Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11050-865/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04829-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant V. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
n u s t a t ė:
A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-04-03 apie 7.14 val., vairuodamas automobilį M. S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu juos apgadino, įvykio vietoje nepasiliko, nukentėjusiajam ir policijai nepranešė.
A. L. paaiškino, kad dėl pažeidimo nesutinka, nes tokio įvykio nebuvo. Ryte jį pažadino policijos pareigūnas ir pakvietė išeiti į lauką. Manė, kad apgadino jo automobilį, vėliau sužinojo, kad yra žmogus, kuris jį kaltina dėl padaryto eismo įvykio, t.y., kad jis kliudė to žmogaus automobilį ir pasišalino. Į kiemą, kur stovėjo to žmogaus automobilis, nebuvo nuvažiavęs ir tikrai prie to automobilio nebuvo privažiavęs. Nukentėjęs rado savo automobilį apgadintą, apžiūrėjo abiejų gretimų kiemų mašinas ir nusprendė, kad būtent jo automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį. Vakare grįžo namo, pastatė automobilį prie namo, o ryte jau pažadino policininkas. Jokio kito automobilio jis nekliudė. Kai atvažiavo namo, rado laisvą vietą kieme prie to namo, kuriame gyvena, ir ten pastatė savo automobilį. Ant savo automobilio jokių apgadinimo žymių nepastebėjo. Jo automobilis tamsiai mėlynos spalvos, o ant automobilio Volvo paliktas pėdsakas žalsvai melsvos spalvos. Ant jo automobilio įbrėžta siaura juostelė, o ant Volvo nubrozdinimas dviejų atsikišusių profilių tarp kurių apie 5 cm ar net 8 cm. Prašė pareigūnų atlikti kruopštų fotografavimą. Automobilis jo yra apibraižytas, nes automobilį pavairuoja ir jo brolis.
Nukentėjusysis D. A. paaiškino, kad jis buvo palikęs savo automobilį prie darbovietės, o su darbiniu automobiliu buvo išvažiavęs namo. Ten yra tokia aikštelė, kur visi palieka savo automobilius darbo metu. Kitą dieną atvažiavo į darbą ir pastebėjo, kad jo automobilis – Volvo sidabrinės spalvos, yra apgadintas – įbrėžtas jo sparnas, ant sparno buvo likę mėlynos spalvos dažai. Tada pradėjo ieškoti po kiemus. Rado mėlyną automobilį, kurio apgadinimai atitiko jo mašinos apgadinimų aukštį– apgadinimas buvo maždaug kelio lygyje. Tada jis išsikvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai iš duomenų bazės nustatė mėlyno automobilio savininką, jo gyvenamą vietą. Išmatavo automobilių apgadinimų aukščius. Išėjęs į kiemą automobilio savininkas neigė, kad kliudė jo automobilį. Savo automobilį nuo balandžio mėnesio jau plovė, mėlynų dažų neliko.
Liudytojas J. V. ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. patruliu. Įvykį, dėl kurio yra pakviestas, prisimena. Buvo gautas iškvietimas, kad Kalvarijų g. kieme apgadintas automobilis VOLVO, atvyko su kolega L. B.. Apgadinto automobilio vairuotojas paaiškino, kad buvo palikęs automobilį nakčiai ir ryte rado jau apgadinta, ėjo per kiemus ir pastebėjo automobilį, kuris galėjo apgadinti jo automobilį. Visi nuėjo prie to automobilio, kurį jiems nurodė nukentėjusysis. To automobilio spalva atitiko spalvą, esančių ant VOLVO apgadinimų. Buvo pamatuoti apgadinimo aukščiai, aukščiai irgi sutapo. Pagal duomenų bazę surado įtariamo automobilio vairuotoją, kuris gyveno gretimame name, nuėjo pas jį, vairuotojas išėjo į lauką, neigė, kad apgadino kitą automobilį. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad ant įtariamo kaltininko automobilio apgadinimai buvo švieži, pats automobilis buvo purvinas, apdulkėjęs, o tie apgadinimai matėsi, kad buvo padaryti dienos ar nakties bėgyje. Mėlyno automobilio vairuotojas neigė savo kaltę, buvo patarta tokiu atveju sustatyti automobilius, bet kaltas asmuo nesutiko iš pradžių, bet vėliau sutiko. Sustatę automobilius, visi įsitikino, kad apgadinimų aukščiai atitiko. Neįsitikinę kaltumu, pareigūnai dažniausiai nerašo žmogui ATP protokolo. Dėl to, kad ant kalto asmens automobilio nesimato sidabrinės spalvos VOLVO dažų pėdsakų, paaiškina, kad ant kalto asmens automobilio visgi matėsi sidabrinių dažų pėdsakų, nedaug, bet buvo. Jie (pareigūnai) neturi techninių galimybių nuimti dažus nuo automobilių apgadinimų, kad būtų galima atlikti ekspertizę. Kaltininko automobilį jie nustatė pagal apgadinimų pobūdį, aukščius ir dažų spalva. Eismo įvykio liudininkų šiuo atvejų nebuvo.
L. L. B. ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. patruliu. Šį įvykį, dėl kurio yra pakviestas liudyti, prisimena. Prisimena, kad gavo iškvietimą, kad Kalvarijų g. kieme, tikslaus adreso šiuo metu neprisimena, yra apgadintas automobilis, atvykę su kolega rado apgadintą automobilį, markės irgi šiuo metu neprisimena. Buvo nukentėjusio automobilio vairuotojas, kuris jiems paaiškino, kad jo automobilis buvo nakčiai paliktas stovėti vietoje, ryte grįžęs, jis jį rado apgadinta, paaiškino, kad ėjo per gretimus kiemus, rado panašų automobilį, kuris galėjo apgadinti jo automobilį. Pagal to automobilio, kurį jiems nurodė nukentėjęs asmuo, registracijos numerius surado jo savininką, kuris gyveno šalia esančiame kieme. Jis buvo pakviestas, jam paaiškinta situacija, dėl ko jis buvo pakviestas, ir jis kategoriškai nesutiko, kad taip galėjo būti. Tada buvo pasiūlyta sustatyti automobilius, buvo pamatuoti apgadinimų aukščiai, ir dažų spalva, ir aukščiai atitiko tuos sugadinimus. Pilietis ir toliau kategoriškai neigė, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, bet sugadinimų pobūdis, viskas atitiko, jam buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau jis nesutiko, ir tada jam buvo surašytas ATP protokolas. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad jiems (pareigūnams), nukentėjusiajam jokių abejonių neliko, kai automobiliai buvo sustatyti ir viskas idealiai atitiko. Dėl nuotraukų, neva nelabai atitinka sugadinimų aukštis ir plotis, paaiškino, kad automobiliai buvo sustatyti kampu, kadangi eismo įvykio metu vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo, ir gavosi brėžtinis apgadinimas. Matosi, kad automobilio Mitsubishi nubrozdinimas buvo šviežias, nes jeigu būtų jis būtų kažkur važinėjęs po atsiradusių ant jo apgadinimų, tai tie apgadinimai būtų visai kitaip atrodę, t.y. būtų nešvarūs, apsinešę purvu ir t.t., o čia aiškiai matėsi, kad ką tik buvo įvykęs eismo įvykis. Jiems (pareigūnams) nėra išduotos techninės priemonės, buvo padarytos nuotraukos ir vizualiai sprendė dėl apgadinimų. Dėl to, kad ant kalto asmens automobilio nesimato sidabrinės spalvos VOLVO dažų pėdsakų, paaiškino, kad ant VOLVO bamperio sugadinimo yra mėlynos spalvos dažų likučiai. Jeigu vienas automobilis įvykio metu stovi, o kitas važiuoja ir jį kliudo, tai ant stovinčio automobilio lieka kaltininko dažų likučiai, o ant kaltininko brėžtinis apgadinimas
2015-04-03 d. eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad automobiliai patraukti iš įvykio vietos. (b.l. 6-7).
Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti automobilių apgadinimai, apgadinimų spalva. (b.l. 27, 34).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-22 nutarimu nutarė A. L. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2015-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą prieš jį nutraukti. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-22 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarimą ir bylą gražino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai ir nurodė, jog jiems vizualiai įvertinus automobilių apgadinimus (jų aukštį, dažų likučius) nekilo jokių abejonių dėl A. L. kaltės, manytina, jog šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, jog policijos pareigūnams atvykus A. L. automobilis stovėjo visiškai kitoje vietoje nei nukentėjusiojo automobilis, be policijos pareigūnų užfiksuotų apgadinimų, ant jo matėsi daug kitokio pobūdžio apgadinimų, kas iš dalies patvirtina apelianto teiginius, jog jam priklausantis automobilis jau buvo apgadintas anksčiau. Bylos medžiaga taip pat liko nepaneigti A. L. argumentai dėl galimo eismo įvykio mechanizmo, o būtent dėl to, kad jam priklausantis automobilis dėl jo konstrukcijos ypatumų negalėtų tokiu būdu apgadinti nukentėjusiojo automobilio.
Iš nuotraukų esančių byloje matyti, kad automobilio Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinės pusės kampas yra apgadintas, matosi slystančio pobūdžio įbrėžimas. Tuo tarpu ant automobilio M. S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėti pažeidimai yra tik ant dešinės pusės galinių durelių. Ant automobilio M. S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžta siaura juostelė, o ant Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdinimas ant dviejų atsikišusių profilių. Todėl teismas mano, kad byloje šių automobilių kontakto mechanizmas nėra detaliai atskleistas. Be to, nėra galimybės atlikti autotechninę ekspertizė, nes, autoįvykis nutiko balandžio mėnesio, nuo kurio jau prabėgo beveik pusė metų, nukentėjusysis paliudijo, jog plovė savo automobilį ir dažų neliko.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2015-04-03 administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad A. L. 2015-04-03 apie 7.14 val., vairuodamas automobilį M. S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu juos apgadino, įvykio vietoje nepasiliko, nukentėjusiajam ir policijai nepranešė. Tačiau jo veiksmai kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pagal šį straipsnį yra numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Iš šios nuostatos matyti, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kyla ne vien tik asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį ir iš šio įvykio vietos pasitraukusiam.
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tik tuo atveju, kai yra neginčijamai nustatyta jog jis yra susijęs su tuo eismo įvykiu. A. L. veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str., nors faktinės bylos aplinkybės, atitinkančios minėtą straipsnį, aprašytos.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad duomenų, leidžiančių teigti, jog A. L. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Prašymas dėl proceso išlaidų išieškojimo iš policijos pareigūnų netenkintinas, nes administracinių teisės pažeidimų teisena nenumato tokių klausimų sprendimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
n u t a r i a:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo prieš A. L. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 - 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė