Civilinė byla Nr. 2A-1687-163/2017              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05722-2017-7

              Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo ir 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. firmos „Viktorma“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos Melga“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. firma „Viktorma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“ 544,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį pagal atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“ užsakymą suteikė paslaugas, t. y. atliko AB „Radijo ir televizijos centrui“ priklausančio automobilio pavarų dėžės remontą. Pažymėjo, jog suremontuota pavarų dėžė buvo perduota atsakovei, kuri ją sumontavo į užsakovės AB „Radijo ir televizijos centras“ automobilį.
2. Ieškovės teigimu, praėjus trumpam laikotarpiui, ieškovė buvo informuota, kad suremontuotoje pavarų dėžėje girdisi pašaliniai garsai, todėl ieškovės darbuotojai nuvyko apžiūrėti automobilio. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad į ieškovės suremontuotą pavarų dėžę, atsakovės darbuotojai nepripylė tepalo, ko pasėkoje pavarų dėžei dirbant be tepamojo skysčio, buvo apgadintos kai kurios suremontuotos pavarų dėžės detalės.
3. Pažymėjo, jog atsakovei pripažinus jos darbuotojų klaidą, buvo paprašyta dar kartą suremontuoti pavarų dėžę, o už tai atsakovė žadėjo sumokėti ieškovei. Nurodė, jog ieškovė pakeitė sugadintas detales bei vėl perdavė ją atsakovei, kuri pavarų dėžę sumontavo į užsakovės automobilį. Ieškovė pateikė atsakovei 544,50 Eur sąskaitą, tačiau atsakovė nurodė, jog savo darbuotojų kaltės nemato, todėl atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-27 sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės UAB „Klaipėdos Melga“ ieškovei V. V. firma „Viktorma“ 544,50 Eur skolą; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 544,50 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nurodė, kad nors atsakovės atstovas įrodinėja garantinio remonto taikymą argumentuodamas tuo, kad nebuvo užpildyta paraiška, numatyta Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 12 p. (TAR, 2016-02-01, Nr. 2016-01983), tačiau pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei garantinio aptarnavimo laikotarpiu dėl išryškėjusių trūkumų.
6. Taip pat nurodė, kad teismo vertinimu nelogiškas ir nepagrįstas būtų atsakovės darbuotojo sprendimas pasirašyti sąskaitą, kuri pateikta, anot atsakovės, po garantinio remonto. Atmetė ir atsakovės atstovo D. S. argumentą, kad jei nebūtų sutikęs pasirašyti, nebūtų atgavęs kliento įrenginio. Teigė, kad po remonto sąskaita nebuvo iš karto pasirašyta, kadangi buvo pareikalauta ją detalizuoti, o sąskaitą pasirašė ir elektroniniu paštu skanuotą siuntė ieškovės darbuotojai jau po to, kai suremontuotas įrenginys buvo paliktas pas atsakovę, todėl vertino, kad atsakovės argumentai dėl spaudimo darymo yra atmestini.
7. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės darbuotojų konkliudentiniai veiksmai rodo, kad pripažino ieškovės pateiktą sąskaitą ir įtraukė ją į finansų apskaitą. Teigė, kad įvertinus šalių teisinius santykius, jų statusą (tai, kad abu juridiniai asmenys užsiimantys panašia veikla), todėl šios situacijos nelaikė standartiniais vartojimo santykiais. Teismo vertinimu šioje situacijoje nėra silpnesniosios teisinių santykių šalies, todėl darė išvadą, kad formalus rašytinės paraiškos nebuvimas negali būti pagrindas dėl ieškinio atmetimo.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu triukšmas pavarų dėžėje buvo nustatytas tik po pirmojo remonto, kuris pašalintas po antrojo remonto. Sprendė, kad atsakovė negalėjo gražinti užsakovui automobilio po remonto iš kurio būtų sklidę pašaliniai garsai, juo labiau, kad tai buvo pakartotinas remontas. Pažymėjo, jog abi šalys specializuojasi automobilinės technikos remonto srityje.
9. Taip pat teismas vertindamas ar tepalas galėjo ištekėti po antrojo remonto, vadovavosi vaizdo įrašo medžiaga, kurioje nematyti tepalo pratekėjimo žymių. Pažymėjo, jog nors atsakovės darbuotojai įraše ir replikuoja, kad matyti šlapia apačia, tačiau nebandė prieiti ir tą vietą parodyti, nustatyti pratekėjimo vietą ir priežastis.
10. Teismas vadovavosi tikėtinumo principu bei darė išvadą, kad dėl tepalo trūkumo kaltė tenka atsakovei, kuri sumontavo pavarų dėžę po antrojo remonto. Teigė, jog atsakovės pateikti dokumentai apie tepalo įtraukimą į sąskaitą neįrodo, kad buvo pripiltas reikiamas kiekis tepalo.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įrenginys po antrojo remonto buvo eksploatuojamas su aiškiu tepalo trūkumu, todėl darė tikėtiną išvadą, kad tai lėmė gedimą. Teismo vertinimu, tokio gedimo šalinimas nelaikytinas garantiniu, todėl konstatavo, kad pareiga sumokėti už remontą tenka atsakovei.
12. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-04 papildomu sprendimu tenkino ieškovės atstovo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovės UAB ,,Klaipėdos Melga“ ieškovei V. V. firma ,,Viktorma“ 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė iš viso patyrė 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 20,00 Eur žyminio mokesčio; 150,00 Eur už procesinio dokumento parengimą; 350,00 Eur atstovavimo išlaidų pagal 2017-05-23 sąskaitą už teisines paslaugas bei 200,00 Eur pagal 2017‑06‑14 sąskaitą už teisines paslaugas). Pažymėjo, jog ieškovė iš viso patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau priimant teismo sprendimą klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų išspręstas iš dalies, ieškovei priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Klaipėdos Melga“ 2017-07-27 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8102-906/2017 ir ieškovo V. V. firmos „Viktorma“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo V. V. firmos „Viktorma“ visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apskritai teisės taikymo aspektu nekvalifikavo susiklosčiusių santykių tarp šalių, nenustatė taikytinos teisės nagrinėjamu atveju, nenustatė sandorio, iš kurio kildinama turtinė prievolė, esmės, jo sudarymo aplinkybių, sandorio šalių, šalių teisių bei pareigų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Mano, jog šie padaryti trūkumai turėjo lemiamos reikšmės teisingam teismo sprendimo priėmimui.
15. Apeliantė savo skundą argumentuoja ir tuo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą (TAR, 2016-02-01, Nr. 2016-01983). Mano, jog nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovas privalėjo laikytis nustatytų taisyklių, o šių taisyklių nesilaikymas techninį aptarnavimą ir remonto paslaugas teikiančiam asmeniui atitinkamai sukelia atsakomybę. Nesutinka su teismo išvada, jog vieno iš aprašo reikalavimų nesilaikymas, t. y. paraiškos nebuvimas, laikytinas formaliu ir negali būti pagrindas ieškinį atmesti.
16. Pažymėjo, jog ieškovės atstovas, teismo posėdžio metu patvirtino, jog defektinio akto nesudarė, jo nederino, sutikimo įmontuoti dėvėtas detales nei iš atsakovo, nei iš transporto priemonės savininko - Lietuvos radijo ir televizijos centro - negavo, ir apskirtai, nederino jokių automobilio pavarų dėžės remonto teikimo sąlygų su atsakovu, defektinį aktą sudarė vienašališkai ir kt. Darė išvadą, jog šalys nesusitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų.
17. Teigia, jog atsakovė 2016-11-22 perduodama pavarų dėžę remontui, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad tai yra garantinis remontas ir visos būtinos sąlygos buvo derinamos su transporto priemonės savininku. Pažymėjo, kad jokios informacijos iš ieškovės, apie tai, kad garantinis remontas nebus taikomas, ar nustatyti defektai aiškiai rodo, jog pavarų dėžė sugedo dėl atsakovės kaltės ir pan. atsakovei nebuvo pateikta.
18. Ieškovė taip pat nurodė, kad nustatyti defektus, sudaryti detalų aktą, nustatyti ar reikalinga remontuoti ir ką konkrečiai, ar bus reikalingos papildomos paslaugos ir pan., galėjo ir turėjo būti padaryta tik nuėmus daiktą ir išsamiai jį ištyrus, o remontą atlikti tik gavus sutikimą. Kadangi iš atsakovės tokių veiksmų nebuvo, todėl manė, jog tai bus garantinis aptarnavimas.
19. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas vienašališkai nusprendė, jog garantinis remontas nebus taikomas, tačiau jokio pranešimo apie tai, kad už paslaugas reikės mokėti atsakovui (kuris nėra nei užsakovas, nei daikto savininkas), nepateikė. Mano, jog vietoj to, savo rizika suremontavęs daiktą, jį neteisėtai sulaikė ir neatidavė atsakovei tol, kol nebus pasirašyta PVM sąskaita-faktūra. Mano, kad PVM sąskaitos-faktūros priėmimas savaime nereiškia atsakovės prievolės sumokėti už darbus atsiradimo.
20. Apeliantės vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, jog automobilio pavarų dėžei turėjo būti taikomas garantinis remontas. Teigia, kad faktas, jog patikrinimo metu liko nepakankamas tepalų kiekis, savaime neįrodo atsakovės kaltės. Mano, jog gedimas galėjo atsirasti dėl keleto priežasčių: nebuvo pripilta tepalo; pripilta nepakankamai tepalo, tepalas ištekėjo dėl įrenginio nesandarumo.
21. Apeliantės nuomone, atmestinas ieškovo atstovo aiškinimas, jog turėjo būti labai aiškūs 2 litrų alyvos pratekėjimo pėdsakai. Tačiau įvertinant bylos aplinkybes, ilgą eksploatavimo laiko tarpą po paskutinio remonto, pratekėjimas galėjo gautis ne iš karto, o pamažu, taip nepaliekant jokių žymių pėdsakų. Taip pat mano, kad aiškus patvirtinimas, jog dugnas nėra sausas, o kai kur matomos pratekėjimo žymės, paneigia teismo išvadas dėl atsakovo kaltės.
22. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
23. Taip pat apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑07‑04 papildomo sprendimo, kuriuo prašo 2017-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8102-906/2017 panaikinti ir priteisti iš ieškovo atsakovo (apelianto) turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismų praktikoje formuojamos nuostata, jog gali būti priteisiamos realiai patirtos, būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog šių kriterijų atitikimą patvirtinantys duomenys (prašymas, rašytiniai įrodymai, paaiškinimai dėl jų paskirstymo ir pan.) byloje turi būti pateikiami teismui raštu iki įrodymų tyrimo pabaigos. Mano, jog nagrinėjamu atveju, ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų pagrindimas šių kriterijų neatitinka.
24. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo. Teigia, jog tokio pobūdžio bylose yra kreditoriui sudaroma galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ar dokumentinio proceso, taupant šalių laiko ir finansines sąnaudas. Tačiau ieškovo atstovas, būdamas teisės srities profesionalu, pateikdamas ieškinį, pasirinko sudėtingesnį ir brangesnį ginčo sprendimo būdą. Inicijuodamas teisminį procesą, ieškovo atstovas turėjo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atlikti procesines pareigas, t. y. pasirinkti tinkamiausią ir daugiausiai šalių interesus atitinkantį ginčo sprendimo būdą.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovės atstovas prašo atmesti apeliacinį skundą bei priteisti išlaidas, susijusias su atsiliepimo į skundą, rengimu. Nurodė, kad akcentuojant transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą (TAR, 2016-02-01, Nr. 2016-01983) nesilaikymo faktą, reikėtų akcentuoti ir tai, jog tvarkos nesilaikė abi šalys - tiek ieškovas, tiek apeliantas. Teigia, jog šios tvarkos nesilaikymas iš esmės netrukdė šalims spręsti klausimo dėl to, kas yra kaltės dėl kilusių neigiamų pasekmių, susitarti dėl remonto darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos. Tuo atveju, jeigu šalis t. y. apeliantas teigia, jog turėjo būti laikomasi atitinkamų aktų reikalavimų, jų reikalavimų turėjo ir pats laikytis nuo santykių pradžios.
26. Taip pat nurodė, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina ieškovo teiginių pagrįstumą, jog apžiūros metu buvo užfiksuota, jog į sugraduotą talpą iš pavarų dėžės išbėgo nedidelis kiekis (apie 100 g.) tepalo. Mano, jog abi šalys teismo posėdžio metu pripažino tą faktą, jog būtent tepalo nebuvimas galėjo būti pagrindinė defekto priežastis.
27. Pažymėjo, jog atsakovo atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad parašas sąskaitoje faktūroje buvo išgautas grasinant neatiduoti suremontuotos pavarų dėžės, kurios reikalavo užsakovas UAB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Tačiau jau apklausiant teismo posėdžio metu atsakovo darbuotoją D. S., pastarasis pripažino, jog jo prašymu sąskaitą faktūra buvo išdetalizuota nurodant atskiras pozicijas vietoje vieno įrašo „pavarų dėžės remontas“, ir ši išdetalizuota sąskaita faktūra jam elektroniniu paštu buvo pateikta jau po to, kai jie iš ieškovo darbuotojų gavo suremontuotą pavarų dėžę.
28. Ieškovės nuomone, priimdamas sąskaitą faktūrą ir perduodamas ją įmonės buhalterijai, atsakovas patvirtino pareigą ją apmokėti. Teigia, jog sąskaita faktūra atsakovui buvo pateikta 2016-12-15, tačiau iki rašytinio pareikalavimo ją apmokėti, atsakovas jos neginčijo, nereiškė pretenzijų dėl jos nepagrįstumo.
29. Taip pat teigia, jog apelianto iškelta prielaida, jog tepalai galimai išbėgo dėl nekokybiškų ieškovo atliktų darbų yra atmestina, kadangi, kaip teisingai nurodė teismo posėdyje ieškovo vadovas V. V., tepalas yra klampus skystis, kuris ištekėjęs iš agregato-pavarų dėžės, turėtų padengti apatinę jo dalį, o ne nubėgti nepalikdamas jokio pėdsako.
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 papildomo sprendimo, ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pateiktos bylinėjimosi išlaidos – 700,00 Eur sumoje neviršija LR BPK 98 str. 2d. numatytų Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio. Teigia, jog ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų rengimu (150,00 Eur), bei dalyvavimu dviejuose teismo posėdžiuose, už kuriuos buvo išrašytos bei pateiktos sąskaitos faktūros 350,00 Eur bei 200,00 Eur sumoms.
31. Taip pat nurodė, kad nei teismo įsakymas, nei sprendimas už akių, nebūtų išsprendęs ginčo, kadangi apeliantas būtų ginčijęs bet kurį iš jų. Mano, jog tik bylos nagrinėjimas ginčo teisena, galėjo išspręsti ginčą, kas akivaizdžiai ir matosi. Pažymėjo, jog teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, apeliantas ginčija apeliaciniu skundu, kaip būtų ginčijęs ir bet kokį kitą sprendimą.
32. Pažymėjo, jog apeliantė, nesutikdama apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą už ieškovės suteiktas pavarų dėžės remonto paslaugas, pati savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. teisminį procesą, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog apeliantė turėjo vertinti tą faktą, kad ieškovė yra kitame mieste, bylinėjimasis bus susijęs su išlaidomis, tame tarpe ir ieškovei bei jos atstovui atvykstant į teismo posėdžius, kas savaime didins bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
34. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
35. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola už atliktus remonto darbus teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2016 m. spalio mėn. kreipėsi į UAB „Klaipėdos Melga“ dėl automobilio VW Cady pavarų dėžės remonto. Kadangi UAB „Klaipėdos Melga“ negalėjo suteikti reikiamų paslaugų, kreipėsi į subrangovą UAB „Autobosas“ dėl pavarų dėžės remonto. Šį įmonė atliko išmontavimo ir sumontavimo paslaugas, o greičių dėžės remontą atliko ieškovė V. V. firma „Viktorma“. Suremontuotą įrenginį į automobilį sumontavo UAB „Autobosas“ ir 2016-10-11 išrašė UAB „Klaipėdos Melga“ PVM sąskaitą-faktūrą. Sąskaitoje buvo nurodyta pastaba „yra pašalinis garsas iš greičių dėžės“. Automobilis po remonto su pašaliniais garsais buvo atiduotas užsakovui. Po kelių dienų automobilis buvo vėl remontuotas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atlikus pakartotinį pavarų dėžės remontą nustatė, kad montavimo darbus atlikusi įmonė UAB „Autobosas“, po sumontavimo neįpylė tepalų. Ginčas išspręstas abipusiu sutarimu su UAB „Autobosas“ vadovybe. Po pakartotinio remonto, antrą kartą ieškovės įmonėje suremontuota pavarų, dėžė pristatyta UAB „Klaipėdos Melga“, kuri atliko sumontavimo paslaugas. 2016-10-28 pateikta paraiška remontuoti automobilį UAB „Klaipėdos Melga“, kurioje nurodyta pastaba „sklinda pašalinis garsas iš greičių dėžės“. Pavarų dėžę išmontavo atsakovės įmonė. Išmontavime dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai. Prieš atliekant išmontavimą, ieškovės atstovas filmavo kaip vyko tepalų išleidimas iš automobilio pavarų dėžės (pateiktas skaitmeninis įrašas CD laikmenoje). Vaizdo įraše matyti, kad į sugraduotą indą išbėgo nedaug tepalo. Byloje kyla ginčas ar atsakovės darbuotojai neįpylė pakankamai tepalo, ar tepalas išbėgo dėl nesandarumo po ieškovės atlikto greičių dėžės remonto. Pavarų dėžė buvo trečią kartą remontuota ieškovės įmonėje. Po remonto ieškovės įmonė pristatė atsakovei suremontuotą pavarų dėžę ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovės darbuotojas D. S. pareikalavo detalizuoti sąskaitą. Ieškovės darbuotojas paliko pristatytą įrenginį ir grįžus buhalterija išrašė patikslintą sąskaitą 544,50 Eur sumai, kuri išsiųsta atsakovei el. paštu 2016-12-05, 15.53 val. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2016-12-15. Sąskaitą pasirašė atsakovės darbuotojas D. S.. Administratorė 2016-12-05, 16.15 val. išsiuntė atsakovei el. paštu nuskanuotą sąskaitą. 2017-02-13 ieškovė siuntė el. paštu skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovės direktorius atsisakė jį pasirašyti. Atsisakymas motyvuotas tuo, kad po pirmojo remonto atidavus klientui automobilį buvo pastebėtas pašalinis garsas iš greičių dėžės.
37. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Kita vertus, nepriklausomai nuo rangos sutarties formos, iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų turi būti įmanoma nustatyti, dėl kokio darbų masto ir kainos šalys susitarė šia sutartimi, t. y. koks yra šios sutarties turinys (CPK 187, 12, 178 straipsniai).
38. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog ieškovas priimdamas remontuoti atsakovės pateiktą pavarų dėžę nesilaikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtino Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų (TAR, 2016-02-01, Nr. 2016-01983). Mano, jog aprašo reikalavimų nesilaikymas, t. y. paraiškos nebuvimas sudaro sąlygas apeliantei nemokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog nebuvo laikomasi aprašo reikalavimo įforminant teikiamas remonto paslaugas negali būti laikomas absoliučiu pagrindu nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklostę rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą būtina vadovautis ne tik transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų, tačiau ir rangos sutartims taikomu teisiniu reglamentavimu. Kaip minėta anksčiau, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl pavarų dėžės remonto, o ginčas kilo dėl to, kas už šį remontą turi apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, teikiantys automobilių remonto paslaugas, todėl jie laikytini savo srities profesionalais, kuriems taikytini didesni rūpestingumo standartai vykdant profesinę veiklą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šioje situacijoje nėra silpnesniosios teisinių santykių šalies, todėl formalus rašytinės paraiškos nebuvimas negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Nors ieškovė turėjo įforminti remonto darbus, tačiau šiuo atveju atsakovė taip pat būdama šios srities profesionalė, žinodama, jog darbai nebuvo įforminti, turėjo pareikalauti įforminti remonto darbus, todėl susiklosčius esamai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien paraiškos nebuvimas nesudaro sąlygų atsakovei nemokėti už ieškovės atliktą remontą.
39. Be to, būtina paminėti, jog atlikus trečiąjį (ginčijamą) remontą, ieškovės įmonė pristatė atsakovei suremontuotą pavarų dėžę ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovės darbuotojas D. S. pareikalavo detalizuoti. Ieškovės darbuotojas paliko pristatytą įrenginį ir grįžus buhalterija išrašė patikslintą sąskaitą, kurioje buvo detalizuoti atlikti darbai bei panaudotos detalės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iš dalies įvykdė transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų reikalavimus.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu laiko ir apeliantės argumentą, kad nebuvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų (t. y., kad ieškovė nesudarė defektinio akto, jo nederino, sutikimo įmontuoti dėvėtas detales nei iš atsakovo, nei iš transporto priemonės savininko negavo, ir apskirtai, nederino jokių automobilio pavarų dėžės remonto teikimo sąlygų su atsakovu). Bylos duomenimis nustatyta, jog pavarų dėžę išmontavo atsakovės įmonė. Išmontavime dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai. Prieš atliekant išmontavimą, ieškovės atstovas filmavo kaip vyko tepalų išleidimas iš automobilio pavarų dėžės (pateiktas skaitmeninis įrašas CD laikmenoje). Vaizdo įraše matyti, kad į sugraduotą indą išbėgo nedaug tepalo. Pavarų dėžė buvo trečią kartą remontuota ieškovės įmonėje. Po remonto ieškovės įmonės darbuotojai pristatė atsakovei suremontuotą pavarų dėžę ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, o atsakovės darbuotojas D. S. pareikalavo detalizuoti sąskaitą. Ieškovės darbuotojas paliko pristatytą įrenginį ir grįžus buhalterija išrašė patikslintą sąskaitą 544,50 Eur sumai, kuri išsiųsta atsakovei el. paštu 2016-12-05, 15.53 val. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2016-12-15. Sąskaitą pasirašė atsakovės darbuotojas D. S.. Administratorė 2016-12-05, 16.15 val. išsiuntė atsakovei el. paštu nuskanuotą sąskaitą. 2017-02-13 ieškovė siuntė el. paštu skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovės direktorius atsisakė jį pasirašyti. Šiuo atveju svarbu tai, jog apeliantė gavusi sutvarkytą pavarų dėžę, ją sumontavo į užsakovės automobilį, o atsakovės darbuotojas D. S. pasirašė ant gautos sąskaitos. Šie duomenys rodo, jog bylos šalys savo konkliudentiniais veiksmais pritarė rangos sutarčiai, juolab, kad dėl išrašytos sąskaitos ginčas nekilo iki to momento, kai ieškovė ėmė kelti pretenzijas dėl neapmokėtos sąskaitos. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalys buvo susitarusios dėl pavarų dėžės remonto, atsakovė darbus priėmė, be to, atsakovei buvo pateiktas detalizuotas panaudotų medžiagų ir detalių sąrašas, kurio atsakovė neginčijo, todėl darytina išvada, jog apeliantės argumentai nepagrįsti.
41. Apeliantė taip pat nurodė, jog perduodama pavarų dėžę buvo įsitikinusi, jog tai yra garantinis remontas. Teigė, jog atsakovei nebuvo pateikta jokių duomenų, kad defektai aiškiai rodo, jog pavarų dėžė sugedo dėl atsakovės kaltės ir pan., tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog pavarų dėžė buvo išmontuota atsakovės įmonėje, kur dalyvavo ir ieškovės atstovas. Ši apžiūra buvo nufilmuota, o vaizdo įrašas pateiktas į bylą. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog ieškovės atstovas aiškiai nurodė, kad gedimas atsirado dėl to, jog sumontavus pavarų dėžę į automobilį, buvo neįpilta, arba nepakankamai įpilta tepalų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atlikus pavarų dėžės remontą ir pristačius ją atsakovei, taip pat buvo pateikta ir sąskaita-faktūra, kurią atsakovės darbuotojas priėmė ir jokių prieštaravimų, ar pretenzijų nereiškė iki pat to momento, kai ieškovė pareikalavo apmokėti pateiktą sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė priėmusi sąskaitą-faktūrą ir nekeldama dėl pateiktos sąskaitos jokių pretenzijų, suprato arba turėjo suprasti, jog ieškovės trečią kartą atliktos pavarų dėžės remontas nebuvo garantinis.
42. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog automobilio pavarų dėžei turėjo būti atliktas garantinis remontas. Apeliantės nuomone, gedimas galėjo atsirasti dėl keleto priežasčių: nebuvo įpilta tepalo, nepakankamai tepalo, arba tepalas ištekėjo dėl įrenginio nesandarumo. Analizuojant galimas įrenginio gedimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jei gedimas atsirado dėl to, kad nebuvo įpilta tepalo, arba jo buvo įpilta nepakankamai, tai atsakomybė už pavarų dėžės sugedimą kila atsakovei, jei pavarų dėžės gedimo priežastis būtų tepalo ištekėjimas dėl įrenginio nesandarumo, tai už atsiradusi žalą atsakinga ieškovė. Šiuo atveju įvertinus į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, teisėjų kolegija laiko, jog labiausiai tikėtina pavarų dėžės sugedimo priežastis yra tepalo neįpylimas, arba nepakankamas jo įpylimas. Šią teismo išvadą patvirtina tai, jog pavarų dėžės apžiūros metu, kuri buvo filmuojama, o vaizdo medžiaga pridėta prie bylos, nematyti visiškai jokių tepalo dėmių, ar nubėgimo. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog dėl pavarų dėžės nesandarumo išbėgus tepalui, automobilio dugnas būtų su didele tepalo dėme, tačiau šiuo atveju jokios tepalo dėmės nebuvo matyti, o šias aplinkybes taip pat patvirtino ir apeliantė. Nors apeliantė teigė, jog tepalo dėmė dėl ilgo laiko tarpo po automobilio remonto galėjo ir nesimatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai, kad pavarų dėžės remontas turėjo būti garantinis, laikytini nepagrįstais. 
43. Taip pat tiek 2017-07-28 apeliaciniu skundu, tiek apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone civilinėse bylose dėl skolos priteisimo, kreditoriui sudaroma galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ar dokumentinio proceso tvarka, todėl apeliantės nuomone, ieškovė pasirinkusi tokį teisių gynimo būdą elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais 2017-07-28 apeliacinio skundo bei apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatas, advokato padėjėjas, turintis jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje ir kt. (CPK 56 str. 1 d.). Asmuo yra laisvas pasirinkti ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą), kuriam jis su advokatu sudaryta rašytine atstovavimo sutartimi, paves savo įgalinimus procesiniams veiksmams atlikti. Šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo nurodyti ieškovei, kokį advokatą ji turėtų pasirinkti ir kaip jai ginti savo teises.
44. Be to, sprendžiant ar teismas priteisė nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidas, būtina atsižvelgti į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis šių Rekomendacijų 8.2 punktą, kuris numato, jog už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 771,90 Eur), nustatytina, jog maksimaliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 929,75 Eur. Nagrinėjimu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 20,00 Eur žyminio mokesčio. Šie duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė 2,75 karto mažesnes bylinėjimosi išlaidas, nei numatyta rekomendacijose, todėl teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, rekomendacinius dydžius konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl konstatuoja, jog naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
46. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovas advokatas Renatas Bradūnas prašo priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-08-08 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017080801 ir sąskaitos išrašo kopiją, patvirtinančią gautą 250,00 Eur mokėjimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 822,8 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
48. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei V. V. firmai „Viktorma“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Melga“ 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai               Kristina Domarkienė

              Aušra Maškevičienė

                                                                                                                         Alona Romanovienė