Civilinė byla Nr. e2A-664-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00058-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.6; 3.3.1.18.1

 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

ieškovų V. U. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir V. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Evikonas“, uždarajai akcinei bendrovei „AIF LT“, A. L., biudžetinei įstaigai Visagino savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, bankrutavusiai R. M. įmonei, R. M., G. D., dėl autorių teisių pažeidimo pašalinimo, žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) jų naudai lygiomis dalimis iš atsakovų: biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Visagino savivaldybės administracija, Savivaldybė), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Evikonas“ (toliau – ir rangovė), UAB „AIF LT“, A. L. (toliau – ir architektas) solidariai priteisti: 40 000 Eur piniginę kompensaciją; 10 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovę Visagino savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, iš visų rekonstrukcijos projekto „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų (duomenys neskelbtini), įkūrimui“ statybos užbaigimą reglamentuojančių dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant: (I) prašymą Nr.(4.19E)1-2992 išduoti statybos užbaigimo aktą; (II) 2020 m. liepos 13 d. pažymą Nr.4-93 „Apie statinio atitiktį projektui“; (III) 2020 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 4-98 „Apie statinio projekto sprendinius“; (IV) 2020 m. rugpjūčio 6 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti duomenis, jog statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas pagal techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), A laidą (toliau – ir Techninis projektas A laida) ir kad šio Techninio projekto sprendiniai, pagal kurį buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį, nebuvo pakeisti; 3) neįvykdžius nurodyto reikalavimo, per teismo nustatytą terminą, atsakovei Visagino savivaldybės administracijai skirti 60 Eur dydžio baudą ieškovų V. S. ir V. U. naudai lygiomis dalimis už kiekvieną pavėluotą dieną įvykdyti teismo sprendimą; 4) ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad architektas V. S. yra Techninio projekto autorius ir jis veiklą vykdo per V. S. projektavimo įmonę. Techninio projekto A laidos, pagal kurią vėliau turėjo būti rengiamas darbo projektas, rengime dalyvavo ir ieškovas – architektas V. U., veiklą vykdantis per V. U. įmonę. Jį R. M. įmonė buvo paskyrusi Techninio projekto vadovu, taip pat ir Techninio projekto bendrosios, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) bei architektūros dalies vadovu. Ieškovų atstovo vertinimu, abu ieškovai ir R. M. įmonė buvo Techninio projekto bendraautoriai. Visagino savivaldybės administracija paskelbė viešąjį konkursą statybos darbų atlikimui ir darbo projekto parengimui ir su jo laimėtoja UAB „Evikonas“ 2018 m. gruodžio 31d. sudarė rangos sutartį Nr. 5-495/2.9-(7BD)-14 (toliau – ir Rangos sutartis). UAB „Evikonas“ 2019 m. sausio 28 d. su R. M. įmone sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr.2.9-(7BD)-5 (toliau – ir Subrangos sutartis), kurios pagrindu R. M. įmonė turėjo parengti Techninio projekto sprendinius įgyvendinantį darbo projektą, tačiau Subrangos sutartis buvo nutraukta. Be to, teismine tvarka buvo pripažinta, kad R. M. įmonės parengtas darbo projektas buvo su trūkumais ir netinkamas naudoti. Po Subrangos sutarties nutraukimo UAB „Evikonas“ kreipėsi į ieškovus ir prašė užbaigti pradėto darbo projekto statinio architektūros dalį arba suderinti kito architekto parengtą darbo projekto statinio architektūros dalį, tačiau ieškovai nesutiko bendradarbiauti ir rengiant darbo projektą nedalyvavo. Darbo projekto rengimui UAB „Evikonas“ pasamdė UAB „AIF LT“, kuri savo darbuotoją – architektą A. L. paskyrė vadovauti Darbo projekto statinio architektūros (SA) bei sklypo sutvarkymo (sklypo plano) (SP) dalių vadovu.

3.       Ieškovų vertinimu, rengiant Darbo projektą, buvo padaryti esminių Techninio projekto sprendinių pakeitimai, t. y. pakeistos laikančiosios statinio konstrukcijos ir jų išdėstymas. Ieškovų parengtame Techniniame projekte buvo numatyta: pastato grindys, sienos ir lubos yra iš medinės skydinės konstrukcijos. Mediniais skydais, suformuotais cechuose, perdengiami pamatai, ant jų montuojamos sienos ir įrengiamos lubos su termoizoliacine medžiaga. Toks sprendinys buvo inovatyvus ir turėjo užtikrinti aukštą energetinį efektyvumą bei energetinio naudingumo klasę. Tačiau parengtame Darbo projekte buvo iš esmės pakeista statinio konstrukcijos dalis, numatant, kad grindys įrengiamos ant armuoto betoninio pagrindo, išorės sienos įrengiamos naujos, tai yra medinės karkasinės konstrukcijos, o lubos – gegninės. Ieškovai mano, kad dėl nurodytų pakeitimų buvo pablogintos pastato charakteristikos, prarastas statinio inovatyvumas ir energetinis efektyvumas. Ieškovai remiasi teismui pateiktu S. S. 2022 m. sausio 10 d. ekspertiniu tyrimu, pavadintu Ekspertizės Nr.22-01/01 aktu, R. B.- K. 2023 m. sausio 17 d. ekspertiniu tyrimu, pavadintu Teismo eksperto išvada, Profesinės etikos tarybos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu, kuriuo nustatytas architekto A. L. padarytas Etikos kodekso pažeidimas dėl architektūros paslaugų teikimo negavus aiškaus ieškovų sutikimo. Ieškovai tvirtina, kad rengiant Darbo projektą, buvo pakeisti esminiai Techninio projekto sprendiniai, nebuvo parengta nauja Techninio projekto laida, neatlikta ekspertizė, Techninis projektas nepatvirtintas ir negautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, 10 metų sumažinta pastato gyvavimo trukmė, ir visa tai buvo padaryta ne tik negavus ieškovų, kaip autorių asmeninių neturtinių teisių turėtojų sutikimo naudoti jų parengtą Techninį projektą, kurį, būdamas savo profesinės srities profesionalas, privalėjo gauti architektas A. L., UAB „AIF LT“ darbuotojas, tačiau ir pakeičiant esminius Techninio projekto sprendinius, tuo iškraipant Techninį projektą bei grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Dėl to, ieškovų vertinimu, atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovų teisių pažeidimą ir privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą bei pašalinti autorių teisių pažeidimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad rengiant Techninį projektą, projekto vadovu buvo paskirtas architektas V. U., kuris taip pat buvo paskirtas ir Techninio projekto bendrosios, sklypo sutvarkymo ir architektūrinės dalies vadovu, o V. S. buvo paskirtas architektu. Techniniame projekte 0 laidos ir Techniniame projekte A laidos V. S. nurodytas architektu, o V. U. Techniniame projekte A laidos nurodytas Projekto ir projekto dalių, tarp jų ir architektūrinės dalies, vadovu. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. U. ir V. S. yra Techninio projekto A laidos bendraautoriai.

6.       Atsakovai teigė, kad ieškovai negalėjo įgyti Techninio projekto A laidos autorių neturtinių teisių, nes jie, vykdant viešąjį pirkimą dėl Techninio projekto korektūros paslaugų pirkimo, kuriame dalyvavo ir pirkimą laimėjo R. M. įmonė, nebuvo tinkamai išviešinti kaip paslaugų subtiekėjai (subteikėjai). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. M. ir ieškovų, veikiančių per savo individualias įmones, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. lapkričio 6 d., tai yra jau po to, kai R. M.  įmonė laimėjo viešąjį pirkimą ir 2017 m. spalio 20 d. pasirašė projektavimo sutartį. Be to, pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu jam žinomų subtiekėjų duomenis. Aktualu ir tai, kad Visagino socialinių paslaugų centras 2017 m. gruodžio 27 d. parengtą ir jam perduotą Techninio projekto A laidą priėmė. Todėl teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovų atlikto Techninio projekto rengimo neteisėtumo.

7.       Ieškovai, kaip Techninio projekto A laidos autoriai, neturtinių teisių pažeidimą nurodo tai, kad rengiant Darbo projektą bei jo pagrindu vykdant statybos darbus, ieškovų parengtas Techninis projektas, neturint ieškovų sutikimo, buvo pakeistas (iškraipytas) ta apimtimi, kiek buvo pakeisti Techninio projekto esminiai projektiniai sprendiniai, tuo pabloginant Pastato charakteristikas ir taip pažeidžiant ieškovų reputaciją ir garbę, nes Pastatui natūroje neatitinkant Techniniame projekte nurodytų energijos (su)naudojimo efektyvumo, ilgaamžiškumo ir (arba) kitų kriterijų, būtų sudaromas neigiamas įspūdis apie ieškovus, jog jie netinkamai parengė Techninio projekto sprendinius ir kad jie už tai yra atsakingi.

8.       Atsakovai, tarp jų ir architekto kvalifikaciją turintis A. L.  paaiškino, kad mediniai skydai ir medienos karkasas yra tas pats statybos produktas, tokių pačių techninių charakteristikų, medžiagiškumo ir kitų techninių parametrų: mediniai skydai (skydinė konstrukcija) įprastai surenkama uždarose patalpose ir tarpusavyje montuojami statybvietėje, o medienos karkasas (karkasinė konstrukcija) yra iš karto surenkama statybvietėje, todėl tiek Techninio projekto A laidoje, tiek ir Darbo projekte Pastato konstrukcija yra ir išliko medienos karkasas.

9.       Techninio projekto Architektūros dalies Aiškinamojo rašto skyriuje 3.1.3. Statinio architektūriniai projektiniai sprendiniai, be kita ko yra numatyta, kad grindys montuojamos ant medinių laikančiųjų termoizoliacinių skydų, Pastato išorinės sienos įrengiamos naujos, medinės skydinės konstrukcijos, aptariamas rekonstruojamo Pastato architektūros pakeitimai. Techninio projekto Architektūros dalies Aiškinamojo rašto skyriuje 3.1.5 Pastato techninės charakteristikos, atitvarų tipai, medžiagos, be kita ko, nurodoma: Pastatas numatomas medinės – skydinės konstrukcijos, mediniais skydais, suformuotais cechuose, perdengiami pamatai, ant jų montuojamos sienos, detali skydų konstrukcija pateikiama Darbo projekte.

10.       Techniniame projekte nėra įtvirtinti griežti reikalavimai dėl ceche pagamintų medinių skydinių konstrukcijų naudojimo. Techninio projekto A laidos Konstrukcinės dalies reikalavimų projektavimo užduotyje numatyta, kad pastato karkasui, sienoms ir denginiams naudojamos medinės – skydinės konstrukcijos. Skydų konstrukcija numatyta tokia, kad kuo didesnė dalis darbų būtų atliekama cechuose, gamybinėse patalpose. Todėl spręstina, kad Techniniame projekte nebuvo įtvirtinta sprendinio dėl išskirtinio vien tik cechuose gaminamų medinių skydinių konstrukcijų naudojimo Pastato statyboje. Techniniame projekte nurodoma, kad skydų konstrukcijai numatoma naudoti klijuotos medienos karkasą, iš abiejų pusių uždengtą OSB3 plokštėmis. Normatyvinė šiluminė varža pasiekiama skydus užpildant šilumos izoliacija. Konkreti skydų konstrukcija ir išdėstymas parenkamas Darbo projekte. Ieškovai neginčijo, kad Darbo projekte nebuvo laikomasi medinių skydų gamybos sprendinių, išskyrus tai, kad jie buvo gaminame ne ceche, o statybvietėje.

11.       Techninio projekto Konstrukcijų dalies Aiškinamojo rašto skyriuje Statinio konstrukciniai projektiniai sprendiniai nurodoma, kad pastato konstrukcijoms numatoma naudoti skydinę sistemą, medinius termoizoliacinius skydus, sumontuotus ant dalies esamų, pritaikytų naujoms konstrukcijoms, pamatų ir rūsio. Detalizuojama ruošiant Darbo projektą, įvertinus Rangovo konstruktyvo specifiką. Techninio projekto Statinio konstrukcijų dalyje nurodoma, kad Pastato laikinąjį karkasą sudaro sujungti mediniai grindų, sienų ir lubų skydai. Skydų konstrukcija ir sujungimai ruošiami ir detalizuojami Darbo projekte, įvertinus Rangovo turimus įrengimus, naudojamas konstrukcines sistemas, gamybinius pajėgumus. Todėl daroma išvada, kad pagal Techninį projektą, rangovas galėjo pasirinkti kur ir kaip turi būti gaminamas medienos karkasas, atsižvelgiant į jo turimus pajėgumus. Bylos duomenys patvirtina, kad R. M. įmonė, kuri pagal Subrangos sutartį su UAB „Evikonas“ turėjo parengti Techninį projektą, pati uždarose patalpose gamino medinius skydus, tačiau rangovei dėl R. M. įmonės padarytų esminių sutarties pažeidimų nutraukus su šia įmone Subrangos sutartį, pati rangovė neturėjo gamybinių pajėgumų medinis skydus gaminti ceche, todėl juos gamino statybvietėje.

12.       Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Techninio projekto Bendrosios techninės specifikacijos skyriuje Nurodymai ir reikalavimai projekto ir statybos dokumentų parengimui nustatyta, jog rengiant Darbo projektą negali būti keičiami (ar supaprastinami) tik šie techninėse specifikacijose ir Techninio projekto brėžiniuose išdėstyti esminiai reikalavimai: 1) pagrindiniai architektūros sprendimai: išplanavimas, išorės ir vidaus apdailos sprendiniai; 2) reikalavimai konstrukcijų betonui pagal stiprį – C, pagal vandens nepralaidumą – W ir atsparumą šalčiui – F, 3) konstrukcijų gaisriniai reikalavimai. Anot teismo, svarbu ir tai, kad byloje ieškovai neginčija ir tą patvirtino teismo posėdyje, nurodydami (ieškovas V. S.), jog pastatyto Pastato fasadai, vaizdas, apdaila, spalvinė išraiška visiškai atitinka tai pastato vizualizacijai, kuri jo autorių pateikta Techniniame projekte ir iš jo perkelta į Darbo projektą, nurodant jos autorius.

13.       Ieškovai įrodinėjo, kad Darbo projekte pakeitus Pastato konstrukcinius sprendinius buvo pažeistas Pastato rekonstrukcijos tikslas, nes buvo pakeisti Pastato parametrai: Darbo projektu sumažinta Pastato gyvavimo trukmė ir Pastate nebebus galima pasiekti A+ naudingumo klasės. Šių Pastato techninių parametrų pabloginimą ieškovai sieja su jų garbės ir reputacijos pažeidimu, atsakovams Darbo projektu iškraipius Techninį projektą. Tačiau teismas, išanalizavęs specialistų S. S. ir E. L. išvadas, Statinio gyvavimo trukmės reglamento nuostatas bei Darbo projekto konstrukcijų dalį projektavusios UAB „Statybų lyga“ Patvirtinimą dėl eksploatacijos laikotarpio, kuriame nurodyta, kad Darbo projekto konstrukcijų dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Techninio projekto A laidos rengėjos planuotą teorinę Pastato gyvavimo trukmę – 50 metų, sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad rengiant Darbo projektą buvo sumažinta Pastato gyvavimo trukmė.

14.       Sprendžiant dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad Darbo projekto sprendiniai turėjo įtakos Pastato energinio naudingumo klasei, teismas atsižvelgė į tai, jog Techninio projekto Bendrosios dalies 1.3.5 skyriuje nurodoma, kad Pastatas turi atitikti ne mažesnę kaip A energetinio naudingumo klasę. Pastato energetinio naudingumo vertinimo ataskaitoje Nr. 0102 įtvirtintos dvi alternatyvos: A arba A+ naudingumo klasės. Ataskaitoje numatytas užsakovo pasirinkimas, kurį energijos taupymo priemonių paketą diegti, todėl Visagino savivaldybės administracijai pasirinkus A energinio naudingumo klasę, tiek Techninio projekto A laidoje, tiek ir Darbo projekte nurodyta energinio naudingumo klasė A. Ieškovai nepagrindė ir jų nurodomos aplinkybės, kad Darbo projektas užkirto kelią perspektyvoje ant Pastato įrengti             30 kW galingumo elektros saulės jėgainę. Teismui pateiktuose Statybos rangos darbų viešojo pirkimo dokumentuose buvo aiškiai išdėstyta Visagino savivaldybės administracijos pozicija nerengti elektros saulės jėgainės, o ieškovai nenurodė, kokios priežastys galėtų sutrukdyti Savivaldybei tokią elektrinę įrengti ateityje, jei toks poreikis atsirastų.

15.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog rengiant Darbo projektą buvo pabloginti Pastato techniniai parametrai ir tuo pačiu neįrodė, kad buvo pažeista ieškovų, kaip Techninio projekto autorių, garbė ir reputacija.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

16.       Apeliaciniame skunde ieškovai V. U. ir V. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį visiškai arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų suprojektuota Pastato konstrukcija (grindys, sienos, stogas) iš medinių termoizoliacinių skydų, yra tas pats, kas ir atsakovo UAB „Evikonas“ užsakymu Darbo projekte suprojektuota Pastato medinė karkasinė konstrukcija. Visgi, taip nėra, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovai nurodė, kad nors medinės skydinės konstrukcijos bei medžio karkaso konstrukcijos pagrindas yra mediena, tačiau pradedant nuo projektinių sprendinių idėjos, užbaigiant statybos technologijos prasme, tai yra skirtingi produktai, savo esme skirtingi projektiniai sprendiniai. Akivaizdūs skydinės konstrukcijos bei medienos karkaso konstrukcijos skirtumai, matomi ieškovų į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose.

16.2.                      Karkasiniai pastatai yra statomi iš karkaso – medinio rėmo, kuris yra laikančioji konstrukcija. Skydiniai pastatai yra statomi iš skydų – gaminio, kurie yra lyg „sumuštiniai”, sudaryti iš išorinių ir vidinių sluoksnių, įtraukiant ir patį karkasą. Tiek karkasiniai, tiek skydiniai namai yra statomi iš medienos, skiriasi tik statybos technologija. Skydiniai pastatai yra modernesnė karkasinių statinių versija. Teikdami paaiškinimus, ieškovai, nurodė, kad skydinė konstrukcija yra gaminama iš klijuotos medienos masyvo, tuo metu, medinė karkasinė konstrukcija, gaminama iš elementarių pjautos medienos tašų. Todėl skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovai, savo, kaip kūrinio autorių, teisių pažeidimą sieja ne su tuo, kad rengiant Darbo projektą, buvo nuspęsta Pastato konstrukcijos elementus surinkti statybvietėje, o su tuo, kad Darbo projekte, negavus ieškovų, kaip kūrinio autorių sutikimo, buvo suprojektuota nauja, lyginant su Techniniu projekto, Pastato konstrukcija – medinių termoizoliacinių skydų konstrukcija, buvo pakeista į visai kitą pastato konstrukciją – elementarų medienos karkasą. Vien jau išdėstyti argumentai rodo tai, kad teismas, netinkamai identifikavo dėl ko yra kilęs ginčas ir išnagrinėjo ginčą bei priėmė nepagrįstą sprendimą. 

16.3.                      Teismas analizuodamas ir pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nėra bylos dalykas, neatskleidė bylos esmės bei tinkamai nemotyvavo sprendime padarytų išvadų ir dėl šių proceso teisės normų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Ieškovai pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir tai nulėmė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagrindo.

16.4.                      Teismas sprendė, kad statinio techninis projektas, autorių teisių prasme galėtų būti priskirtas tik dėl jo architektūrinės dalies. Su šia teismo išvada nesutinka. ATGTĮ yra aiškiai reglamentuota, kad architektūros kūriniai, t. y. pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, o taip pat ir apskritai pastatai bei kiti statiniai, yra autorių teisių objektai. Aptariamas teisinis reguliavimas neišskiria jokios konkrečios statinio projekto ar statinio dalies, be kita ko, architektūros dalies, nurodant, jog tik ši projekto ar statinio dalis yra autorių teisių objektas.

16.5.                      Visagino socialinių paslaugų centras, statinio projektavimo techninėje užduotyje nurodė, kad Pastato rekonstrukcijos tikslas, be kita ko, buvo gauti ekonomišką, energetiškai efektyvų ir mažai energijos naudojantį bei ilgaamžį pastatą ir kad pastato konstrukcija siejama su gerai apgalvotu sprendimu Pastato energijos vartojimo efektyvumui pagerinti. Todėl, ieškovams, rengiant Techninį projektą, ypatingas dėmesys, buvo skiriamas konstrukciniams sprendimams, Pastato energijos vartojimo efektyvumo pagerinimui, o taip pat ir paties Pastato ilgaamžiškumui. Būtent atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir buvo parengti Techninio projekto sprendiniai, numatant, kad Pastato karkasas bus statomas iš medinių skydinių konstrukcijų, kas kartu su kitais projektiniais sprendiniais, būtų leidę pasiekti Pastato A+ energetinio naudingumo klasę ir būtų užtikrinusi ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimties) metų Statinio gyvavimo trukmę. Ieškovas, V. S., pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad pakeitus kurią nors vieną Techninio projekto konstrukcinių sprendinių dalį, yra prarandama Techninio projekto idėja kaip tokia, su kuo ir siejamas ieškovų turimų autorių asmeninių neturtinių teisių pažeidimas. Šiuo atveju, rengiant Darbo projektą, Techninio projekto architektūrinėje ir konstrukcijų dalyse nurodytas Pastato konstrukcinis sprendinys – mediniai termoizoliaciniai skydai, turėjo būti detalizuotas, bet ne keičiamas kitu sprendiniu – medienos karkasu, rengiant Darbo projektą.

16.6.                      Teismas sprendė, kad rengiant Darbo projektą, Techninio projekto sprendiniai buvo tikslinami bei detalizuojami tokiu būdu, kuris nesudaro pagrindo pripažinti, Techninio projekto kaip kūrinio iškraipymo. Ieškovai su tokia teismo išvada nesutinka. Pirma, teismas turėjo vertinti ar buvo pakeisti Techninio projekto architektūrinės dalies sprendiniai, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, pasisakė, jog nebuvo pakeistas Techninis projektas apskritai, o ne jo architektūrinė dalis. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados suponuoja, jog skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Antra, didelę teismo sprendimo dalį, jog Techninio projekto sprendiniai nebuvo pakeisti, lėmė atsakovų į byla pateikta eksperto E. L. 2022 m. rugsėjo 7 d. ekspertine išvada Nr. 2022/08/07-1. Ieškovai pažymėjo, kad, bylos nagrinėjimo teisme metu, kėlė klausimą dėl E. L. turimos kvalifikacijos ir atkreipė teismo dėmesį į tai, jog duomenys apie jo turimą kvalifikaciją į bylą nėra pateikti. Ieškovai mano, kad E. L. neturėjo teisės duoti kokių nors ekspertinių išvadų dėl Techninio projekto architektūrinės dalies. Pasisakydamas klausimais, kurie neatitinka jo turimų specialių žinių srities, E. L., peržengė savo kompetencijos ribas.

16.7.                      Kitas bylos įrodymas, kuriuo remdamasis teismas, padarė išvadą, kad rengiant Darbo projektą Techninis projektas arba bent jau jo architektūrinė dalis (dėl skundžiamo sprendimo prieštaringumo nėra aišku ką turėjo omenyje teismas), yra architekto E. Ž. 2022 m. rugsėjo 6 d. išvada. Pasisakant dėl E. Ž. pateiktos išvados ir jos pagrindu teismo padarytos išvados, kad Darbo projekto rengimo metu nebuvo pakeistas Techninis projektas, pažymėjo tai, jog, kaip minėta, Techninis projektas, kaip kūrinys, autorių teisių objektui, priskirtinas ne dėl kurios nors atskiros jo dalies, o dėl visos jo sprendinių visumos, sudarančios vieną originalų kūrinį bei atspindinčios pačią kūrinio idėja, kuri negali būti keičiama. Ieškovų teigimu, teismas turėjo pareigą vertinti ar Darbo projekto rengimo metu atliktais pakeitimais, kuomet Techniniame projekte suprojektuota medinė termoizoliacinių skydų konstrukcija, buvo pakeista elementaria medienos karkaso konstrukcija, kaip galima suprasti sąmoningai nekeičiant išorinio statinio vaizdo, nebuvo paneigta (iškraipyta) esminė Techninio projekto idėja, tuo pažeidžiant ieškovų turimas autorių asmenines neturtines teises. Visgi, kaip matyti, teismas, pirmiau nurodytos pareigos nesilakė, apsiribodamas tik išoriniu (vizualiniu) Techniniame projekte ir Darbo projekte esančių sprendinių palyginimu.

16.8.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo projekto rengimo metu, detalizuojant techninio projekto sprendinius, jie yra „daugiau ar mažiau keičiami“, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias pastatų projektų, kurie pripažįstami autorių teisių objektais, rengimą, kas atitinkamai lėmė netinkamą bylos išsprendimą bei neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirma, žodžiai „pakeisti“ ir „detalizuoti“, nėra sinonimai ir turi visiškai skirtingas reikšmes. Antra, kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, Techninio projekto sprendinių detalizavimas Darbo projekte, reiškia išsamesnį, detalesnį jų aprašymą, tačiau sprendinių detalizavimas, neapima sprendinių tikslinimo aspekto.

16.9.                      Teismas byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog Darbo projekto Architektūrinėje bei Konstrukcijų dalyje buvo suprojektuota kita (nauja), teismo vertinimu, patikslinta, Pastato konstrukcija, sudaryta iš medžio karkaso, nusprendęs, jog Techninio projekto A laidos projektiniai sprendiniai pakeisti nebuvo, tuo pačiu konstatuodamas ir ieškovų teisių pažeidimo nebuvimą, padarė klaidingą teisinę išvadą, kadangi bet koks projektinių sprendinių tikslinimas / keitimas, gali būti atliekamas tik projektą parengusių asmenų, šiuo atveju ieškovų. Kitaip tariat, tik asmuo parengęs projektą, galį jį keisti ar kaip nurodė teismas „tikslinti“, kitiems asmenims tokia teisė nėra suteikta. Techninio projekto A laidos Bendrųjų specifikacijų dalyje, yra nurodyta, jog atliekant statybos darbus montuojami grindų, sienų skydai, stogo skydai, iš anksto pagaminti cechuose. Tuo metu, Darbo projekte yra suprojektuota Pastato konstrukcija, sudaryta iš medžio karkaso. Darbo projekto sprendiniai, neatitinkantys Techninio projekto techninių specifikacijų, suponuoja aiškią išvadą dėl Techninio projekto (pa)keitimo. Tokiu būdu, yra akivaizdu, jog pripažinus, kad Techninio projekto A laidos sprendiniai, kaip nurodė teismas, buvo tikslinami, o faktiškai keičiami, neturint ieškovų, kaip autorių, sutikimo, buvo pažeistas jų turimos autorių asmeninės neturtinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

16.10.                      Teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančiu ir ieškovų pateiktu specialisto S. S. Ekspertizės aktu Nr.22-01/01, nes, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, byloje yra keliamas ginčas ne dėl statybą reglamentuojančių aktų, bet dėl autorių neturtinių teisių pažeidimo. Nepaisant to, kad aptariama išvada padaryta remiantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, įrodžius teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimo sąlygų egzistavimą, aptariama išvadą yra pagrindas pripažinti ieškovų teisių pažeidimą. Paminėtame Ekspertizės akte, S. S., nepasisakė dėl Techninio projekto Architektūrinės dalies sprendinių (ne)pakeitimo, nes tai nėra jo darbo sritis, ir jis šiuo klausimu neturi kompetencijos pasisakyti.

16.11.                      Skundžiamame sprendime teigiama, kad Techniniame projekte nėra įtvirtinti griežti reikalavimai dėl ceche pagamintų medinių skydinių konstrukcijų naudojimo ir kad ieškovai neginčijo, jog Darbo projekte nebuvo laikomasi medinių skydų gamybos sprendinių, išskyrus tai, kad jie buvo gaminame ne ceche, o statybvietėje. Šie argumentai nėra pagrįsti. Pirma, priešingai nei nurodė teismas, tiek Techninio projekto Bendrųjų specifikacijų dalyje, kurių yra privaloma laikytis, tiek Architektūros, tiek ir Konstrukcijų dalyse, yra aiškia nurodyta, jog atliekant statybos darbus, Pastato konstrukcijai pastatyti, turi būti montuojami (sujungiami tarpusavyje) grindų, sienų skydai, stogo skydai, iš anksto pagaminti cechuose. Antra, iš tiesų, ieškovai, neginčijo, jog Darbo projekte nebuvo laikomasi medinių skydų gamybos sprendinių, tačiau to ir nebuvo galima ginčyti, nes rengiant Darbo projektą, medinė skydinė konstrukcija net nebuvo naudojama, nepriklausomai nuo jos gamybos (surinkimo) vietos (ceche ar statybos aikštelėje), todėl akivaizdu, jog ieškovai, negalėjo ginčyti to ko atsakovai nedarė. Ieškovai įrodinėjo bei įrodė, kad rengiant Darbo projektą buvo pakeisti Techninio projekto sprendiniai. Trečia, byloje yra aiškiai nustatyta, jog rengiant Darbo projektą, Pastato konstruktyvas, buvo suprojektuotas iš medinio karkaso ir kad jokie Techniniame projekte nurodyti mediniai termoizoliaciniai skydai, nebuvo nei gaminami nei naudojami statybos procese, todėl niekaip nepaaiškinama pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Evikonas“ neturėdamas gamybinių pajėgumų medinius skydus gaminti ceche, juos gamino statybvietėje.

16.12.                      Statinio gyvavimo reglamento 3 punkto nuostatos, taikomos ne tik teritorijų planavimo atvejais (3 punkto pirmas sakinys), tačiau ir visais kitais atvejais, kuomet statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė                 (3 punkto trečias sakinys). Be to, Statinio gyvavimo reglamento 6 punkte, įvardijama, kad statinys iš pasirinktų statybos produktų turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, esant normalioms naudojimo sąlygoms, statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus per visą reglamento priede nustatytą šio statinio gyvavimo trukmę. Šiuo konkrečiu atveju, S. S. parengtoje Ekspertinėje išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog gyvenamosios paskirties pastatams (šiuo atveju nėra ginčo, jog Pastatas yra gyvenamosios paskirties) iš medinių skydų gyvavimo trukmė yra 50 metų, o medinių su karkasu – 40 metų. Todėl nepriklausomai nuo to ar Statinio gyvavimo reglamento nuostatos šiuo atveju taikytinos privalomai ar pasirinktinai, ieškovų parengto Techninio projekto sprendiniai – atsižvelgiant į pasirinktą statybos produktą – inovatyvius medinius termoizoliacinius skydus, būtų užtikrinęs Pastato gyvavimo trukmę bei esminių statinio reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ne mažesnį kaip 50 metų laikotarpį. Skundžiamame sprendime teigiama, ieškovai Techniniame projekte nenurodė kokiu Statinio gyvavimo reglamento punktu remiantis pasirinko 50 metų projektuojamo Pastato gyvavimo trukmę. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nėra pareigos techniniame projekte nurodyti projektuojamo pastato ilgaamžiškumo rodiklį, tai yra apsprendžiama pasirinkus atitinkamus statybos produktus, pagal kurių rūšį / tipą, vadovaujantis Statinio gyvavimo reglamento, nustatomas konkretus pastato gyvavimo amžius, kas šiuo atveju, yra 50 metų, nes Techniniame projekte, kaip statybos produktas, buvo parinkti mediniai skydai.

16.13.                      Atsakydami į skundžiamo sprendimo išvadas dėl Pastato gyvavimo trukmės nesumažinimo, kurios padarytos Darbo projekto konstrukcijų dalį projektavusios UAB „Statybų lyga“ pateiktą patvirtinimą, jog Darbo projekto rengimo metu Pastato gyvavimo trukmė nebuvo sumažinta, ieškovai nurodė tai, kad šiame patvirtinime, nepateikiant konkrečių faktinių skaičiavimų, taip pat yra remiamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, kur pateikiamas tik siūlomas skaičiuotinas 50 m. eksploatacijos laikotarpis ir tik bendruoju atveju pastatų konstrukcijoms, o ne paskaičiuotas, faktinis konkrečiai konstrukcijos rūšiai, kaip tai numato Statybos reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“. Kitaip tariant, ir šiuo atveju, įrodinėjant, kad nebuvo sutrumpinta Pastato gyvavimo trukmė, yra remiamasi tik objektyviai nepagrįstais teoriniais samprotavimais.

16.14.                      Pasisakydami dėl teismo argumentų dėl saulės elektrinių įrengimo ieškovai nurodė, kad Savivaldybė, kaip statytojas, pateikė poziciją, jog saulės jėgainės įrengimo sprendinys neprivalomas, tai nekeičia situacijos, jog Techniniame projekte, toks sprendinys buvo suprojektuotas, tačiau rengiant Darbo projektą, jo nebeliko. Kitaip tariant, šioje dalyje Techninio projekto sprendiniai irgi buvo pakeisti. Ateityje norit įrengti saulės jėgainę ant Pastato, bus reikalingas papildomų darbų atlikimas, kas savo ruožtu sąlygos ir papildomų lėšų poreikį. Dar daugiau, šiuo metu Savivaldybės Inspekcijai pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog Pastatas rekonstruotas pagal Techninio projekto sprendinius, kas suponuoja išvadą, jog statybos darbų atlikimo metu, buvo atlikti darbai numatant įrengti saulės elektrinę, tačiau faktinė situacija yra tokia, jog tokie darbai atlikti nebuvo ir kaip minėta, norint įrengti saulės jėgainę ateityje, tai pareikalaus papildomų laiko, lėšų bei darbų sąnaudų. Tokiu būdu, yra pagrindas išvadai, jog šiuo metu faktiškai egzistuojantis Pastatas, neatitinka projektinių Techninio projekto sprendinių.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Evikonas“, A. L. ir UAB „AIF LT“ prašo ieškovų skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Ieškovai patys neįvykdė pareigos parengti darbo projektą. Todėl rangovė nutraukė projektavimo sutartį ir patikėjo Darbo projekto rengimą projektuotojui (architektui). Nei rangovė, nei Savivaldybė neturėjo jokių sutartinių santykių su ieškovais nei Techninio projekto, nei Techninio projekto A laidos, nei Darbo projekto rengimo metu, kuomet rangovė Darbo projekto rengimą užsakė iš R. M. įmonės. Remiantis bylos medžiaga, Techninio projekto ir Techninio projekto A laidos rengėjas buvo R. M. įmonė. Kadangi R. M. įmonės vėlavimas pateikti Darbo projektą galėjo nulemti didelius nuostolius rangovei (delspinigius dėl vėluojamų atlikti darbų), ji vienašališkai ne teismo tvarka nutraukė Subrangos sutartį su R. M. įmone ir teismine tvarka pareikalavo grąžinti R. M. įmonei sumokėtą avansą. Nors R. M. įmonė tvirtino, kad ji tinkamai parengė darbo projektą, tačiau bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas visiškai tenkino rangovės ieškinį, o R. M. įmonei pateikus apeliacinį skundą – apeliacinės instancijos teismas netenkino šio skundo.

17.2.                      Rangovė kreipėsi į ieškovus prašydama bendradarbiauti ir parengti Darbo projektą. Ieškovai atsisakė, bet draudimo rengti Darbo projektą – neišreiškė. Todėl atsakovų vertinimu, rangovė sudarė visas sąlygas ieškovams įgyvendinti jų rengtą Techninio projekto A laidą ir realizuoti visas jų kūrybines architektūrines idėjas (jeigu tokių būtų) pagal Techninio projekto A laidos sprendinius rengiant Darbo projektą. Priešingai, veikdami kartu su trečiuoju asmeniu R. M. įmone ieškovai nuo 2019 m. pradžios visomis priemonėmis Visagino savivaldybės administracijai ir rangovei trukdė įgyvendinti Pastato statybos darbus.

17.3.                      Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad kūriniu pagal ATGTĮ šiuo atveju gali būti pripažinta Techninio projekto A laidos architektūros dalis (architektūriniai sprendiniai), o ne konstrukcijų dalis, kaip bando įtikinti ieškovai. Ieškovų reikalavimas dėl pakeistų Techninio projekto A laidos sprendinių yra grindžiamas ne architektūrinės, o konstrukcinės dalies pakeitimu (tikslinimu, detalizavimu). Ieškovai per daug plečiamai aiškina Statybos įstatymo nuostatas ir teigia, kad ATGTĮ neišskiria tik architektūrinės dalies, kaip saugotinos statinio projekto dalies. Ieškovų teigimu, visas statinio projektas yra autorių teisių saugotinas objektas pagal ATGTĮ, nes pagal Statybos įstatymo                    2 straipsnio 49 dalį statinio architektūra yra ir visų statinio elementų tarpusavio santykis, o konstrukcijos yra (to paties straipsnio 23 d.) konstrukcinis statinio elementas. Ieškovai nepaaiškina, kaip pasireiškia medinių skydų, kaip idėjos, kūrybos požymis ir originalumas, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Tokių požymių nebuvo nustatyta ir Techninio projekto A laidos sprendiniuose. Juose konstrukcija buvo apibrėžiama tiesiog kaip medinė skydinė, kuri yra gaminama cechuose. Tačiau sprendiniuose jokių nuorodų į tariamas inovacijas, išskirtinius kūrybinius veiklos rezultatus ar pan. nebuvo.

17.4.                      Teismas teisingai įvertino, kad rengdami Darbo projektą atsakovai tikslino ir detalizavo Techninio projekto A laidos konstrukcijų dalies sprendinius taip, kaip tą daryti leido Techninio projekto A laidos sprendiniai (tame tarpe ir techninės specifikacijos), tai yra, nepažeidžiant Techninio projekto A laidos autorių teisių ir (ar) interesų. Apeliaciniame skunde ieškovai teismo išvadų nepaneigia, tiesiog nurodo, kad su jomis nesutinka. Šiuo konkrečiu atveju Techninio projekto A laidos sprendiniai leido pasirinkti medinių konstrukcijų tipą Darbo projekto rengimo metu. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė įsigijo Darbo projekto rengimo paslaugas ir statybos darbus viešojo pirkimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Todėl ieškovų teiginiai, kad statant Pastatą turėjo būti naudojami kažkokie konkretūs mediniai skydai, yra nesuderinami ir su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu.

17.5.                      Apeliaciniame skunde ieškovai ypatingai akcentuoja aplinkybę, kad skiriasi Techninio projekto A laidos ir Darbo projekte vartojamos sąvokos: Techniniame projekte vartojama sąvoka „mediniai skydai“ („skydinės konstrukcijos“, apeliaciniame skunde vartojama termoizoliacinių skydų sąvoką) ir „medinės konstrukcijos“. Tačiau ieškovai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno paaiškinimo, nei vieno įrodymo, kuo ir kodėl skiriasi medinės skydinės konstrukcijos ir medinės karkasinės konstrukcijos (be to, kad surenkamos skirtingose vietose), ir kodėl ieškovų nurodomos medinės skydinės konstrukcijos turi būti ypatingos konstrukcijos ir autorių teisių saugomas objektas (tai yra, kodėl jos yra originalios ir architektų kūrybinės veiklos rezultatas).

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų pasitelktų specialistų išvadas, o apeliaciniame skunde ieškovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų.

17.7.                      Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovų autorystės ir paslaugų teikimo neteisėtumo, tačiau ieškovai nėra Techninio projekto A laidos konstrukcijų dalies rengėjai. Todėl atsakovai net teoriškai negalėjo pažeisti ieškovų teisių ir interesų, kadangi ieškovai nebuvo projekto techninės dalies rengėjai.

17.8.                      Darbo projektu nebuvo ir negalėjo būti bloginami ieškovų nurodyti ir akcentuojami Pastato parametrai, o apeliaciniame skunde ieškovai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. T. y. atsakovų teigimu, Darbo projekto sprendiniais nebuvo sumažinta Pastato gyvavimo trukmė ir Darbo projekto sprendiniai neturėjo jokio įtakos Pastato energinio naudingumo klasei. Ieškovai neteisingai (nepagrįstai) prilygina Pastatą vieno ir dviejų butų gyvenamajam namui ir todėl nurodo, kad tokie mediniai skydų namai turi tarnauti 50 metų. Tokios ieškovų išvados yra teisiškai nepagrįstos. Ieškovai be pagrindo kvalifikuoja pastatytą Pastatą kaip tarnausiantį būtent pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nurodytus terminus. Statinio gyvavimo trukmės reglamentas apibrėžia ne realią ir faktinę, o tik teorinę statinio gyvavimo trukmę ir nėra privalomas visais atvejais. Todėl ieškovų išvados, kad medinių karkaso konstrukcijų Pastatas tarnaus trumpiau nei medinių skydų konstrukcijų Pastatas yra daugiau teorinio pobūdžio ir niekaip nėra susijęs su realia ir faktine Pastato tarnavimo trukme.

17.9.                      Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė, ką atsakovai padarė ne taip, kad Pastate nebūtų galima pasiekti A+ energinio naudingumo klasės. Apskritai nėra aišku ir suprantama, kodėl atsakovai yra kaltinami autorių teisių pažeidimais ir tai yra bandoma susieti su Pastato energinio naudingumo klase.

17.10.                      Teismas teisingai sprendė, kad Darbo projekto sprendiniai nesudarė pagrindo pripažinti Techninio projekto A laidos, kaip kūrinio, iškraipymo ir byloje nebuvo įrodyta, kad dėl atsakovų veiksmų buvo pažeista ieškovų kaip Techninio projekto A laidos autorių garbė ir reputacija.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Visagino savivaldybės administracija prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovai ne tik nebendradarbiavo su rangove bei užsakovu, tačiau ir tyčiniais veiksmais sabotavo Projekto vykdymą, nesugebėjo tinkamai parengti Darbo projekto (Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-152-837/2020 pripažino, kad R. M. individualios įmonės parengtas Darbo projektas buvo su trūkumais ir netinkamas naudoti. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-752-425/2020, R. M. įmonės apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo spendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „Evikonas“ pagrįstai nutraukė Subrangos sutartį su R. M. individualia įmone). Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9.2 p. aiškiai nustato, kad kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu.

18.2.                      Visagino savivaldybės administracijai šiame projekte buvo svarbu, kad darbai būtų atliekami tinkamai, kokybiškai ir savalaikiai, į rangovės UAB „Evikonas“ ir subrangovės R. M. individualios įmonės tarpusavio santykius Visagino savivaldybės administracija nesikišo ir apie iškilusius nesutarimus / ginčus informacijos neturėjo. R. M. individuali įmonė vykdydama sutartinius įsipareigojimus turėjusi atlikti projekto vykdymo priežiūrą pagal paslaugų pirkimo sutartį Nr. 24, nei BĮ Visagino socialinių paslaugų centro, kaip Techninio projekto Užsakovo, nei Visagino savivaldybės administracijos, kaip projekto vykdytojo, statybų rangos darbų metu neinformavo apie rangovės galimai pakeistus projektinius sprendinius, ar kokius kitus pažeidimus rangos darbų vykdymo eigoje.

18.3.                      Nepagrįsti ieškovų skundo motyvai dėl Pastato energetinio naudingumo klasės ir su tuo susijusių aplinkybių, bei tai, kad Darbo projektas užkirto kelią perspektyvoje ant Pastato įrengti 30 kW galingumo elektros saulės jėgainę, nes Pastato energetinio naudingumo klases Visagino savivaldybės administracijos parengtoje Techninėje specifikacijoje buvo numatyta nuo A iki A+, o dėl elektros saulės jėgainės Visagino savivaldybės administracijos pozicija buvo nurodyta rangos darbų pirkimo metu.

18.4.                      Statinio statybos projekto vykdymo priežiūrą, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 15 d. „Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkimo paslaugų“ sutarties Nr. 24 tarp R. M. įmonės ir Visagino socialinių paslaugų centro turėjo atlikti R. M. įmonė, t. y.: Techninio projekto Nr. 216.12-01-RTR (A laida) projektuotojas, rengėjas bei autoriaus teisių savininkas. Akivaizdu, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus ir atliekant Pastato statybos projekto vykdymo priežiūrą, R. M. įmonė buvo susipažinusi su UAB „Evikonas“ Darbo projektu, tačiau tuo metu projekto rengėju ir autorių teisių savininku save pristatanti R. M. įmonė neįžvelgė savo, kaip Techninio projekto Nr. 216.12-01-RTR (A laida) rengėjo ir autoriaus teisių savininko, autorių teisių pažeidimo, tokius pažeidimus pradėjo įžvelgti tik po sutarties su jais nutraukimo ir jiems nepalankių teismų sprendimų.

18.5.                      Patys ieškovai proceso metu pripažino, kad nors gavo apmokėjimą, tačiau nevykdė projekto vykdymo priežiūros, o tai reiškia, kad patys savo valia nekontroliavo Techninio projekto A laidos vykdymo pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 9.1.6 p. įtvirtinta Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareiga privalomai sustabdyti statinio statybą, įrašant šį reikalavimą į Statybos darbų žurnalą (Reglamento IV skyrius), ir raštu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kai nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius esminius statinio reikalavimus arba esminius statinio architektūros reikalavimus, pakeitė statinio projekte nurodytus statinio matmenis.

18.6.                      Visagino savivaldybės administracija nesutinka su ieškovų skundo argumentais, o V. U. ir V. S. elgiasi nesąžiningai ir galimai siekia neteisėtai praturtėti reikalaudami iš Visagino savivaldybės administracijos sumokėti 40 000 Eur kompensaciją dėl autorių teisių pažeidimų, o taip pat atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, nors patys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio            2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

21.       Byloje nustatyta, kad R. M. įmonė, laimėjusi Visagino socialinių paslaugų centro vykdytą viešąjį pirkimą „Dėl „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų Visagine įkūrimui“ rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo“, kaip projektuotoja su Visagino socialinių paslaugų centru 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė „Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. 24“, pagal kurią parengė ir užsakovui perdavė rekonstrukcijos techninį projektą Nr.2016.12-01-RTP, o užsakovas apmokėjo už projekto parengimą ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Vėliau, atsižvelgiant į gautą finansavimą bei galimybės įgyvendinti visą techninį projektą nebuvimo, ir dėl to iškilus poreikiui atlikti techninio projekto korektūrą, Visagino socialinių paslaugų centras organizavo viešąjį pirkimą „Dėl „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų Visagine įkūrimui“ rekonstrukcijos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektūros paslaugų pirkimo“, kuriame dalyvavo R. M. įmonė, ir su R. M. įmone Visagino socialinių paslaugų centras sudarė 2017 m. spalio 20 d. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektūros paslaugų pirkimo Nr. VPS-19 sutartį.

22.       R. M. įmonė 2017 m. lapkričio 6 d. su V. S. projektavimo įmone ir V. U. įmone sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). R. M.  įmonė 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu „Dėl projekto vadovo ir projekto dalių vadovų paskyrimo Techninio projekto A laidos parengimui“ paskyrė: Projekto vadovu, Projekto bendrosios, sklypo sutvarkymo, architektūros dalies vadovu, Darbų organizavimo dalies rengėju – V. U., atestato Nr. (duomenys neskelbtini); Projekto konstrukcijų dalies vadovu ir Gaisrinės saugos dalies rengėju – R. P., atestato Nr. (duomenys neskelbtini); architektu – V. S., Pažyma (duomenys neskelbtini), diplomas Nr. (duomenys neskelbtini); Projekto vandentiekio ir nuotekų dalies vadovu – R. Z., atestato Nr. (duomenys neskelbtini); Projekto elektrotechnikos dalies, Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies, gaisrinės signalizacijos dalies vadovu – M. T.; Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies rengėju V. M., atestato Nr. (duomenys neskelbtini).

23.       R. M. įmonė 2017 m. gruodžio 27 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 perdavė Visagino socialinių paslaugų centrui Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninio projekto korektūrą, tai yra techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversija ir pritaikymas Savarankiško gyvenimo namų (duomenys neskelbtini) įkūrimui“ A laidą. Visagino savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 14 d. išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Visagino savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su projektu, finansuojamu Europos Sąjungos fondų lėšomis: „Savarankiško gyvenimo namų (duomenys neskelbtini) įkūrimui rekonstravimo darbai“, kurio objektą, be kita ko, apima: darbo projekto parengimas, rangos darbų pagal Techninio projekto A laidą atlikimas. Su konkursą laimėjusia UAB „Evikonas“ (rangove) Savivaldybė (užsakovė) sudarė 2018 m. gruodžio 31 d. Statybos rangos sutartį Nr. 5-495, pagal kurią, be kita ko, Rangovė privalo parengti darbo projektą, vadovaudamasi Techniniame projekte numatytais sprendiniais, ir atlikti bei perduoti užsakovei Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo Savarankiško gyvenimo namų Visagine įkūrimui rangos darbus.

25.       Rangovė 2019 m. sausio 29 d. su R. M. įmone sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2.9-(7BD)-5, pagal kurią R. M. įmonė įsipareigojo, vadovaudamasi Techniniu projektu, parengti Pastato statybos darbo projektą, kurio kaina 20 000 Eur su PVM ir bei savo rizika, savo medžiagomis ir mechanizmais atlikti dalį Pastato statybos subrangos darbų, tai yra pagaminti ir sumontuoti Pastato korpusų skydus, darbų vertė – 300 000 Eur su PVM.

26.       UAB „Evikonas“ 2019 m. gegužės 24 d. įspėjo R. M. įmonę apie Subrangos sutarties nutraukimą esant esminiam sąlygų pažeidimui ir Subrangos sutartį nutraukė, nes R. M. įmonė tinkamai ir nustatytu terminu neparengė Darbo projekto.

27.       UAB „Evikonas“ 2019 m. birželio 10 d. raštu, adresuotu R. M. įmonei ir V. U. patvirtino, kad dėl esminio pažeidimo nutrauktos Subrangos sutarties galiojimas baigiasi 2019 m. birželio 24 d.

28.       Įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-152-837/2020 pagal UAB „Evikonas“ ieškinį atsakovei R. M. įmonei dėl vienašalio R. M. įmonės projektavimo darbų rezultato priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, avanso ir nuostolių priteisimo (sprendimas buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-752-425/2020) buvo nustatyta, kad R. M. įmonė nepateikė tinkamo darbo projekto per sutartyje nustatytą terminą, t. y. pateikė ne visos apimties Darbo projektą, kuris neatitinka nei Subrangos sutarties, nei Techninio projekto reikalavimų.

29.       R. M. įmonė 2019 m. birželio 3 d. rangovei UAB „Evikonas“ ir 2019 m. birželio 17 d. raštu Savivaldybei pranešė, kad draudžia naudoti R. M. įmonės jų rengtą darbo projektą ir jį leistų naudoti tik Subrangos sutarties (dėl kurios nutraukimo UAB „Evikonas“ jau buvo pranešęs ir kuria taip pat buvo numatyta atlikti dalį Pastato statybos subrangos darbų, tai yra pagaminti ir sumontuoti Pastato korpusų skydus) vykdymo kontekste. Rangovė 2019 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Techninio projekto A laidos vadovą V. U., prašydama bendradarbiauti rengiant naują darbo projektą, tačiau V. U. atsisakė bendradarbiauti.

30.       2019 m. liepos 17 d. raštu Savivaldybė patvirtino, kad nedarys Techninio projekto pakeitimų be R. M. įmonės žinios ir paaiškino, kad pagal teisės aktus rangovė turi teisę pasirinkti kitą darbo projekto rengėją. R. M. įmonė į šį raštą neatsakė. 2019 m. liepos 18 d. Rangovė elektroniniu laišku pateikė prašymą Techninio projekto rengėjui architektui V. S.  prašydama bendradarbiauti rengiant naują darbo projektą, o 2019 m. liepos 25 d. raštu šį prašymą pakartojo, tačiau atsakymo negavo. 2019 m. rugsėjo 25 d. rangovė abiem ieškovams pateikė prašymą bendradarbiauti, nurodė, kad be darbo projekto negali tęsti darbų ir dėl to gali kilti grėsmė viso projekto finansavimui, tačiau atsakymo negavo. 2019 m. gruodžio 12 d. Rangovė dar kartą kreipėsi į V. U., prašydama bendradarbiauti užbaigiant pradėto darbo projekto Architektūros dalį arba suderinti kito kvalifikuoto architekto parengtą darbo projekto Architektūros dalį, taip pat prašė motyvuotai atsakyti į prašymą, nurodydama, kad priešingu atveju bus laikoma, jog yra gautas sutikimas rengti darbo projektą. Į šį prašymą V. U. atsakė 2019 m. gruodžio 17 d. raštu be jokių motyvų nurodydamas, kad pasiūlymas atmetamas.

31.       Atsakovams V. S. ir V. U. nesutikus bendradarbiauti ir rengti darbo projektą, UAB „Evikonas“ užsakė Darbo projekto Architektūros ir Sklypo sutvarkymo dalies parengimą iš UAB „AIF LT“, kuri projektavimo darbus pavedė atlikti pavedė architektui A. L. Architektas A. L. buvo paskirtas Darbo projekto Architektūrinės dalies ir Sklypo sutvarkymo dalies vadovu ir parengė šias Darbo projekto dalis. Kitas Darbo projekto dalis parengė: konstrukcijų dalį – UAB „Statybų lyga“; vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalį – UAB „Evikonas“, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį – UAB „Komfortas Baltija“, elektrotechnikos dalį, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalį ir gaisro signalizacijos dalį – UAB „Evikonas“. Darbo projekto vadovu buvo paskirtas K. P.

32.       Rengiant Darbo projektą Defektiniu aktu Nr. 1, kuris Savivaldybės, rangovės ir techninės priežiūros vadovo buvo pasirašytas 2020 m. vasario 10 d. – 2022 m. vasario 17 d., buvo nustatytos Techninio projekto A laidos, trūkumai. Defektinis aktas 2020 m. kovo 23 d. buvo pateiktas Techninio projekto A laidos projektuotojai R. M. įmonei, atsižvelgiant į Defektiniame akte nustatytas klaidas ir trūkumus, prašant pateikti Techninio projekto koregavimo pasiūlymus. R. M. įmonė kuri 2020 m. kovo 23 d. raštu atsisakė spręsti klaidų ištaisymo klausimą, teigdama, kad nėra pateikta techninė užduotis projekto keitimui.

33.       Visagino savivaldybės administracija 2020 m. liepos 13 d. parengė Pažymą apie statinio atitiktį, kuria patvirtino, kad 2020 m. liepos 3 d., prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybos užbaigimo aktą nurodytas statinys yra pastatytas pagal Statybos užbaigimo komisijai pateikto projekto „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų (duomenys neskelbtini) Įkūrimui“ rekonstravimo techninio projekto A laidą. Savivaldybė 2020 m. liepos 21 d. parengė Pažymą apie statinio projekto sprendinius Nr. 4-98, kuria patvirtino, kad Techninio projekto A laidos sprendiniai, rekonstruojant Pastatą, nebuvo pakeisti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statybos užbaigimo aktu, kurio registracijos data 2020 m. rugpjūčio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad statinio, kurio paskirtis – Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) (Gyvenamosios paskirties pastatai), pavadinimas – gyvenamasis pastatas, savarankiško gyvenimo namai, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), statyba yra užbaigta. Šio akto dalyje „Duomenys apie statinio projektą“ nurodyti Techninio projekto A laidos duomenys.

34.       Šalių paaiškinimai ir bylos duomenys (Visagino savivaldybės administracijos teismui 2022 m. spalio 5 d. pateikti dokumentai) patvirtina, kad Techninio projekto vykdymo priežiūra atliekant Pastato rekonstrukcijos darbus nebuvo atliekama.

35.       UAB „Evikonas“ 2021 m. liepos 21 d. pateikė skundą dėl architekto V. U. profesinės etikos pažeidimų Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybai, kuri 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2021/11 sprendimu nustatė, kad V. U., būdamas atsakingas už darbo projekto parengimą, kurį pagal Subrangos sutartį su UAB „Evikonas“ turėjo parengti R. M. įmonė, nesavalaikiai ir nepakankamai profesionaliai, kompetentingai, rūpestingai ir stropiai rengė darbo projektą, atsisakydavo toliau bendradarbiauti su UAB „Evikonas“, rengiant darbo projektą arba tokius prašymus ignoravo, nieko nedarė, kad pabaigtų savo darbą, neprisiima atsakomybės už savo veiksmus ir nutarė, kad V. U. pažeidė Europos Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso 3 principo 3.9 taikymo atvejį, 3.11 taikymo atvejį. V. U. atstovas 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvos architektų rūmų sprendimai yra apskųsti, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui V. U. apskundė dalį Lietuvos architektų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S22/12/421, kuriuo atsižvelgdami į Architektų profesinio atestavimo komisijos suformuotą išvadą, Lietuvos architektų rūmai nusprendė netaikyti V. U. nuobaudos (kvalifikacijos atestato sustabdymo), taip pat apskundė Lietuvos architektų rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2023/02.

36.       Ieškovai ir R. M. įmonė 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą dėl architekto A. L. profesinės etikos pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad jis prieš teikdamas architekto paslaugas, susijusias su Darbo projekto rengimu, nesikreipė ir negavo Techninio projekto autorių rašytinio sutikimo tęsti projektavimo darbus kitame etape Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybai. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba, išnagrinėjusi ieškovų skundą 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2021/12, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad patys pareiškėjai atsisakė dalyvauti tolimesniame projekto rengime, tinkamai nereagavo į rangovės prašymus toliau bendradarbiauti, bei nustatė, jog architektas A. L. į pareiškėjų autorių teises nepretendavo ir jų nesisavino, tačiau nesilaikė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso reikalavimo gauti autoriaus sutikimą, tai yra pažeidė prieš tai nurodyto kodekso 4 principo 4.6 taikymo atvejį.

37.       2021 m. spalio 26 d. ieškovai kartu su R. M. įmone pareiškė pretenziją Visagino savivaldybei ir UAB „Evikonas“ dėl 60 000 Eur kompensacijos už autorių neturtinių teisių pažeidimą ir 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

38.       Pirmiausia, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog statinio techninis projektas, autorių teisių prasme galėtų būti saugomas tik dėl jo architektūrinės dalies. Ieškovai savo reikalavimus grindžia ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu.

39.       ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, be kitų, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal ATGTĮ 14 straipsnio                  1 dalies 3 punkto teisės normos turinį, teisės į kūrinio neliečiamybę esmė yra galimybė autoriui prieštarauti kūrinio pakeitimams ir saugoti kūrinio vientisumą; teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui konstatuoti turi būti nustatomos dvi aplinkybės; pirma, kūrinys ar jo pavadinimas yra kaip nors iškraipomas ar kitaip pakeičiamas arba kitaip kėsinamasi į kūrinį; antra, dėl tokių veiksmų pažeidžiama autoriaus garbė ar reputacija; be to, jeigu nebuvo konstatuotos ex lege (pagal teisę; pagal įstatymą) nustatytos sąlygos, reikšmingos spręsti dėl neturtinės teisės pažeidimo, negali būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos padarymo bei šią žalą priteisti; autoriaus neturtinės teisės negali būti suabsoliutinamos, jų gynimas bei būdai, kuriais tos teisės yra ginamos, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

41.       Be to, Berno konvencijos 6 bis straipsnio 1 dalis numato, kad nepaisant autoriaus turinių teisių, net ir po jų perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui, išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos kėsinimuisi į kūrinį.

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Berno konvencijos 6 bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta autoriaus teisė užkirsti kelią bet kokiam kūrinio iškraipymui, išdarkymui, pakeitimui ar kitokio pobūdžio kėsinimuisi, kuris gali būti žalingas kūriniui ir pakenkti autoriaus garbei ar reputacijai; tai vadinamoji „teisė į pagarbą“, kurios formuluotė labai lanksti, suteikianti teismui didelę laisvę, interpretuojant faktus arba įvertinant veiklą (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras, Vilnius, 2001, 43-44 psl.). Ši teisė reiškia kūrinio autoriaus teisę reikalauti, kad nebūtų pažeidžiama jo „teisė į pagarbą“ kūriniui, taigi ir pačiam autoriui, nes kūrinys yra autoriaus asmenybės atspindys; šiuo aspektu inter alia (be kita ko) turi būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl to, ar buvo pažeista autoriaus asmeninė neturtinė teisė, įtvirtinta ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte – teisė į kūrinio neliečiamybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo s 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2003).

43.       Taigi, yra pagrindo teigti, kad teise į kūrinio neliečiamybę saugomas ne pats kūrinys, o autoriaus asmeniniai interesai, susiję su kūrinio išraiškos formos vientisumu. Kūrinio vientisumo pažeidimu gali būti objektyvai įrodomas kūrinio pakeitimas, turint omenyje, kad autorius turi interesą, jog jo kūrinys būtų prieinamas visuomenei toks, kokį jį sukūrė autorius.

44.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar statinio projekto konstrukcinė dalis gali būti saugoma ir pripažįstama autorių teisių objektu. Anot apeliantų, ATGTĮ yra aiškiai reglamentuota, kad architektūros kūriniai, t. y. pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, o taip pat ir apskritai pastatai bei kiti statiniai, yra autorių teisių objektai. Aptariamas teisinis reguliavimas, kaip teigia apeliantai, neišskiria jokios konkrečios statinio projekto ar statinio dalies, be kita ko, architektūros dalies, nurodant, jog tik ši projekto ar statinio dalis yra autorių teisių objektas. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovų argumentais nesutinka.

45.       ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą autorių teisių objektais yra laikomi be kita ko ir architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). To paties įstatymo 18 straipsnyje yra reglamentuojama dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje (3 dalis). Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje yra aiškiai reglamentuota, kad statinio architektas – architektas, kuris yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė, sudaryta iš architektų. Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). 

46.       Taigi, kompleksiškai aiškinant aukščiau išdėstytas normas bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą teismų praktiką, darytina išvada, jog teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad statinio techninis projektas kūrinio (meno) kategorijai autorių teisių prasme galėtų būti priskirtas tik dėl jo architektūrinės dalies, nes architektūra yra priskirtina meno, kūrybos sričiai. Šias išvadas teismas pagrindė suformuota teismų praktika, kad autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma, o antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų reikalavimas dėl pakeistų Techninio Projekto A laidos sprendinių buvo grindžiamas ne architektūrinės, o tik konstrukcinės dalies pakeitimu (tikslinimu, detalizavimu). Byloje nekilo ginčas dėl to, kad pastato architektūra po jo pastatymo vizualiai atitiko parengtą projektą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, pačių ieškovų pozicija šioje byloje nėra nuosekli. Teikdami ieškinį apeliantai teigė, kad jų teisių pažeidimai buvo padaryti atliekant pastato architektūrinius pakeitimus, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai pripažino, kad buvo atliekami ne architektūriniai, o konstrukcinės dalies pakeitimai.

47.       Be kita ko paminėtina, kad inžinierių, konstruktorių rengiamos projekto dalys, atliekami skaičiavimai yra griežtai reglamentuoti statybiniais techniniais reglamentais. Tą skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Inžinierinės ir konstrukcinės dalys yra reglamentuotos atitinkamais standartais ir taisyklėmis, kurios negali būti keičiamos, todėl techninis išpildymas įprastai neturi individualios išraiškos elementų, kūrybinės laisvės ir ATGTĮ įstatymo prasme netenkina unikalumo, originalumo kriterijaus, nepatenka nei į vieną iš trijų – literatūra, menas, mokslas kategorijų bei nėra priskirtinas autorių teisių objektams. Minėta ir tai, kad pats ATGTĮ numato, kad architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovai nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl jų sprendimas naudoti skydinius karkasus statant Pastatą yra unikalus tiek, kad turėtų būti priskiriamas saugomiems autorių teisių objektams.

48.       Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog statant Pasatą padaryti konstrukcinės dalies pakeitimai nepažeidžia ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, o apeliantai nepateikė tai paneigiančių įrodymų ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis, 314 straipsnis).

49.       Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad tiek karkasiniai, tiek skydiniai namai yra statomi iš medienos, skiriasi tik statybos technologija. Skydiniai pastatai yra modernesnė karkasinių statinių versija. Teikdami paaiškinimus, ieškovai, nurodė, kad skydinė konstrukcija yra gaminama iš klijuotos medienos masyvo, kai tuo pat metu, medinė karkasinė konstrukcija, gaminama iš elementarių pjautos medienos tašų. Todėl skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovai, savo, kaip kūrinio autorių, teisių pažeidimą sieja ne su tuo, kad rengiant Darbo projektą, buvo nuspęsta Pastato konstrukcijos elementus surinkti statybvietėje, o su tuo, kad Darbo projekte, negavus ieškovų, kaip kūrinio autorių sutikimo, buvo suprojektuota nauja, lyginant su Techniniu projekto, Pastato konstrukcija – medinių termoizoliacinių skydų konstrukcija, buvo pakeista į visai kitą pastato konstrukciją – elementarų medienos karkasą. Vien šie argumentai, anot apeliantų, įrodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai identifikavo dėl ko yra kilęs ginčas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog teismas, netinkamai atskleidęs bylos esmę, netinkamai išnagrinėjo ginčą bei priėmė nepagrįstą sprendimą.

50.       Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinusi su Techninio projekto A laidos sprendiniais ir kitais byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo pritarti aukščiau nurodytiems skundo argumentams, kad ieškovų idėja pastato konstrukcijoje naudoti termoizoliacinius skydus buvo pakeista. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovai, tarp jų ir architekto kvalifikaciją turintis A. L. paaiškino, kad mediniai skydai ir medienos karkasas yra tas pats statybos produktas, tokių pačių techninių charakteristikų, medžiagiškumo ir kitų techninių parametrų: mediniai skydai (skydinė konstrukcija) įprastai surenkama uždarose patalpose ir tarpusavyje montuojami statybvietėje, o medienos karkasas (karkasinė konstrukcija) yra iš karto surenkama statybvietėje, todėl tiek Techninio projekto A laidoje, tiek ir Darbo projekte Pastato konstrukcija yra ir išliko medienos karkasas. Lyginant šiuos paaiškinimus su ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija (ieškovai pripažino, kad tiek karkasiniai, tiek skydiniai namai yra statomi iš medienos, skiriasi tik statybos technologija. Skydiniai pastatai yra modernesnė karkasinių statinių versija), įvertinus ir faktinę aplinkybę, kad jau pastatyto Pastato fasadas yra visiškai vizualiai nepakitęs, spręstina, jog ieškovai iš esmės šių atsakovų paaiškinimų nepaneigė. Iš to kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pačių apeliantų dėstoma pozicija šioje byloje nėra nuosekli ir prieštarauja jų pačių byloje pateiktiems kitiems procesiniams dokumentams bei byloje pateiktiems rašytiniam įrodymams.

51.       Iš byloje pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Techniniame projekte nėra įtvirtinti griežti reikalavimai dėl ceche pagamintų medinių skydinių konstrukcijų naudojimo. Techninio projekto A Konstrukcinės dalies reikalavimų projektavimo užduotyje numatyta, kad pastato karkasui, sienoms ir denginiams naudojamos medinės – skydinės konstrukcijos. Skydų konstrukcija numatyta tokia, kad kuo didesnė dalis darbų būtų atliekama cechuose, gamybinėse patalpose. Iš to kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nebuvo griežtai reglamentuotas sprendinys naudoti išimtinai vien tik cechuose gaminamų medinių skydinių konstrukcijų naudojimo Pastato statyboje. Techniniame projekte buvo nurodyta, kad skydų konstrukcijai numatoma naudoti klijuotos medienos karkasą, iš abiejų pusių uždengtą OSB3 plokštėmis, normatyvinė šiluminė varža pasiekiama skydus užpildant šilumos izoliacija, konkreti skydų konstrukcija ir išdėstymas parenkamas Darbo projekte.

52.       Teisėjų kolegija iš aukščiau išdėstytų argumentų prieina išvadą, kad Techninio Projekto A laidos sprendiniai leido pasirinkti medinių konstrukcijų tipą Darbo Projekto rengimo metu, kitaip sakant įgyvendinant projektą galėjo būti naudojamos konstrukcijos tiek renkamos vietoje, tiek ir pagalintos ceche, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino Techninio Projekto A laidos sprendinius.

53.       Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodytus duomenis patvirtina ir byloje pateikti viešojo pirkimo dokumentai, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 12 d. perkančiosios organizacijos viešas pranešimas. Vykdant viešąjį pirkimą tiekėjai Savivaldybei pateikė klausimus, prašydami detalizuoti pirkimo sąlygas. Vienas iš pateiktų klausimų buvo ar rangovas privalo gaminti skydus ceche, ar gali juos rengti vietoje. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, nurodė, kad skydai gali būti gaminami tiek gamykloje, tiek ir įrengiami vietoje. Perkančioji organizacija (Savivaldybė) nurodė, kad jai yra svarbu tik vienas aspektas – kad būtų pasiekta energinio efektyvumo klasė A. Kas iš esmės ir buvo padaryta. Šių aplinkybių apeliantai skunde nenuginčijo bei šios aplinkybės apeliantams turėjo būti žinomos, kadangi informacija buvo skelbiama viešai.

54.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 9.1.6 punkte yra numatyta, jog statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareiga privalomai sustabdyti statinio statybą, įrašant šį reikalavimą į Statybos darbų žurnalą (STR IV skyrius), ir raštu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kai nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius esminius statinio reikalavimus arba esminius statinio architektūros reikalavimus, pakeitė statinio projekte nurodytus statinio matmenis. Byloje ieškovai nepaneigė, kad nevykdė projekto vykdymo priežiūros, kas iš esmės reiškia, jog jie nekontroliavo Techninio Projekto A laidos įgyvendinimo, tačiau klausimus dėl netinkamai statybose panaudotų konstrukcijų (medinių skydų) iškėlė tik šioje nagrinėjamoje byloje.   

55.       Be kita ko skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktas specialistų išvadas bei nepagrįstai sprendime rėmėsi būtent atsakovų pateiktais aktais bei nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

56.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

57.       Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

58.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

59.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir ieškovų pozicija dėl atsakovų pateiktų specialistų išvadų, kurias išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio        9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

60.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktomis išvadomis neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad eksperto E. L. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai kartu su išvada nėra pateikti. Be to, duomenys apie eksperto kvalifikaciją yra skelbiami viešai. Apeliantai skunde nenurodė įtikinamų argumentų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas E. L. ir / arba E. Ž. išvadų negalėjo byloje vertinti kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.  

61.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad įgyvendinant projektą Pastato energetinio naudingumo klasė nebuvo pasiekta, o Darbo projektas užkirto kelią perspektyvoje ant Pastato įrengti 30 kW galingumo elektros saulės jėgainę bei buvo nepasiekta Pastato gyvavimo trukmė.

62.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateiktas Darbo projekto konstrukcijų dalį projektavusios UAB „Statybų lyga“ Patvirtinimas dėl eksploatacijos laikotarpio, kuriame yra nurodyta, kad Darbo projekto konstrukcijų dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Techninio Projekto A laidos rengėjos planuotą teorinę Pastato gyvavimo trukmę – 50 metų. Pagal privalomai taikomą Statybos reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, skaičiuotinas Pastato eksploatacinis laikotarpis sudaro 50 metų. Darytina išvada, kad UAB „Statybos lyga“ konstrukcijų dalies projekto vadovas D. M. patvirtino, kad projektuojamas Pastatas turėtų tarnauti (gyvuoti) ne mažiau kaip 50 metų. Be to, Statinio gyvavimo trukmės reglamentas yra rekomendacinio pobūdžio ir apibrėžia tik teorines gyvavimo trukmės gaires pagal pastato medžiagiškumą.

63.       Atsakant į apeliantų argumentus dėl energinio naudingumo klasės pažymėtina, kad Pastato energetinio naudingumo klases Visagino savivaldybės administracija nurodė parengtoje Techninėje specifikacijoje, kurioje buvo numatytos energetinio naudingumo klasės nuo A iki A+. Pastato projekto energinio naudingumo vertinimo ataskaitoje Nr. 0102 tiesiogiai nurodyta, kad Savivaldybė pati pasirenka kurį energijos taupymo priemonių paketą diegti, savarankiškai įvertina jų diegimo poreikį ir finansavimo galimybes. Savivaldybei (užsakovui) pasirinkus A energetinio naudingumo klasę, apeliantų argumentai šioje dalyje netenka prasmės.

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose statybos rangos darbų viešojo pirkimo dokumentuose buvo aiškiai išdėstyta Visagino savivaldybės administracijos nuostata nerengti elektros saulės jėgainės. Tokios pozicijos šioje byloje nuosekliai laikėsi ir Savivaldybė, teikdama atsiliepimus į ieškovų teikiamus procesinius dokumentus. Apeliantai skunde nenurodė jokių įtikinamų argumentų dėl to, kokios aplinkybės Savivaldybei gali sutrukdyti ateityje ant Pastato įsirengti saulės elektrinę. Savivaldybė įsigydama Darbo projekto parengimo paslaugas ir rangos darbus, Pirkimo metu aiškiai išreiškė poziciją, kad jai nėra reikalinga saulės jėgainė ant Pastato stogo (tą patvirtina byloje pateikti Savivaldybės atsakymai į tiekėjų klausimus, kuriuose nurodyta, kad nėra reikalinga vertinti fotovoltinių elementų įrengimą). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai ir šioje dalyje neįrodė apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pagrįstumo.

65.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija prieina išvadą, kad apeliantai šioje byloje neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, atmesdamas ieškovų ieškinį, kurį būtų pagrindas panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl apeliantų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

66.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi arba yra išvestiniai iš pirmiau nurodytų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo          16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK                  326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       Ieškovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo ieškovų V. U. bei V. S. naudai iš atsakovų, priteisti 2 935 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktas nepakeistas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

69.       Atsakovės UAB „Evikonas“ ir UAB „AIF LT“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš ieškovų V. U. bei V. S. lygiomis dalimis priteisti po 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.  

70.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

71.       Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn. Pagal Rekomendacijų 7 punktą vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,50 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 547,35 Eur (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovėms iš ieškovų lygiomis dalimis lygiomis dalimis priteisiama po 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evikonas“ (juridinio asmens kodas 155581488) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtin) ir V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AIF LT“ (juridinio asmens kodas 300976751) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

 

Teisėjai                        Jadvygos Mardosevič

 

 

                Antanas Rudzinskas

 

 

Aldona Tilindienė