Administracinė byla Nr. I-527-283/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00298-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4,55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 31 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjai M. V. ir jos atstovei advokatui Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimo suteikti informaciją atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja, ir M. V.) kreipėsi į administracinį teismą patikslintu skundu ir prašė panaikinti:
1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau - ir Administracinių ginčų komisija) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R4-34 (AG4-33/20-2018) dalį (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas), kuria buvo atmesti pareiškėjos reikalavimai pateikti: (a) dokumentus, patvirtinančius, kada valstybės įmonė „Butų ūkis“ perdavė kitiems asmenims kiemo aikštelę ir laikinus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (b) išvardinti visą turtą, kuris buvo perduotas (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis; (c) pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei inventorines perduoto nekilnojamojo turto bylų kopijas, (d) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, ir atsakovė) išvardintus dokumentus pareiškėjai pateikti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo;
2) Biržų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas Nr. SN-1175);
3) įpareigoti Administraciją pateikti informaciją apie tai, kam aukciono būdu buvo parduota ir perduota kiemo aikštelė ir laikini statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pateikiant asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas arba, jei šis turtas perduotas juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis.
M. V. patikslintame skunde nurodė, kad ji siekia gauti duomenis apie statinius, esančius žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises ir tuo reikalu 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją. Administracija informaciją suteikė 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. SN-1323, kurį pareiškėja vertino kaip neišsamų bei neinformatyvų ir apskundė administraciniam teismui. Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymo 2-ąjį klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, Administracija į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą atsakė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr.SN-829. Pareiškėja ši raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui. Administracinių ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą. Administracija, vykdydama šį Administracinių ginčų komisijos sprendimą, 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai pateikė duomenis, kad nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. sausio 15 d. vykusiame valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigijo D. V.. Pareiškėja vertino, kad nurodytu raštu Administracija ir toliau neišsamiai atsakė į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 1 straipsnio ir 2 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu ir 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad Administracija privalėjo suteikti jai išsamią, tikslią, objektyvią informaciją, o ne apsiriboti lakonišku ir neinformatyviu faktų konstatavimu. Pareiškėja tvirtino, kad Administracinių ginčų komisija, 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu įpareigojusi Administraciją atsakyti tik į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą, apribojo teisę gauti iš Administracijos pageidaujamo turinio, išsamią ir visapusišką informaciją ( b. l. 21-25).
Teismo posėdžiuose M. V. ir jos atstovė advokatė I. Radinienė, iš esmės pakartojusios skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundo reikalavimus.
Pareiškėjos atstovė advokatė I. Radinienė, remdamasi prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtų administracinių bylų Nr. I-5-320/2013 ir Nr. I-537-279/2012 duomenimis, papildomai paaiškino, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. SN-1175 pareiškėjos pageidaujamo turinio informacijos ir dokumentų, kuriais atsakovė disponuoja, nesuteikė, o skundžiamu Raštu Nr. SN-1175 suteikta informacija - neteisinga.
Pareiškėja M. V. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka. Administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovė atsiliepimu prašė bylą nagrinėti be jos atstovo.
Administracija atsiliepimu prašė M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė tvirtino, kad 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. SN-829 „Dėl informacijos pateikimo“ ir skundžiamu 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. SN-1175 pareiškėjai buvo aiškiai atsakyta į jos suformuluotus klausimus, apie tai, kokiam savininkui, kada ir kieno priimtu sprendimu buvo parduotas turtas. Atsakovė vertino, kad nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą Administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kadangi ši institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b. l. 55-56).
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Administraciją prašymu suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), esančius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Administracija, atsakydama į šį M. V. prašymą, 2015 m. rugsėjo 7 d. parengė raštą Nr. SN-1323 ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo” (b. l. 12).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. V. tuometiniam Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl Administracijos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SN-1323 ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo” padavė skundą, kuris buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu įpareigojo Administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 Administracijos apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 40-42).
Administracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-996/283/2016, M. V. pateikė 2018 m. birželio 22 d. raštą Nr. SN-829 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 5-6).
Remiantis Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sudarytos V. M. skundo dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjimo dokumentų bylos Nr. AG4-33/20-2018 (toliau – Dokumentų byla) duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja, ginčydama Administracijos 2018 m. birželio 22 d. raštą Nr. SN-829 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įvertinusi, kad jame pateikta informacija nėra išsami, 2018 m. liepos 23 d. pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai.
Administracinių ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 3R4-34(AG4-33/20-2018) įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą (Dokumentų byla, l. 43-47). Administracija, vykdydama nurodytą sprendimą, M. V. pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 7).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės gauti iš vietos savivaldybės institucijos informaciją.
Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų užtikrina, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato ir valstybės bei savivaldybių institucijų bei įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šis įstatymas nauja redakcija išdėstytas 2016 m. spalio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2666, įsigaliojusiame 2017 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, žmogaus teisę į informacijos yra konstitucinė teisė ją ir nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis (žr. pvz., 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų yra nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Pagal Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintas nuostatas, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintos nuostatos reglamentuoja prašymui dėl informacijos pateikimo keliamus reikalavimus (12 straipsnis), prašymo nagrinėjimo terminus (14 straipsnis), dokumentų parengimo ir pateikimo būdus (17 ir 18 straipsniai), atsisakymo teikti informaciją pagrindus (15 straipsnis). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui, tiek jos valdytojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012).
Nustatyta, kad pareiškėja, siekdama gauti informaciją apie (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme Administracijai iš esmės suformulavo du klausimus (b. l. 11).
Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. parengtame rašte Nr. SN-1323 pareiškėjai pateikė tokią informaciją: 1) Biržų rajono savivaldybė ar jos įmonės (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype jokio turto neturi; 2) Administracija neturi duomenų apie kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais būdais valdomą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, šio turto ar teisių į jį įgijimo teisinį pagrindą bei tokio turto valdymo ar naudojimosi juo ypatumus ir tokio turinio informacija nedisponuoja (b. l. 12).
Atsižvelgus į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018, daroma išvada, kad Administracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą ir nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas, privalėjo pareiškėjai pateikti informaciją apie tai, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas.
Minėta, kad Administracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016, 2018 m. birželio 22 d. parengė raštą Nr. SN-829. Jame atsakovė, atsakydama į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme suformuluotą 2-ąjį klausimą, pateikė informaciją, kad 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione privačiam asmeniui buvo parduotas valstybinės įmonės „Butų ūkis“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Biržų butų ūkis“) turgus ir komiso parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini); šiame rašte privatus asmuo nebuvo įvardintas (b. l. 7).
Pareiškėja, kreipdamasi skundu į Administracinių ginčų komisiją dėl Administracijos 2018 m. birželio 22 d. rašto Nr. SN-829, vertino, kad atsakovė suteikė neišsamią informaciją, kadangi neatsakė į jos klausimą, kokiems asmenims ir kokiu sprendimu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) esantis turtas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikė turto priėmimo-perdavimo akto. Dėl šios priežasties pareiškėja skundu prašė įpareigoti Administraciją pateikti išsamų atsakymą į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, kuriame būtų nurodyta: 1) kada valstybės įmonė „Butų ūkis“ perdavė (duomenys neskelbtini) esančius kiemo aikštelę ir laikinus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims; 2) nurodyti konkrečiai šiuos asmenis, pateikiant jų vardus, pavardės, gyvenamąsias vietas, arba, jeigu perduota juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis; 3) išvardinti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis); 4) pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas (Dokumentų byla, l. 1).
Išanalizavęs M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo turinį, teismas vertina, kad pareiškėja prašė pateikti informaciją, t. y. žinias, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, tačiau šiame prašyme reikalavimo pateikti jai tam tikrų dokumentų kopijas nebuvo suformulavusi (b. l. 11). Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi Administracijai naujo turinio prašymų dėl informacijos pateikiant tam tikrų dokumentų kopijas.
Teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamo ginčo ribos apibrėžiamos, remiantis M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo turiniu. Atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 dalis ginčo, t. y. dėl Administracijos pateiktos informacijos, atsakant į 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme suformuluotą 1-ąjį klausimą, išspręsta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl tarp M. V. ir Administracijos kilusio ginčo, ar atsakovė tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimą, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas kitiems savininkams, pateikti žinias (informaciją), kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Administracinių ginčų komisija teisingai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo ribas ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nebuvo suformulavusi prašymo nurodyti (originale – nekėlė klausimų) asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, arba, jeigu perduota juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardinti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas. Tačiau Administracinių ginčų komisija sprendė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl šių reikalavimų atmestina. Priimdama tokį sprendimą, Administracinių ginčų komisija rėmėsi ir įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016 nurodytais motyvais, kad Administracija, teikdama pareiškėjai informaciją pagal jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, atsižvelgus į jo formą ir turinį, neprivalo pateikti dokumentų, patvirtinančių suteikiamą informaciją, kopijų.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srityje kilusius ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir jos teritoriniams padaliniams irgi priskirta nagrinėti viešojo administravimo srityje kilusius ginčus. Taigi, nesant kilusio ginčo, skundą atsisakoma priimti arba, jeigu jis buvo priimtas, byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nebuvo suformulavusi reikalavimo nurodyti asmenų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, arba, jeigu perduota juridiniam asmeniui – šio asmens duomenis, neprašė įvardinti visą turtą, kuris buvo perduotas, jį apibūdinant (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis) ir pateikti turto priėmimo-perdavimo akto bei perduoto nekilnojamojo turto inventorinių bylų kopijas, daroma išvada, kad dėl šios informacijos tarp pareiškėjos ir Savivaldybės administracijos nėra kilusio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Dėl šios priežasties Administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmesta M. V. skundo dalis naikinama, o administracinės bylos dalis dėl dokumentų ir duomenų apie kiemo aikštelės ir laikinų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito turto perdavimą pateikimo nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Išanalizavus M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo turinį bei atsižvelgus į Teisės gauti informaciją įstatymo paskirtį, daroma išvada, kad pareiškėja siekė gauti informaciją apie tai, kokiam (-iems) subjektams vietos savivaldybė ar savivaldybės bendrovė pardavė priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Sprendžiant, ar Administracija pareiškėjai Rašte Nr. SN-1175 suteikta informacija yra teisinga, tiksli, išsami ir atitinkanti prašymo turinį, visų pirma, remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, esančiais Administracinių ginčų komisijos sudarytoje Dokumentų byloje, ir prie nagrinėjamos bylos prijungtose administracinėse bylose.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas) duomenys nustatyti 2010 m. vasario 12 d.; šį nekilnojamąjį turtą pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi R. Latvėno įmonė „Sidabrinė žuvelė“, o pagal 2003 m. birželio 30 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 7 šis turtas parduotas uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“.
Tuometinio Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 esančio valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 73 duomenimis (3 t., b. l. 130-131), uždaroji akcinė bendrovė „Biržų butų ūkis“ buvo pateikusi valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis prašymas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 2082 buvo nepatenkintas, nustačius, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į šį turtą buvo įregistruotos R. Latvėno įmonės „Sidabrinė žuvelė“ vardu. Be to, iš nurodyto teritorinio registratoriaus sprendimo matyti, kad R. Latvėno įmonė „Sidabrinė žuvelė“ nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi iš vartotojų kooperatyvo „Biržų prekyba“.
Minėta, kad Savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos klausimą, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas, Rašte Nr. SN-1175 M. V. nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. sausio 15 d. vykusiame valstybinio turto privatizavimo aukcione įsigijo D. V. (b. l. 7). Atsakovė šiai informacijai pagrįsti pateikė 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. 76 (b. l. 57).
Valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolo Nr. 76 duomenimis, D. V. aukcione nusipirko valstybinės įmonės „Butų ūkis“ turtą – turgų ir komiso parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini); turgų sudarantys statiniai ir įrenginiai protokole neišvardinti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. V., dalyvavusio 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione ir gavusio 1994 m. vasario 10 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. AC010799 bei 1994 m. vasario 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, nuosavybės teisės buvo įregistruotos į pastatus – prekybos kioską, kurio buvęs pažymėjimas 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paviljoną 2E1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Dokumentų byloje esančios Biržų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 3 d. potvarkio Nr. 476 ištraukos matyti, kad ši vietos savivaldybės institucija prieš valstybinio turto privatizavimo aukcioną buvo priėmusi sprendimą įregistruoti valstybės įmonės „Butų ūkis“ nuosavybės teises į turgaus paviljoną 2E1/p su priklausiniais ir prekybos kioską 1E1m (Dokumentų byla, l. 2). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybės įmonė „Butų ūkis“, remdamasi aukščiau nurodytu Biržų rajono valdybos potvarkiu, nuosavybės teises įregistravo į prekybos kioską 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Administracija 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. SN-829 pareiškėjai pateikė atsakymą į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą papildančią informaciją, kad 1991 m.-1995 m. vykdant valstybinio turto pirminį privatizavimą, ne visiems parduodamiems nekilnojamojo turto objektams buvo atlikti detalūs kadastriniai matavimai, o privatizavimo programose parduodami objektai nebuvo detalizuojami; 1993 m. rugpjūčio 31 d. Turgaus ir paviljono perdavimo akte, kuriuo Biržų rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga perdavė valstybinės įmonei „Butų ūkis“ turgų ir paviljoną, buvo nurodyti pieno paviljonas, dengti stalai, vielos tinklo tvora, turgaus mūrinė siena; kiemo aikštelė kaip atskiras objektas nebuvo išskirta, tačiau ji buvo sudėtinė turgaus dalis; turgus ir komiso parduotuvė buvo perduoti turgaus veiklai vykdyti, kiemo aikštelė, kurioje buvo įrengti laikini statiniai (dengti stalai), yra būtina turgaus veiklai užtikrinti; į turgaus sąvoką įėjo paviljonas ir kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, laikini statiniai (dengti stalai), kurie kaip sudėtinės turgaus dalys buvo privatizuotos 1994 m. sausio 15 d. valstybinio turto privatizavimo aukcione (b. l. 5-6).
Išanalizavus byloje nustatytus duomenis, sprendžiama, kad jie leidžia teigti, jog 1994 metais įvykusio valstybinio turto privatizavimo metu D. V. įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), apėmė turgaus paviljoną 2E1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, tarp jų - ir kiemo aikštele bei kiemo aptvėrimu, kuriems vėliau buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prekybos kioską, buvęs pažymėjimas 1E1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Administracija Rašte Nr. SN-1175 pareiškėjai suteikė teisingą informaciją; suteikta informacija atitiko pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ojo klausimo turinį ir Administracijos disponuojamą informaciją. Teismo vertinimu, po 1994 m. balandžio 21 d. vykęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimas ir tuo tikslu sudaryti sandoriai, kuriuose dalyvavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, su Administracijos viešojo administravimo funkcijomis nebuvo susiję, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, disponavo informacija apie šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus.
Konstatavus, kad Administracija Raštu Nr. SN-1175 tinkamai atsakė į 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl Administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. Rašto Nr. SN-1175 panaikinimo ir įpareigojimo suteikti informaciją.
M. V. pateikė prašymą atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas ir jas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus (b. l. 86-88).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji teisės į išlaidų atlyginimą neturi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos M. V. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R4-34 (AG4-33/20-2018) dalį, kuria atmesti M. V. reikalavimai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada valstybės įmonė „Butų ūkis“ perdavė kitiems asmenims kiemo aikštelę ir laikinus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nurodyti duomenis apie šiuos asmenis; išvardinti visą turtą, kuris buvo perduotas (pateikiant turėtus kadastrinių matavimų duomenis, kitus daiktus apibūdinančius individualius duomenis); pateikti turto priėmimo-perdavimo akto kopiją bei inventorines perduoto nekilnojamojo turto bylų kopijas ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos M. V. skundo reikalavimo įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją išvardintus dokumentus pateikti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti.
Skundo reikalavimą dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. SN-1175 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją atmesti.
Netenkinti M. V. prašymo dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos: Dalytė Zlatkuvienė
Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė