Nr. DOK-3084

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 22 d. paduotu pareiškėjo S. C. (S. C.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-403-864/2025 proceso dalį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo instituto normas. CPK 366  straipsnio 3 dalies draudimas negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir galimybė ištaisyti esmines teisės taikymo klaidas. Net ir tarpiniai sprendimai, priimti bankroto bylos apimtyje, gali būti atnaujinami, jei jie turi savarankišką teisinę reikšmę ir nėra kito būdo apginti pažeistas teises.

2. Teismas ignoravo savo paties priimtus precedentus šioje byloje, konkrečiai – konstatuotą viešojo intereso pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-84-577/2025 jau yra konstatavęs ir išaiškinęs, kad V. V., būdamas B grupės administratoriumi, negalėjo būti paskirtas administruoti UAB „PAYRNET“, kuri pagal savo finansinius rodiklius priskirtina didelėms įmonėms. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokia situacija pažeidžia viešąjį interesą. Tai reiškia, kad teisės pažeidimas jau yra nustatytas, tačiau nėra jokių kitų teisinių priemonių šiam pažeidimui ištaisyti, nes nutartis dėl administratoriaus paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 2 dalį yra neskundžiama. Todėl, atsižvelgiant į pažeidimo akivaizdumą ir jo reikšmę viešajam interesui, teismas privalo priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

3. Proceso atnaujinimui esant vieninteliam būdui apginti pažeistas teises teismas privalėjo priimti prašymą atnaujinti procesą. Pagal JANĮ 40 straipsnio 2 dalį teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama, todėl nebuvo galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją, kad būtų patikrintas tokios nutarties teisėtumas. JANĮ 39 straipsnyje numatyti atstatydinimo (nušalinimo) pagrindai (pvz., licencijos praradimas, interesų konfliktas ir kt.) neapima situacijos, kai administratorius paskirtas dėl teismo klaidos atrankos procese. Todėl šis institutas neužtikrina teisės pažeidimo ištaisymo ir negali būti laikomas tinkama alternatyva proceso atnaujinimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.  

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui S. C. (S. C.) (a. k. 124914869) 57 (penkiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 21 d., žyminio mokesčio užduoties kodas ZO62652.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas