Administracinė byla Nr. eA-1651-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00741-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei N. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (pavadintas skundu) (I t., b. l. 1–4) priteisti iš atsakovės N. P. (toliau – ir atsakovė) 125,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklalapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 4 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Taigi, atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Birštono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas. Tuo tarpu aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje ir / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovei buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau atsakovė už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 125,10 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas kartu nurodė, kad Nuostatų 32 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato savivaldybės taryba. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu Birštono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

II.

3. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (I t., b. l. 85–87) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 125,10 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
4. Visų pirma, teismas nurodė, kad atsakovei nepavyko įteikti šaukimo, tačiau į 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdį atvyko asmuo, prisistatęs jos sūnumi L. P., bet įgaliojimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog atstovauja atsakovę kaip globėjas ar rūpintojas, todėl teismas nurodė, jog jis, norėdamas atstovauti atsakovę, teismui turi pateikti tai patvirtinantį įgaliojimą, ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2015 m. lapkričio 30 d. Apie atidėto teismo posėdžio datą atsakovei buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau į 2015 m. lapkričio 30 d. posėdį niekas neatvyko, bet posėdžio dieną į bylą L. P. pateikė dokumentus, nuotraukas bei laikraščių straipsnių ištraukas. Kadangi šis asmuo nėra bylos šalis, taip pat prie pridėtų dokumentų nepridėjo įgaliojimo, jog atstovauja atsakovę, apie kurį buvo informuotas 2015 m. rugsėjo 30 d., teismas pridėtų duomenų nevertino.
5. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintais Nuostatais. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Birštono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
6. Teismas akcentavo, kad aplinkybės, jog atsakovė nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, nėra sudariusi jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda teisės aktų pagrindu. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties, ar kad paslaugomis nesinaudoja. Teismas nurodė, kad atsakovė turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydama susiklosčiusias aplinkybes. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 125,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės tenkintinas pilnai.

III.

7. Atsakovė N. P., atstovaujama L. P., pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 91–93), kurį patikslino (II t., b. l. 1–5), prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perskaičiuoti rinkliavą, ją mažinant ar atleidžiant nuo jos mokėjimo, taip pat priteisti atstovavimo teisme išlaidas.
8. Atsakovės atstovas, veikiantis 2015 m. lapkričio 9 d. įgaliojimo pagrindu, apeliaciniame skunde paaiškina, kad dar 2015 m. birželio 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, tačiau tik 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje jis sužinojo, kad jo pateiktas įgaliojimas netinka atstovavimui teisme, todėl buvo paskirta kito posėdžio data – 2015 m. lapkričio 30 d. Tačiau dėl nenumatytų aplinkybių buvo vėluojama atvykti į antrą posėdį, apie tai buvo pranešta telefonu teismo posėdžių sekretorei. Nors ir vėluojant, 2015 m. lapkričio 30 d. teismui asmeniškai teismo raštinėje buvo pateiktas naujas įgaliojimas ir papildomi rašytiniai įrodymai apie ginčo nekilnojamojo turto objektą. Taigi, atsakovės atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų dokumentų: 2015 m. birželio 14 d. atsiliepimo, pažymos iš AB „Lesto“ apie suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 9 d., Birštono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais atsakovė jau anksčiau buvo atleista nuo vietinės rinkliavos (2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-159 atsakovė buvo atleista nuo rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-84 – už 2012 m.). Šiame kontekste pažymi, kad pareiškėjas rinkliavą prašė priteisti, be kita ko, už 2012 m., o pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino pilnai, nors, kaip minėta, atsakovė Birštono savivaldybės tarybos sprendimu jau buvo atleista nuo rinkliavos mokėjimo už 2012 m. Atsakovės atstovo manymu, atsakovė nuo rinkliavos turėtų būti atleista ir už kitus laikotarpius, nes oficialiais registrų duomenimis apie 15 metų gyvena ir dirba užsienyje, o ginčo nekilnojamojo turto objektas yra avarinės būklės ir gyventi netinkamas, t. y. nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

9. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 125,10 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. priteisimo iš atsakovės N. P., kuri yra buto, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini), savininkė. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 125,10 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už minėtą laikotarpį. Tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, jog apie 15 metų gyvena ir dirba užsienyje, o ginčo nekilnojamojo turto objektas yra avarinės būklės ir gyventi netinkamas, t. y. minėtu laikotarpiu nebuvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, be to, atsakovė Birštono savivaldybės tarybos sprendimu jau buvo atleista nuo rinkliavos mokėjimo už 2012 m., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje konstatuota, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. pvz., LVAT 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
14. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys sudaro objektyvų ir pakankamą pagrindą vertinti, kad iš atsakovės prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį, būtent spręsti, ar konkrečiu atveju komunalinės atliekos galėjo susidaryti ir susidarė. Tai, kad nagrinėjamu atveju komunalinės atliekos negalėjo susidaryti ir nesusidarė patvirtina apeliantės argumentai, jog bute niekas negyveno, butas yra avarinės būklės ir gyventi netinkamas, bei įrodymai, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, būtent AB „Lesto“ informacinės sistemos pažymos, patvirtinančios, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 9 d. minėtame bute nebuvo vartojama elektros energija. Be to, atsakovė 2013 m. gegužės 9 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimu buvo atleista nuo rinkliavos mokėjimo už 2012 metus. Aptarti dokumentai patvirtina, kad už visą ginčo laikotarpį yra paneigta atsakovės prievolė mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ši rinkliava priteista, naikinamas (ABTĮ 143 str.).
16. Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo vertinti įrodymus, patvirtinančius galimybę skaičiuoti vietinę rinkliavą (ar jos dalį) pagal faktinį atliekų kiekį, pažymėtina, kad teismas be pagrindo nevertino atsakovės argumentų ir nepriėmė į bylą įrodymų. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinėje instancijoje nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. bylos nagrinėjimo dieną, teisme buvo užregistruotas atsakovės atstovo pareiškimas ir papildomi dokumentai, kurių teismas nevertino. Atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad jis vyko į teismo posėdį, tačiau nežymiai pavėlavo, dėl to byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėdamas aiškią informaciją, jog dalyvaujantis byloje asmuo (atsakovės atstovas pagal įgaliojimą) pranešė, kad dalyvaus teismo posėdyje ir pateiks įrodymus, turėjo suteikti šiam asmeniui galimybę pasinaudoti jo procesinėmis teisėmis (ABTĮ 53 str.).
17. Apeliantės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (20 Eur), kurias turėjo apeliantės atstovas pagal įgaliojimą L. P., vykdamas į du teismo posėdžius iš Vilniaus į Kauną, netenkinamas. Apeliantės atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo išlaidas, susijusias su atvykimu į teismą. Todėl nors procesinis sprendimas ir yra priimamas atsakovės naudai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas įrodymais (ABTĮ 44 str. 1 d.). Dėl 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio pažymėtina, kad apeliantės atstovas tuo metu dar neturėjo nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo atstovauti atsakovę teisme, todėl išlaidos, susijusios su atvykimu į šį posėdį, taip pat negali būti atlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovės N. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti atsakovės N. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan