Civilinė byla Nr. e2A-15-881/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00070-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių duona“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Kėdainių duona“ 6 000 Eur skolą už patalpų nuomą, 360 Eur delspinigius ir 1 702,44 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją; priteisti solidariai iš atsakovų LUAB „Kėdainių duona“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) 56 859,12 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove LUAB „Kėdainių duona“ 2021 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri pakeista 2021 m. gruodžio 15 d. sutartimi, pagal kurias nuomotojas perdavė nuomininkei nuomos teise laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį 450,11 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo mokėti kas mėnesį fiksuotą 1 000 Eur nuomos mokestį ir mokestį už sunaudotą elektros energiją sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė LUAB „Kėdainių duona“ už patalpų nuomą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos liko skolinga ieškovui 6 000 Eur nuomos mokesčio ir 1 702,44 Eur už elektros energijos suvartojimą. Skolos dydį patvirtina ieškovo 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 20 d. išrašytos ir atsakovės neapmokėtos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros. Atsakovė LUAB „Kėdainių duona“ ne tik nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir nevykdė sutartyse numatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes bendrovės nuomojamose patalpose 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. įvyko sprogimas. Be to, tą pačią dieną 16 val. 18 min. atsakovės nuomojamose patalpose – pastato palėpėje – kilo gaisras. Tikėtina gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis (kibirkštis ant medinių konstrukcijų). Atsakovė LUAB „Kėdainių duona“ nevykdė sutarčių 3.2 punktų reikalavimų, elgėsi nerūpestingai, nesiėmė priemonių gaisrui išvengti, nors tokią pareigą turėjo, kaip turto valdytoja, kuriai daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti išsinuomotas patalpas. Dėl kilusio gaisro yra ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kaltė, kadangi šis atsakovas tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. neatliko veiksmų, kad po kepimo pečiaus sprogimo nekiltų antrasis gaisras pastato pastogėje.
3. Ieškovo prašymu paskirtos 2023 m. vasario 10 d. gaisro ekspertizės akto išvadose yra nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiauryminės skylės perdingime iš kepyklos patalpos į pastogės apšiltinimo sluoksnį, kur prasidėjo degios medžiagos rusenimo procesas, dėl to po kelių valandų kilo pakartotinas užsidegimas. Ekspertizės aktas patvirtina, kad dėl kilusių gaisrų yra atsakingi abu atsakovai. Dėl patalpose įvykusio gaisro ieškovui, kaip turto savininkui, buvo padaryta 56 859,12 Eur turtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas ieškovui iš atsakovės LUAB „Kėdainių duona“ priteisė 41 841,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (41 841,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 046,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad dėl nesumokėtų mokesčių už patalpų nuomą ir elektros energiją ieškovas patyrė 7 702,44 Eur nuostolius, iš kurių 6 000 Eur yra skola už patalpų nuomą ir 1 702,44 Eur skola už elektros energiją. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės skolos už patalpų nuomą ir elektros energiją fakto bei dydžio, tiek pirminis LUAB „Kėdainių duona“ atstovas (iki bankroto bylos iškėlimo), tiek LUAB „Kėdainių duona“ nemokumo administratorius su šia ieškinio reikalavimų dalimi sutiko, todėl teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 7 702,44 Eur skolos ir 648 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas.
6. Spręsdamas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, teismas nustatė, kad LUAB „Kėdainių duona“ vykdant ūkinę veiklą ieškovui priklausančiose patalpose, 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. įvyko kepimo pečiaus sprogimas, kurio padarinius (ugnies židinį / liepsną) likvidavo bendrovės darbuotojai. Tos pačios dienos 16 val. 18 min. pastato palėpėje kilo gaisras, dėl ko sudegė didžioji dalis pastato stogo bei jo konstrukcijų, buvo apgadintos kepyklos patalpos. Iš 2023 m. vasario 10 d. teismo ekspertizės akto turinio ir jo išvadų teismas nustatė, kad gaisro, kilusio 2022 m. sausio 16 d. 16 val. 18 min., židinio zona buvo pastogės vietoje, kur kilo pirmasis sprogimas ir užsidegimas kepyklos patalpose 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiauryminę skylę perdengime iš kepyklos į pastogės apšiltinimo sluoksnį, kur prasidėjo degios medžiagos rusenimo procesas, dėl to po kelių valandų kilo pakartotinis užsidegimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl netvarkingo atsakovės pečiaus tose pačiose patalpose 2021 m. balandžio 27 d. buvo kilęs dar vienas gaisras. Teismas nusprendė, kad šalių paaiškinimai, bylos rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, jog gaisras (2022 m. sausio 16 d. 16 val. 18 min. įvykis) kilo atsakovės valdomose patalpose dėl netinkamos atsakovės įrangos (pečiaus) ir nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, o atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, jog gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga.
7. Spręsdamas dėl patirtos žalos dydžio, teismas nustatė, kad žalos dydį ieškovas grindė dvejomis lokalinėmis sąmatomis, teigdamas, jog dėl stogo remonto jis patyrė 39 052,45 Eur nuostolius, o dėl patalpų remonto – 17 806,67 Eur nuostolius. Nuostolių faktiniam pagrindimui ieškovas pateikė 2022 m. vasario 3 d. stogo remonto darbų sutartį, kurią sudarė su UAB „AGD GROUP“, 39 052,45 Eur lokalinę sąmatą ir keturis mokėjimų dokumentas, iš kurių matyti, kad už atliktus darbus ieškovas sumokėjo rangovui iš viso 33 138,38 Eur. Įrodymų apie realiai patirtas išlaidas patalpų remontui ieškovas nepateikė, reikalavimas grindžiamas lokaline sąmata Nr. S002. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad pastato – kepyklos, kuriame kilo gaisras, nusidėvėjimas yra 32 procentai. Teismas konstatavo, kad iš prašomų priteisti 39 052,45 Eur už stogo darbus ieškovas realiai patyrė 33 138,38 Eur nuostolius. Teismas nusprendė, kad likusiam 5 914,07 Eur (39 052,45 Eur – 33 138,38 Eur) patirtų nuostolių skirtumui pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė, taigi, šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Įvertinęs pastato nusidėvėjimą, teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 22 534,10 Eur žalą (33 138,38 Eur – 32 procentai). Be to, teismas, vertindamas ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S002 kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (2022 m. vasario 1 d. ieškovo sudarytas aktas), nustatė, kad dėl gaisro buvo apgadinti keturi langai, o į lokalinę sąmatą įtraukti devynių langų atkūrimo kaštai, todėl jų atkūrimo vertė yra ne 1 379,86 Eur, bet 613,28 Eur ((50,32 Eur + 103 Eur) × 4), skirtumas – 766,58 Eur (1 379,86 Eur – 613,28 Eur). Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą lokalinėje sąmatoje Nr. S002 nurodytą patalpų remonto atstatomąją vertę sumažinti 766,58 Eur ir, įvertinus pastato nusidėvėjimą (32 procentai), priteisti ieškovui 11 587,26 Eur žalą (17 806,67 Eur – 766,58 Eur – 32 procentai). Apibendrindamas, teismas nusprendė, kad žalą ieškovas patyrė dėl atsakovės LUAB „Kėdainių duona“ neteisėtų veiksmų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog nustatytos ir kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys.
8. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl kilusio gaisro yra ne tik atsakovės LUAB „Kėdainių duona“, bet ir antrojo atsakovo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – kaltė. Į pirmojo įvykio (2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. sprogus kepimo pečiui) vietą pirmieji atvyko trečiojo asmens ugniagesiai 12 val. 22 min. Atvykus į vietą, iš karto buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (žvalgyba), per radijo ryšio priemones pranešta, kad atviros liepsnos nėra, nes ją užgesino bendrovės darbuotojai (bendrovės). Įvykio vietą, įskaitant ir palėpę, apžiūrėjo atsakovo ir trečiojo asmens pareigūnai ir gaisro pavojaus nenustatė, trečiojo asmens ugniagesių komanda į savo dislokacijos vietą grįžo 14 val. 07 min., atsakovo inspektorius – 14.58 val. Taigi, budėjimas įvykio vietoje truko nuo 12 val. 22 min. iki 14 val. 30 min. Be to, pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1-406 „Dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių apskaitos taisyklių ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykties apskaitos kortelės formos patvirtinimo“ patvirtintą tvarką į sąvoką „gaisras“ nepatenka tokie degimo atvejai kaip sprogimas ir gaisro nesukėlę liepsnos pliūpsniai (6.3 papunktis). Šis įvykis nėra ir negali būti traktuojamas kaip gaisras, todėl atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nei teisės aktų reikalavimų, nei nustatytų pareigų nepažeidė. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nebuvo paneigti, priešingai, nurodytas aplinkybes byloje patvirtino liudytojas E. D., byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos. Ieškovas poziciją dėl atsakovo neteisėtų veiksmų grindė subjektyvia nuomone, nenurodydamas nei teisės aktų, kuriuos atsakovas galimai pažeidė, nei veiksmų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti, tačiau dėl aplaidaus neveikimo jų neatliko. Pasak teismo, pasirūpinti tolimesne turto apsauga po pirmojo įvykio turėjo ne atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bet patalpų savininkas, t. y. ieškovas, ir (ar) naudotoja atsakovė LUAB „Kėdainių duona“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovų solidariai 41 841,80 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimo dalis dėl solidariosios atsakomybės atsakovams netaikymo yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai pritaikė teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Be to, ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir neaiški.
9.2. Teismo išvados neatitinka tikrovės, faktinių aplinkybių, o atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikti paaiškinimai ir dokumentai dėl įvykio apžiūros, tariamo budėjimo bei tinkamo pareigų vykdymo yra tik subjektyvi nuomonė. Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos nustatyta, kad įvykio pradžia 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. Į įvykio vietą gaisrininkai atvyko 12 val. 29 min. Inspektorius atvyko 12 val. 48 min., iš įvykio vietos gaisrininkai pasitraukė 14 val. 58 min. Tą pačią dieną dėl kito įvykio į įvykio vietą inspektorius atvyko 16 val. 40 min. Pastatas be priežiūros buvo apie dvi valandas.
9.3. Liudytojas E. D. nurodė, kad tikėtina gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Siekiant išsiaiškinti tikrąją gaisro priežastį turėjo būti atliekamas įvykio vietos tyrimas, tačiau atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jo neatliko, gynėsi nuo ieškinio tik subjektyviais paaiškinimais. Liudytoja apklausta buvusi LUAB „Kėdainių duona“ direktorė D. Ž. paaiškino, kad gaisrą užgesino kepėjas, o atvykę gaisrininkai tik pavaikščiojo po pirmąjį pastato aukštą, pastogėje nebuvo ir vėliau išvyko su policija, nepasiliko budėti. Šios liudytojos parodymų teismas neįvertino.
9.4. Nors iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dokumentų susidaro įspūdis, kad jis veiksmus gaisravietėje atliko tinkamai, tačiau tai paneigia byloje esantis ekspertizės aktas. Teismas, spręsdamas dėl šio atsakovo atsakomybės, ekspertizės aktu nesivadovavo, nors, pasisakydamas dėl atsakovės LUAB „Kėdainių duona“ atsakomybės, juo rėmėsi.
9.5. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pripažino galimą antrojo gaisro priežastį – įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Be to, atsakovas pripažino, kad gaisras kilo jau ne pirmą kartą, tačiau nieko dėl to nedarė.
9.6. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nesilaikė Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.1–.8.10, 9.1–9.3, 10, 11.1, 11.2, 13.1,16 ir kitų papunkčių reikalavimų, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 2, 3, 7, 13, 15 straipsnių ir V skyriaus reikalavimų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tolimesne turto apsauga turėjo pasirūpinti pastato savininkas ir (ar) nuomininkas.
9.7. Teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodė, kad žala nėra bendra. Teismas nenurodė, kuro remdamasis padarė tokią išvadą. Teismas tik išvardino nedidelę dalį įrodymų, kuriais remiasi, o ieškovo įrodymų neaptarė ir atmetė juos nemotyvuodamas. Teismo sprendimas yra neaiškus ir nesuprantamas.
10. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, turi nurodyti ir įrodyti, kokį konkretų įstatymo įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Nei Priešgaisrinės saugos įstatymas, nei Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai nenustato atsakovui pareigos rūpintis turto apsauga po įvykio.
10.2. Siekiant išsiaiškinti tikrąją gaisro priežastį, 2022 m. sausio 16 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 16 val. 18 min. Tyrimo metu buvo nustatyta kilusio gaisro vieta ir priežastis. Vyriausiasis specialistas, vidaus tarnybos leitenantas E. D., atlikęs neatidėliotinos informacijos patikrinimą (gaisro tyrimą), nustatė, kad gaisro židinio zona yra šiaurės rytinės pastato dalies palėpės stogo konstrukcijose, prie matomų dviejų vamzdžių, išeinančių iš mūrinės sienos, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Atlikto tyrimo rezultatai užfiksuoti teismui pateiktuose dokumentuose, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas neatliko gaisro tyrimo ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus bei nustatytas pareigas, yra nepagrįsti.
10.3. Išvykimo į įvykio vietą apskaitos kortelės 62 punkte „Incidento aprašymas“ užfiksuota, kad atlikta žvalgyba pastato viduje ir palėpėje. Prieš išvykstant iš įvykio vietos gelbėjimo darbų vadovas 12 val. 58 min. pranešė per radijo ryšio priemones, kad ,,gaisro pavojaus nėra, Pramonės UK lieka pabudėti iki kol atvyks atsakingas inspektorius“. „Pramonės UK“ – tai Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pramonės ugniagesių komanda, kuri nėra pavaldi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pavaldumas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams atsiranda tik gaisro gesinimo metu.
10.4. Išvykimo į įvykio vietą apskaitos kortelėje yra užfiksuota, kad buvo atlikta žvalgyba pastato viduje ir palėpėje, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių žvalgybos faktą, apeliantas nepateikė.
10.5. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę dėl kilusios žalos.
10.6. Gaisras, kuris įvyko 16 val. 18 min., negali būti susijęs su prieš tai įvykusiu sprogimu 12 val. 16 min., nes nuo sprogimo praėjo daugiau bei 4 valandos. Esant žemai oro temperatūrai tokiu metų laiku (žiemos), kibirkštis negali taip ilgai rusenti, kad sukeltų gaisrą.
10.7. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, nenustatė jokių naujų aplinkybių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, nes įvykio vietos apžiūrą atliko praėjus metams po įvykių ir rėmėsi atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais. Ekspertas, įvertinęs gaisro kilimo aplinkybes ir nustatytą gaisro židinio vietą, siekdamas nustatyti gaisro kilimo priežastį, iškėlė tris versijas, tačiau išnagrinėjęs visas iškeltas versijas, nustatė, kad nė vienos iš jų patvirtinti negali, o, apibendrinęs visų iškeltų versijų tyrimus, padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiaurymines skyles perdengime iš kepyklos patalpos į pastogę. Tokios versijos kaip „dėl mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimo su oro srautu per kiaurymines skyles perdengime iš kepyklos patalpos į pastogę“ ekspertas net nebuvo iškėlęs. Ekspertizės akte taip pat nėra duomenų, kuo remiantis ekspertas nustatė būtent tokią gaisro kilimo priežastį, todėl šį eksperto išvada turi būti vertinama kritiškai.
10.8. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento neteisėtų veiksmų
12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atžvilgiu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.
13. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taip ir neteisėtų veiksmų faktą įrodyti tenka ieškovui.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien apeliaciniame skunde vardijamos Nuostatų ir PSĮ normos, nėra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškovas, kuriam, kaip jau minėta, kyla pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo pareigą įrodyti, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. kaip pasireiškė jo cituojamų teisės normų pažeidimai, ypač, kai ieškovas apeliaciniame skunde tiesiog nurodo bendro pobūdžio Nuostatų ir PSĮ normas, nustatančias priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos principus, darbų organizavimą ir kita.
15. Pagrindinis priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų (PSĮ 3 straipsnio 2 dalis). Gesinti gaisrus – priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareiga. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos privalo išvykti gesinti gaisro bei dalyvauti jį gesinant (PSĮ 17 straipsnio 1 dalis). Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos (PSĮ 16 straipsnio 1 dalis). Gaisro gesinimo vadovas atsako už žmonių, turto gelbėjimą bei gaisro gesinimą, už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, taip pat kitų žmonių, dalyvaujančių gesinant gaisrą, saugumą (PSĮ 18 straipsnio 5 dalis). Vienas iš Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atliekamų darbų yra gaisrų gesinimas (Nuostatų 11.1.1 papunktis). Pažymėtina, kad ieškovo nurodomas Nuostatų 11.2 papunktis nustato, jog gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus atlieka savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, o ne atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau, gaisro gesinimui tiesiogiai vadovauja gaisro gesinimo vadovas, o vadovaujantis PSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, gaisro gesinimo vadovas, kuris yra Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, turintis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suteiktą operacinio vadovavimo teisę. Gaisro gesinimo vadovas gaisro metu tiesiogiai vadovauja visoms pajėgoms, dalyvaujančioms gesinant gaisrą, neatsižvelgdamas į jų priklausomybę. Gaisro gesinimo vadovas nustato gaisro gesinimo bei žmonių ir turto gelbėjimo darbų vykdymo tvarką, būdus, priemones bei darbų mastą (PSĮ 18 straipsnio 2 dalis). Gaisro gesinimo vadovas atsako už žmonių, turto gelbėjimą bei gaisro gesinimą, už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, taip pat kitų žmonių, dalyvaujančių gesinant gaisrą, saugumą. Gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietoje nustato gelbėjimo darbus, kuriuos atlikdamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir kitos pajėgos užtikrina, kad įvykis neatsinaujins, sumažina tiesioginius ir netiesioginius įvykio nuostolius (Nuostatų 74.6.2 papunktis). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas, kaip vienas iš priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų subjektų, privalo atlikti gelbėjimo darbus, įskaitant ir gaisrų gesinimą, minimalaus įvykio išplitimo, blogiausio atvejo prognozavimo, operatyvaus reagavimo, kvalifikuotos pagalbos ir kvalifikuoto vadovavimo minimalios žalos, ir kitais ieškovo nurodomais principais (Nuostatų 8.1–8.10 papunkčiai).
16. Vertinant atsakovo atliktus veiksmus po įvykusio pečiaus sprogimo, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nevykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. neatliko veiksmų, jog po įvykusio sprogimo nekiltų antrasis gaisras pastato pastogėje, tačiau nekonkretizavo, kokie veiksmai turėjo būti atlikti, bet atlikti nebuvo. 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus, nurodė tik tai, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžia 2023 m. vasario 10 d. ekspertizės aktas, kuriame eksperto padaryta išvada dėl 16 val. 18 min. gaisro kilimo priežasties (kibirkšties patekimas). Baigiamosios kalbos metu ieškovo atstovas taip pat nurodė apeliaciniame skunde vardijamus teisės aktus, kuriais remdamasis ieškovas tvirtina, kad atsakovės darbuotojai nebudėjo (ar budėjo nepakankamai ilgai) pirmojo įvykio vietoje, t. y. po 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. įvykusio pečiaus sprogimo, nors tokią pareigą, pasak ieškovo, atsakovas (jo darbuotojai) turėjo. Pažymėtina, kad nė viename iš ieškovo išvardytų teisės aktų nėra įtvirtintina tiesioginė atsakovo pareiga likti įvykio vietoje budėti neapibrėžtą laiką, kaip ir nėra nustatyta konkretus tokio budėjimo laikas. Kita vertus, iš visumos normų, reglamentuojančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigas, turėtų būti sprendžiama, ar priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, atvykusios į įvykio vietą, atliko tokius veiksmus, kurie užtikrina, kad įvykis neatsinaujins bei bus sumažinti tiesioginiai ir netiesioginiai įvykio nuostoliai.
17. Byloje pateiktas 2023 m. sausio 18 d. inspektoriaus, vidaus tarnybos leitenanto E. D., tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 48 m. – 14 val. 58 min. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, įvykusio 12 val. 16 min. Patikrinimo metu nustatyta, kad įvyko sprogimas patalpoje, kurioje stovėjo dujinis pečius. Kepėjas R. U., pamatęs nuo sprogimo išmuštas pečiaus duris ir besiplaikstančią liepsną, paėmė du gesintuvus ir užgesino liepsną. Patikrinimo metu nustatyti produkcijos ingredientai ir gamybinio pastato struktūra. Pažymėta, kad dalyvaujant UAB „Kėdainių duona“ direktorei D. Ž. ir kepėjui R. U. buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro. Šie asmenys raštu patvirtino inspektoriaus tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Be to, atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškino, kad į pirmojo įvykio (2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. sprogus kepimo pečiui) vietą 12 val. 22 min. pirmieji atvyko trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Atvykus į įvykio vietą, nedelsiant buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (žvalgyba), per radijo ryšio priemones pranešta, kad atviros liepsnos nėra, nes ją užgesino bendrovės darbuotojai. Pečiuje buvusi produkcija (stelažas su kepiniais) ištemta į lauką atokiau nuo pastato (apie 7 metrus) ir dėl saugumo aplieta vandeniu. Be to, pareigūnai užsuko dujas ir atjungė pastate elektrą. Įvykio vietą, o taip pat ir palėpę, apžiūrėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, ir gaisro pavojaus nenustatė, trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komanda į savo dislokacijos vietą grįžo 14 val. 7 min., atsakovo inspektorius – 14 val. 58 min. Taigi, budėjimas įvykio vietoje truko nuo 12 val. 22 min. iki 14 val. 30 min. Šias aplinkybes patvirtino ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje apklaustas Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos pamainos vadas A. D.. Be to, pats ieškovas procesiniuose dokumentuose sutinka, kad atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inspektorius iš įvykio vietos pasitraukė 14 val. 58 min.
18. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados neatitinka tikrovės, faktinių aplinkybių, o atsakovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai dėl įvykio apžiūros, tariamo budėjimo ir tinkamo pareigų vykdymo, yra pagrįsti tik paties ieškovo subjektyviu vertinimu. Ieškovas nurodo, kad „pagal dokumentus“ viskas buvo atlikta tinkamai, kritikuoja dokumentų realumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytus faktus ar pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, jog gelbėtojai neatliko konkrečių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, ir kurie neva neatitinka atsakovo pateiktų dokumentų (CPK 178 straipsnis).
19. Atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrindžia ir ieškovo akcentuojamas 2023 m. vasario 10 d. ekspertizės aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas ekspertizės aktas reikšmingas nustatant atsakovės LUAB „Kėdainių duona“ atsakomybės klausimą, tačiau ekspertizės aktas neatskleidžia to, ar į pirmąjį įvykį (po sprogimo) atvykę ugniagesiai tinkamai atliko jiems pagal teisės aktus tenkančias pareigas. Nors iš 2023 m. vasario 10 d. teismo ekspertizės akto turinio ir jo išvadų matyti, kad gaisro, kilusio 2022 m. sausio 16 d. 16 val. 18 min., židinio zona buvo pastogės vietoje, kurioje kilo sprogimas ir užsidegimas kepyklos patalpose 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min., dėl to labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiaurymines skyles perdingime iš kepyklos į pastogės apšiltinimo sluoksnį, kur prasidėjo degios medžiagos rusenimo procesas, dėl to po kelių valandų kilo pakartotinis užsidegimas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovo (jo darbuotojai) neatliko pareigų, kurios privalomos atlikti po sprogimo, kuris buvo užfiksuotas 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas į sprogimo vietą atvyko laiku, nustatė sprogimo priežastį ir atlikęs žvalgybos veiksmus, paliko įvykio vietą.
20. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario 10 d. ekspertizės išvadoje nėra tiksliai paaiškinta, kas yra laikoma mažo kaloringumo ugnies šaltiniu, tačiau pateikti tokio šaltinio pavyzdžiai – kibirkštis, žarija ir panašiai. Išvadoje taip pat paaiškinama, kad degios masės užsidegimo nuo mažo kaloringumo ugnies šaltinio mechanizmas skiriasi nuo padegimo – patekus ant degios medžiagos mažo kaloringumo šaltiniui, medžiagoje gali susiformuoti tik rusenimo židinys – degimas be liepsnos, kuris gali pereiti į degimą atvira liepsna. Toks užsidegimo mechanizmas yra ilgas laiko atžvilgiu ir gali siekti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tokiu atveju užsidegimo laikas, kai pradinė spalių (durpių) temperatūra lygi aplinkos temperatūrai, gali siekti iki kelių valandų ir daugiau. Taigi, įvertinus 2023 m. vasario 10 d. ekspertizės išvadą, matyti, kad nėra aišku, nei kada, nei kurioje stogo perdangos vietoje tiksliai, bei kokio dydžio rusenimas galėjo būti užfiksuotas po sprogimo, ir, ar tokį sprogimą galėjo nustatyti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojai. Byloje surinkti duomenys, 16 val. 18 min. gaisro kilimo aplinkybės (4 valandos po sprogimo), atsakovo darbuotojų veiksmų atlikimo pobūdis bei trukmė (objekte buvo iki 14 val. 58 min.) leidžia daryti išvadą, kad perdangoje atsiradęs ugnies šaltinis galia negalėjo būti nustatytas žvalgybos metu.
21. Nors ieškovas teigia, kad pastatas iki 16 val. 18 min. gaisro beveik dvi valandas (nuo 14 val. 58 min.) buvo be priežiūros, tačiau nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas tvirtina, jog po to, kai išvyko inspektorius, t. y. 14 val. 58 min., atsakovas turėjo likti budėti įvykio vietoje. Kaip jau minėta, joks teisės aktas aiškiai nenustato trukmės, kiek gelbėjimo pajėgos turi budėti įvykio vietoje, todėl esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti – ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgos, atvykusios į įvykio vietą, atliko tokius veiksmus, kurie užtikrina, kad įvykis neatsinaujins, sumažins tiesioginius ir netiesioginius įvykio nuostolius. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovės darbuotojai po sprogimo laiku atvyko į įvykio vietą, atliko žvalgybos darbus, įvykio vietoje inspektorius budėjo iki 14 val. 58 min., todėl sutikti su ieškovu, jog gelbėtojai privalėjo įvykio vietoje būti neribotą laiką, nėra teisinio pagrindo. Ieškovas yra turto savininkas, todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtent jam kilo pareiga saugoti savo turtą, po to, kai gelbėtojai atliko pirminius žmonių bei turto gelbėjimo veiksmus.
22. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos D. Ž. parodymai nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų ir nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų. 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Ž. paaiškino, kad sprogimo metu ji įvykio vietoje nebuvo, atvažiavo tik tuomet, kai apie pečiaus sprogimą jai pranešė kepyklos darbuotoja. Liudytoja nurodė, kad tuo metu, kai atvažiavo, gaisro nebuvo, po objektą vaikščiojo policija ir ugniagesiai. Taigi, įvertinus liudytojos parodymus, galima daryti išvadą, kad liudytoja nematė kokius veiksmus atliko į įvykio vietą pirmiau už liudytoją atvykę atsakovo darbuotojai, todėl jos paaiškinimai negali patvirtinti atsakovo darbuotojų veiksmų (ne)atlikimo.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš šio atsakovo žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).
Dėl sprendimo motyvavimo
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
25. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsako į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).
26. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, vertinant ieškovo ieškinio pagrįstumą, nėra aiškiai struktūrizuoti (teismas tiksliai neįvardija, kurias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas vertina), taip pat teismas atsakovės atsakomybės klausimą sprendė taikydamas ir solidariąją civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija nenustatė, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus ir kad dėl to byla būtų išspręsta neteisingai. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino atsakovo atliktus veiksmus, byloje esančius įrodymus ir nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo nepakankamas ir (ar) neišsamus motyvavimas nagrinėjamu atveju nepripažintinas esminiu ar turinčiu įtakos jo neteisėtumui.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
28. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui jo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė