Civilinė byla Nr. 2A-393/2006

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10,                                 

                                                                                                                                36.1, 42.8, 54.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei L. A.,

atsakovo atstovui advokatui Mariui Urbeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. galutinio sprendimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, civilinėje byloje Nr. 2-156734/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnitel“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bleiras“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB ,,Omnitel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Bleiras“ dėl 284019, 53 Lt skolos išieškojimo. Nurodė, kad šalys 2001 m. spalio 26 d. sudarė skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo sutartį Nr.OM 075747 (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo ryšio paslaugas, o atsakovas – naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti. Be to, 2005 m. kovo 1 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr.OMT 075747 (toliau Susitarimas), pagal kurį ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui nuolaidų už 80 988, 66 Lt papildomoms paslaugoms įsigyti bei 53 314 Lt nuolaidų įrangai įsigyti, atsakovas įsipareigojo šiomis paslaugomis naudotis iki 2007 m. kovo 1 d. (Susitarimo 7 p.), nemažinti turimų abonentų skaičiaus (237) daugiau, nei 35 abonentais, naudotis ieškovo paslaugomis ne mažiau kaip už 10 tūkst. Lt su PVM per mėnesį (Susitarimo 2 p.), o pagal Susitarimo 6A punktą - sumokėti po 10 tūkst. Lt netesybų už kiekvieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo datos iki šio Susitarimo pabaigos. Ieškovas teigė, kad savo sutartinius įsipareigojimus jis įvykdė, o atsakovas už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas – faktūras nesumokėjo 144 019, 53 Lt ir 2005 m. gruodžio 5 d. vienašališkai nutraukė minėtą Sutartį bei Susitarimą. Remdamasis paminėtu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 287 359, 73 Lt, tai yra 144 019, 53 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 140 tūkst. Lt baudą už sutarties nutraukimą (CK 6.71 str. 1, 2 d.) bei 3 340, 20 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Ieškininius reikalavimus ieškovas prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui 144 019, 53 Lt skolą, 140 tūkst. Lt baudą, 3 340, 20 Lt žyminį mokestį bei 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme. Teismas sprendė, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas savo įsipareigojimų pilnai neįvykdė ir liko skolingas 144 019, 53 Lt. Be to, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau nei susitarime numatyta sutarties pabaigos data, todėl privalo sumokėti ieškovui netesybų 140 tūkst. Lt (CK 6.59, 6.71 str.).

Atsakovas dėl šio teismo preliminariojo sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su teismo sprendimu dalyje dėl 140 tūkst. Lt baudos priteisimo. Nurodė, kad Susitarimo 6A punkte numatyta atsakomybė už ieškovo patirtus nuostolius, kurių dydį ieškovas privalėjo įrodyti, o ne už priešlaikinį sutarties nutraukimą. Atsakovo nuomone, teismas be pagrindo šį punktą laikė netesybų nustatymu. Taip pat atsakovas nurodė, kad Susitarimo 6A punktas buvo standartinė, antraeilė, siurprizinė sąlyga, kuria atsakovui uždedama neprotingai didelė prievolė, ir kuri nebuvo atsakovui tinkamai atskleista.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 25 d. galutiniu sprendimu minėtą preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistu. Nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas Susitarimą įsipareigojo nutraukus sutartį dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo anksčiau nei iki 2007 m. kovo 1 d. atlyginti visus ieškovo dėl to patirtus nuostolius, tai yra sumokėti 10 tūkst. Lt už kiekvieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo iki Susitarimo galiojimo pabaigos. Iš Susitarimo 6C punkto antrosios dalies teismas sprendė, kad 6 punkte yra kalbama apie netesybas. Galutiniame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su Susitarime numatytais įsipareigojimais ir sąlygomis, todėl privalo jas vykdyti (CK 6.189 str.). Tokią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad ginčo šalys yra verslininkai ir, sutikdami su Susitarime numatytomis sąlygomis, jį pasirašė bei patvirtino įmonės antspaudais. Tuo tarpu netikėtomis (siurprizinėmis) sąlygomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (CK 6.186 str.). Teismas nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį bei Susitarimą likus 14 mėnesių iki jų galiojimo pabaigos, ieškovas dėl to patyrė nuostolių: pagal Susitarimo 2.2 punktą, atsakovas įsipareigojo naudotis ieškovo paslaugomis ne mažiau kaip už 10 tūkst. Lt per mėnesį, todėl ieškovas iki 2007 m. kovo 1 d. pagrįstai tikėjosi už suteiktas telekomunikacijų paslaugas bei įrangą gauti iš atsakovo kas mėnesį ne mažiau kaip 10 tūkst. Lt. Ši atsakovo prievolė, teismo nuomone, buvo užtikrinta netesybomis, kurios nėra didesnės už ieškovo realiai patirtus nuostolius (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1, 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo suskaičiuotos netesybos yra pagrįstos bei protingos. 

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Bleiras“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 140 tūkst. Lt baudos, 3 340, 20 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų metinių palūkanų bei 8,5 Lt į valstybės biudžetą, ir priteisti iš ieškovo atsakovui žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog prievolė pagal Sutartį bei Susitarimą buvo užtikrinta netesybomis, tai yra bauda. Tarp šalių kilo ginčas dėl Susitarimo 6 punkto aiškinimo, tačiau teismas neteisingai išaiškino šio punkto nuostatas. Pirma, teismas nesiaiškino sutarties šalių tikrųjų ketinimų, ginčytinų sutarties sąlygų bei sąvokų, sutarties esmės, sutarties tikslo, jos sudarymo aplinkybių ir pan. (CK 6.193 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.3K-3-17/2006, 3K-3-274/2004, 3K-3-406/2000). Antra, teismas neaiškino sutarčių sąlygų sistemiškai, o tuo tarpu nagrinėjant Susitarimo 2.2 bei 6C punkto pirmos dalies turinį akivaizdu, kad šalys 10 tūkst. Lt sumą susiejo su atsakovo, kaip ieškovo kliento, naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugų apimtimi bei atsakovo mėnesinės sąskaitos už ieškovo teikiamas paslaugas dydžiu. Tai leidžia teigti, kad šalys turėjo galvoje ieškovo netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), tai yra tą pinigų sumą, kurią ieškovas tikėjosi iš atsakovo gauti jam naudojantis teikiamomis paslaugomis iki susitarimo galiojimo pabaigos. Trečia, ginčytini susitarimo punktai turi būti aiškinami atsakovo naudai, nes jis šį susitarimą sudarė prisijungimo būdu (CK 6.193 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-3-535/2005).
2. Teismo sprendimas nepagrįstas, nes Susitarimo 6 punktas turėjo būti aiškinamas vadovaujantis kliento interesų prioriteto principu (CK 6.718 str.), pagal kurį paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai, protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Šiuo atveju ieškovo nesąžiningumas pasireiškia siekiu nepagrįstai suvaržyti atsakovo teisę perkelti abonento numerius pas kitą telefoninių paslaugų tiekėją, reikalaujant sumokėti netesybas už vienašališką Sutarties bei Susitarimo nutraukimą.
3. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tai yra be pagrindo taikė bendrus prievolių pabaigos pagrindus (CK .6.125 str. 2 d., 6.59 str.), nes turėjo taikyti CK 6.721 straipsnį, tai yra specialią teisės normą, reglamentuojančią vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą, pagal kurią klientas turi teisę bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį ir neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, gali pats nuspręsti, kada jam atsisakyti teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-3-494/2005). 
4. Teismas nepagrįstai priteisė netesybas, nes pagal CK 6.721 straipsnio pirmąją dalį, atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, jis privalėjo sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, tai yra, už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Atsakovas sumokėjo ieškovui už realiai suteiktas paslaugas pagal 2001 m. spalio 26 d. sutartį.
5. Teismas neatsižvelgė į 2003 m. spalio 16 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą Nr.1V-129, kuriame nustatoma, kad viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai negali riboti abonento numerio perkeliamumo teisės. Nors ši nuostata neriboja sutarties šalių laisvės nustatyti sudaromų sutarčių sąlygas bei taikyti sutartinę atsakomybę, tačiau numerio perkeliamumas turi būti užtikrinamas, net jei toks perkėlimas pažeistų sutarties su abonentu sąlygas. Šis įsakymas taikytinas šioje byloje, nes atsakovas 2005 m. lapkričio 29 d. buvo pateikęs prašymą numerio perkėlimui, apie kurį buvo informuotas ieškovas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Omnitel“ prašo skundą atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Susitarimo 6A punkte nustatyta ne bauda, kaip sutartinės netesybos, bet ieškovo būsimi nuostoliai. Susitarimo 6 punkto paskutinėje pastraipoje aiškiai nurodoma, jog šiame punkte reglamentuojamos prievolės įvykdymą užtikrinančios netesybos.
2. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas nesiėmė būtinų veiksmų sutarties turiniui, jos sąvokoms ir sąlygoms išsiaiškinti, nes teismas tinkamai išaiškino papildomo susitarimo nuostatas, šalių teises bei pareigas, nustatė tikruosius šalių ketinimus ir žodiniame teismo posėdyje ištyrė bei įvertino įrodymus. Teismas įvykdė CPK 159 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti esmines bylos aplinkybes.
3. Apeliantas nepaneigė fakto, jog sudarydamas Susitarimą, siekė su nuolaida gauti mobiliojo ryšio įrangą bei paslaugas, jomis naudotis iki 2007 m. kovo 1 d. bei už jas mokėti. Ieškovas, sudarydamas šį Susitarimą, ketino teikti mobiliojo ryšio paslaugas apeliantui iki 2007 m. kovo 1 d. Šis šalių sudarytas susitarimas nėra klaidinantis, šalių įsipareigojimai yra aiškūs ir nedviprasmiški.
4. Apeliantas neteisingai aiškina Susitarimą ir kvestionuoja 6A punkte nurodytas netesybas bei jų dydį. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma, o neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių. Apeliantas savo pareigojimų neįvykdė, o ieškovas juos ne tik įvykdė, bet dar ir viršijo: suteikė apeliantui daugiau nuolaidų įrangai įsigyti, nei įsipareigojo Susitarime.
5. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis susitarimą sudarė prisijungimo būdu, todėl ginčytini jo punktai turi būti aiškinami ieškovo nenaudai. Ieškovas nereikalauja mokėti netesybų pagal Susitarimo 6C punktą, o tik pagal 6A punktą, todėl apelianto daroma nuoroda į 6C punktą yra nepagrįsta. Be to, apeliantas yra juridinis asmuo, o ne vartotojas, todėl būdamas verslininku jis veikia savo rizika bei turi prisiimti atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius, taip pat ir už prievolių nevykdymą. Ieškovas įvykdė savo pareigą, numatytą CK 6.185 straipsnio 2 bei 3 dalyse, tai yra sudarė galimybes apeliantui tinkamai susipažinti su susitarimo sąlygomis. Apelianto įgaliotas atstovas savo parašu patvirtino, jog yra supažindintas su susitarimo sąlygomis ir su jomis sutinka. Dėl šio apeliantas bei ieškovas, susitarę dėl susitarimo sąlygų, turi pareigą jas vykdyti ir teisę reikalauti, kad kita šalis jas vykdytu, nes pagal CK 6.189 straipsnio pirmąją dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o apeliantas neturi būti atleidžiamas nuo pareigos laikytis šalių laisva valia prisiimtų Susitarimo nuostatų.
6. Apelianto nuoroda į civilinę bylą Nr.3K-3-535/2005 yra nepagrįsta, nes skiriasi jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.
7. Apeliantas, nutraukęs sutartį, kuria buvo įsipareigojęs naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis nustatytą laiko tarpą, turėjo sumokėti netesybas, nes ieškovas nepažeidė sutarties. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.1V-1160 patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės detalizuoja CK 6.721 straipsnio nuostatas, o šių taisyklių 12 punktas nustato, kad terminuotą sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei teikėjas iš esmės pažeidžia sutartį.
8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė CK 6.721 straipsnio normas. Apeliantas turėjo teisę nutraukti sutartį, tačiau įstatymų leidėjas nustatydamas šią kliento teisę, leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sutarties punktų, taip pat nustatyti netesybų institutą (CK 6.71, 6.72 str.), o tokie šalių susitarimai yra joms privalomi. CK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, o ne išimant jas iš konteksto ir neatsižvelgiant į šalių susitarimo esmę.
9. Apeliantas remiasi Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 16 d. priimtu įsakymu Nr.1V-129, tačiau ieškovas nedraudė apeliantui perkelti numerius į kito operatoriaus tinklą. Apeliantas nereiškė pretenzijų dėl šios procedūros vykdymo eigos. Be to, ieškovo teisę reikalauti netesybų patvirtina ir minėto įsakymo 12 punkto nuostata, kad viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai negali riboti abonento numerio perkėlimo teisės, tačiau ši nuostata neriboja sutarties šalių laisvės nustatyti sudaromų sutarčių sąlygas, kiek jos tiesiogiai nedraudžia perkelti numerio. Numerio perkėlimas turi būti užtikrinamas net jei tai pažeistų sutarties su abonentu sąlygas. Ši nuostata neatleidžia abonento nuo civilinės atsakomybės už sutarties sąlygų pažeidimą.

                Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas materialiosios teisės normas, todėl neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl netesybų priteisimo (CPK 185, 263 str.).

              CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra, būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 140 000 Lt baudą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas. Dėl paminėtų aplinkybių ir nenustačius CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija šioje nutartyje svarstys klausimą dėl teismo sprendimo priteisti 140 000 Lt baudą teisėtumo bei pagrįstumo.

Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 140 000 Lt dydžio baudą už pirmalaikį abonentų atjungimą. Nurodė, kad pagal 2005 m. kovo 1 d. papildomo susitarimo 6A punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti po 10 000 Lt netesybų už kiekvieną mėnesį nuo sutartis nutraukimo dienos, nagrinėjamu atveju - nuo 2005 m. gruodžio 5 d., iki Susitarimo galiojimo pabaigos, tai yra 2007 m. kovo 1 d. Dėl šios aplinkybės ieškovas prašė priteisti netesybas po 10 000 Lt už 14 mėnesių.

Vilniaus apygardos teismas patenkino šį ieškovo reikalavimą ir skundžiamame 2006 m. gegužės 25 d. galutiniame sprendime nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas ginčo Susitarimą, įsipareigojo, jog nutraukus sutartį dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo anksčiau kaip 2007 m. kovo 1 d. atlygins visus ieškovo dėl to patirtus nuostolius, tai yra sumokės 10 000 Lt už kiekvieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo datos iki Susitarimo galiojimo pabaigos (Susitarimo 6A punktas). Teismas sprendė, jog iš Susitarimo 6C punkto antrosios dalies matyti, kad Susitarimo 6 punkte kalbama apie netesybas. Teismo nuomone, atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį bei Susitarimą prieš 14 mėnesių iki Susitarimo galiojimo pabaigos, nesant tam įstatymų ar sutartimi numatytų pagrindų. Ieškovas dėl to patyrė nuostolių, nes Susitarimo 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo naudotis ieškovo judriojo telefono ryšio paslaugomis ne mažiau kaip už 10 000 Lt su PVM per mėnesį, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi iki 2007 m. kovo 1 d. už suteiktas telekomunikacijų pasaugas bei įrangą gauti iš atsakovo ne mažiau kaip 10 000 Lt kiekvieną mėnesį. Teismas nurodė, kad ši atsakovo prievolė buvo užtikrinta pagal sudarytą Susitarimą netesybomis, kurios nėra didesnės už ieškovo realiai patirtus nuostolius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Susitarimo 6A punkte numatytų netesybų 10 000 Lt suma iš esmės siejama su atsakovo teikiamų ieškovui (klientui) judriojo telefono ryšio paslaugų apimtimi bei atsakovo mėnesinės sąskaitos už ieškovo teikiamas paslaugas dydžiu, todėl apeliantas teisingai nurodė, kad šalys, Susitarime numatydamos netesybas, turėjo galvoje ieškovo netiesioginius nuostolius, tai yra negautas pajamas – tą sumą, kurią ieškovas tikėjosi gauti iš atsakovo jam naudojantis teikiamomis paslaugomis iki Susitarimo galiojimo pabaigos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai turėtus nuostolius, taip pat teismas teisingai aiškino bendrąsias prievolių teisės normas (CK 6.59, 6.71 str.), tačiau teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nes neatsižvelgė į tai, kad ginčo Sutartis bei Susitarimas priklauso specialiai sutarčių rūšiai, turinčiai specifinį teisinį reguliavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių sudaryta ginčo Sutartimi bei Susitarimu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi ši sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes pagal tokią sutartį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str.). Nustačius, kad ginčo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai – atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančios šios rūšies sutarčių ypatumus. Kaip žinoma, atlygintinų paslaugų teisimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento prioriteto interesų principo (CK 6.718 str.), įpareigojančio paslaugų veikėją veikti sąžiningai ir protingai. Be to, CK 6.721 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta kliento teisė bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, tai yra klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o pats gali nuspręsti, kada jam atsisakyti teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį.

Minimame CK 6.721 straipsnyje numatyta, jog klientas vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, tai yra už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 140 000 Lt baudą, tai yra netesybas už sutarties vienašalį nutraukimą anksčiau nustatyto termino. Netesybos turi dvejopą tikslą: tai yra prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, be to, tai yra civilinės atsakomybės forma, kuri taikoma kai šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kaip minėta, yra numatyta CK 6.721 straipsnio pirmojoje dalyje, o ieškovo prašoma priteisti suma iš esmės yra negautos pajamos atsakovui prieš terminą nutraukus sutartį. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymo normos, reglamentuojančios specialios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ypatumus, nenumato paslaugų teikėjui galimybės reikalauti, kad klientas, pasinaudojęs įstatyme numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį, atlygintų jam negautas pajamas ar mokėtų baudą. Kaip minėta, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir ši suma neskundžiama teismo sprendimo dalimi ieškovui yra priteista. Taip pat klientas privalo atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, kaip minėta, atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl vienašalio sutarties nutraukimo patirtus tiesioginius nuostolius.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, sudarydamas su atsakovu Sutartį bei Susitarimą dviejų metų laikotarpiui, ir manydamas, jog atsakovas dvejus metus naudosis jo paslaugomis mažiausiai už 10000 Lt per mėnesį, suteikė atsakovui nuolaidų ryšio paslaugoms bei įrangai įsigyti. Teisėjų kolegijos nuomone, šios suteiktos nuolaidos gali būti laikomos tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir atsakovas, vienašališkai prieš terminą nutraukęs sutartį, privalo atlyginti ieškovui nuostolius už suteiktas nuolaidas už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas nebesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis. Kaip teismo posėdyje nurodė ieškovo atstovė, ieškovas papildomai suteikė atsakovui paslaugų už 80 988,66 Lt  ir įrangos už 53 314 Lt, iš viso atsakovui 24 mėnesiams buvo suteikta nuolaidų už 134 302,66 Lt. Taigi nuolaidų atsakovui buvo suteikta už 5 595,94 Lt per mėnesį. Atsakovas nutraukė sutartį ir ieškovo paslaugomis nesinaudojo 14 mėnesių, todėl ieškovo nuostoliai dėl suteiktų nuolaidų atsakovui ir atsakovo nesinaudojimo paslaugomis 14 mėnesių yra 78 343,16 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.721 straipsnio pirmąja dalimi bei CK 6.252 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 8 dalimi, mažina ieškovui priteistų netesybų dydį nuo 140 000 Lt iki 78 343,16 Lt.

Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, jog apeliantas, nutraukęs sutartį, privalo sumokėti netesybas, nes ieškovas nepadidino sutartyje nurodytų paslaugų kainų ir nepažeidė sutarties. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neteisingai aiškina CK 6.721 straipsnio nuostatas, nurodydamas, jog nors pagal šią normą klientas turi teisę bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį ir neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, tačiau įstatymų leidėjas nustatydamas šią kliento teisę, tuo pačiu leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sutarties punktų, nustatyti netesybas (CK 6.71, 6.72 str.). Kaip minėta, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis yra atskiros įstatyme numatytos rūšies sutartis, kuriai įstatymų leidėjas nustatė specifinį reguliavimą. Tokiu specialiu reguliavimu siekiama tam tikrų visai visuomenei reikšmingų tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti laisvą bei sąžiningą konkurenciją tarp paslaugų teikėjų neribojant kliento teisės laisvai rinktis paslaugų teikėją. Dėl šių aplinkybių specialiu reguliavimu leidžiama klientui laisvai vienašališkai nutraukti sutartį su paslaugų teikėju, atlyginant tik teikėjo tiesioginius nuostolius. Toks reguliavimas iš esmės atitinka viešąjį interesą, todėl minėta teisės norma - CK 6.721 str. pirmoji dalis, laikytina imperatyvaus pobūdžio reguliavimu, o, kaip žinoma, imperatyvaus pobūdžio normų šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 str. 8 d.). Be to, ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad Sutartis bei Susitarimas buvo sudaryti ne atsakovo prisijungimo būdu, tai yra neįrodyta, jog atsakovas turėjo galimybę derėtis ir derinti su ieškovu ginčo sutarties sąlygas, todėl ieškovo atsiliepime pateikiamas aiškinimas apie šalių teisę susitarti dėl sutarties sąlygų prieštarautų sąžiningumo principui (CK 1.5 str., 6.193 str. 4 d.). Sutinkamai su CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra minimas paslaugas siūlantis bei teikiantis asmuo, įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka ieškovui. Taip pat atmetami ieškovo atsiliepimo į skundą argumentai, pagrįsti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 16 d. priimto įsakymo Nr.1V-129 nuostatų taikymu, nes CK 6.721 str. pirmojoje dalyje numatyta paslaugų tiekimo sutartį vienašališkai nutraukusio kliento pareiga atlyginti paslaugų tiekėjui tiesioginius nuostolius taip pat yra civilinės atsakomybės viena iš rūšių (CK 6.258 str.).

Kaip minėta, apeliantas skundė ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši skundo dalis nėra savarankiška, nes priteisiamų CK 6.37 straipsnio 2 d. numatytų įstatyminių palūkanų dydis tiesiogiai priklauso nuo priteisiamos sumos, todėl pakeitus teismo sprendimo dalį dėl netesybų dydžio, iš atsakovo ieškovui priteisiama 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 223 020,69 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2006 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                 Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes ieškinio ar apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis už ieškinį mažinamas iki 658 Lt. Be to, iš ieškovo priteisiamas atsakovui 1 547 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Pagal CPK 96 straipsnį išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta didžioji ieškovo reikalavimų dalis, o taip pat į tai, kad šios išlaidos yra nežymios, iš atsakovo valstybei priteisiamos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, bei 9 Lt minėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, iš viso 17,50 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Omnitel“ 144 019,53 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai devyniolika litų 53 ct) skolą, 78 343,16 Lt (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt trys litai 16 ct) netesybas bei 658 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) žyminį mokestį. Iš viso iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Omnitel“ priteisti 223 020,69 Lt (du šimtai dvidešimt trys tūkstančiai dvidešimt litų 69 ct.).

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Omnitel“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 223 020,69 Lt (du šimtai dvidešimt trys tūkstančiai dvidešimt litų 69 ct.) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2006 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnitel“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bleiras“ 1 547 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septyni litai) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ valstybei 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose“.

Teisėjai:                                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                            Artūras Driukas

Donatas Šernas