 d. pateiktas 5 532 Eur sumos (932 Eur + 3 500 Eur + 1 100 Eur) sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi žemesniųjų instancijų teismų procesiniai sprendimai buvo panaikinti, išnagrinėjus bylą pakartotinai ir nusprendus, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo, iš naujo spręsti 932 Eur ekspertizės išlaidų ir 4 600 Eur atstovavimo išlaidų, kurios jau yra atlygintos, paskirstymo klausimą nėra pagrindo.

28.       Be sprendimo 27 punkte nurodytų išlaidų, atsakovė pateikė duomenis apie turėtas 1 600 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 2 000 Eur išlaidas pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Maksimalus atlygintinas išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą, pateikto 2020 m. antrąjį ketvirtį, dydis apskaičiuotinas taip: 1 358,60 Eur × 1,7 = 2 309,62 Eur (Rekomendacijų 7, 8.14 punktai). Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį atsakovės atstovas teikė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. gruodžio 3 d. prašymus ir dalyvavo daugiau nei pusantros valandos trukusiame 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Maksimali atlygintina atstovavimo išlaidų už šiuos veiksmus suma apskaičiuotina taip: 1 398,50 Eur × (0,4 + (0,1 × 2) + (0,1 × 2)) = 1 118,80 Eur (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17, 8.19 punktai). 2021 m. pirmąjį ketvirtį atsakovės atstovas teikė 2021 m. kovo 26 d. prašymą ir dalyvavo beveik 4 val. trukusiame 2021 m. kovo 31 d. posėdyje. Maksimali atlygintina atstovavimo išlaidų už šiuos veiksmus suma apskaičiuotina taip: 1 454,80 Eur × (0,1 + (0,1 × 4)) = 727,40 Eur (Rekomendacijų 7, 8.17, 8.19 punktai). Bendra maksimali atlygintinų išlaidų už atsakovės atstovavimą pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma sudaro 1 846,20 Eur (1 118,80 Eur + 727,40 Eur). Įvertinus bylos sudėtingumą, atliktų veiksmų pobūdį ir apimtis, spręsti, kad yra pagrindas nurodytą sumą viršyti ir atsakovei priteisti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, nėra pagrindo, todėl bendra atsakovei priteistina atstovavimo išlaidų atlyginimo suma apskaičiuojama taip: 1 600 Eur + 1 846,20 Eur = 3 446,20 Eur.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, ieškinį atmetus teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstomos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei, juridinio asmens kodas 165803154, iš ieškovo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3 446,20 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 20 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

        Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas