Civilinė byla Nr. e2-399-661/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01380-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,
Sekretoriaujant M. R.,
dalyvaujant ieškovei I. A. ir jos atstovui advokatui E. L.,
atsakovo UAB „Šnipiškių medicinos centras“ atstovui advokatui A. Z.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui UAB „Šnipiškių medicinos centras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už pacientui padarytą žalą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė I. A. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šnipiškių medicinos centras“ 887 EUR turtinei žalai atlyginti ir 60 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog atsakovas pažeidė jos, kaip pacientės teises, suteikdamas nekokybiškas gydymo paslaugas. Ieškovė taip pat savo ieškinį grindžia teismo medicinos konsultacinės specialisto išvada Nr. 0308/19, kurią surašė specialistas P. P., turintis teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
4. Atsakovas UAB „Šnipiškių medicinos centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo (Centro Šeimos) gydytojai ieškovei (pacientei) atliko visus reikalingus, šeimos gydytojo kompetencijai priklausančius tyrimus, tinkamai užtikrino paslaugų tęstinumą, siųsdami pacientę gydytojų specialistų konsultacijoms ir/ar reikalingam stacionariniam gydymui bei skirdami adekvatų gydymą, įskaitant antibakterinį gydymą. Atsakovas nurodė, kad gydymo paslaugos ieškovei buvo tinkamai suteiktos. Ieškovei (pacientei) teiktų paslaugų kokybę teigiamai įvertino keturi nepriklausomi specialistai, turintys ne tik aukščiausią kvalifikaciją, bet ir realią klinikinę patirtį teikiant šeimos gydytojo paslaugas ir/ar diagnozuojant ir gydant infekcinį endokarditą. Tai reiškia, kad atsakovo darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovei 2016-06-15 VUL Santaros klinikose atlikta širdies operacija ir neigiamomis pasekmėmis.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-12-07 pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl fizinio krūvio netoleravimo, maudimo širdies plote. Pacientei atlikti laboratoriniai tyrimai, ji nukreipta gydytojo kardiologo konsultacijai.
6. 2016-01-11 pacientė konsultuota gydytojo kardiologo. Konsultacijos metu pacientė skundėsi kelis metus trunkančiu greitu nuovargiu, spaudžiančio pobūdžio skausmu krūtinėje, padažnėjusiu širdies plakimu. Atlikta širdies echoskopija, kurios metu pakitimų nenustatyta, skirta hipolipideminė dieta, rekomenduota didinti fizinį aktyvumą ir mesti rūkyti.
7. 2016-04-06 pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl dešinės kirkšnies skausmo trunkančio parą laiko, nurodė, kad prieš tris dienas viduriavo pacientės vaikas. Apžiūros metu čiuopiamas pilvo skausmingumas dešinėje kirkšninėje srityje, stebimi pilvaplėvės dirginimo reiškiniai. Atlikti kraujo tyrimai: CRB 51mg/l. Tą pačią dieną atlikta pilvo organų echoskopija - išvada: tulžies pūslės akmenligė, apendicito vaizdas. Tą pačią dieną pacientė nukreipta į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų (toliau – Santaros klinikos) priėmimo skyrių chirurgo konsultacijai.
8. 2016-04-07 – 2016-04-14 įtariant uždegiminę žarnų ligą pacientė hospitalizuota Santaros klinikose. Diagnozė: storosios žarnos divertikuliozė. Išrašant iš Santarų klinikų išlieka bendras silpnumas, skirtas antibakterinis gydymas ciprofloxacinu 500 x 2 k/d, 7 dienas. Paskirtas tolimesnis ištyrimas/kontrolė Santarų klinikų konsultacinėje poliklinikoje 2016-04-28.
9. 2016-04-28 pacientė konsultuota Santaros klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Išlieka nedaug padidėję uždegiminiai rodikliai, leukocitų 7.56 x 10A9/l., CRB 9.2. Pacientei rekomenduota ginekologo konsultacija, atlikti šlapimo tyrimą.
10. 2016-05-13 pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją. Skundėsi savaitę trunkančia sloga, kosuliu, subfebriliu karščiavimu, ryklės skausmu, bendru silpnumu, kaulų-raumenų skausmu. Atliktas kraujo tyrimas: CRB 27, leukocitų 9.5 x 10A9/l. Diagnozuotas ūminis rinofaringitas. Skirtas simptominis gydymas skysčiais, nosies tualetu ir tausojantis režimas. Paskirta atvykti kontrolei 2016-05-16. 2016-05-16 pacientė šeimos gydytojo konsultacijai neatvyko.
11. 2016-05-26 pacientė kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi bendru negalavimu, temperatūra iki 39°C, danties skausmu, pilvo skausmais. Apžiūros metu čiuopiamas skausmingesnis pilvas visame plote, be pilvaplėvės dirginimo, ryklė rami. Temperatūra 37.6°C. Atlikti kraujo tyrimai: CRB 57, leukocitų 7.8 x 10A9/l, granuliocitai 66 proc. Sudarytas tyrimų ir gydymo planas: odontologo konsultacija, veido daubų rentgenograma, krūtinės ląstos rentgenograma, išmatų pasėlis, klinikinis šlapimo tyrimas ir paskirtas antibakterinis gydymas cefuroximu 500 x 2. Paskirta atvykti kontrolei 2016-05-30.
12. 2016-05-30 pacientė atvyko pas šeimos gydytoją. Rentgeno nuotraukų neatliko. Išliko pilvo skausmai, nors mažesni, subfebrili temperatūra. Apžiūros metu temperatūra 37.2°C, kataro požymių nėra, pilvas minkštas, neskausmingas. Atlikus kontrolinį kraujo tyrimą: CRB 31 (sumažėjo). Tęsiamas antibakterinis gydymas cefuroximu 500 x 2 k/d, liepta atlikti skirtus rentgenologinius tyrimus ir skirta kontrolė 2016-06-01. 2016-06-01 pacientė šeimos gydytojo konsultacijai neatvyko.
13. 2016-06-02 pacientė atvyko pas šeimos gydytoją. Skausmo neatžymi, krūtinės ląstos, veido daubų rentgenogramos be pakitimų. Skundžiasi jog dienos eigoje epizodiškai pakyla temperatūra iki 38.3°C. Išmatų pasėlyje candida albicans infekcija. Kraujo tyrimai: CRB 65. Diagnozuota grybelinė žarnyno infekcija. Skirtas antibakterinis gydymas nystatinu 500 000TVx 4k/d. Skirta kontrolė 2016-06-07 ar anksčiau būklei pablogėjus. 2016-06-07 pacientė į Centrą neatvyko.
14. 2016 m. birželio 2 d. pacientei nuo taikomo gydymo nesijaučiant geriau, nebepasitikėdama Atsakovu ir ją gydančiu gydytoju, savo iniciatyva ir lėšomis kreipėsi medicininės pagalbos į UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką (toliau - Klinika).
15. 2016 m. birželio 7 d. ją priėmė vidaus ligų gydytoja. Pacientė išsakė nusiskundimus dėl daugiau kaip 1 mėn. ją varginančio karščiavimo iki 39°C su šaltkrėčiu, didelio bendro silpnumo, galvos, raumenų, sąnarių skausmo. Nuo vartojamų simptominių vaistų, bendra pacientės būklė buvo patenkinama, temperatūra buvo nukritusi iki 37,2°C. Klinikoje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai (CRB 135 mg/l), paimtas kraujo pasėlis, skirta antibiotikoterapija. Būtent atlikus kraujo pasėlį ir nustačius Streptococcus mitis augimą, Klinikos gydančio gydytojo pacientė 2016 m. birželio 10 d. skubos tvarka nukreipta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas kardiologo konsultacijai, įtariant infekcinį endokarditą (kaip išsivysčiusio kraujo sepsio komplikaciją).
16. 2016 m. birželio 10 d. Santaros klinikose pacientė buvo papildomai ištirta, atlikta širdies echoskopija ir stacionarizuota į Širdies chirurgijos skyrių, kuriame pacientei buvo atlikta atvira krūtinės laparatomija, operuota širdis (išimant iš širdies kenksmingų bakterijų suformuotą didžiulį embolą), atlikta MV plastika kietu žiedu. Santaros klinikų specialistai pacientei nustatė galutinę diagnozę: infekcinis endokarditas, streptokokinis sepsis, sukeltas Streptococcus mitis, būklė po MV plastikos, skirti medikamentai, reabilitacija.
17. Ieškovė 2018 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Atsakovą ir prašė atlikti vidaus medicininį auditą ir pateikti vidaus medicininio audito išvadas dėl minėtų paslaugų kokybės ir pacientų teisių pažeidimo įvertinimo (pateikiant argumentuotą, motyvuotą atsakymą). Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu pateikė atsakymą (toliau – Atsakymas), kuriame nurodė, kad Atsakovas su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu nesutinka.
18. Ieškovė, gavusi Atsakovo atsakymą, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau – PTŽSAĮ), kreipėsi į Pacientams padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, kilusios žalos ir jos atlyginimo.
19. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Komisija priėmė sprendimą dėl I. A. pareiškimo Nr. 56-135, kuriame nusprendė, kad Ieškovei atlygintina žala nebuvo padaryta, nes Pacientės būklė buvo vertinta tinkamai, todėl Ieškovės prašymas atlyginti žalą buvo netenkintas.
20. Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu.
21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius šioje byloje 2021 m. balandžio 19 d. atliko deontologinę ekspertizę (Ekspertizės aktas Nr. EDG 5(45)/2021 (01)), kurioje konstatuota:
21.1. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. birželio 2 d. pacientei I. A. asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Šnipiškių medicinos centre“ buvo suteiktos vadovaujantis įprastine šeimos gydytojo praktika, buvo atlikti visi būtini buvusiai klinikinei situacijai tyrimai bei skirtos specialistų konsultacijos šeimos gydytojo kompetencijos ribose.
21.2. Remiantis MN:14 2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ šeimos gydytojas privalo įtarti infekcinį endokarditą. Šiuo konkrečiu atveju, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. gegužės antros pusės UAB „Šnipiškių medicinos centras“ I. A. vizitų pas šeimos gydytoją metu, vertinant surinktus klinikinius, atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų bei gydytojų konsultantų duomenis, šeimos gydytojas V. B. galėjo neįtarti infekcinio endokardito. Buvo įtarta organizmo infekcija, atliekami tyrimai patikslinti infekcijos vietą. Specifinių infekciniam endokarditui tyrimų duomenų tuo metu neturėta. Vertinant blogėjančią klinikinę būklę nuo 2016 metų gegužės mėnesio antros pusės, šeimos gydytojas galėjo įtarti sisteminės infekcijos pradžią. Ieškant infekcijos židinių, davė siuntimus odontologo konsultacijai ir radiologinio krūtinės ląstos tyrimo atlikimui, tačiau duomenų, kad pacientė atliko šiuos tyrimus nėra, įrašas apie odontologo konsultacijas atsiranda tik po vizito į Baltijos Amerikos kliniką. Kraujo pasėlis yra ne rutininis ambulatorinis tyrimas ir pirminėje šeimos gydytojo praktikoje neatliekamas. Kraujo tyrimo paėmimas pasėliui paprastai atliekamas stacionaro sąlygomis (būtina mikromiologijos laboratorija su termostatu).
21.3. Tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra objektyvių klinikinių duomenų apie tai, kad I. A. diagnozavus infekcinį endokarditą ankščiau, būtų nereikėję kardiochirurginės operacijos, ar ši operacija būtų buvusi mažesnės apimties.
21.4. I. A. dėl atliktos torakotomijos išliko randas. 2017-04-25 šeimos gydytojos įrašo duomenimis krūtinės ląstos srityje yra paraudęs, šiltesnis randas po operacijos, skausmingas palpuojant. 2017-11-29 šeimos gydytojos įrašo duomenimis operacinio rando srityje atsirado paraudimas ir šlapiavimas, nustatytas kontaktinis dermatitas. 2017-12-05 šeimos gydytojo įraše nurodoma, kad randas nešlapiuoja. Daugiau kažkokių neigiamų pasekmių po atliktos torakotomijos nenurodoma.
Teisiniai argumentai
Dėl ieškinio senaties
22. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo nuomone, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. birželio 10 d., kai jai Santaros klinikose buvo diagnozuotas infekcinis endokarditas. Ieškinys pateiktas 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. birželio 10 d. sužinojusi aplinkybes apie teisių pažeidimą bei nepraleisdama CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto 3 metų ieškinio senaties termino, tokius veiksmus ir atliko – 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į Atsakovą, gavusi Atsakymą ir į Komisiją.
23. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Todėl ieškinio senaties institutas įstatyme nustatytas abiejų šalių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą, taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
24. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Akivaizdu, kad teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.
25. CK 1.130 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka arba skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pareiškimo pateikimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai negali būti laikomas ieškinio pareiškimu, todėl pareiškimo pateikimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ieškinio senaties termino nenutraukia. Ieškinį įstatymų nustatyta tvarka ieškovė pateikė tik 2019 m. rugsėjo 19 d. t.y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o terminas atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad antrajai ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senaties praleidimo padarinius, teismas turi apsvarstyti galimybę atnaujinti praleistą terminą savo paties iniciatyva, t. y. net ir nesant atitinkamo ieškovo prašymo.
26. Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad senaties terminai iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą apribojimas, tačiau tai, kaip jie pritaikomi konkrečiu atveju, gali sukelti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šiuo išaiškinimu remtasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje 3K-7-38/2008).
27. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos būtina įvertinti, kad šioje byloje ginama teisinė vertybė – sveikata, kurios atitinkama būklė tiesiogiai priklauso ir nuo byloje analizuojamų sveikatos priežiūros paslaugų (ne)tinkamo suteikimo, ši vertybė yra prigimtinė ir absoliučiai saugotina, o jos gynimas yra prioritetinis. Kasacinis teismas pirmiau pacituotoje praktikoje yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo.
28. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė ginti pažeistas teises, rinko įrodymus, taip pat į tai, kad siekiama apginti prioritetinę vertybę, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013) yra pagrindas spręsti, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Todėl teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kaltais darbuotojų veiksmais padarytą žalą sąlygų
30. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - PTŽSAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.
31. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai/neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė. Prievolė UAB Šnipiškių medicinos centrui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjai I. A. galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žalos vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).
35. Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda, esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė. CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (2005-04-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
36. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
38. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
39. Apibendrinant aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas darytina išvada, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių pažeidimo skyriaus (toliau – Akreditavimo tarnyba) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-298/2018 Ataskaitą Nr. D17-17-(1.27) (toliau – Ataskaita) bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019-08-20 sprendimą Nr. 56-135 (toliau – Sprendimas), kurie patvirtina, kad pacientei Centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Pažymėtina, kad Ataskaita ir Sprendimas yra pagrįsti Akreditavimo tarnybos ir Komisijos pasitelktų nepriklausomų gydytojų specialistų išvadomis. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia tik privačiai kviesto specialisto P. P. Teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0308/19.
41. Ieškovė įrodinėja, kad teikiant šeimos gydytojo paslaugas Centre pacientei nebuvo atlikti reikiami tyrimai, nebuvo skirtas efektyvus gydymas, pacientė nebuvo nukreipta specialistų konsultacijoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina šių ieškovės teiginių. Kaip matyti iš pateiktos ieškovės ligos istorijos atsakovo gydytojai ieškovei (pacientei) atliko visus reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priklausančius tyrimus, tinkamai užtikrino paslaugų tęstinumą, siųsdami pacientę gydytojų specialistų konsultacijoms ir/ar reikalingam stacionariniam gydymui bei skirdami adekvatų gydymą, įskaitant antibakterinį gydymą, tai patvirtina šie faktai:
41.1. 2015 m. gruodžio mėn. pacientei išsakius nusiskundimus skausmais širdies plote, jai atlikti reikalingi laboratoriniai tyrimai ir pacientė nedelsiant buvo nusiųsta gydytojo kardiologo konsultacijai, kurios metu atlikta širdies echoskopija ir pakitimų nebuvo užfiksuota.
41.2. 2016 m. balandžio 6 d. pacientei išsakius nusiskundimus dešinės kirkšnies skausmais, pacientei vėl atlikti visi reikalingi laboratoriniai tyrimai, tą pačią dieną atlikta pilvo organų echoskopija ir pacientė skubos tvarka nukreipta į Santaros klinikas, kur buvo hospitalizuota, o vėliau būklė sekama Santaros klinikų konsultacinėje poliklinikoje.
41.3. 2016 m. gegužės 13 d. pacientė kreipėsi dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo (slogos, kosulio, ryklės skausmo, subfebrilios temperatūros), pacientei atlikti visi reikalingi laboratoriniai tyrimai, pagrįstai diagnozuotas ūminis rinofaringitas, skirtas adekvatus gydymas ir paskirta kontrolinė konsultacija po trijų dienų. Pacientė kontroliniam vizitui neatvyko, apie neatvykimo priežastis Centro neinformavo.
41.4. 2016 m. gegužės 26 d. pacientė skundėsi bendru negalavimu, temperatūra iki 39°C, danties skausmu, pilvo skausmais. Pacientei atlikti visi reikalingi laboratoriniai tyrimai, atlikta pilvo apčiuopa, įvertinta bendra būklė, paskirtas adekvatus antibakterinis gydymas, taip pat paskirti tyrimai (veido daubų rentgenograma, krūtinės ląstos rentgenograma, išmatų pasėlis, klinikinis šlapimo tyrimas) ir specialistų konsultacijos (gydytojo odontologo konsultacija dėl danties skausmo). Po keturių dienų kontrolinės konsultacijos metu, pacientės būklė buvo pagerėjusi (mažesni pilvo skausmai, subfebrili temperatūra, kraujo uždegiminiai rodikliai sumažėję). Kaip pagrįstai nurodė atsakovas – visapusiškai įvertinti situaciją kontrolinės konsultacijos metu sudėtinga, nes Pacientė buvo nepasidariusi rentgenogramų, nenuvykusi gydytojo odontologo konsultacijai, nors jau Santaros klinikų išraše nurodyta, kad uždegimo priežastimi gali būti dantų infekcija. Pacientei buvo tęsiamas antibakterinis gydymas, nurodyta 2016-06-01, atlikus tyrimus, atvykti pakartotinei konsultacijai.
41.5. 2016 m. birželio 2 d. įvertinti pacientės atlikti tyrimai: krūtinės ląstos, veido daubų rentgenogramos be pakitimų, išmatų pasėlyje candida albicans infekcija. Diagnozuota grybelinė žarnyno infekcija, skirtas antibakterinis gydymas. Paskirta pakartotinė šeimos gydytojo konsultacija į kurią Pacientė neatvyko.
42. Taigi nurodytos aplinkybės įrodo, kad pacientei šeimos gydytojų konsultacijų metu buvo atlikti visi reikalingi, šeimos gydytojo kompetencijai priskirti tyrimai, pacientė laiku buvo nukreipiama papildomiems tyrimams, specialistų konsultacijoms ir stacionariniam gydymui.
43. Ieškinyje teigiama, kad pacientei turėjo būti pasiūlyta pasidaryti kraujo pasėlio (bakteriologinį tyrimą). Šis teiginys nepagrįstas, nes kraujo pasėlio tyrimas nėra priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai. Indikacijų siuntimui pas gydytoją specialistą taip pat nebuvo.
44. Šią atsakovo poziciją patvirtina ir byloje esantys Akreditavimo tarnybos Ataskaita ir Komisijos Sprendimas. Ieškovės (pacientės) skundo pagrindu, jai Centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą atliko Akreditavimo tarnyba, kurio metu pacientei teiktų šeimos gydytojo paslaugų tinkamumą vertino ir Akreditavimo tarnybos pasitelktas medicinos specialistas (šeimos gydytojas).
45. Medicinos specialistas (šeimos gydytojas) nurodė, kad:
45.1. Pagal Sveikatos istorijoje pateiktus duomenis 2016-05-13 pacientė sirgo ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
45.2. Kraujo pasėlio tyrimas nėra įtrauktas į šeimos gydytojui priskirtinų tyrimų, atliekamų pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje, sąrašą pagal Lietuvos medicinos normą MN:14-2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
45.3. Iš šeimos gydytojo V. B. 2016-05-30 dienos įrašo matyti, kad pacientei išliko karščiavimas, bendras silpnumas, kuris vertintas kaip mažėjantis, gydytojas įrašė, kad išmatų tyrimas priduotas, o krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas neatliktas, pateikti pacientės ištyrimo duomenys buvo be patologinių pokyčių, išskyrus subfebrilią temperatūrą iki 37,2°C, buvo atliktas CRB tyrimas, kurio kiekis, lyginant su atliktu 2016-05-26, buvo sumažėjęs (nuo 57 mg/l iki 31mg/l), todėl galima teigti, kad buvo stebėta šio tyrimo rezultatų teigiama dinamika ir tolimesnio specialistų konsultacijų poreikio nebuvo.
45.4. Šeimos gydytojas V. B. pagal Lietuvos medicinos normą MN:14-2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ atliko šeimos gydytojo profesinei kompetencijai priskirtą pacientės fizinės būklės įvertinimą, skyrė tinkamus tyrimus, pacientei paslaugas suteikė laiku ir tinkamai.
45.5. Pagal 2016-05-26, 2016-05-30, 2016-06-02 pacientės išsakytus skundus, atlikus pacientės klinikinės būklės įvertinimus, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, šeimos gydytojas V. B. negalėjo įtarti infekcinio endokardito.
45.6. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi visas Ataskaitoje nurodytas aplinkybes ir faktus, Akreditavimo tarnybos konsultanto – medicinos specialisto (šeimos gydytojo) nurodytas klinikinio atvejo vertinimo išvadas konstatavo, kad šeimos gydytojas V. B. pacientės apsilankymų Centre metu įtarti infekcinio endokardito negalėjo (Ataskaitos 8 psl.).
46. Komisija 2019-08-20 Sprendimu nusprendė, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Centre pareiškėjai I. A., nebuvo padaryta. Komisija nustatė, kad Šeimos gydytojas skyrė pacientei tyrimus bei gydymą priklausomai nuo įtariamos/ar nustatytos patologijos. 2015-12-07 siųsta kardiologo konsultacijai dėl skausmų krūtinėje, sumažėjusios fizinio krūvio tolerancijos, 2016-04-06 siųsta chirurgo konsultacijai dėl galimo apendicito. Pacientė 2016-04-07 – 2016-04-14 labai išsamiai buvo ištirta Santaros klinikų hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje. Po to du kartus 2016-04-28 ir 2016-05-24 ambulatoriškai buvo apžiūrėta gyd. gastroenterologo, tuo metu atliktas bendras kraujo, CRB, pilvo ultragarsinis tyrimas, krūtinės ląstos radiologinis tyrimas. 2016-05-13, esant ryklės skausmams, kosuliui, slogai pakartotinai atlikti bendro kraujo, CRB tyrimai. Diagnozuotas rinofaringitas. 2016-05-26 dėl danties skausmo, staiga atsiradusio febrilaus karščiavimo vėl paskirti uždegiminių rodiklių tyrimai, dėl galimo sinusito – radiologiniai tyrimai, gyd. odontologo konsultacija bei išmatų pasėlis, todėl Komisija padarė išvadą, kad pacientės būklė buvo vertinta tinkamai.
47. Komisija taip pat nurodė, jog gydymas buvo skirtas adekvatus nustatytoms patologijoms. Nėra duomenų apie anksčiau rastą širdies sistolinį ūžesį, kuris neminimas ir kardiologo konsultacijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientei gydantis hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, vertinta, kad “širdies veikla ritmiška”, bei (duomenys neskelbtini)70 mmHg, p- 65 k/min. Galima daryti prielaidą, kad tuo metu duomenų už infekcinį endokarditą (karščiavimo, tachikardijos, širdies nepakankamumo) nebuvo. Šubfebrilus karščiavimas prasidėjo apytikriai 2016-05-06. Atvykus pas Šeimos gydytoją 2016-05-13 buvo išsakyti gana tipiniai virusinės infekcijos požymiai (ryklės skausmas, sloga, kosulys). 2016-05-26 atsirado danties, pilvo skausmai, pacientė nukreipta pas gydytoją odontologą, skirti tyrimai, pradėtas antibakterinis gydymas. 2016-06-02 išaugus išmatų pasėlyje Candida albicans, padidėjus CRB iki 65, buvo diagnozuota grybelinė žarnyno infekcija.
48. Komisija pažymėjo, kad Centro šeimos gydytojai pacientei teikė tinkamas ir savalaikes paslaugas (siuntė gydytojams specialistams, atliko įvairius radiologinius laboratorinius tyrimus, paskirdavo kontrolinius apsilankymus). Priklausomai nuo pacientės skundų pobūdžio, buvo stengiamasi kiekvienu atveju nustatyti ligą, bei skirti atitinkamą gydymą. Šeimos gydytojai vadovavosi įprastine šeimos gydytojo praktika ir atliko visus būtinus konkrečioms klinikinėms situacijoms tiriamuosius ir gydomuosius veiksmus, priskiriamus šeimos gydytojo kompetencijai, įvertinus ir tai, kad kadinfekcinis endokarditas yra pakankamai reta, nepasižyminti specifiniais simptomais patologija šeimos gydytojo praktikoje, todėl, kaip nurodė Komisijai specialistas konsultantas, „a priori“ žinant situacijos galutinį rezultatą, retrospektyviai vertinti pacientės priežiūros logistinės sekos teisingumą nėra korektiška.
49. Komisija konstatavo, kad Centro sveikatos priežiūros specialistai, suteikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pareiškėjai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų/neveikimo, kurie sąlygotų civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp Centre Pareiškėjai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir galimai jai kilusių neigiamų pasekmių, bei kaltės, Centro darbuotojų veiksmų arba neveikimo ir pablogėjusios Pareiškėjos sveikatos.
50. Taigi byloje pateikta Akreditavimo tarnybos Ataskaita ir Komisijos Sprendimas iš esmės paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovo suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų.
51. Panašias išvadas padarė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai šioje byloje 2021 m. balandžio 19 d. atlikę deontologinę ekspertizę (Ekspertizės aktas N r. EDG 5(45)/2021 (01)).
52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).
53. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
54. Nagrinėjamu atveju keturi atitinkamos srities ekspertai atliko ekspertinį tyrimą šioje byloje. Ekspertams buvo pateikta visa bylos medžiaga, ekspertai atsakė visus pateiktus klausimus aiškiai ir suprantamai. Išvada šioje byloje pateikta kategoriška, jog atsakovas nepažeidė įstatymo reikalavimų, teikdamas gydymo paslaugas.
55. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir pačios ieškoves veiksmus – pacientės pareigų nevykdymą. Nors ieškovė teigia, kad jai nebuvo tinkamai ir laiku suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau ieškovė pati neatvykdavo į šeimos gydytojo paskirtus vizitus: 2016-05-16, 2016-06-01, o ypač 2016-06-07, kuomet vizito metu Klinikoje buvo nustatyta, kad ieškovės būklė po paskutinio vizito pas šeimos gydytoją stipriai pasikeitusi, taip nesudarė sąlygų šeimos gydytojui atlikti nuoseklų, nuolatinį ieškovės sveikatos būklės stebėjimą.
56. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo gydytojas pagal jam priklausančią kompetenciją skyrė visus reikiamus tyrimus, buvo išduoti reikiami siuntimai pas specialistus, gydytojas sekė paskirtą gydymą, skyrė savalaikę kontrolę ir kt. Tačiau pati ieškovė, būdama paciente, nesilaikė jai keliamų reikalavimų, kuomet neatvykdavo kontrolei, o tai galėjo turėti įtakos tolimesnei ligos eigai.
57. Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės ir jos pasitelkto eksperto teiginius dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų. Teismas remdamasis pateiktais įrodymais šioje byloje, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma. Atitinkamai, ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti tenkinami reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0308/19 vertinimo
58. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą).
59. Ieškovė savo ieškinį grindžia teismo medicinos konsultacinės specialisto išvada Nr. 0308/19, kurią surašė specialistas P. P., turintis teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
60. Ieškovės pateikto gydytojo P. P. (UAB „UNGE“) išvados nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Išvados turinyje, atsakydamas į didžiąją dalį klausimų, ekspertas nurodo negalintis pateikti išsamaus vertinimo dėl duomenų trūkumo (žr. pvz. išvados skyriuje „Dėl pacientei I. A. teiktų paslaugų kokybės“ 1, 3, 4 klausimų atsakymai). Taigi, P. P. išvada negali būti vertinama kaip išsami ir patikima, kadangi nėra aišku, kuo remiantis ekspertas padarė atitinkamas išvadas, kaip pats nurodo, neturėdamas pakankamai duomenų apie visą ieškovės ligos istoriją bei medicininius dokumentus.
61. Be to, teismo medicinos gydytojo pagrindinės funkcijos yra mirties priežasčių konstatavimas ir sužalojimo mąsto nustatymas. Konsultacinę specialisto išvadą teismo medicinos gydytojas surašė vienas, nepasitelkdamas specialių žinių turinčių specialistų.
62. Teismas konstatuoja, jog Akreditavimo tarnybos, Komisijos, ekspertinės įstaigos pasitelktų nepriklausomų aukštos kvalifikacijos gydytojų specialistų, turinčių atitinkamos praktinės patirties teikiant šeimos gydytojo paslaugas ir/ar diagnozuojant ir gydant infekcinį endokarditą, išvados vertinamos kaip patikimesnis įrodymas, nei ieškovės pasirinkto privataus teismo medicinos gydytojo, neturinčio specialios praktinės patirties diagnozuojant ir gydant ginčo ligą, todėl ieškovės pasirinkto privataus teismo medicinos gydytojo pateikta išvada laikytina nepatikima.
63. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. Patenkinus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2081,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis ir dėl to iš ieškovės priteistinos atsakovui.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
I. I. Abromaitės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šnipiškių medicinos centras“ (į. k. 300082908) 2081,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas