Civilinė byla Nr. e2A-67-863/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05550-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
(S)
3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) uždarosios akcinės bendrovės „Berlitana“ ir A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Berlitana“ ir A. A. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ramirent Baltic AS, veikianti per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Berlitana“ ir A. A. solidariai 10 039,97 Eur skolą, 21,78 Eur nuostolius, 86,20 Eur palūkanas, iš atsakovės UAB „Berlitana“ 10,56 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. A. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš abiejų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Berlitana“ 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarė Kliento sutartį Nr. 76775 (toliau – ir sutartis). Sutartimi buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos tvarka ir sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygas bei principus. Sutartimi šalys susitarė, kad sutartyje ir jos prieduose nustatyta įrangos nuomos tvarka ir sąlygos taikomos nuomojant nuomininkui bet kurį konkretų įrangos objektą pagal atskirą įrangos priėmimo–perdavimo nuomai aktą. Ieškovė ir atsakovas A. A. 2024 m. rugsėjo 12 d. sudarė Laidavimo sutartį (toliau – laidavimo sutartis), kuria laiduotojas prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kreditoriui, tačiau ne daugiau nei skolininko prievolių pagal nuomos sutartį suma, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles (bet kokiu pagrindu kilusias, kylančias ir kilsiančias) pagal nuomos sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Pažymėjo, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 10 039,97 Eur dydžio skolos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 7 d. Ieškovė kelis kartus ragino atsakovus atsiskaityti bei grąžinti įrangą, tačiau atsakovai prievolių neįvykdė.
3. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, prašė priteisti skolą solidariai bei išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesiams, mokant atitinkamą skolos dalį iki einamojo mėnesio 25 d. Pažymėjo, kad skolos atsiradimą lėmė vykdomų darbų sustabdymas dėl oro sąlygų bei dėl darbuotojų stokos. Nurodė, kad su ieškove buvo sutarta dėl mokėjimo dalimis (500 Eur per savaitę), buvo padaryti keli mokėjimai. Teigė, kad pasirašo naujas sutartis dėl veiklos, todėl galima tikėtis, kad skola bus padengta vien iš UAB „Berlitana“ lėšų (padarytas pavedimas skolai padengti). Atsakovai nurodė, kad stengsis padengti skolą kuo greičiau, tačiau skolos išdėstymas leis išvengti veiklos apribojimų, papildomų mokėjimų antstoliams, turto bei sąskaitų arešto.
4. Ieškovė prašė atsakovų prašymą, išdėstyti skolą dalimis, atmesti. Nurodė, kad atsakovai neįrodė nei poreikio, nei pagrindų, kuriems esant galėtų būti taikomas sprendimo vykdymo išdėstymo institutas. Mano, kad sprendimo vykdymo atidėjimas suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovams, iškreips teisėtų ieškovės interesų pusiausvyrą, neatitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad iš atsakovų prašyme nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovai ne tik nepagrindžia, jog dabartinė atsakovų padėtis yra prasta, bet ir to, kad realiai egzistuoja galimybės, jog atsakovo padėtis ateityje pasikeis, t. y. pagerės. Pažymėjo, kad atsakovas asmeniškai laidavo už atsakovės prievoles, tačiau kaip laiduotojas nepagrindė, kodėl negali įvykdyti prievolės.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 10 039,97 Eur skolą, 21,78 Eur nuostolius, 86,20 Eur palūkanas, iš atsakovės UAB „Berlitana“ – 10,56 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (10 147,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. A. – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (10 147,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 901,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 450,75 Eur; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 21,60 Eur teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 10,80 Eur; atmetė atsakovų prašymą dėl skolos išdėstymo.
7. Teismas, nustatęs, kad atsakovai pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu pripažino (jo neginčijo), nutarė surašyti sutrumpintus motyvus. Atsakovams skolos neginčijus, ją pripažinus, teismas nusprendė ieškovei priteisti iš atsakovų solidariai 10 039,97 Eur skolą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovei išnuomojus įrangą, o atsakovams jos negrąžinus, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą, sumokėti negrąžintos įrangos vertę. Ieškovei nurodžius, kad negrąžintos įrangos vertė yra 21,78 Eur, atsakovams skolos neginčijus, teismas ją taip pat nusprendė priteisti iš atsakovų solidariai. Teismas vertino, kad atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ir ieškovės prašymą priteisti solidariai iš atsakovų 86,20 Eur palūkanas, už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. vasario 15 d., laikė pagrįstu ir tenkintinu. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 10,56 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanos. Teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 115 Eur žyminis mokestis ir 786,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 901,50 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 450,75 Eur; taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų teismas valstybei priteisė 21,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pasisakydamas dėl skolos išdėstymo, teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų sunkią turtinę padėtį. Teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovams išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai UAB „Berlitana“ ir A. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovo prašomos priteisti ieškinio sumos sumažinant sumą iki 9 539,97 Eur skolos, 21,78 Eur nuostolių, 86,20 Eur palūkanų, bendrai 9 647,95 Eur; pakeisti minėtą teismo sprendimą dalyje dėl skolos išdėstymo ir išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 6 mėnesiams, mokant po 1/6 dalį priteistos sumos iki einamo mėnesio 25 dienos. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
8.1. Atsakovų vertinimu, teismas nusprendė, kad ieškinys visiškai pagrįstas neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų ir neįsigilinęs į atsakovų teiktus argumentus bei rašytinius įrodymus. Nurodo, jog nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dalyje dėl skolos dydžio priteisimo, nors ir sutinka su skolos buvimu. Pažymi, kad 2025 m. balandžio 22 d. atsakovės partneris SIA Labour group sumokėjo ieškovei už atsakovę pavedimu 500 Eur, tačiau nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sumokėtą sumą ir nesumažino reikalaujamos sumos. Nagrinėjant šią bylą atstovas pateikė į bylą atliktų mokėjimų ieškovei dokumentus, kurie buvo atlikti po ieškinio pateikimo. Atliktu mokėjimu atsakovai ženkliai sumažino skolos sumą, kuri nebuvo teismo įvertinta, sumažinant priteisiamų sumų mastą. Pažymi, kad iki ieškinio pateikimo atsakovai, siekdami kuo greičiau ir efektyviau likviduoti įsiskolinimus, net per Latvijoje registruotus partnerius dengė įsiskolinimus ieškovei, ko ieškinyje nemini ieškovė, kaip siekio ne vilkinti skolą, visomis išgalėmis ją likviduoti. Atsakovų santykiai vykdant ūkinius komercinius santykius su ieškove susidėjo ne tik ieškovei teikiant nuomos paslaugas; atsakovai vykdė ieškovės prašymu ieškovei reikiamus darbus abipusiu šalių sutarimu suderinus darbų apimtis, atsakovui išrašius sąskaitą faktūrą ieškovė jos sumą užsiskaitė už buvusius įsiskolinimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 160, 179 straipsnių nuostatas, kuriuose numatytos teismo posėdžio pirmininko pareigos rūpintis, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Atsakovams nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus.
8.2. Anot atsakovų, skundžiamame sprendime teismas priėmė neproporcingą sprendimą, vienareikšmiai nukreipiant vienu metu išieškojimą tiek į atsakovę, tiek į atsakovą. Atsakovė yra statybų bendrovė (juridinis asmuo), kuri už atliktus statybos rangos darbus gauna pajamas ir jomis gražina tiek susidariusį įsiskolinimą, tiek dengia būtinąsias išlaidas. Pažymi, jog nepaisant to, kad teismas tenkino ieškovės ieškinį, teismas neatsižvelgdamas į bylos ypatybes skundžiamu sprendimu suteikė ieškovei ne tik galimybę, bet ir pirmumą nepaisant verslo subtilumo tiek ieškovei, tiek atsakovei nedelsiant nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, tiek pajamas, kurias atsakovas gauna iš atsakovės kaip darbo užmokestį, tuo galimai siekdamas sukelti itin sudėtingą finansinę būseną abiem atsakovams, kas gali atsiliepti neproporcingai dideliu mastu atsakovės veiklai. Atkreipia dėmesį, kad teismas netenkino atsakovų prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo, kas leistų atsakovams suplanuoti mokėjimus ir padengti skolą nedarant žalos bendrovės veiklai. Pažymi, jog neprašo teismo pakeisti ar panaikinti sprendimą dalyje dėl solidarios atsakovų atsakomybės, tačiau atkreipia dėmesį į aukščiau išdėstytus argumentus.
8.3. Nurodo, kad pateikia bankinių mokėjimų dokumentus ir sąskaitą faktūrą. Pažymi, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, nes žmogiškai apie tokių elektroninių mokėjimų ir sąskaitų faktūrų buvimą buvo pamiršęs, nes atsakovai vykdo ne tik darbų organizavimą, o tiesiogiai dalyvauja bendrovės vykdomoje statybos darbų veikloje. Teigia, kad įrodymų pateikimas kartu su atskiruoju skundu neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes suteikia teisę atsiliepimą į atskirąjį skundą teikiančiai šaliai pasisakyti dėl kartu su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų ir nereikia skirti papildomo laiko įrodymų įvertinimui ir pasisakymų dėl jų rengimui. Be to, mano, kad pateikiami įrodymai turi neabejotiną įtaką sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės, yra reikšmingi išsamiam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, nes bendrovės finansiniai rodikliai yra geri ir bendrovė gali padengti įsiskolinimus be laiduotojo juridinio suvaržymo. Taip pat mano, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovai piktnaudžiauja vėlesnio įrodymų pateikimo teise. Atsakovų vertinimu, yra pagrindas priimti naujus įrodymus, nes teikiami įrodymai turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui.
9. Ieškovė Ramirent Baltic AS, veikianti per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.
9.1. Nurodo, kad atsakovas 2025 m. balandžio 22 d. atliko pavedimą 500 Eur sumai. Tai, kad atsakovai atliko vieną mokėjimą, buvo nurodyta ir ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateiktame 2025 m. birželio 16 d., kur ieškovė aiškiai nurodė, jog atsakovai nesumokėjo visos teismo priteistos sumos. Pabrėžia, kad šis mokėjimas, nors ir įvykdytas po ieškinio pateikimo, yra tik dalinis, o ne pilnas skolos apmokėjimas. Mano, jog atsižvelgiant į bendrą skolos dydį, toks mokėjimas yra tik simbolinis. Anot ieškovės, toks elgesys gali būti laikomas siekiu išvengti galimų pasekmių, nes atsakovai neneigia skolos fakto, tačiau bando įtikinti teismą, kad jų pastangos mažinti skolą yra daug didesnės nei iš tikrųjų. Ieškovės nuomone, atsakovai, teigdami, kad teismas priėmė neproporcingą sprendimą, iš esmės bando suklaidinti teismą ir nuslėpti tai, jog jų atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidari. Tai, kad teismas nukreipė išieškojimą tiek į atsakovę, tiek į atsakovą, neprieštarauja teisės normoms ir yra visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į šalių solidarią atsakomybę.
9.2. Nesutikdama su apeliantų argumentais dėl sąlygų teismo sprendimo vykdymo išdėstymui buvimo, atkreipia dėmesį, kad atsakovai visada pripažino įsiskolinimą ieškovei, tačiau nesiekė atsiskaityti su ieškove dalimis. Ieškovė 2025 m. pradžioje pateikė ieškinį, skola buvo susidariusi jau 2024 m. lapkritį, tačiau atsakovai per šį laikotarpį nepadengė skolos (kas iš esmės pagal jų skaičiavimus – jau būtų įvykę). Mano, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti procesą bei atsiskaitymą su ieškove. Pažymi, jog nėra duomenų, kad atsakovai būtų nepajėgūs atsiskaityti. Be to, ieškovė jau buvo suteikusi atsakovams galimybę skolą sumokėti taikiuoju būdu, geranorišku ieškovės pasiūlymu atsakovai nepasinaudojo. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Sprendimo išdėstymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų CPK 284 straipsnio sąlygų bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovų apeliacinis skundas (kaip ir apskirtai visi reikalavimai bei teiginiai, nurodyti civilinėje byloje) yra tik deklaratyvi, niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių prastą turtinę padėtį. Pažymi, kad tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, tuo tarpu atsakovai, neatsiskaitydami su ieškove, pažeidžia ne tik sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, dalių dėl priteistos skolos dydžio, sprendimo vykdymo išdėstymo netaikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Pirmiausia išspręstinas klausimas dėl naujų įrodymų prijungimo. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos bankinių mokėjimų dokumentus ir sąskaitą faktūrą, nurodydami, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, nes žmogiškai apie juos buvo pamiršta, akcentuodami, kad pateikiami įrodymai turi reikšmę bylos nagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų su apeliaciniu skundu pateiktas 2025 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymas jau buvo pateiktas byloje kartu su atsakovų atsiliepimu į ieškinį, todėl nėra pagrindo dar kartą spręsti šio įrodymo priėmimo klausimo. Tuo tarpu apeliantų prašymo dėl kitų su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų (dėl ieškovei už atsakovę atliktų mokėjimų, atsakovės ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros) priėmimo apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant jais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarė Kliento sutartį Nr. 76775 (anksčiau ir toliau – sutartis), kuria buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos atsakovei tvarka ir sąlygos, o ieškovė ir atsakovas 2024 m. rugsėjo 12 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas (atsakovas) prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kreditorei (ieškovei), tačiau ne daugiau nei skolininkės (atsakovės) prievolių pagal nuomos sutartį suma, jeigu skolininkė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininkės prievoles (bet kokiu pagrindu kilusias, kylančias ir kilsiančias) pagal nuomos sutartį, numatant, kad skolininkės ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Ieškovei teigiant, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 10 039,97 Eur dydžio skolos, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 7 d., atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
15. Taigi, aptariamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, o atsakovams ieškinį iš esmės pripažinus, tik paprašius priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, tačiau atmetė atsakovų prašymą dėl skolos išdėstymo. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu sprendimu dėl priteistos pagrindinės skolos dydžio, kritikuodami teismo atliktą įrodymų vertinimą, neva neįvertinus ieškovei atliktą mokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat prašydami pakeisti skundžiamą sprendimą ir dalyje dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Įvertinus bylos duomenis ir apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos iš esmės vertina kritiškai.
16. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
17. Nagrinėjamu atveju, apeliantai akcentuoja, kad sutinka su skolos buvimu, tačiau nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dalyje dėl skolos dydžio. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai savo atsiliepime į ieškovės ieškinį, kuriame be kita ko buvo pareikštas reikalavimas dėl 10 039,97 Eur skolos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras priteisimo, patys patvirtino, kad su ieškiniu pilnai sutinka, prašė priteisti iš jų solidariai ieškinio sumą, į ką atsižvelgdamas pirmosios instancijos teismas iš esmės ir tenkino minėtą reikalavimą dėl nurodyto dydžio skolos solidariai iš atsakovų priteisimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai jau kartu su atsiliepimu pateikė teismui ir 2025 m. balandžio 22 d. atsakovo ieškovei atlikto 500 Eur mokėjimo nurodymą (mokėjimo paskirtyje nurodyta „Už UAB Berlitana“). Taigi, pažymėtina, kad atsakovai, savo atsiliepimu nors ir pateikę duomenis apie minėto mokėjimo ieškovei įvykdymą, patys prašė ieškovės ieškinio materialiuosius reikalavimus tenkinti pilnai, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad pateiktame minėtame mokėjimo nurodyme visgi ir nėra tikslių duomenų, už ką (už kokias paslaugas ar išrašytas sąskaitas faktūras) toks mokėjimas buvo atliktas, o pateiktame procesiniame dokumente (atsiliepime) atsakovai ir patys neprašė aptariamo reikalavimo sumažinti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje šalių išreikštą poziciją ir pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Kita vertus, iš ieškovės išreikštos pozicijos apeliacinėje instancijoje (atsiliepimas į apeliacinį skundą) matyti, jog ieškovė pripažįsta atsakovo atliktą 500 Eur mokėjimą (2025 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymas), t. y. galima suprasti, jog ji iš esmės sutinka, kad tokio dydžio suma buvo sumažinta atsakovės skolos suma. Todėl vien atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei pripažinus 500 Eur dydžio jai dar iki teismo sprendimo priėmimo atlikto mokėjimo faktą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje teismo sprendimas turi būti patikslintas, numatant, kad ieškovei priteistina 9 539,97 Eur skola. Be kita ko, nepaisant paminėto, dar atkreiptinas dėmesys, kad įrodymus, patvirtinančius dalinį skolos sumokėjimą, skolininkas ir šiaip turi teisę pateikti antstoliui vykdymo metu, prašydamas sumažinti išieškomą skolos sumą, jeigu pati ieškovė, kreipdamasi dėl sprendimo vykdymo, nenurodys sumažintos išieškotinos sumos.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir apeliantų argumentus dėl pritaikytos atsakomybės pobūdžio neproporcingumo. Nors apeliantai šiuo aspektu reikalavimo ir nereiškė, tačiau, įvertinus skundžiamą sprendimą bylos duomenų visumos, tarp jų ir tarp šalių sudarytų sutarčių, kontekste, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė prievolių vykdymui bei laiduotojo atsakomybei taikytiną teisinį reglamentavimą (be kita ko, CK 6.6. 6.81 straipsnių nuostatas) ir pagrįstai sprendė dėl atsakovų solidarios atsakomybės taikymo. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka nėra ginčijama procesinio sprendimo dalis dėl nuostolių, palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau ir nepasisako.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apeliantų reikalavimą dėl skundžiamo teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl skolos išdėstymo.
20. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų atsakovų prašymo dėl skolos išdėstymo tenkinimui, be kita ko konstatavęs, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų sunkią turtinę padėtį. Ir apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliantų apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui, tokių objektyvių duomenų nenurodė ir apeliantai. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir apeliantų argumentai apie skolos išdėstymu įmonei sudaromą galimybę planuoti mokėjimus ar skolos padengimą nedarant žalos bendrovės veiklai, kas laikytina tik deklaratyviais argumentais ir atsakovų gynybine pozicija, juo labiau, atkreipiant dėmesį, kad net ir turėdama tokius ketinimus (skolą išmokėti dalimis) atsakovė per visą ginčo laikotarpį (byla teisme iškelta 2025 m. kovo 5 d.) tą jau galėjo padaryti, tokiu būdu esminės reikšmės nesudarančiomis laikant ir minėtas aplinkybes apie atsakovo jau po bylos iškėlimo teisme atliktą 500 Eur mokėjimą. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui.
22. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantai, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantų pateiktus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jį, kaip minėta, tik patikslindamas dalyje dėl priteistos skolos dydžio.
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo naikinti ar kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
25. Teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, jį tik patikslinus dalyje dėl priteistos skolos dydžio, atsižvelgiant į atsakovo po bylos iškėlimo teisme atliktą mokėjimą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
26. Atsakovų apeliacinį skundą iš esmės atmetus, apeliacinėje instancijoje jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
27. Ieškovė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Berlitana“ ir A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jį dalyje dėl priteistos skolos dydžio ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip:
„Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, juridinio asmens kodas 302431034, solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Berlitana“, juridinio asmens kodas 305974804, ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 539,97 Eur skolą, 21,78 Eur nuostolius, 86,20 Eur palūkanas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Berlitana“ 10,56 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (9 647,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. A. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (9 647,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 901,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 450,75 Eur”.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok