Civilinė byla Nr. e2-2598-669/2023 

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00371-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.1.; 1.3.5.3.15.1.;1.3.5.3.15.4.;1.3.5.5.;1.3.5.8.; 1.3.7.5.9.; 1.3.7.8.; 3.2.3.8.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, 

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, 

dalyvaujant ieškovui G. O. ir jo atstovui  advokatui Ramūnui Girevičiui,

atsakovės uždaros akcinės bendrovės „S.“ atstovei V. Š., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       ieškovas pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „S.“ (toliau ir UAB “S.) ieškovui G. O. 18 000 Eur neišmokėto
darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų, 3 000 Eur už uždelsimo
atsiskaityti laiką bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad:

2.1.                      G. O. iš darbo UAB „S.“ buvo atleistas 2022-07-24 nutraukiant darbo sutartį (darbo sutarties ieškovas neturi ir teismui pateikti negali, kadangi ji yra likusi pas atsakovę). Ieškovas paskaičiavo, kad jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius privalomus mokėti mokesčius („į rankas“) sudarė apie 496 Eur.

2.2.                       Nurodė, kad ieškovą atleidžiant iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, atsakovė UAB „S.“ liko skolinga ieškovui G. O. 18 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų (piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, nurodytos 2022-07-24 Vienintelio akcininko sprendime). Ieškovui darbo užmokestis faktiškai pilna apimtimi nebuvo mokamas nuo 2020 metų. Pateikė ieškovo turimus duomenis apie 2020-2021 metais jam išmokėtą darbo užmokestį.

2.3.                      Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbų ginčų komisija 2023-03-07 sprendimu Nr. DGKS-1235 nustatė, kad ieškovas praleido Darbo kodekso 220 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių procedūrinį terminą, todėl ieškovo prašymą dėl darbo ginčo išsprendimo atsisakė nagrinėti.

2.4.                      Ieškovas nurodo nepraleidęs termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtų lėšų priteisimo. Teigia, kad Darbo ginčo šalies teisė kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pagal DK nuostatas siejama su dviejų rūšių Darbo ginčų komisijos procesiniais sprendimais: sprendimu dėl ginčo esmės ir sprendimu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į komisiją su prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (DK 220 str. 2 d., 231 str. 1 d.). DK 231 str., reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, kad komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši nuostata reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi, teismas netikrina ir neperžiūri komisijos sprendimo ir DK 220 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į komisiją ir jo (ne)atnaujinimo komisijos sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Atkreipia dėmesį, kad Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog DK 220 str. 1 d. ir DK 231 str. 1 d. nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai, todėl dėl jų netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 str.) normos. DK reglamentuojamiems santykiams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, numatytas DK 15 str. 2 d., - treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

3.       Ieškovo atstovas, 2023-09-07 vykusio posėdžio metu, susipažinęs su atsakovų pateiktu „Apyvartos žiniaraščiu, patikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė ieškovui priteisti 14110,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1169,77 Eur sumą už nepanaudotas atostogas, 3 000 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2026 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl Covid-19 kilusios pandemijos ir verslo apyvartos sumažėjimo, jis tam tikrą laiką atlyginimo neėmė, kad būtų mokamas atlyginimas kitiems įmonės darbuotojams, tačiau pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos valstybei buvo sumokamos. 2022-07-24 nutraukus su juo darbo sutartį, bendrovė su juo neatsiskaitė. Atsakovai nėra pateikę jam susipažinti darbo sutarties, apie jam priskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, duomenis apie faktiškai ieškovui už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-07-24 sumokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Todėl pirminiai ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti savo paskaičiavimais.

5.       Ieškovo atstovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, sutiko su 2023-09-07 į teismo posėdį atsakovų pateikta “Apyvartos žiniaraštyje” G. O. fiksuota 14110,18 Eur neišmokėto atlyginimo ir 1169,77 Eur už nepanaudotas atostogas sumomis, kurias, kaip paaiškino atsakovės atstovė, atsakovė savavališkai išskaičiavo iš G. O. priklausiusių išmokų, įvertindama, kad G. O., kai buvo atleistas iš darbo, neperdavė įvairaus turto bendrovei už 57941,91 Eur. Ieškovo atstovas nurodė, kad tokios išskaitos išieškant žalą, dėl kurios vyksta teisminis ginčas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-159-514/2023, nebuvo galimos daryti. Išskaitų tvarka ir žalos išieškojimo tvarka yra sureguliuota Darbo kodekso 150 ir 156 straipsniuose. Išskaitos atliktos pažeidžiant šias teisės normas, o žalos klausimas tiriamas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-159-514/2023.

6.       Atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas G. O. nuo 2012 metų iki 2022-07-28 ėjo atsakovės UAB „S.“ direktoriaus pareigas. 2022 m. liepos 24 d. atsakovo akcininkas priėmė sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų. Atsakovės vadovas prašė perduoti įmonės dokumentus, turtą bei antspaudą naujajam įmonės vadovui – R. B., tačiau ieškovas savo pareigų nevykdė. Ieškovui neperdavus atsakovei įmonės turto ir dokumentų, nurodoma, kad atsakovė negali pateikti duomenų apie išmokėtas ar neišmokėtas sumas. Taip pat nurodo, kad ieškovas yra praleidęs terminą reikšti reikalavimus dėl išmokų susijusių su darbo santykiais.

7.       Teisminio nagrinėjimo metu, į 2023-09-07 vykusį teismo posėdį atsakovės atstovė pateikė UAB „S.“„Apyvartos žiniaraštį“ ir aiškinamąjį raštą, kuriais nurodo, kad G. O. neišmokėtas darbo užmokestis 14110,18 Eur sumai ir 1169,77 Eur suma už nepanaudotas atostogas buvo išskaitytas ir šiai dienai pagal minėtą „Apyvartos žiniaraštį“ G. O. bendrovei yra skolingas dar 42661,96 Eur. Atstovė nepateikė teismui bendrovės vadovo įsakymų dėl žalos išskaičiavimų iš atsiskaitytinų su buvusiu darbuotoju sumų, patvirtino, kad išskaitų klausimas Darbo ginčų komisijoje nebuvo spręstas

8.       Teismo posėdyje (2023-07-14) liudytoja apklausta UAB „S.“ buhalterė N. J. patvirtino, kad ieškovui neišmokėtas atlyginimas ir kitos išmokos buvo įskaitytos, kaip ieškovo turimos skolos bendrovei. Liudytoja patvirtino, kad socialinio draudimo ir pajamų mokesčius mokėjo, nors G. O. atlyginimo ir negaudavo.  

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų

9.       DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitaria kitaip.

10.       Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo.

11.       Šalys į bylą nepateikė UAB „S.“ ir G. O. darbo sutarties, motyvuodami, kad nei viena šalis tokiais duomenimis nedisponuoja ir, kad dėl bendrovės dokumentacijos ir turto išreikalavimo sprendžiamas ginčas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-159-514/2023. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad 2022-07-24 UAB „S.“ vienintelis akcininkas R. B. pasirašė sprendimą Nr. 22/07/24, kuriuo nuo 2022-07-24 iš UAB „S.“ direktoriaus pareigų atleido ieškovą ir sprendimo antruoju punktu nuo 2022-07-25 paskyrė save į direktoriaus pareigas.

12.       Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys sutiko su 2023-09-07 į teismo posėdį atsakovų pateikta „Apyvartos žiniaraštyje” G. O. fiksuota 14110,18 Eur neišmokėto atlyginimo ir 1169,77 Eur už nepanaudotas atostogas, sumomis, kurias, kaip paaiškino atsakovės atstovė, atsakovė savavališkai išskaičiavo iš G. O. priklausiusių išmokų, kaip žalą už ieškovo neperduotą turtą atsakovei.

13.       DK 156 straipsnio 1 dalyje numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

14.       Vadovaujantis DK 150 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, darbdavys gali atlikti išskaitymus iš darbo užmokesčio darbuotojo darbdaviui padarytai žalai atlyginti. DK 150 straipsnio 4 – 6 dalyse, CPK 736 straipsnyje įtvirtinti išskaitų dydžių ribojimai, o DK 150 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys išskaitą turi teisę atlikti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Be to, vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbdavys vienašališku rašytiniu nurodymu gali išskaityti tik sumą, neviršijančią darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, nurodymą priimdamas per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Todėl posėdžio metu ieškovų išsakyti argumentai, kad atsakovės atliktos 15279,95 Eur mokėtinos G. O. sumos išskaitos dėl nuostolių, kurių egzistavimas neįrodytas, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, atliktos draudžiant įstatymui, yra pagrįsti.

15.       Iš 2023-09-07 į teismo posėdį atsakovų pateikto “Apyvartos žiniaraščio” datų matyti, kad atsakovė 2022m. liepos 25 dieną buvo išskaityta 14110,18 Eur neišmokėto atlyginimo ir 1169,77 Eur už nepanaudotas atostogas. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovai nepateikė teismui vienašališkų rašytinių darbdavio nurodymų išskaityti sumą neviršijančią darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio ar net ženkliai didesnę. Pažymėtina, kad buvęs darbuotojas neturėjo ir šiai dienai neturi galimybės įvertinti darbdavio išskaitos pagrįstumą. Žalos klausimas tiriamas civilinėje byloje Nr. e2-159-514/2023.

16.       Teismui konstatavus, kad išskaitos iš esmės padarytos neteisėtai, darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo nėra, taigi, pagrindas taikyti ieškovei netesybų sankciją yra.

17.       Netesybų, numatytų DK 147 straipsnyje, paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Taigi sprendžiant dėl netesybų svarbus ir tai, dėl kokių priežasčių neatsiskaityta. Tiksliau, svarbu konstatuoti, kad neatsiskaityta nesant darbuotojo kaltės.

18.       Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad neadekvačios sankcijos darbdaviui taikymas pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenį interesams, pvz., dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai, kreditoriai, rangovai. Sprendžiant ginčą dėl kompensacijos, išieškotinos darbuotojui dydžio nustatymo, visais atvejais svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių.

19.       Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardytos šios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; kt.

20.       Darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

21.       Ieškovo prašoma priteisti netesybų suma 3000 Eur.  

22.       Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme, 4 straipsnyje patvirtinti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2022 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti dydis buvo 1 504,10 Eur. Atskaičius 19,5 procentų socialinio draudimo ir 20 procentų pajamų mokesčio, vidutinis atlyginimas buvo 909,98 Eur.

23.       Į bylą atsakovės 2023-07-10 (priedas Nr. 1) pateiktoje informacijoje apie ieškovui išmokėjimui priskaičiuotas sumas, matyti, kad uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis ir kurios bendra 6 mėnesių suma yra 3224,82 Eur. T.y. ieškovas netesybų prašo net mažesnių, nei jam priklausytų.

24.       Tokia suma būtų adekvati sankcija darbdaviui, kaip proporcinga padarytam teisės pažeidimui (vėlavimui atsiskaityti). Adekvačios sankcijos taikymas nepažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo principų. Įvertintus tai, ir atsižvelgiant į darbo santykių nutraukimo priežastis (ne dėl darbuotojo kaltės), akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos yra proporcingos tarp darbo santykių trukmės, neatsiskaitymo laikotarpio ir sankcijos, ir sutiktina su ieškovu, sudarančios prielaidas darbdaviui nepagrįstai praturtėti iš savo paties kaltais veiksmais sukurtos situacijos (padarytų išskaitų nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos).

Dėl teisės kreiptis į teismą

25.       Individualius darbo ginčus dėl teisės, t. y. nesutarimus tarp darbuotojo (ar kito darbo santykių dalyvio) ir darbdavio (buvusio darbdavio), kilusius dėl jų teisių ir pareigų tinkamo vykdymo (nevykdymo) pagal darbo teisės normas ar darbo sutartį, nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas Darbo kodekso (toliau ir DK) nustatyta tvarka.

26.       DK įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką, taikytinos ginčams, dėl kurių nagrinėjimo (sprendimo) darbo santykių šalys kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančius organus įsigaliojus DK, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d.

27.       DK

28.       DK

29.       DK

30.       Įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas (ginčijama jo dalis) lieka neįsiteisėjęs.

31.       DK

32.       Nagrinėjamoje byloje, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbų ginčų komisija, 2023-03-07 sprendimu Nr. DGKS-1235 nustatė, kad ieškovas praleido Darbo kodekso 220 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių procedūrinį terminą, todėl ieškovo prašymą dėl darbo ginčo išsprendimo atsisakė nagrinėti.

33.       Ieškovas realizavo DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą, kuris yra procesinis terminas pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir 2023-04-07 pateikė teismui ieškinį, todėl nepraleido įstatyme numatyto termino. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

35.       Ieškovas teisme patyrė 2026 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias atstovo 2023-09-07 pateiktu detalizavimu sudaro ieškinio rengimas, konsultacija bylos klausimais, Pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimus patvirtinančius pavedimus.

36.       Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių dydžių (8.2 punktas). Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

37.       Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 15279,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2023-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur netesybų.

Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2026 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant ieškovą šias sumą sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                                                        Vaidas Gasiūnas