Civilinė byla Nr. e2-73-823/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2016-7

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. K., R. Ž., V. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1378-826/2018, kuria teismas pripažino BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius Ukeldi Investment LTD (perėmęs Cophaspec Trading AG finansinį reikalavimą) kreipėsi į teismą, prašydamas BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Luna Capital Group“ sąmoningai blogai valdyta, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bankroto administratorei iki šiol neperduotas bendrovės turtas ir dalis finansinės atskaitomybės dokumentų, bankroto administratorė nerado bendrovės skolininkų, nors bendrovės balanse nurodyti milijoniniai reikalavimai skolininkams. R. Ž. turi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau bankroto administratorei jų neperduoda, pateikia teismui tik tuos, kurie jam palankūs. Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys neatitinka faktinės situacijos, apskaita buvo tvarkoma fiktyviai. Bendrovė nuo 2014 m. iššvaistė arba nuslėpė 21 270 957 Eur turto, bet įvykdė įsipareigojimus susijusiai įmonei UAB „Jurtinga Shipping“, nors didžiausiems kreditoriams Cophaspec Trading AG ir HR PROTRANS OU nuo 2013 m. pradžios neatliko nė vieno mokėjimo. Bendrovės vadovai, prisidengdami taikos sutarties institutu, nesąžiningais ir neteisėtais sandoriais perleido bendrovės turtą ir tokiu būdu iš esmės visiškai panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės nekilnojamąjį turtą. Cophaspec Trading AG 2017 m. rugpjūčio 24 d., siekdama apginti savo ir bankrutavusios bendrovės teises bei teisėtus interesus, pareiškė actio Pauliana ieškinį (civilinė byla Nr. e2-725-513/2018), kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais sandorius dėl UAB „Luna Capital Group“ turto perleidimo. Bendrovės valdymo organai taip pat laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

3.       BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius HR PROTRANS OU prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu arba priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Kreditorius pritarė pareiškėjo Ukeldi Investment LTD nurodytiems argumentams. Papildomai nurodė, kad bendrovės kreditorius PETRADE LTD buvo fiktyvus, jis, inicijuodamas bendrovei teisminį procesą, realizavo šalių susitarimą dėl bendrovės turto perleidimo, siekiant išvengti prievolių kitiems kreditoriams vykdymo. Nurodė, kad UAB „Luna Capital Group“ atidarė banko sąskaitą Latvijoje, į kurią buvo pervedamos lėšos, ir taip slėpė lėšas nuo kreditorių, o sąskaita Lietuvoje buvo naudojama laikiniems atsiskaitymams už būtinas paslaugas ir lėšų perdavimui susijusiai bendrovei UAB „Jurtinga Shipping“. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sudarys sąlygas patikrinti bendrovės sandorius, leis kreditoriams pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo tiesiogiai už įmonės bankrotą atsakingiems asmenims.

4.       BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas pripažino tyčiniu BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą. Minėtos bendrovės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo taip pat ėjo R. Ž., kuris, kaip ir BUAB „Luna Capital Group“ atveju, nebuvo perdavęs bendrovės apskaitos dokumentų bei turto bankroto administratorei, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, netinkamai vykdė arba nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu ir kt. Bankroto administratorės nuomone, R. Ž. elgesys abiejose jo valdytose įmonėse yra analogiškas ir prieštaraujantis įstatymui.

5.       Suinteresuotas asmuo R. Ž. su pareiškėjo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti ir buvo nustatytas 28 664,55 Eur vertės ilgalaikio turto trūkumas. Paaiškino, kad pareiškėjas Ukeldi Investment LTD selektyviai vertina 2014 m. balanso duomenis, jo prašymas grindžiamas prielaidomis. Neigdamas pareiškėjo argumentus dėl bendrovės mokėjimų eiliškumo pažeidimo, nurodė, kad bendrovės skola UAB „Jurtinga Shipping“ susidarė dar 2012 m. ir buvo įrašyta į buhalterinę apskaitą. Tuo metu bendrovė dar neturėjo įsipareigojimų pareiškėjui ir kreditoriui HR PROTRANS OU. Neigė pareiškėjo argumentus dėl nurodytų įmonių sąsajų. Nurodė, kad pareiškimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir actio Pauliana ieškinys. Pažymėjo, kad bankroto bylos neinicijavimas tyčinio bankroto požymiu pripažintinas tik tuomet, kai nemokios bendrovės vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didina bendrovės įsipareigojimus ar nuostolius. Tokių duomenų į bylą nepateikta, o 2014 m. balanso duomenys patvirtina, kad bendrovė buvo moki.

6.       Suinteresuotas asmuo BUAB „Jurtinga Shipping“ prašė tyčinio bankroto klausimą spręsti teismo nuožiūra. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis apie bendrovės įsiskolinimą, valdymo organus ir finansinę atskaitomybę.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Luna Capital Group“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

8.       Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai, juos pagrindžiantys 2009 – 2012 m., 2015 ir 2016 m. rinkiniai ir finansinė atskaitomybė, sudaryta bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, neperduoti debitorių sąrašai, nenurodyta skolos susidarymo pradžios data bei pagrindas, neperduoti debetines skolas pagrindžiantys pirminiai dokumentai, nors pagal 2014 m. balansą matyti, kad gautinos sumos sudaro 23 951 055 Eur. Nesant debetines skolas pagrindžiančių įrodymų, bankroto administratorė neturi galimybės kreiptis į teismą dėl minėtų sumų priteisimo ir tokiu būdu patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bankroto administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama skirti baudą R. Ž. už dokumentų neperdavimą ir apriboti jo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi apribojo R. Ž. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau ir – FNTT) 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pranešimas, kad jų žinioje nėra jokių UAB „Luna Capital Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina tai, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas ilgalaikis turtas, todėl 2018 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš R. Ž. priteista 28 399,66 Eur žalos atlyginimo, 2018 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių iš R. Ž. priteistas 23 014,26 Eur žalos atlyginimas.

9.       Bankroto administratorė paaiškino, kad jos turimi dokumentai leidžia daryti išvadą, jog bendrovė buvo nemoki jau 2013 m. kovo 12 d. – pagal finansinės atskaitomybės dokumentus 2013 m. bendrovė turėjo materialiojo turto, kurio vertė 1 094 480 Eur, iš jo trumpalaikis turtas: atsargos (1 500 801 Eur), išankstiniai mokėjimai (4 109 152 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (14 457 024 Eur). Išankstinių mokėjimų ir per vienerius metus gautinų sumų bendrovė neturėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, todėl reali turto vertė buvo 2 595 281 Eur. Bendrovės nemokumas prasidėjo, kai nebuvo galima atsiskaityti su kreditoriumi HR PROTRANS OU – 2013 m. kovo 12 d. pradelsti įsipareigojimai siekė 2 104 887, 83 Eur. 2013 kovo 12 d. skola Cophaspec Trading AG už parduotą naftos produkciją siekė 741 583,18 USD, o 2013 m. balandžio 3 d. – 1 326 421,54 USD. 2013 m. kovo 12 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai siekė 2 104 887,83 Eur, o 2013 m. balandžio 3 d. – 2 589 065,24 Eur. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turimo turto vertės, o tai atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą įmonės nemokumo apibrėžimą. Bendrovė vykdė mokėjimus išskirtinai vienam iš kreditorių UAB „Jurtinga Shipping“, nors bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie patvirtintų paslaugų suteikimą. Pateikti važtaraščiai nėra pasirašyti krovinių gavėjo, kaip krovinių siuntėjas yra nurodyta UAB „Krovinių terminalas“, o ne UAB „Luna Capital Group“, o ekspeditorius – UAB „Klasco ekspedicija“, o ne UAB „Jurtinga Shipping“. Per UAB „Jurtinga Shipping“ buvo sukurtas tariamasis sandoris, imituotas paslaugų teikimas, kad būtų išrašytos fiktyvios sąskaitos – faktūros ir už tai pervestos lėšos.

10.       Bankroto administratorės teigimu, bendrovės nemokumui įtakos turėjo šie sandoriai: 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimas su PETRADE LTD prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, kuriuo buvo įkeisti septyni nekilnojamojo turto objektai ir skolos mokėjimas išdėstytas dalimis (skolos susidarymo data 2013 m. balandžio 29 d.); 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-6144 su Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“, nors bendrovė jau turėjo kitų kreditorių; 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutartis su Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“ – buvo perleistas visas bendrovės nekilnojamasis turtas. Visos sandorių šalys buvo nesąžiningos, tarpusavyje susijusios, veikė tam, kad pasisavintų bendrovės turtą.

11.       Pareiškėjas Ukeldi Investment LTD nurodė sutinkantis su bankroto administratorės pozicija, kad bendrovė buvo nemoki jau 2013 m. kovo 12 d. Nors balanse yra nurodytas didžiulės vertės turtas, keliasdešimt milijonų litų siekiantys reikalavimai, tačiau bankroto administratorei joks turtas nebuvo perduotas, nėra nustatyta jokių milijoninių reikalavimų skolininkams, nėra perduotas skolininkų sąrašas ir dokumentai, kurie pagrįstų bendrovės reikalavimo teisę į šiuos skolininkus. Nė vienas iš buvusių bendrovės vadovų nepaaiškino, kur dingo balanse nurodytas milijoninės vertės turtas, kur yra bendrovės skolininkai, kokių priemonių buvo imtasi išieškant skolas. 2013 m. bendrovėje likvidaus turto realiai galėjo būti tik apie 2 595 281 Eur: 2013 m. bendrovės balanse nurodyta, kad materialiojo turto bendrovė turėjo tik už 1 094 480 Eur ir atsargų už 1 500 801 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos formaliai yra laikomos turtu, tačiau faktiškai bendrovė šio turto neturėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, todėl skaičiuojant bendrovės turtą jis neturėtų būti įskaičiuojamas. Nuo 2013 m. nei pareiškėjui, nei kitam kreditoriui HR PROTRANS OU bendrovė neatliko nei vieno mokėjimo. Nėra tiksliai aišku, kiek pradelstų įsipareigojimų turėjo bendrovė, nes iki šiol bendrovės bankroto administratorei nėra perduoti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tokią aplinkybę, tačiau pagal bylos medžiagą matyti, kad 2013 m. kovo 12 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai tikrai siekė 2 741 583,18 USD (2 104 887,83 Eur), o 2013 m. balandžio 3 d. siekė 3 326 421,54 USD (2 589 065,24 Eur). Atsižvelgus į tai, kad bendrovė nebegalėjo atsikaityti su kreditoriumi HR PROTRANS OU ir pareiškėju, o 2013 m. kovo 12 d. jos pradelsti įsipareigojimai jau siekė apie 2 104 887,83 Eur; bendrovė pradelsė savo įsipareigojimus pareiškėjui nuo 2013 m. kovo 12 d.; neatliko nė vieno mokėjimo pareiškėjui; bendrovė realaus (likvidaus) turto turėjo tik apie 2 595 281 Eur; bankroto administratorei iki šiol neperduotas joks bendrovės turtas, nėra jokių milijoninių reikalavimų skolininkams; bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2 104 887,83 Eur) viršija pusę bendrovės turėto turto (2 595 281 Eur); darytina išvada, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamą įmonės nemokumo apibrėžimą bendrovė faktiškai buvo nemoki 2013 m. kovo 12 d. Dėl to, kad buvę bendrovės vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skolos išaugo mažiausiai 444 055 19 Eur ir turimo turto sumažėjo 2 564 800 USD ir 1 357 459,11 Eur sumomis. Buvę bendrovės vadovai savo veiksmais suvaržė kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą ir sudarė sąlygas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai yra tyčinio bankroto požymis. Pateiktas detalus bendrovės išaugusių įsipareigojimų ir neteisėtų sandorių sąrašas, kurio nebūtų buvę, jeigu buvę bendrovės vadovai būtų laiku kreipęsi dėl bendrovės bankroto iškėlimo.

12.       Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorė 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė labai platų ir išsamų, tačiau nebaigtinį, sąrašą dokumentų, kurių neperdavė buvęs bendrovės vadovas. Susipažinus su dokumentų sąrašu matyti, kad nėra ypač reikšmingų buhalterinės apskaitos dokumentų (didžiosios knygos, operacijų žurnalo, kasos ir kt.), todėl bankroto administratorė negali nustatyti bendrovės veiklos, jos turėto turto, įsipareigojimų, bankrotą lėmusių priežasčių ir kt. Neperduodami bendrovės dokumentų, buvę bendrovės vadovai sudarė dideles kliūtis bankroto administratorei vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas, ginti bendrovės ir jos kreditorių interesus, surasti ir perimti bendrovės turtą ar reikalavimo teises. FNTT raštu patvirtino, kad bendrovės dokumentų nebeturi ir visi perimti dokumentai buvo atiduoti bendrovės buhalterei bei bendrovės bankroto administratorei, taigi visi nurodyti dokumentai turėtų būti pas buvusius bendrovės vadovus. Paaiškinimo, kur yra bendrovės apskaitos dokumentai, buvę bendrovės vadovai nepateikė. Dėl to, kad bendrovės vadovas R. Ž. nevykdė pareigos perduoti dokumentus bankroto administratorei, teismai pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį apribojo R. Ž. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Buvę bendrovės vadovai sąmoningai slepia bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, arba šių dokumentų neišsaugojo. Abu nurodyti atvejai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

13.       BUAB „Jurtinga Shipping“ niekada neturėjo reikalavimo teisės į bendrovę. BUAB „Jurtinga Shipping“ jokių užsakymų nevykdė, jokių realių paslaugų bendrovei nesuteikė, o į bendrovės bankroto bylą pateiktos sąskaitos – faktūros yra fiktyvios. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5-513/2018 atmetė pareiškėjos BUAB „Jurtinga Shipping“ prašymą patvirtinti jos 5,428,691,01 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, kadangi BUAB „Jurtinga Shipping“ neįrodė paslaugų suteikimo fakto ir kreditinio reikalavimo dydžio. Nutartis yra įsiteisėjusi. Nors R. Ž. 2018 m. sausio 18 d. pateikė didžiulį kiekį dokumentų, tarp jų ir UAB „Jurtinga Shipping“ sąskaitas bendrovei už 2012 m., tačiau šių sąskaitų kopijos nėra patvirtintos, nėra aišku, ar jos yra tikros, todėl jomis vadovautis negalima. Į bylą pateiktos bendrovei išrašytos sąskaitos – faktūros taip pat savaime nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Pagal kasacinio teismo praktiką, PVM sąskaitos – faktūros pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Taigi, vien sąskaitų pateikimas negali patvirtinti nei civilinių santykių buvimo, nei faktinio paslaugų suteikimo. Abi įmonės yra ypač glaudžiai susijusios: jos buvo įregistruotos tą pačią dieną, valdomos tų pačių asmenų ir bankrutavo taip pat tuo pačiu metu. Suinteresuoti asmenys vykdė mokėjimus susijusiai įmonei, neturinčiai teisėtos reikalavimo teisės, nors bendrovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai buvo suėję. Tai patvirtina buvusių bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus ir tyčinio bankroto požymius, t. y. dėl šių veiksmų buvo panaikintos kitų kreditorių galimybės įstatymų nustatyta tvarka gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą iš bendrovės turto.

14.       Bendrovė nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo nemoki, todėl 2013 m. lapkričio 16 d. (septynių nekilnojamojo turto objektų įkeitimas PETRADE LTD), 2014 m. birželio 13 d. (sutartis su Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“) ir 2014 m. lapkričio 25 d. (taikos sutartis su Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“) sudaryti sandoriai pažeidė kreditorių interesus – sutartys sudarytos su susijusia bendrove – Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“ (jos dalyviai buvo susiję su bendrove), sutarčių sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, sutartimis buvo perleistas turtas, todėl bendrovės kreditoriai neteko galimybės patenkinti reikalavimus iš šio turto, sutarties šalys buvo nesąžiningos.

15.       Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas atmesti prašymą pripažinti BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu arba nurodyti, kad V. K. atsakomybės dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra. Nurodė, kad nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę UAB „Luna Capital Group“ bankrotą. UAB „Luna Capital Group“ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo moki, jo vadovavimo metu neturėjo pradelstų skolų, kurios būtų viršijusios pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, neturėjo skolų darbuotojams, VMI, „Sodrai“, 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas nepriklausomo auditoriaus. 2012 – 2014 metais UAB „Luna Capital Group“ turėjo pakankamai turto įvykdyti įsipareigojimus ir buvo moki. UAB „Jurtinga Shipping“ teikė pervežimo paslaugas UAB „Luna Capital Group“ pagal 2010 m. liepos 23 d. pervežimo organizavimo sutartį, todėl už šias paslaugas buvo mokama. Savo vadovavimo laikotarpiu jokių nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, kurie galėjo lemti BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą, suinteresuotas asmuo nesudarinėjo.

16.       Suinteresuotas asmuo HR PROTRANS OU pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pripažinti UAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad V. K. rašytiniuose paaiškinimuose išvardyti dokumentai nepaneigia fakto, jog tikslaus bendrovės nemokumo momento neįmanoma nustatyti dėl nesąžiningų bendrovės vadovų veiksmų, neperduodant bendrovės dokumentų. Svarbiausia, kad bendrovės bankroto administratorė negali gauti didžiosios knygos, kuri yra buhalterijos sąskaitų, kuriose parodomi visi įmonės sandoriai, knyga. Suinteresuoto asmens nuomone, pirminiai apskaitos dokumentai bendrovės bankroto administratorei neteikiami todėl, kad visi išvestiniai dokumentai: bendrovės balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos, neatitinka tikrovės ir pirminių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pripažino BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu; priteisė iš V. K., V. K. ir R. Ž. po 305,43 Eur bylinėjimosi išlaidų HR PROTRANS OU naudai.

18.       Teismas nurodė, kad 2013 m. UAB „Luna Capital Group“ balansas patvirtina, jog 2013 m. bendrovė turėjo materialiojo turto, kurio vertė sudarė 1 094 480 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas: atsargos (1 500 801 Eur), išankstiniai apmokėjimai (4 109 152 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (14 457 024 Eur). Teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, kad išankstinių mokėjimų ir per vienerius metus gautinų sumų bendrovė neturėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, todėl reali jos turto vertė buvo 2 595 281 Eur. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Luna Capital Group“ pagal 2012 m. spalio 10 d. su HR PROTRANS OU sudarytą paskolos sutartį iki 2013 m. sausio 15 d. turėjo grąžinti 2 000 000 USD skolą, tačiau skola grąžinta nebuvo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2016 m. liepos 25 d. pateiktas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje ir 2016 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-851-538/2016. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Cophaspec Trading AG su UAB „Luna Capital Group“ 2013 m. sausio 18 d. sudarė naftos produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 2013 m. vasario 26 d. ir 2013 m. kovo 13 d. pristatytas prekes turėjo būti sumokėta atitinkamai iki 2013 m. kovo 12 d. ir iki 2013 m. balandžio 3 d. Nesumokėjus už pristatytas prekes, skola 2013 m. kovo 12 d. buvo 741 583,83 USD, o 2013 m. balandžio 3 d. – 1 326 421,54 USD. Įvertinus 2013 m. bendrovės turėtą turtą (2 589 065,24 Eur) ir duomenis apie pradelstas skolas kreditoriams HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG, bendrovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nemoki buvo jau 2013 m. kovo 12 d. Teismas sprendė, kad auditoriaus A. V. 2018 m. gegužės 15 d. pateikta išvada dėl UAB „Luna Capital Group“ mokumo nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis bendrovės mokumą, nes teikiant išvadą nebuvo įvertinti visi UAB „Luna Capital Group“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o buvo apsiribota tik finansinių ataskaitų įvertinimu.

19.       Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog tarp UAB „Luna Capital Group“ ir UAB „Jurtinga Shipping“ 2010 m. liepos 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. JS-LN 23/07-10, kuria UAB „Jurtinga Shipping“ įsipareigojo pagal užsakovės UAB „Luna Capital Group“ paraiškas organizuoti eksportuojamų, importuojamų ir gabenamų tranzitu krovinių vežimus geležinkelių transportu. Sutartį UAB „Luna Capital Group“ vardu pasirašė V. K., kuris pagal VĮ Registro centro duomenis UAB „Capital Group“ vadovu buvo paskirtas tik 2011 m. kovo 28 d., t. y. sutarties pasirašymo metu V. K. nebuvo UAB „Luna Capital Group“ direktorius, tuo metu direktoriaus pareigas ėjo M. D.. Pagal šios sutarties 2.1.1 punkto nuostatas UAB „Jurtinga Shipping“ įsipareigojo pagal UAB „Luna Capital Group“ paraiškas, kurios yra neatsiejama šios sutarties dalis (Sutarties 2.2.1., 2.2.2. punktai), organizuoti krovinių vežimus, geležinkelių administracijoms ir subekspeditoriams mokėti už pervežimus ir kitas rinkliavas. Buvę bendrovės vadovai bankroto administratorei nepateikė nė vienos UAB „Luna Capital Group“ paraiškos pagal sutarties 2.2.1 punkto nuostatas. UAB „Luna Capital Group“ bankroto bylos X tome esantys važtaraščiai nelaikytini įrodymais, kurie patvirtina šios sutarties vykdymą, nes juose jokių nuorodų nei apie UAB „Luna Capital Group“, nei apie UAB „Jurtinga Shipping“ nėra. Prie Cophaspec Trading AG pareiškimo bankrotą pripažinti tyčiniu pridėtas UAB „Luna Capital Group“ sąskaitų išrašas, nesant įrodymų apie UAB „Jurtinga Shipping“ bendrovei suteiktas paslaugas, leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. vasario 21 d. atliktas mokėjimas UAB „Jurtinga Shipping“ pažeidė kreditoriaus HR PROTRANS OU interesus, nes šio mokėjimo atlikimo metu buvo suėjęs terminas grąžinti skolą šiam kreditoriui, o nuo 2013 m. balandžio 5 d. atlikti mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ pažeidė ir kreditoriaus Cophaspec Trading AG interesus. Iš viso iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta 2 577 730,00 Eur, o nurodytiems kreditoriams nebuvo atliktas nė vienas pervedimas. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas – nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminas buvo suėjęs.

20.       Teismas taip pat pažymėjo, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Jurtinga Shipping“ yra bankrutavusi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-222-524/2018 jos bankrotas pripažintas tyčiniu. BUAB „Luna Capital Group“ ir BUAB „Jurtinga Shipping“ iki bankroto buvo valdomos to paties fizinio asmens – R. Ž.. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog R. Ž. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 17 d. vadovavo UAB „Luna Capital Group“, o nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 30 d. – ir UAB „Jurtinga Shipping“. M. Ž. (R. Ž. sūnus) nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2015 m. sausio 12 d. ir nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. registruotas kaip UAB „Luna Capital Group“ akcininkas, V. K. nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2013 m. liepos 22 d. vadovavo UAB „Luna Capital Group“, o nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. liepos 31 d. registruotas kaip akcininkas, nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. kaip akcininkas registruotas J. K., be to, V. K. nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. liepos 8 d. buvo UAB „Jurtinga Shipping“ direktoriumi.

21.       Teismas nurodė, kad iš kreditoriaus pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Luna Capital Group“ ir UAB „Jurtinga Shipping“ vadovai ir akcininkai kartu veikė per kitą juridinį asmenį – Latvijos Respublikoje registruotą Ribotos atsakomybės bendrovę „OILCO“, kurios akcininkas yra A. S.. Prieš jį akcininku buvo R. Ž. (nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2014 m. gegužės 13 d.), kuris nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 2 d. taip pat buvo ir šios įmonės valdybos narys, turintis vienasmenio atstovavimo teisę. 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „Luna Capital Group“, atstovaujama V. K., pardavė Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“, atstovaujamai R. Ž., turėtą nekilnojamąjį turtą. Šių sandorių sudarymo metu UAB „Luna Capital Group“ akcininku buvo R. Ž. sūnus M. Ž.. PETRADE LTD 2014 m. liepos 25 d. pareiškė ieškinį dėl šių sandorių nuginčijimo. Iš bylos duomenų matyti, kad PETRADE LTD 2013 m. balandžio 29 d. sutartimi Nr. PE/LUN/FO-02 įsipareigojo UAB „Luna Capital Group“ patiekti ir parduoti mazutą, o UAB „Luna Capital Group“ kartu su jau turimu įsiskolinimu įsipareigojo sumokėti 1 846 655,44 USD. Dėl šio įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo PETRADE LTD ir UAB „Luna Capital Group“, kuriai atstovavo R. Ž., 2013 m. gruodžio 15 d. pasirašė susitarimą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 patvirtinta taikos sutartimi Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ perleistas UAB „Luna Capital Group“ nekilnojamasis turtas – 243/500 dalys negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos, 1179/2500 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, maitinimo paskirties patalpa ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perduotas ieškovei PETRADE LTD, o UAB „Luna Capital Group“ įsipareigojo sumokėti 591 393,00 Lt Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ už minėtą nekilnojamąjį turtą. UAB „Luna Capital Group“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 52/87 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. 1094(duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 22/25 dalys rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 22/25 dalys neįrengtos pastogės patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perduotas PETRADE LTD, kuriai įgijus taikos sutartyje nurodytą turtą, atsakovės prievolė pagal 2013 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 bei visus kitus susitarimus dėl šios sutarties yra įskaitoma 1 246 882,79 USD suma. Nurodyto teismo proceso metu Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ vardu veikė valdybos narys R. Ž., UAB „Luna Capital Group“ atstovavo V. K., o PETRADE LTD – advokatas A. G., kurio sutuoktinė R. G. iš PETRADE LTD 2015 m. gegužės 15 d. įgijo nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Luna Capital Group“ vadovai, bendrovei esant nemokiai nuo 2013 m. kovo 12 d., nevykdė įstatyme numatytos pareigos – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nesąžiningi, sudarė nenaudingus sandorius, veikdami per susijusias įmones, atliktais mokėjimais pažeisdami mokėjimo eiliškumą ir teikdami prioritetą susijusioms įmonėms, siekdami apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, šį turtą perleido susijusioms įmonėms, dėl šios priežasties kreditoriai prarado galimybę nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai).

22.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog bankroto administratorei buvęs įmonės vadovas neperdavė visų bendrovės dokumentų (neperduotų bendrovės dokumentų sąrašas nurodytas bankroto administratorės 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose). 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2018 paliko nepakeistą 2018 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria UAB „Luna Capital Group“ vadovui R. Ž. apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartyje konstatuota, kad byloje nustatyti faktai patvirtina akivaizdų R. Ž., kaip bendrovės vadovo, aplaidumą ir / ar sąmoningą dokumentų nepateikimą, sąmoningą bendrovės netinkamą valdymą. Neperdavus bendrovės dokumentų, nurodytų 2018 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratorės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, neįmanoma nustatyti tikrųjų bankroto priežasčių ir tai sudarė sąlygas suinteresuotiems asmenims nuslėpti sandorius ir turtą bei išvengti atsakomybės, buvo prarasta galimybė kreiptis į bendrovės skolininkus dėl skolų išieškojimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismo posėdžio metu R. Ž. atstovas įrodinėjo, kad bendrovės dokumentai yra FNTT, tačiau šias aplinkybes paneigia kartu su bankroto administratorės rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai – FNTT atsakymas į bankroto administratorės paklausimą, kuriame nurodyta, kad visi paimti dokumentai buvo grąžinti bankroto administratorei. Taigi, teismas darė išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas neįrodė, jog visų bendrovės dokumentų negali pateikti dėl objektyvių priežasčių.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Suinteresuotas asmuo V. K. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti arba pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies nuorodą apie bendrovės nemokumą nuo 2013 m. kovo 12 d. bei panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismas nepagrįstai sulygino trečiojo asmens ir atsakovo pareigas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio prasme ir dėl to neteisėtai perkėlė V. K. atsakovo prievolę atlyginti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23.2.                      Teismas nutartyje konstatavo teisines aplinkybes, reikšmingas kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-761-796/2018, kurioje V. K. yra atsakovas dėl neva padarytos žalos bendrovei. Teismas konstatavo CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimus, atliekant mokėjimus UAB „Jurtinga Shipping“ (nuo 2013 m. vasario 21 d. pažeidžiant HR PROTRANS OU interesus ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. pažeidžiant Cophaspec Trading AG interesus), nors V. K. buvimo bendrovės vadovu metu CK 6.9301 straipsnis net nebuvo priimtas. Susidarė situacija, kai dviejose skirtingose teismo procesuose paraleliai buvo nustatinėjamos tos pačios teisiškai reikšmingos aplinkybės. Teismas nutartyje remiasi kitomis teismo išnagrinėtomis bylomis ir jose nustatytomis aplinkybėmis, į kurių procesą V. K. nebuvo įtrauktas: Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. B2-222-524/2018; Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. e2-851-538/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. 2-1471-479/2014.

23.3.                      V. K. bendrovės vadovu buvo tik nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2013 m. liepos 22 d. ir išeidamas iš darbo šioje įmonėje visus privalomus perduoti dokumentus perdavė naujajam įmonės vadovui V. K., kuris jokių pretenzijų dėl bendrovės vadovo pareigų perėmimo ir su tuo susijusių dokumentų bei turto perdavimo V. K. neturėjo ir neturi. Kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-761-796/2018 dėl žalos priteisimo iš buvusių bendrovės vadovų (V. K., V. K. bei R. Ž.), kurioje dalyvauja tos pačios šalys (BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė, netiesioginį ieškinį pareiškęs kreditorius Cophaspec Trading AG ir jo teisių perėmėjas Ukeldi Investment LTD.), apklausta liudytoja, bendrovės buhalterė A. J., parodė, kad dalyvavo 2015 m. birželio 3 d. kratos bendrovėje metu ir paaiškino, kad krata buvo visiškai netikėta visiems bendrovės darbuotojams. Jos metu buvo paimti absoliučiai visi bendrovės dokumentai, tarp jų ir buhalterinės apskaitos, kurie buvo sudėti į apie 20 didelės talpos bei didelio svorio šiukšlių maišų. Vėliau, t. y. kitą dieną po kratos, ji pati asmeniškai FNTT patalpose sunumeravo apie pusę kratos metu paimtų buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. apie 112 segtuvų, kurių kiekviename buvo ne mažiau 300 lapų. Likusius kratos metu paimtus dokumentus numeravo kiti bendrovės darbuotojai dar dvi dienas. Taip pat kratos metu buvo išimti visi, kiek ji pamena, penkių bendrovės kompiuterių, „kietieji diskai“. Kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-761-796/2018 bankroto administratorės įgaliotas asmuo R. Ž. atsakovo V. K. atstovui pateikė 2015 m. birželio 3 d. bendrovės kratos protokolą, iš kurio turinio matyti, kad liudytojos A. J. parodymai apie kratos metu paimtų visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų apimtį, atitinka tikrovę. Bankroto administratorės teismui pateiktas FNTT 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 25/3-10-13180, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad visi kratos metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai (17 segtuvų) 2016 m. gruodžio 13 d. grąžinti, vertintinas kritiškai. FNTT 2018 m. spalio 11 d. rašte Nr. 25/5-3-10-16282 nurodyta, kad 2015 m. birželio 3 d. kratos (UAB „Luna Capital Group“ patalpose) protokolas yra tebevykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 dokumentas bei pakartota, kad visi kratos metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai (17 segtuvų) 2016 m. gruodžio 13 d. grąžinti BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. D.. Tačiau iš minėtų dokumentų (kratos protokolo bei FNTT raštų) matyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime tebėra saugomi bendrovės kompiuterių „kietieji diskai“, kuriuose, be jokios abejonės, yra ir reikšminga informacija, susijusi su bendrovės veikla bei buhalterine apskaita. Nėra aišku, kokiu būdu FNTT padarė išvadą, kad „visi“ kratos metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai susidėjo iš 17 segtuvų, nes tokios informacijos kratos protokole nėra – priešingai, jame esanti informacija akivaizdžiai leidžia abejoti tokia išvada. Nei V. K., nei jo atstovas neturi teisinės galimybės šios FNTT pozicijos patikrinti, nes nėra baudžiamojo proceso dalyviai, o BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė tokios iniciatyvos nesiima. Tai, kad šiuo metu FNTT tebevyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00004-15, susijęs su iš bendrovės paimtais dokumentais, yra reikšminga teisinė aplinkybė ir šios ginčijamos teismo nutarties kontekste, nes teismas nutartyje konstatavo bendrovės buhalterinės apskaitos apgaulingą ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to negalimumą nustatyti visiškai ar iš dalies įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nurodyta formuluotė atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje, t. y. teismas civilinėje byloje faktiškai konstatavo esant padarytą nusikaltimą. Tai neleistina civiliniame procese, tuo labiau tokiame, kuriame pasisakyta dėl asmenų, kurie byloje nėra patraukti atsakovais. Be to, civilinėje byloje teismas negali konstatuoti faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo objektyviąją pusę, t. y. kad yra padaryta nusikalstama veika. Ši teismo padaryta išvada kelia nuostabą, nes net ikiteisminiame tyrime V. K., o turimomis žiniomis ir kitiems bendrovės vadovams, net nėra pareikšti jokie įtarimai, susiję su jų buvimu UAB „Luna Capital Group“ vadovais.

23.4.                      Vertindamas auditoriaus išvadą, teismas nurodė, kad ja negalima pasitikėti, nes auditorius neįvertino visų UAB „Luna Capital Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apsiribojo tik finansinių ataskaitų įvertinimu. Tačiau nurodyta aplinkybė (kad bankroto administratorei perduoti ne visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai) teismui nesutrukdė pasisakyti dėl bendrovės nemokumo momento. Tuo pačiu teismas nepasisakė dėl bendrovės finansinių ataskaitų, kurių pagrindu auditorius pateikė savo išvadą, neatitikimo tikrovei ir / ar dėl jose galimai neatspindėtų, ar neteisingai atspindėtų, aplinkybių, susijusių su bendrovės sutartiniais santykiais su HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG. Teismas visiškai netyrė ir niekaip neįvertino bei nepasisakė dėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG, nurodytų sutarčių vykdymu ar netinkamu vykdymu, išskyrus konstatavimą kad bendrovė laiku negražino skolos. Paskolos suteikimo atveju atsiradusi prievolė ją grąžinti anaiptol nereiškia, kad paskolos davėjas prarado, iššvaistė ar kitaip pradangino gautą paskolą. Akivaizdu, kad paskolos būdu gautos piniginės lėšos tebeegzistavo transformavusios į turtinę teisę ar konkretų turtą. Analogiškai yra / buvo ir su Cophaspec Trading AG parduotais ar parduodamais naftos produktais – jie nesudegė ir nepradingo, o, greičiausiai, transformavosi į turtinę teisę, pinigines lėšas ar kitą turtą. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo. Aplinkybė, kad pagal bankroto administratorei perduotą nedidelę bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų dalį nebuvo galima nustatyti, dėl kokių konkrečių priežasčių laiku nebuvo įvykdytos bendrovės prievolės šioms dviems sutarčių šalims, nereiškia, kad šių sutarčių apimtimi sumažėjo bendrovės turtas ir tuo labiau, kad bendrovė dėl to tapo nemoki.

23.5.                      Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės nemokumo jau nuo 2013 m. kovo 12 d., visiškai nevertino ir nepasisakė dėl bendrovės veiklos rezultatų 2013 m. pabaigoje, atspindėtų jos 2013 m. balanse. Iš bendrovės 2013 ir 2014 m. balansų akivaizdu, kad bendrovė tiek 2013 m., tiek 2014 m. dirbo pelningai, atitinkamai buvo uždirbusi 549 227,00 Lt ir 408 174 Lt pelno. Net 2014 m., patyrusi 256 563 Lt. nuostolį, bendrovė tebeturėjo 700 838 Lt nepaskirstyto pelno, sukaupto iš ankstesniųjų metų. Taigi, teismo padaryta išvada dėl bendrovės nemokumo nuo 2013 m. kovo 12 d. yra nepagrįsta, prieštaraujanti oficialiems rašytiniams įrodymams bei elementariai logikai. Teismas, vertindamas bendrovės nemokumą, galimai supainiojo CK 6.9301 straipsnyje nurodytą mokėjimo eiliškumą reglamentuojančias nuostatas bei pasekmes. Būtent šiuo pagrindu grindžiamas ieškinys Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 761-796/2018, kurioje dalyvauja tos pačios šalys. Bet ir šiuo atveju, t. y. norint įrodyti egzistuojant CK 6.9301 straipsnyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus, būtina įrodyti ginčijamų sandorių sudarymo metu egzistavus dvi būtinas sąlygas: bendrovei nepakankant lėšų padengti visus pareikštus reikalavimus; egzistuojant pirmos eilės kreditoriams. Pagal turimus byloje duomenis bent jau 2013 m., kai bendrovės vadovu buvo V. K., bendrovė neturėjo įsiskolinimų nei VMI, nei VSDFV, ar darbuotojams, t. y. pirmos eilės kreditoriams.

23.6.                      Teismas konstatavo mokėjimų eiliškumo pažeidimą atliekant mokėjimus UAB „Jurtinga Shipping“ – nuo 2013 m. vasario 21 d. pažeidžiant HR PROTRANS OU interesus ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. pažeidžiant Cophaspec Trading AG interesus. Šiuo pagrindu tarp tų pačių šalių vyksta ginčas kitoje Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. e2-761-796/2018. Šioje byloje teismui yra pateiktas bendrovės 2014 m. skolininkų apyvartos žiniaraštis, kuris patvirtina, kad bendrovės prievolė UAB „Jurtinga Shipping“ atsirado anksčiau nei kreditoriui Cophaspec Trading AG, dėl ko V. K. nepadarė CK 6.923 straipsnyje numatyto pažeidimo. Be to, nurodytu metu bendrovėje nebuvo pirmos eilės kreditorių. Dėl bendrovės prievolės HR PROTRANS OU atsiradimo pažymėtina, kad su šia įmone buvo sudarytos trys paskolos sutartys: 2012 m. spalio 10 d. Nr. LUN-HR/001 dėl 1 000 000 USD; 2012 m. birželio 4 d. Nr. LUN-HR/002 dėl 1 000 000 USD bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. LUN- HR/003 dėl 2 000 000 USD. Pagal sutartį Nr. LUN-HR/001 dėl 1 000 000 bendrovė visiškai atsiskaitė. Pagal sutartį Nr. LUN-HR/002 dėl 1 000 000 šalys vėliau sutarė skolą refinansuoti sudarydamos sutartį Nr. LUN-HR/003 dėl 2 000 000, trečiojoje sutartyje šalys sutarė, kad skola bus laikoma tinkamai grąžinta iki 2013 m. spalio 15 d.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į sutartyje nustatytas teisines pasekmes – negrąžinus skolos iki šios datos (2013 m. spalio 15 d.), įmonei nebus skaičiuojami delspinigiai, nurodyti sutarties 5 punkte. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad V. K. buvimo bendrovės vadovu laikotarpiu (nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2013 m. liepos 22 d.), bendrovė buvo praleidusi skolos HR PROTRANS OU grąžinimo terminą, o ypač, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė buvo tapusi nemokia, o V. K. neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

23.7.                      Teismas nutartyje neišskyrė kiekvieno iš trijų buvusių bendrovės vadovų (V. K., V. K. bei R. Ž.) atliktų ar neatliktų veiksmų (ne)teisėtumo bei ryšio su aptariamomis pasekmėmis.

23.8.                      Bankroto administratorė neteikė teismui jos žinioje esančių rašytinių įrodymų, kurių pagalba teismas galėtų lengviau nustatyti bylos išnagrinėjimui reikalingas faktines aplinkybes; taip pat nesiėmė iniciatyvos dėl duomenų apie bendrovės ūkinę finansinę būklę išreikalavimo iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00004-15. Kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018, bankroto administratorė nuslėpė, t. y. nepateikė teismui jai perduoto bendrovės 2014 m. apyvartos žiniaraščio, kuriame nurodytos skolos bendrovei ir jų atsiradimo datos, nors būtent šioje byloje jis buvo reikšmingas siekiant nustatyti, ar egzistuoja CK 6.9301 straipsnyje numatytas ieškinio teisinis pagrindas. Aptariamas apyvartos žiniaraštis paneigia minėtą ieškinio pagrindą, nes UAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisė atsirado anksčiau nei Cophaspec Trading AG. Dar daugiau, bankroto administratorė atsisakinėjo pateikti atsakovų, buvusių įmonės vadovų, atstovams savo žinioje turimus, jai perduotus bendrovės dokumentus ir tik teismo nurodymu sudarė galimybę susipažinti su šiais dokumentais. Paaiškėjus tikrajam iš bendrovės 2015 m. birželio 3 d. kratos metu paimtų dokumentų kiekiui, bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų išsireikalauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikšmingą informaciją, esančią ikiteisminio tyrimo žinioje tebesančiuose bendrovės kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tuo tarpu teismas ne tik nesiėmė iniciatyvos iškviesti bei apklausti atitinkamos srities specialistus, bet ir nepagrįstai kritiškai vertino specialistų pateiktas išvadas (auditoriaus A. V.).

23.9.                      Teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl visuotinai žinomos ir nereikalaujančios įrodinėti aplinkybės – pasaulinės naftos kainų krizės, įvykusios 2014 m. viduryje, ir jos įtakos realiam faktiniam bendrovės nemokumui atsirasti.

24.       Suinteresuotas asmuo R. Ž. atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ir ją laiko nepagrįsta. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas nenustatė atsakovės nemokumo momento, ką padaryti buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. Darydamas išvadą, kad bendrovė buvo nemoki, teismas iš esmės rėmėsi tik nepagrįstu bankroto administratorės aiškinimu, kad bendrovės turto reali vertė buvo 2 595 281 Eur. Bendrovės 2013 m. balansą teismas vertino tik fragmentiškai, nevertindamas jo duomenų visumos. Net jei ir būtų vertinama, kad bendrovės reali turto vertė buvo 2 595 281 Eur, matyti, jog ši suma buvo didesnė už 2 000 000 USD skolą HR PROTRANS OU, kas paneigia aiškinimą, kad minėta suma nebuvo pakankama skolai dengti. Teismo teiginiai yra prieštaringi – viena vertus, teismas nurodo, kad bendrovė turėjo 14 457 024 Eur per vienerius metus gautinų sumų, tuo pačiu kitame sakinyje teigia, jog šių sumų bendrovė neturėjo. Teismas nevertino ir ignoravo 2013 metais atlikto audito išvadas. Pažymėtina, kad siekiant išsamiai išnagrinėti apeliacinio teismo akcentuotą klausimą, buvo prašoma apklausti 2013 – 2015 m. bendrovėje dirbusias buhalteres, tačiau teismas atmetė šį prašymą, kaip ir prašymą prie šios bylos pridėti buhalterės A. J. parodymus, duotus civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018.

24.2.                      Teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu ir teismas joje turi būti aktyvus bei gali savo iniciatyva išreikalauti įrodymus. Daugiamodalinių pervežimų geležinkeliais dokumentuose neįvardijami visi vežime dalyvavę subjektai (tarpininkai). Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė tokius dokumentus, kokius gavo iš UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“. Jeigu tokių duomenų nepakako, tuomet teismas galėjo papildomai juos išreikalauti iš šios bendrovės. Teismas taip pat nevertino byloje esančių buhalterinių dokumentų (apyvartos žiniaraščių) apie bendrovės įsiskolinimus UAB „Jurtinga Shipping“. Byloje vadovaujamasi nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-222-524/2018, kuri yra apskųsta ir bylos nagrinėjimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. B2-1215-265/2018).

24.3.                      Nutartyje remiamasi ieškovo teiginiais dėl bendrovės sudarytų sandorių su Ribotos atsakomybės bendrove „OILCO“ ir daromas fragmentuotas vertinimas, kai tuo tarpu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-725- 513/2018 yra nagrinėjamas ieškovo ieškinys šiuo klausimu, t. y. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad vertinimai šioje byloje galimi po to, kai bus priimtas sprendimas byloje Nr. e2-725-513/2018 dėl sandorių galiojimo / negaliojimo. Net jei ir būtų pripažintas sandorių sudarymo neteisėtumas, tuomet, taikant restituciją, turtas bendrovei būtų grąžintas. Tokiu atveju realiai jokia žala kreditoriams nebūtų padaryta, neįtakotų bendrovės mokumo ir atsiskaitymų eiliškumo.

24.4.                      Teismas vadovavosi bankroto administratorės pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, kad FNTT pareigūnai 2016 m. gruodžio 13 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktu bankroto administratorei grąžino visus kratos metu paimtus dokumentus. Tačiau buvo vengiama atsakyti ir nesiaiškinta, kiek konkrečiai buvo paimta dokumentų kratos metu, 2015 m. birželio 3 d. kratos protokole tokių duomenų nėra. Teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo nurodymu dėl būtinumo išsamiai išsiaiškinti šį klausimą. Buvusi buhalterė civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. vykusios kratos metu dokumentai buvo sudėti į polietileno maišus ir nebuvo fiksuojama bei aprašoma, kokie dokumentai buvo paimti. Taip pat buhalterė pažymėjo, kad kratos metu iš kompiuterių buvo išimti kompiuterių kietieji diskai, kuriuose buvo buhalterinės programos ir fiksuota įmonės buhalterijos informacija. Šių diskų paėmimas atsispindi ir pačiame kratos protokole. Byloje nėra duomenų, kad minėti diskai būtų buvę grąžinti bankroto administratorei. Dokumentus, kurie buvo likę po kratos, R. Ž. perdavė bankroto administratorei 2016 m. lapkričio 28 d. perdavimo – priėmimo aktu.

25.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo: priimti teikiamus naujus rašytinius įrodymus; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu; tuo atveju, jeigu nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bus palikta galioti, prašo pripažinti (papildyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį), kad nėra suinteresuoto asmens V. K. atsakomybės dėl atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad UAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki nuo 2013 m. kovo 12 d.. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis vien tik 2013 m. balansu, visiškai neanalizuodamas vėlesnių laikotarpių, t. y. 2014 m. ir 2015 m., balansų ir šių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinių, kas vertintina kaip procesinis pažeidimas, bylos esmės neatskleidimas ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas. Kita vertus, netgi vertinant tik 2013 m. balansą, teismo išvada apie UAB „Luna Capital Group“ nemokumą 2013 m. kovo 12 d. yra neteisinga ir nepagrįsta, nes teismas, pažeisdamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, vadovavosi tik ilgalaikio materialiojo turto verte.

25.2.                      Atsakovė UAB „Luna Capital Group“ buvo prekybos įmonė, vertėsi naftos produktų tarptautine prekyba. Įprastai didžiausią prekybos įmonių balansinio turto dalį sudaro trumpalaikis finansinis turtas (šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius) ir trumpalaikis nefinansinis turtas – turtas, kuris yra apyvartinio kapitalo dalis (šią turto grupę sudaro gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai). Prekybos įmonės dažnai apskritai neturi jokio ilgalaikio materialaus turto, tačiau uždirba pelną, moka mokesčius valstybei, atsiskaito su darbuotojais ir negali būti laikomos nemokiomis. Teismas visiškai nevertino, kokią ūkinę – komercinę veiklą vykdė UAB „Luna Capital Group“ (prekybos, o ne gamybos, įmonė), neįvertino įmonės turto struktūros ir jo vertės, nepagrįstai atsakovės balansinio turto vertę susiaurino iki ilgalaikio materialaus turto vertės, visiškai be jokio finansinio ir teisinio pagrindo eliminuodamas didžiausią UAB „Luna Capital Group“ finansinio turto dalį (jo vertę). Nesutiktina su teismo pozicija, kad reali bendrovės turto vertė sudarė 2 595 281 Eur. Remiantis 2013 m. balanso duomenimis, UAB „Luna Capital Group“ į balansą įrašyto turto vertė sudarė daugiau nei 73 milijonus litų. Pagal 2013 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, kurios duomenų pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, UAB „Luna Capital Group“ pardavimo pajamos per 2013 metus sudarė daugiau nei 250 milijonų litų, įmonė uždirbo 408 174 Lt (118 215,36 Eur) grynojo pelno. UAB „Luna Capital Group“ buvo sumokėjusi į valstybės biudžetą visus mokesčius (PVM, pelno mokesčiai, kt.) ir neturėjo jokių skolų valstybės biudžetui ar darbuotojams. Pažymėtina, kad, nors byloje yra pateikti UAB „Luna Capital Group“ finansinės atskaitomybės rinkiniai už 2013 ir 2014 m. ataskaitinius laikotarpius, pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. UAB „Luna Capital Group“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2013 m. laikotarpį buvo audituotas – byloje yra UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ auditoriaus A. K. 2014 m. liepos 9 d. „Nepriklausomo auditoriaus išvada“, kuri taip pat buvo pateikta Juridinių asmenų registrui, patvirtinanti, kad UAB „Luna Capital Group“ finansinės ataskaitos už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį atitiko galiojančius teisės aktus ir verslo apskaitos standartus. Lyginant pirmosios instancijos teismo nurodytą pradelstų skolų dydį įmonėms Cophaspec Trading ir HR PROTRANS OU (2 589 065,24 Eur) su bendrovės turimu 21 270 956,61 Eur vertės turtu, bendrovės skolos neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nėra jokio finansinio ir teisinio pagrindo UAB „Luna Capital Group“ pripažinti nemokia nuo 2013 m. kovo 12 d.

25.3.                      Suinteresuotas asmuo V. K. UAB „Luna Capital Group“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2015 m. kovo 31 d. V. K. vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo sudarytas ir audituotas finansinių ataskaitų rinkinys už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį, pagal kurį bendrovė nėra nemoki. Finansinių ataskaitų rinkinys už 2014 metų ataskaitinį laikotarpį buvo sudarytas 2015 m. gegužės 28 d., kito bendrovės direktoriaus R. Ž., kuris užėmė direktoriaus pareigas po V. K., ir patvirtintas įmonės vienintelio akcininko M. Ž.. Bendrovės finansinė padėtis tampa realiai žinoma atsakingiems asmenims sudarant ir tvirtinant finansines atskaitas, šiuo atveju už 2014 metus – 2015 m. gegužės 28 d. sudarius bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. 

25.4.                      Įvertinus UAB „Luna Capital Group“ finansinės veiklos rodiklius už ataskaitinį 2014 m. laikotarpį, taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad bendrovė buvo nemoki 2014 m. UAB „Luna Capital Group“ 2014 m. buvo sumokėjusi į valstybės biudžetą visus reikalingus mokesčius ir neturėjo jokių skolų valstybės biudžetui ar darbuotojams. 2014 m. UAB „Luna Capital Group“ neturėjo pradelstų skolų, kurios būtų viršijusios pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

25.5.                      UAB „Luna Capital Group“ iki pat bankroto bylos jai iškėlimo neturėjo skolų nei darbuotojams, nei VMI, o bankroto byla iškelta dėl itin mažo 2 207,58 Eur įsiskolinimo VSDFV. UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje yra patvirtinti tik šeši kreditoriai, iš kurių 90,04 proc. visų reikalavimų turi du iš jų, t. y. Cophaspec Trading AG (teisių perėmėjas Ukeldi Investment LTD) ir HR PROTRANS OU, kurie kartu su BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratore yra suinteresuoti bendrovės tyčinio bankroto pripažinimu ir nepagrįstai siekia pasitenkinti savo reikalavimus suinteresuotų asmenų (buvusių bendrovės vadovų) asmeninio turto sąskaita, nors bendrovė bankrutavo išimtinai dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir siekio išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, kaip nepagrįstai įrodinėjama byloje. 

25.6.                      Byloje yra pateikta auditoriaus A. V. 2018 m. gegužės 15 d. išvada su priedais, kurioje, įvertinus UAB „Luna Capital Group“ finansinės atskaitomybės duomenis už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 iki 2015 m., teigiama, kad UAB „Luna Capital Group“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nebuvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme (t. y. nebuvo nemoki V. K. vadovavimo laikotarpiu). Teismas nepagrįstai nesivadovavo šia auditoriaus išvada ir nepagrįstai nurodė, kad pateikta specialisto išvada nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis bendrovės mokumą tuo pagrindu, kad teikiant išvadą nebuvo įvertinti visi UAB „Luna Capital Group“ apskaitos dokumentai. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei bankroto administratorė, kurios žinioje yra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nepateikė teismui jokių įrodymų, grindžiamų buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie paneigtų auditoriaus 2018 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje pateiktus atsakymus į jam užduotus klausimus. Bankroto administratorė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinių duomenys neatitiktų jos turimų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų (CPK 178 straipsnis). Auditoriaus išvada atlikta įvertinus bendrovės 2012 – 2015 metų finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinius, kurie yra pateikti Juridinių asmenų registrui ir kurie nėra pripažinti negaliojančiais ar panaikinti.

25.7.                      Už ataskaitinį 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį UAB „Luna Capital Group“ pardavimo pajamos sudarė 278 806 685 Lt. Už ataskaitinį 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį UAB „Luna Capital Group“ pardavimo pajamos sudarė 93 999 720 Lt. Pardavimų mažėjimas fiksuojamas 2014 metų 3 – 4 ketvirčiuose, kas labiausiai sietina su naftos rinkos kainų pokyčiais. Byloje yra pateikti tiek oficialūs duomenys dėl 2014 m. pabaigoje ženkliai kritusių naftos kainų, tiek kaip pavyzdys yra pateiktos UAB „Luna Capital Group“ 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos pirkėjams už parduodamą naftą, pagal kurias naftos barelio pardavimo kaina sumažėjo nuo 98 USD už barelį iki apie 60 USD už barelį. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tiesioginį ryšį tarp naftos kainų krizės ir sumažėjusių UAB „Luna Capital Group“ pardavimų 2014 m. pabaigoje. Analizuojant 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto struktūrą, pirkėjų įsiskolinimas bendrovei (82 298 17 Lt) sudarė 93,6 proc. įmonės turto 2014 m., išankstiniai apmokėjimai tiekėjams (5 141 733 Lt) sudarė 5,8 proc. viso turto. Gauti avansai sudarė 26 701 977 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 82 698 201 Lt, skolos tiekėjams – 60 766 218 Lt. Tai reiškia, kad bendrovė turėjo pakankamai turto realizuoti savo įsipareigojimus kreditoriams, tačiau jos galimybė atsiskaityti su kreditoriais tiesiogiai priklausė nuo pirkėjų skolų apmokėjimo. Įsipareigojimai tiekėjams 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 60 766 218 Lt, kas yra 68,8 proc. visų bendrovės balansinių įsipareigojimų. 30,2 proc. balansinių įsipareigojimų 2014 m. sudarė gauti pirkėjų išankstiniai apmokėjimai. Tai reiškia, kad bendrovės pirkėjų skolos 2014 m. (82 629 817 Lt) viršijo įsipareigojimus tiekėjams (60 766 218 Lt) 1,35 karto, t. y. bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo pakankamai finansinio turto realizuoti savo finansinius įsipareigojimus, o 2014 m. patirtas (256 563 Lt) nuostolis yra nereikšmingas bendrovės turto ir įsipareigojimų atžvilgiu. Remiantis einamojo finansinio mokumo rodikliais 2012 – 2014 m., bendrovė neturėjo mažesnio nei 1 (vienetas) mokumo rodiklio, kas reiškia, kad ji 2012 – 2014 m. turėjo pakankamai turto įvykdyti įsipareigojimus ir buvo moki. Bendrovėje buvo debitorių, kurie, kaip paaiškėjo, nesumokėjo bendrovei reikšmingų sumų, t. y. 33 478 037,02 USD. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 2018 m. spalio 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta UAB „Luna Capital Group“ finansininkė (buhalterė) A. J., tvarkiusi UAB „Luna Capital Group“ finansinę apskaitą iki 2015 m. pabaigos, kuri paaiškino, kad dėl 2014 m. antroje pusėje kritusių naftos kainų sutriko UAB „Luna Capital Group“ apyvarta ir pardavimai, ir, nors buvo patirtas, lyginant su įmonės turimu turtu santykinai nedidelis, veiklos nuostolis, patirtą 2014 m. nuostolį dengė nepaskirstytas pelnas iš ankstesnio 2013 m. ataskaitinio veiklos laikotarpio, o UAB „Luna Capital Group“ 2014 m. nebuvo nemoki.

25.8.                      Po bankroto bylos UAB „Luna Capital Group“ iškėlimo bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už ataskaitinį 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį 2018 m. kovo 23 d. sudarė bankroto administratorė ir pateikė Juridinių asmenų registrui. Į jos sudarytą 2015 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyto turto vertė sudaro virš 30 milijonų eurų, t. y. 30 444 182 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 28 665 Eur ir 30 415 517 Eur trumpalaikis turtas. Analizuojant trumpalaikio turto struktūrą, atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 15 161 572 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos – 15 206 324 Eur. Pačios bankroto administratorės teigimu, šių į balansą įrašytų gautinų sumų nėra galimybės atgauti, nes debitoriai yra likviduoti / išregistruoti ir pan. Taigi, UAB „Luna Capital Group“ bankrotą labiausiai lėmė pirkėjų įsipareigojimų bendrovei neįvykdymas (pirkėjų skolų apmokėjimas yra įprasta prekybos įmonių finansinė rizika), ir 2014 m. pabaigoje kilusi naftos kainų krizė, kuri tiesiogiai įtakojo įmonės pardavimų sumažėjimą ir galutiniame rezultate patirtą veiklos nuostolį, tačiau tai yra išimtinai ekonominio pobūdžio priežastys.

25.9.                      Teismas visiškai neanalizavo bankrotą lėmusių priežasčių, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą nutartį pripažinti UAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu. 2014 – 2015 m. pasaulinės naftos kainų krizės neigiamos ekonominės pasekmės šioje rinkoje veikusioms įmonėms negali būti traktuojamos kaip tyčinis blogas bendrovės valdymas ir nereiškia tyčinio UAB „Luna Capital Group“ bankroto. Naftos kainų krizė įtakojo ir kitų šioje rinkoje veikiančių bendrovių (tiekėjų, pirkėjų, pervežėjų ir kt.) bankrotą. Verslo nesėkmė negali būti pagrindu tyčiniam bankrotui konstatuoti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į milijonines UAB „Luna Capital Group“ pardavimo pajamas, vykdytą apyvartą, sumokėtus mokesčius, sudarytus sandorius, jų vertę, neįvertino vykdytos ūkinės komercinės veiklos specifikos (tarptautinė prekyba naftos produktais), piniginės apyvartos masto, gautų pajamų, sudarytų sandorių vertės ir kt.

25.10.                      V. K., kaip atsakovės direktoriaus, įgaliojimų pabaigos metu UAB „Luna Capital Group“ buvo moki, turėjo didelės vertės turto – 2014 m. gruodžio 31 d. į bendrovės balansą įrašyto turto vertė siekė 88 207 020 Lt, pardavimo pajamos už 2014 metus sudarė beveik 100 milijonų litų (93 999 720 Lt). Kas ir kaip buvo sprendžiama dėl bendrovės veiklos, finansų ir atsiskaitymų 2015 m. po V. K. kaip direktoriaus įgalinimų pabaigos, jam nėra žinoma ir už tai jis negali atsakyti. Veiklos nuostolis fiksuotas UAB „Luna Capital Group“ finansinių ataskaitų rinkinyje, kuris buvo sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gegužės 28 d., po V. K. direktoriaus įgaliojimų pabaigos, tuometinio bendrovės direktoriaus R. Ž. ir buhalterės A. J..

25.11.                      Nėra pagrindo konstatuoti mokėjimų eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnyje, pažeidimo. Visų pirma, CK 6.9301 straipsnis įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki 2013 m. spalio 1 d. atlikti mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ pažeidė CK 6.9301 straipsnį, yra iš esmės neteisinga. Antra, byloje yra rašytinis įrodymas – UAB „Luna Capital Group“ apyvartos žiniaraštis 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, pasirašytas įmonės buhalterės A. J., kuris patvirtina faktą, kad UAB „Luna Capital Group“ skola kreditorei UAB „Jurtinga Shipping“ susidarė nuo 2012 m. spalio 31 d., t. y. anksčiau nei kreditoriams HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG, todėl UAB „Luna Capital Group“ mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ už suteiktas krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas nepažeidė jokių teisės normų dėl atsiskaitymų eiliškumo.

25.12.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant aukščiau nurodytai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Šių kriterijų teismas byloje nenustatė ir nenustatinėjo.

25.13.                      2010 m. liepos 23 d. pervežimų organizavimo sutartis Nr. JS-LN 23/07-10 dėl naftos produktų pervežimo paslaugų teikimo, sudaryta tarp UAB „Luna Capital Group“ ir UAB „Jurtinga Shipping“, buvo sudaryta trejus metus iki V. K. tampant UAB „Luna Capital Group“ direktoriumi. UAB „Luna Capital Group“ naudojosi UAB „Jurtinga Shipping“ pagal sutartį teikiamomis naftos pervežimo paslaugomis ir turėjo pareigą atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas. Liudytoja Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 apklausta UAB „Luna Capital Group“ buhalterė A. J. patvirtino, kad UAB „Luna Capital Group“ iš UAB „Jurtinga Shipping“ pirko visas su krovinių vežimu ir jų logistika susijusias paslaugas. Pareiškėjas ir UAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad milijoninę apyvartą naftos produktais vykdžiusi UAB „Luna Capital Group“ būtų turėjusi kitą (ar kitus) krovinių vežėjus, kurie būtų teikę UAB „Luna Capital Group“ vežimo paslaugas. Nesant jokių duomenų apie kitus potencialius vežėjus, ir esant vienintelei su UAB „Jurtinga Shipping“ sudarytai 2010 m. liepos 23 d. pervežimų organizavimo sutarčiai Nr. JS-LN 23/07-10 dėl naftos produktų pervežimo paslaugų teikimo, pagal kurią buvo atsiskaitoma (nurodoma mokėjimų paskirtyje), nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų, kad ši pervežimo sutartis būtų vykdoma. Važtaraščiuose, kaip krovinių vežimo dokumentuose, skiltyje „sutartis“ yra nurodyta sutartis – LUN02/07/12 (praktikoje susitarimų / sutarčių su UAB „Luna Capital Group“ numeracija prasidėdavo žymėjimu LUN), skiltyje „ypatingi siuntėjo pareiškėjai“ nurodyta – Jurtinga, pradinė stotis – Klaipėdos krovinių terminalas, krovinio gavėju nurodyta įmonė „Down Range Services CO“, o ši įmonė pirko iš UAB „Luna Capital Group“ naftos produktus. UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje X tome nuo puslapio 899 iki 994 yra UAB „Jurtinga Shipping“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kuriose yra išsami informacija su priedais apie teiktas naftos produktų pervežimo paslaugas. Be to, byloje yra UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose patvirtinama, kad UAB „Jurtinga Shipping“ teikė UAB „Luna Capital Group“ krovinių pervežimo ir su tuo susijusias paslaugas. Įvertinus šių įrodymų visumą, išvada, kad jokie dokumentai nepatvirtina UAB „Jurtinga Shipping“ paslaugų UAB „Luna Capital Group“ teikimo, yra nepagrįsta. Jeigu UAB „Luna Capital Group“ nebūtų atsiskaičiusi su UAB „Jurtinga Shipping“, būtų grėsusios neigiamos pasekmės: pareiga atlyginti UAB „Jurtinga Shipping“ patirtus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, be to, būtų sustojęs naftos, naftos produktų tiekimas užsakovams, pardavimų procesas, būtų susidariusios naftos produktų (vagonų) prastovos ir pan., kas būtų sąlygoję neprognozuojamus nuostolius UAB „Luna Capital Group“ veiklai. Pervežimo paslaugos buvo teikiamos pagal sutarties sąlygas, pervežimai buvo apskaitomi įstatymų nustatyta tvarka, pervežimo paslaugų suteikimo dokumentai turėjo būti su kitais UAB „Luna Capital Group“ ūkinės komercinės veiklos dokumentais perduoti UAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorei. V. K. šių dokumentų neturi, nes nuo 2015 m. kovo 31 d. jo kaip direktoriaus įgaliojimai pasibaigė, o vadovavimą bendrovei bei bendrovės apskaitą perėmė naujai paskirtas direktorius R. Ž.. Taigi, net jei ir būtų nustatyta, kad mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ pažeidė mokėjimų eiliškumą, šiais mokėjimais buvo siekiama ne pabloginti UAB „Luna Capital Group“ padėtį, bet buvo siekta vykdyti pagrindinę bendrovės veiklą – prekybą naftos produktais, ir gauti pelną, dėl ko nėra pagrindo mokėjimų eiliškumo pažeidimo pripažinti tyčinio bankroto požymiu.

25.14.                      UAB „Luna Capital Group“ nesudarė nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, įtakojusių UAB „Luna Capital Group“ nemokumą. Teismas tik formaliai aprašė, dėl ko buvo sudaryti sandoriai ir kas juos sudarė, bet visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl šie sandoriai gali būti laikomi nenaudingais ir dėl kokių priežasčių, kaip jie galėjo įtakoti ar įtakojo UAB „Luna Capital Group“ finansinę padėtį ar atsiskaitymą su kreditoriais. Teismas niekaip nemotyvavo, dėl kokių ekonominių priežasčių ar finansinių rodiklių 2014 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys tarp UAB „Luna Capital Group“ ir Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ yra vertinamos kaip nuostolingos, kaip šios sutartys įtakojo ar galėjo įtakoti UAB „Luna Capital Group“ mokumą / nemokumą. Dėl 2014 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių buvo kilęs teisminis ginčas su bendrove PETRADE LTD, kuri 2014 m. liepos 25 d. kaip kreditorė pareiškė ieškinį dėl šių sandorių nuginčijimo, tačiau ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, kurią patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014. Nėra jokio teisinio pagrindo teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį vertinti kaip nuostolingą ir UAB „Luna Capital Group“ bankrotą galėjusį įtakoti sandorį. Teismo patvirtinta taikos sutartimi išsprendus tarp šalių kilusį teisminį ginčą, už ieškovei PETRADE LTD perduotą turtą buvo įskaitytos UAB „Luna Capital Group“ prievolės ieškovei PETRADE LTD pagal 2013 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 (įskaityta 1 246 882,79 USD suma). Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-784-613/2018 dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. 2-1471-479/2014, kurioje buvo patvirtinta 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Luna Capital Group“ su PETRADE LTD sudaryta taikos sutartis, tačiau V. K. nėra įtrauktas į šią bylą, nedalyvauja joje jokiu procesiniu statusu, todėl aplinkybės dėl taikos sutarties ginčijimo (prašymo atnaujinti procesą) negali būti naudojamos prieš byloje nedalyvaujantį V. K.. Klausimas dėl proceso atnaujinimo nėra išnagrinėtas, o teismo patvirtinta taikos sutartis galioja ir nėra nuginčyta.

25.15.                      V. K. niekada nedirbo ir nebuvo UAB „Jurtinga Shipping“, Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“, ar PETRADE LTD valdymo organų nariu ar dalyviu, todėl neturėjo ir neturi jokio asmeninio sąsajumo su šiomis bendrovėmis ir asmenimis, veikusiais šių bendrovių vardu. Kadangi V. K., kaip buvęs UAB „Luna Capital Group“ direktorius, niekada neveikė UAB „Luna Capital Group“ vardu per nurodytas bendroves ir nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip veikimą per kitus juridinius asmenis, prielaidomis grįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovių sąsajumo ir dėl to galimai sudarytų nuostolingų sandorių šalintinos apeliacinės instancijos teismo kaip neatitinkančios tikrovės ir nepagrįstos.

25.16.                      Vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas (jei toks būtų nustatytas) nėra tyčinio bankroto požymis ĮBĮ 20 straipsnio prasme ir neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl UAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas visiškai nemotyvavo, kada, nuo kada ir kas tokią pareigą turėjo ir pažeidė, nevertino ir nepasisakė, ar nurodytas UAB „Luna Capital Group“ vadovo, akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas sąlygojo UAB „Luna Capital Group“ skolų ir kreditorių reikalavimų sumos padidėjimą. Net nustačius, kad bendrovės vadovas aptariamą pareigą pažeidė, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti UAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu, nes nėra nustatyta, kad dėl to būtų išaugusi bendrovės kreditorinių reikalavimų suma ir UAB „Luna Capital Group“ skolos.

26.       Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas Ukeldi Investment LTD prašo suinteresuotų asmenų R. Ž., V. K. ir V. K. atskiruosius skundus atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismų praktikoje aiškinama, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui bendrovės valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų; taip pat kad pareigą pagrįsti priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, svarbumą turi atsakingi įmonės valdymo organai; kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus. Atsakovės bankroto administratorė 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė labai platų ir išsamų, tačiau nebaigtinį, sąrašą dokumentų, kurių jai neperdavė buvęs bendrovės vadovas. Susipažinus su dokumentų sąrašu matyti, kad jame nėra ypač reikšmingų buhalterinės apskaitos dokumentų (didžiosios knygos, operacijų žurnalo, kasos ir kt.), todėl bankroto administratorė negali nustatyti bendrovės veiklos, jos turėto turto, įsipareigojimų, bankrotą lėmusių priežasčių ir kt. Neperduodami bendrovės dokumentų, buvę jos vadovai sudarė dideles kliūtis bankroto administratorei vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas, ginti bendrovės ir jos kreditorių interesus, surasti ir perimti bendrovės turtą ar reikalavimo teises. FNTT raštu patvirtino, kad bendrovės dokumentų nebeturi ir visi perimti dokumentai buvo atiduoti bendrovės buhalterei bei bankroto administratorei, taigi, visi nurodyti dokumentai turėtų būti pas buvusius bendrovės vadovus. Bendrovės vadovai nepateikia jokių įrodymų, kad FNTT raštuose pateikė klaidingą informaciją. Deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai nesudaro jokio pagrindo abejoti FNTT pareigūnų pateiktais atsakymais, kuriuose nurodoma, kad bendrovės dokumentų FNTT neturi. Būtent buvę atsakovės vadovai turėjo teikti įrodymus arba prašyti teismo pagalbos šiuos įrodymus renkant, tačiau R. Ž. nepateikė jokių įrodymų ir jokių procesinių prašymų dėl duomenų išreikalavimo iš FNTT. 

26.2.                      Atmestinas ir V. K. teiginys, kad teismas konstatavo esant nusikaltimą. Tokio konstatavimo pirmosios instancijos teismas neatliko. V. K. atskirajame skunde pateikta citata yra ne teismo konstatuojama aplinkybė, o pirmosios instancijos teismo cituojama teisės norma, numatyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. 

26.3.                      Vertinant R. Ž. pareigos nevykdymą, svarbu tai, kad būtent dėl dokumentų bankroto administratorei neperdavimo teismai pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį apribojo R. Ž. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5141-901/2018, bendrovės naudai iš R. Ž. buvo priteistas 23 014,26 Eur žalos atlyginimas, kaip kompensacija už neperduotą turtą. Darytina išvada, kad buvę bendrovės vadovai sąmoningai slepia bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, arba šių dokumentų neišsaugojo. Abu nurodyti atvejai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis.

26.4.                      Teismas teisingai bei pagrįstai nustatė, kad 2013 m. bendrovėje likvidaus turto realiai galėjo būti tik apie 2 595 281 Eur. Nors 2013 m. balanse yra nurodytas didžiulės vertės turtas, tačiau bankroto administratorei joks turtas nebuvo perduotas, nėra nustatyta jokių milijoninių reikalavimų skolininkams, nėra perduotas skolininkų sąrašas ir dokumentai, kurie pagrįstų bendrovės reikalavimo teisę į šiuos skolininkus. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirojo skundo 38 punkte pateikia debitorių lentelę, tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis V. K. ją sudarė. Pareiškėjo žiniomis, bankroto administratorė neturi duomenų apie reikalavimus lentelėje nurodytoms įmonėms, neturi sutarčių ir kitų dokumentų, kurie leistų nustatyti reikalavimo teisę į šias įmones ir reikalavimo dydį. Pagal viešai prieinamą informaciją dalis V. K. nurodytų skolininkų jau yra išregistruoti: Saley trade limited (išregistruota 2016 m. sausio 12 d.), Sure equity (išregistruota 2017 m. liepos 21 d.), Witten Impex (išregistruota 2017 m. gegužės 9 d.). Nei vienas iš buvusių vadovų nepaaiškino, kur dingo balanse nurodytas milijoninės vertės turtas, kur yra bendrovės skolininkai, kokių veiksmų vadovai ėmėsi išieškoti keliasdešimt milijonų siekiančias skolas iš bendrovės skolininkų. Per vienerius metus gautinos sumos formaliai yra laikomos turtu, tačiau faktiškai bendrovė šio turto neturėjo ir negalėjo lengvai panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, todėl, vertinant realų bendrovės turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio turto neįtraukė. Teismas vadovavosi suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuri nurodo, kad teismai, nustatydami į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, nelaiko įmonės į balansą įrašyto turto – po vienerių metų gautinų sumų ir per vienerius metus gautinų sumų, realiu įmonės turtu, nes šio turto įmonė gali ir neatgauti. Aplinkybę, kad bendrovė 2013 m. turėjo nepakankamai likvidaus turto atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina tai, kad nuo 2013 m. nei pareiškėjui, nei kitam kreditoriui HR PROTRANS OU bendrovė neatliko nei vieno mokėjimo.

26.5.                      Atmestinas V. K. teiginys, kad lėšos, gautos pagal paskolos sutartį su HR PROTRANS OU, ir turtas, įgytas pagal sutartis su Cophaspec Trading AG, nedingo, o transformavosi į turtinę teisę ar kitą turtą. Bankroto administratorei joks turtas nebuvo perleistas, o, kaip minėta, turtinės teisės ne visada yra laikomos turtu, nes šio turto įmonė gali ir neatgauti. 

26.6.                      Atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti V. K. pateiktą auditoriaus A. V. išvadą. Teismas teisingai nusprendė nevertinti šio rašytinio įrodymo. Specialisto išvada yra akivaizdžiai neobjektyvi ir nepagrįsta: ją sudaro vos keturi lapai ir joje neatliktas joks tyrimas, jokia ekonominė ar finansinė bendrovės dokumentų analizė. Klausimai auditoriui yra sąmoningai suformuoti taip, kad atsakymai į juos būtų palankūs V. K.. Išvadoje pateikiami atsakymai surašyti tendencingai V. K. naudai, dėl ko susidaro įspūdis, kad pats V. K. surašė aptariamą išvadą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad auditorius peržvelgė tik bendrovės finansinių ataskaitų duomenis už 2012, 2013 ir 2014 m., 2014 m. liepos 9 d. UAB „Mokesčių audito biuras“ išvadą ir 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla bendrovei. Akivaizdu, kad auditorius, remdamasis tik tokiais dokumentais, negalėjo atlikti ir neatliko išsamaus bei objektyvaus tyrimo, siekiant nustatyti bendrovės nemokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Balansuose nurodyti duomenys visiškai neatitinka faktinės situacijos bendrovėje, todėl ir specialisto išvada, kuri rėmėsi šiais duomenimis, negali būti pagrįsta ir teisinga. Bendrovės buhalterija ir finansinė atskaitomybė buvo pildoma remianti fiktyviais duomenimis. Bendrovėje nėra jokio turto ir jokių skolininkų, todėl balansuose nurodyti duomenys ties eilutėmis „turtas“ bei „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ neatspindi teisingų duomenų ir turi būti vertinami itin kritiškai. V. K. sąmoningai auditoriui pateikė labai ribotą kiekį dokumentų ir suformulavo klausimą taip, kad auditorius pateiktų V. K. palankų atsakymą. Auditoriui nebuvo pateikti ypač reikšmingi dokumentai, kurie būtų turėję reikšmingą įtaką ir pakeitę auditoriaus atsakymą į pirmąjį klausimą: nebuvo pateikti duomenys, rodantys bendrovės pradelstus įsipareigojimus; skolininkų sąrašai; informacija apie tai, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas joks turtas, nebuvo perduota bendrovės buhalterija, nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad bendrovė nuo 2013 m. sausio 15 d. neįvykdo įsipareigojimų kreditoriui HR PROTRANS OU ir nuo 2013 m. kovo 12 d. pareiškėjui.

26.7.                      V. K. bylos nagrinėjimo metu plačiau nepaaiškino, kokią įtaką bendrovės mokumui turėjo 2014 m. kritusios naftos kainos, neteikė jokių specialistų išvadų, neatliko jokio tyrimo, kaip nukritusios kainos paveikė bendrovės sudarytas sutartis. V. K. nenurodo jokių konkrečių ekonominių aplinkybių, visiškai nėra aišku, kaip kainų kritimas paveikė nors vieną bendrovės sudarytą sutartį. Vien aplinkybė, kad 2014 m. naftos produktų kainos nukrito, savaime neįrodo, jog ši priežastis lėmė bendrovės nemokumą.

26.8.                      Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo nemoki dar 2013 m. kovo 12 d., bendrovės vadovai ir akcininkai, nesikreipdami dėl bendrovės bankroto, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, leido didėti bendrovės įsipareigojimams, sudarė neteisėtus sandorius, perleido bendrovės turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinto, kad tokia buvusių bendrovės vadovų veikla turi būti laikoma tyčiniu bendrovės privedimu prie bankroto. Dėl to, kad buvę bendrovės vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skolos išaugo mažiausiai 444 055,19 Eur, o turimo turto sumažėjo 2 564 800 USD ir 1 357 459,11 Eur sumomis. Buvę bendrovės vadovai savo veiksmais suvaržė kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą ir sudarė sąlygas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

26.9.                      Nors iki 2013 m. spalio 1 d. negaliojo CK 6.9301 straipsnis, tačiau galiojo CK 6.923 straipsnis, kuris iš esmės numatė tokią pačią taisyklę vykdyti mokėjimus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimo nepadarė ir iš esmės teisingai pritaikė teisės normas.

26.10.                      Byloje nėra įrodymų, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ suteikė bendrovei pervežimo, ekspedijavimo ar kokias kitas paslaugas. Per visą laikotarpį, kai buvo nagrinėjamas prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nei vienas iš buvusių jos vadovų į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių BUAB „Jurtinga Shipping“ paslaugų teikimą. Teismas neprivalo rinkti įrodymų ir įrodinėti R. Ž. nurodomas aplinkybes, būtent buvusių vadovų pareiga yra teikti, jų nuomone, svarbius įrodymus ir savo įrodinėjimo naštos jie negali perkelti bankroto administratoriui ar kitiems proceso dalyviams. R. Ž. neteikė prašymų išreikalauti įrodymus ir nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-5-513/2018 atmetė pareiškėjos BUAB „Jurtinga Shipping“ prašymą patvirtinti 5 428 691,01 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, kadangi BUAB „Jurtinga Shipping“ neįrodė paslaugų suteikimo fakto ir kreditorinio reikalavimo dydžio (nutartis yra įsiteisėjusi). Nors 2018 m. vasario 15 d. lydraščiu dėl dokumentų pateikimo R. Ž. pateikė didžiulį kiekį krovinių gabenimo važtaraščių, tačiau šie važtaraščiai nepatvirtina suteiktų paslaugų fakto. Visų pirma, pateikti važtaraščiai nėra pasirašyti krovinių gavėjo. Tai reiškia, kad nėra jokių įrodymų, jog važtaraščiuose nurodytas krovinys kada nors buvo pristatytas krovinių gavėjui. Nesant įrodymų apie pristatytą krovinį, negalima daryti išvados, jog paslaugos buvo suteiktos. Be to, važtaraščiuose krovinių siuntėja yra nurodyta UAB „Krovinių terminalas“, o ne UAB „Luna Capital Group“. Važtaraščiuose taip pat yra nurodyta, kad ekspeditorius Klaipėdos uoste yra UAB „Klasco ekspedicija“, bet ne UAB „Jurtinga Shipping“. Taigi, važtaraščiuose nėra informacijos, kuri patvirtintų faktą, kad UAB „Jurtinga Shipping“ bendrovei suteikė krovinių ekspedijavimo paslaugas. V. K. nurodyti teiginiai atskirajame skunde dėl važtaraščiuose nurodytų aplinkybių nebuvo įrodinėjami pirmosios instancijos teisme nei paties V. K., nei kitų buvusių bendrovės vadovų. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 

26.11.                      Atmestinas V. K. teiginys, kad bankroto administratorė nuslėpė ir nepateikė teismui 2014 m. apyvartos žiniaraščio. Bankroto administratorė neturėjo pareigos pateikti 2014 m. apyvartos žiniaraščio, kadangi tai tik suvestinis buhalterinis dokumentas, kuris be pirminių dokumentų yra nepatikimas šaltinis ir nėra tinkamas įrodymas. Aplinkybę, kad aptariamas žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas, patvirtina ir tai, kad, pvz., žiniaraštyje neatsispindi bendrovės daryti mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ nei 2012, nei 2013 metais. Be to, pagal žiniaraštį 2014 m. UAB „Jurtinga Shipping“ visai nesuteikė jokių paslaugų, nors apeliantai teigia, kad bendrovė užsiėmė pelninga veikla. Be to, jeigu būtų vadovaujamasi žiniaraščio duomenimis, matyti, kad reikalavimai bendrovėms Petroleum arba SK Alma-A TOO atsirado anksčiau nei UAB „Jurtinga Shipping“ ir tai tik patvirtina CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimą.

26.12.                      Atmestinas V. K. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenustatinėjo, ar bendrovė atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. V. K. teiginį paneigia vien ta aplinkybė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. bendrovė neatliko nei vieno mokėjimo nei kreditoriui HR PROTRANS OU, nei kreditoriui Cophaspec Trading AG. Jeigu bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tuomet nesuprantama, kodėl nebuvo atlikti mokėjimai paminėtiems kreditoriams ir kodėl buvo vykdomi mokėjimai išimtinai tik susijusiai bendrovei UAB „Jurtinga Shipping“. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys vykdė mokėjimus susijusiai bendrovei, neturinčiai teisėtos reikalavimo teisės, nors bendrovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai buvo suėję, patvirtina buvusių jos vadovų neteisėtus veiksmus ir tyčinio bankroto požymius, t. y. dėl šių veiksmų buvo panaikintos kitų kreditorių galimybės įstatymų nustatyta tvarka gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą iš bendrovės turto. 

26.13.                      Kreditoriaus HR PROTRANS OU reikalavimas bendrovei atsirado trijų paskolos sutarčių pagrindu, kurios buvo sudarytos atitinkamai 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. rugpjūčio 30 d. ir 2012 m. spalio 10 d.. Pagal paskutinės paskolos sutarties sąlygas paskola turėjo būti grąžinta iki 2013 m. sausio 15 d. (Sutarties 4.1.1. punktas), tačiau ji laiku nebuvo grąžinta, todėl nuo 2013 m. sausio 16 d. bendrovė turėjo 2 000 000 USD siekiančius pradelstus įsipareigojimus. Dėl paminėto atmestini V. K. teiginiai, kad HR PROTRANS OU kreditorinis reikalavimas atsirado 2013 m. spalio 15 d.

26.14.                      Nors dalis civilinėje byloje Nr. e2-725-513/2018 nurodytų aplinkybių sutampa su šios bylos aplinkybėmis, tačiau abejose bylose nagrinėjamos aplinkybės vertinamos skirtingais aspektais, skiriasi įrodinėjimo dalykai, todėl nėra jokio pagrindo laukti civilinės bylos Nr. e2-725-513/2018 išnagrinėjimo. Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai ir prezumpcijos, o sandorių teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas. Net jei Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-725-513/2018 sandoriai bus pripažinti teisėtais, tai savaime nesudarys pagrindo laikyti, kad bendrovė nebuvo privesta prie bankroto tyčia.

26.15.                      2014 m. birželio 13 d. tarp atsakovės ir Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ buvo parduotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta tada, kai bendrovė buvo jau buvo pradelsusi įsipareigojimus tiek kreditoriui HR PROTRANS OU, tiek ir pareiškėjui. Sudarydama aptariamą pirkimo – pardavimo sutartį, bendrovė buvo faktiškai nemoki. 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ribotos atsakomybės bendrovę „OILCO“ atstovavo jos valdybos narys R. Ž., kuris tuo pačiu metu dirbo ir UAB „Luna Capital Group“. Tokia išvada darytina remiantis atsakovės banko sąskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad tuo metu R. Ž. buvo mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir apmokamos komandiruotės. Be to, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu pagrindiniu bendrovės akcininku buvo R. Ž. sūnus M. Ž.. Atsakovė, suprasdama, jog yra prastoje finansinėje padėtyje ir turėdama įsipareigojimų kitiems kreditoriams, sudarė sutartį su glaudžiai susijusia bendrove, kuria buvo perleistas jos turėtas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias atsakovės kreditoriams patenkinti reikalavimus iš šio turto.

26.16.                      Didžiojoje Britanijoje registruota PETRADE LTD ir atsakovė 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė susitarimą prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, kuriame šalys susitarė išdėstyti atsakovės įsiskolinimą bei papildomai susitarė, kad atsakovė įkeis PETRADE LTD naudai septynis nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini). Susitarimas dėl įkeitimo sudarytas neva remiantis 2013 m. balandžio 29 d. sutartimi Nr. PE/LUN/FO-02 dėl mazuto pirkimo – pardavimo. Aptariamas susitarimas dėl įkeitimo su PETRADE LTD taip pat buvo sudarytas tada, kai atsakovė buvo pradelsusi įsipareigojimus tiek kreditoriui HR PROTRANS OU, tiek ir pareiškėjui bei buvo nemoki. Atsakovė suprato, kad toks sandoris pažeis anksčiau atsiradusių kreditorių (pareiškėjo ir HR PROTRANS OU) teises. 2013 m. balandžio 29 d. sutartis Nr. PE/LUN/FO-02 dėl mazuto pirkimo – pardavimo buvo sudaryta vėliau, nei sutartys su pareiškėju ar su HR PROTRANS OU. Kai buvo sudaryta ši sutartis, bendrovė jau buvo pradelsusi savo įsipareigojimus tiek HR PROTRANS OU, tiek ir pareiškėjui, o bendra jos pradelstų įsipareigojimų suma siekė 3 326 421,54 USD (2 589 065,24 EUR). PETRADE LTD buvo ofšorinė įmonė, kurios vadovais buvo S. H. B. bei L. R.. Šie asmenys taip pat buvo dar penkių įmonių, įsteigtų tuo pačiu adresu, vadovai. Visos šios įmonės (įskaitant ir PETRADE LTD) buvo įkuriamos tam tikram ribotam laikui, o vėliau uždaromos. Pareiškėjui tapo žinoma, kad S. H. B. buvo ir Šveicarijoje registruotos įmonės Moon Group AG vadovu. Po S. H. B. vadovo pareigas Moon Group AG įmonėje perėmė M. Ž.. M. Ž. buvo ne tik atsakovės darbuotojas, akcininkas, bet taip pat ir bendrovės vadovo R. Ž. sūnus. Atsakovė ir PETRADE LTD buvo susijusios įmonės per asmeninius santykius su R. ir M. Ž. bei S. H. B., kuris buvo Moon Group AG ir PETRADE LTD vadovas. Dėl minėtų ryšių susitarimas dėl įkeitimo ir turto įkeitimas hipoteka kelia įtarimų dėl savo pagrįstumo bei sąžiningumo. Nėra aišku, ar tariama 2013 m. balandžio 29 d. sutartis Nr. PE/LUN/FO-02 dėl mazuto pirkimo – pardavimo su PETRADE LTD apskritai egzistuoja, t. y., nėra aišku, ar PETRADE LTD apskritai turėjo reikalavimo teisę į atsakovę (bankroto administratorė neturi jokių duomenų apie tokią sutartį). Pažymėtina, kad PETRADE LTD tokios sutarties nepateikė ir byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis. PETRADE LTD savo reikalavimą įrodinėjo tik sudarytu 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimu dėl įkeitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susitarimas dėl įkeitimo yra sudarytas tik lietuvių kalba, nors pardavėjas yra Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė.

26.17.                      2014 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pardavimas buvo tariamas sandoris, kurį ginčijant buvo įgyvendintas bendrovės viso nekilnojamojo turto perėmimas. Tarp atsakovės ir Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ 2014 m. birželio 13 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o Ribotos atsakomybės bendrovė „OILCO“ nupirko keturis nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 25 d. PETRADE LTD, atstovaujama advokato A. G., pateikė actio Pauliana ieškinį dėl 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp atsakovės ir Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Ieškinyje PETRADE LTD nurodė, kad gina savo teises pagal susitarimą dėl įkeitimo. 2014 m. lapkričio 25 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią PETRADE LTD naudai buvo perleista nuosavybės teisė ne tik į keturis nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo ginčijamo sandorio objektais, bet taip pat ir visas atsakovės nekilnojamasis turtas, įskaitant ir tą, kuris nebuvo įkeistas pagal susitarimą dėl įkeitimo. Jeigu būtų tenkintas PETRADE LTD reikalavimas, tokiu atveju turtas būtų buvęs grąžintas bendrovei, tačiau taikos sutartimi ginčo šalys visai nesitarė dėl restitucijos taikymo ir keturių nekilnojamojo turto objektų grąžinimo bendrovei. Svarbi aplinkybė, kad taikos sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų. Visos ginčo šalys, t. y. PETRADE LTD, UAB „Luna Capital Group“ ir Ribotos atsakomybės bendrovė „OILCO“, yra susijusios ir veikė dėl konkretaus tikslo – viso atsakovės turto pasisavinimo, veikė nesąžiningai. Vienas iš PETRADE LTD turto pirkėjų buvo R. G., kuri yra advokato A. G. žmona. Advokatas A. G. atstovavo tiek PETRADE LTD viso actio Pauliana bylos metu ir pasirašant taikos sutartį, tiek ir jos vėlesnį reikalavimo teisių perėmėją, Panamoje registruotą įmonę Harbet Universal S.A. Kitas pirkėjas buvo UAB „Eglitana“, kuris yra (buvo) atstovaujamas advokato A. G. kontoros advokato padėjėjos V. Š.. Taigi, nėra abejonės, kad ir UAB „Eglitana“ yra susijusi su PETRADE LTD per advokatą A. G.. Pareiškėjo nuomone, bendrovė kartu su kitomis taikos sutarties šalimis elgėsi nesąžiningai ir teisme pradėjo fiktyvų ginčą tam, kad šis ginčas galėtų būti užbaigtas taikos sutartimi ir tokiu būdu likęs vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas būtų „teisėtai“ perleistas PETRADE LTD. Taikos sutartis, kurios pagrindu buvo perleistas visas atsakovės turėtas nekilnojamasis turtas, sudaryta tada, kai atsakovė jau buvo pradelsusi įsipareigojimus tiek kreditoriui HR PROTRANS OU, tiek pareiškėjui. Taikos sutartimi šalys įteisino neva sąžiningą atsiskaitymą, kuris aiškiai pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą mokėjimų eiliškumo tvarką. Neteisėtas sandorio tikslas buvo pasiektas – kiti atsakovės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš perleisto turto. Atmestinas V. K. teiginys, kad tai, jog taikos sutartis buvo patvirtinta teismo, savaime reiškia, kad sandoris buvo teisėtas. Tvirtinant taikos sutartį, ginčo šalys teismui neatskleidė reikšmingų aplinkybių: kad atsakovė yra nemoki, kad ji turi didelius pradelstus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, todėl teismas negalėjo tinkamai įvertinti sudaromos taikos sutarties teisėtumo ir sąžiningumo.

26.18.                      Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-761-796/2018 dėl buvusių atsakovės vadovų, įskaitant ir V. K., neteisėtais veiksmais padarytos žalos atsakovei atlyginimo. Byloje Cophaspec Trading AG pateikė netiesioginį ieškinį atsakovės vardu ir įrodinėja visas civilinės atsakomybės sąlygas. Minėtos bylos įrodinėjimo dalykas visiškai skiriasi nuo įrodinėjimo dalyko šioje byloje ir V. K. juos nepagrįstai sutapatina. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl V. K. atsakomybės ir jos apimties, nes šios aplinkybės yra įrodinėjamos ir bus nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018. Atsižvelgiant į tai, V. K. teiginiai dėl jo atsakomybės įvertinimo yra atmesti kaip nepagrįsti.

26.19.                      Nei vienas iš buvusių vadovų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nei karto nepaprašė apklausti jokių liudytojų. Tiek R. Ž., tiek visi kiti buvę atsakovės vadovai turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą apklausti liudytoją, tačiau tokių procesinių prašymų nepareiškė ir neveikė pagal proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti R. Ž. prašymą dėl buhalterės A. J. parodymų prijungimo, kuris buvo pareikštas teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės. Buvusios bendrovės buhalterės A. J. parodymai buvo duoti visai kitoje civilinėje byloje, kurios įrodinėjimo dalykas yra kitoks (ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo iš buvusių jos vadovų), parodymai duoti būtent tos civilinės bylos kontekste, vertinant tos civilinės bylos medžiagą. Be to, nei ginčo šalys, nei šį pareiškimą nagrinėjęs teisėjas neturėjo galimybės pateikti klausimų liudytojai tyčinio bankroto kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti liudytojos parodymus iš kitos civilinės bylos, šių įrodymų prijungimas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje yra negalimas.

27.       Suinteresuotas asmuo HR PROTRANS OU atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo suinteresuotų asmenų V. K. ir V. K. atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimus į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

27.1.                      Būtent suinteresuotų asmenų priešinga pozicija byloje lėmė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palaikiusios kreditorės HR PROTRANS OU atstovo (advokato) darbo laiko sąnaudas bei turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

27.2.                      Aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjama kita byla dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta.

27.3.                      Byloje tikslaus atsakovės nemokumo momento neįmanoma nustatyti dėl nesąžiningų jos vadovų veiksmų, neperduodant bendrovės dokumentų. Svarbiausia, kad atsakovės bankroto administratorė negali gauti Didžiosios knygos. Labiau tikėtina, kad pirminiai apskaitos dokumentai atsakovės bankroto administratorei neteikiami todėl, kad visi išvestiniai dokumentai: bendrovės balansai, pelno nuostolio ataskaitos neatitinka tikrovės ir pirminių dokumentų. Atskirajame skunde tvirtinama, kad FNTT paaiškinimai dėl dokumentų perdavimo neatitinka tikrovės, tačiau šių atskirojo skundo aplinkybių neįrodo joks dokumentas. Nustačius, kad atsakovės valdymo organų nariai neperduoda pirminių apskaitos dokumentų, nėra prasmės analizuoti išvestinių dokumentų: bendrovės balansų, pelno nuostolio ataskaitų, nes pirminiai dokumentai ir išvestiniai dokumentai neatitinka. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys (buvę įmonės valdymo organo nariai) neturi vienas kitam pretenzijų dėl dokumentų perdavimo ar išsaugojimo, nėra reikšminga sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

27.4.                      Atmestinas prašymą priimti teikiamus naujus rašytinius įrodymus – kitoje civilinėje byloje teiktus fizinio asmens paaiškinimus, kurie atsispindi teismo posėdžio garso įraše bei informacinėje pažymoje. Toks prašymas yra nesavalaikis: byla dėl BUAB „Luna Capital Group“ tyčinio bankroto buvo pradėta dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. prieš 15 mėnesių. Penkiolikos mėnesių terminas yra pakankamas terminas reikšmingiems įrodymams bei prašymui apklausti liudytojus pateikti. Be to, kitoje byloje duoti parodymai negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone, nes šalys (atstovai) turi turėti galimybę apklausti liudytojus teismo posėdžio metu šiai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo kontekste.

27.5.                      Nepagrįstas apelianto prašymas pripažinti, kad nėra suinteresuoto asmens V. K. atsakomybės dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi šios bylos dalyku nėra atskirų asmenų teisinės atsakomybės klausimas. Byloje pareiškėjas ar suinteresuoti asmenys neįrodinėjo atskirų asmenų, šiuo atveju apelianto V. K., teisinės atsakomybės.

27.6.                      V. K. atskirajame skunde iš esmės dėstomos aplinkybės, kurių negalėjo įvertinti pirmos instancijos teismas. Iš atskirojo skundo motyvacijos niekaip negalima padaryti išvados, kad atsakovės bankrotą nulėmė ekonominės priežastys ar naftos kainų pokyčiai.

28.       BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo suinteresuotų asmenų R. Ž., V. K. ir V. K. atskiruosius skundus atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

28.1.                      BUAB „Luna Capital Group“ nemokumas atsirado kai bendrovė nebeatsiskaitė su savo didžiausiais kreditoriais, t. y. 2013 m. kovo 12 d., kuomet pradelsti mokėjimai pagal paskolos sutartis buvo ne tik kreditoriui HR PROTRANS OU, bet ir kreditoriui Cophaspec Trading AG. Minėtų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų dydis atsakovės bankroto byloje sudaro 3 537 105,32 Eur. Teismas teisingai konstatavo ir įvertino, kad, neperdavus debitorines skolas pagrindžiančių dokumentų, laikytina, jog išankstinių mokėjimų ir per vienerius metus gautinų sumų bendrovė neturėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, todėl reali jos turto vertė buvo 2 595 281 Eur.

28.2.                      Bankroto administratorė pagrindė ir įrodė faktą, kad tik dalis BUAB „Luna Capital Group“ apskaitos dokumentų buvo jai perduoti. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu skirti atsakovės vadovui R. Ž. baudą už dokumentų neperdavimą ir / ar apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi apribojo R. Ž. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (nutartis įsiteisėjusi). Šioje byloje yra pateiktas ir nebaigtinis sąrašas dokumentų, kurie galėjo būti įmonėje, tačiau bankroto administratorei perduoti nebuvo. Sąrašas nėra ir negali būti baigtinis, nes bankroto administratorei nebuvo perduota BUAB „Luna Capital Group“ dokumentų inventorizacija.

28.3.                      Apeliantas V. K. atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorės pateiktas dokumentas, gautas iš FNTT, dėl visų dokumentų grąžinimo bankroto administratorei, yra abejotinas, tačiau neargumentavo, kodėl valstybinės institucijos dokumentas laikytinas abejotinu. Pažymėtina, kad krata buvo vykdoma ne BUAB „Luna Capital Group“, o kitos susijusios įmonės Moon Group AG, veiklos vykdymo vietoje. Bankroto administratorei nėra jokių abejonių, kad FNTT savo žinioje neturi jokių BUAB „Luna Capital Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nors, V. K. nuomone, bankroto administratorė buvo nesąžininga, nes nesiėmė iniciatyvos dėl duomenų apie bendrovės ūkinę finansinę būklę išreikalavimo iš ikiteisminio tyrimo bylos, tačiau tokius teiginius paneigia bylos dokumentai, kurie patvirtina, kad bankroto administratorė dar 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į FNTT, prašydama suteikti informaciją ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00004-15. Abu kartus informacija buvo suteikta. 

28.4.                      Apeliantas V. K. nurodė, kad administratorės nesąžiningumas neva dar pasireiškė, dokumentų, konkrečiai – 2014 metų apyvartos žiniaraščio, nepateikimu į bylą. Tačiau bankroto administratorė neturėjo pareigos pateikti 2014 m. apyvartos žiniaraščio, kadangi tai yra tik suvestinis buhalterinis dokumentas, kuris be pirminių dokumentų yra nepatikimas šaltinis ir nėra tinkamas įrodymas. Aplinkybę, kad aptariamas žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas, patvirtina ir tai, kad žiniaraštyje neatsispindi BUAB „Luna Capital Group“ daryti mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ nei 2012, nei 2013 metais. Be to, pagal žiniaraštį 2014 m. UAB „Jurtinga Shipping“ nesuteikė jokių paslaugų, nors atsakovė užsiėmė pelninga veikla. Be to, jeigu būtų vadovaujamasi žiniaraščio duomenimis, tai reikalavimai bendrovėms Petroleum arba SK Alma-A TOO atsirado anksčiau nei UAB „Jurtinga Shipping“, kas patvirtina CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad minimame žiniaraštyje nėra įrašytas kreditorius HR PROTRANS OU su ženkliai didesne nei 2 milijonų eurų suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirųjų skundų ribų. Pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

30.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, kt.). 

31.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

32.       Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad išvadą dėl BUAB „Luna Capital Group“ tyčinio bankroto teismas darė nustatęs tokias aplinkybes: UAB „Luna Capital Group“ vadovai, bendrovei nuo 2013 m. kovo 12 d. esant nemokiai, nevykdė įstatyme numatytos pareigos – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, veikdami nesąžiningai, sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, susijusius su bendrovės turto perleidimu susijusioms įmonėms, siekdami apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į šį turtą, pažeidinėjo mokėjimų kreditoriams eiliškumą, teikdami prioritetą susijusioms įmonėms, be to, atsakovės vadovams neperdavus bendrovės dokumentų bankroto administratorei, neįmanoma nustatyti tikrųjų atsakovės bankroto priežasčių ir tai sudarė sąlygas suinteresuotiems asmenims nuslėpti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ir bendrovės turtą, buvo prarasta galimybė kreiptis į bendrovės skolininkus dėl skolų išieškojimo. Suinteresuoti asmenys atskiraisiais skundais su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

33.       Suinteresuotas asmuo V. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2014 m. apyvartos žiniaraščio Nr. 443, 2015 m. birželio 3 d. kratos protokolo, elektroninio susirašinėjimo bei FNTT 2018 m. spalio 11 d. rašto kopijas, 2018 m. spalio 8 d. informacinę pažymą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018. Suinteresuotas asmuo V. K. kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė į bylą tą pačią informacinę pažymą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018. Pareiškėjas Ukeldi Investment LTD kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė į bylą aiškinamųjų raštų dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto kopijas.

34.       CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

35.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą ir teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti ankstesnėse proceso stadijose, taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, šalių teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos pateikusiems asmenims.

Dėl BUAB „Luna Capital Group“ nemokumo ir jos vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento

36.       Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika). 

37.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2013 m. UAB „Luna Capital Group“ balanso duomenis, taip pat duomenis apie bendrovės 2013 m. turėtus įsipareigojimus kreditoriams HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG, sprendė, kad UAB „Luna Capital Group“ nemoki buvo jau 2013 m. kovo 12 d. Nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės nemokumo atsiradimo momentą, tinkamai neištyrė su tuo susijusių įrodymų, nebuvo pakankamai aktyvus. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareigos kreiptis į teismą bankroto bylos iškėlimo pažeidimas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pats savaime neliudija įmonės tyčinio bankroto.

38.       Pasisakydamas dėl šių apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tikslaus atsakovės nemokumo momento nustatymas nagrinėjamoje byloje yra apsunkintas dėl toliau šioje nutartyje aptariamo aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo – bendrovės dokumentų neperdavimo atsakovės bankroto administratorei. Remiantis contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Taigi, įrodinėjimo procesui nagrinėjamoje byloje esant apsunkintam dėl atsakovės vadovų neteisėtų veiksmų, bet kokie likę neaiškumai aiškintini šių asmenų, t. y. apeliantų, nenaudai.

39.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo atsiradimo momento – atskirųjų skundų argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

40.       Remiantis UAB „Luna Capital Group“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė iš viso turėjo turto už 81 708 935 Lt (23 664 543,30 Eur), iš jo net 61 875 421 Lt (17 920 360,60 Eur) sudarė per vienerius metus bendrovės gautinos sumos, o išankstiniai apmokėjimai – 17 536 160 Lt (5 078 822,98 Eur). Be pastarųjų sumų bendrovės kitas turtas sudarė vos 2 297 354 Lt (665 359,71 Eur). 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė iš viso turėjo turto už 73 444 359 Lt (21 270 956,60 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 72 475 958 Lt (20 990 488,30 Eur). Pažymėtina, kad didžiąją UAB „Luna Capital Group“ turto dalį – net 69 662 630 Lt (20 175 692,20 Eur) sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio net 49 917 212 Lt (14 457 023,90 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, t. y. per vienerius metus gautinos sumos sudarė beveik 70 proc. viso bendrovės turimo turto vertės. Nors UAB „Luna Capital Group“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuojamas bendrovės turto padidėjimas iki 88 207 020 Lt (25 546 518,80 Eur), tačiau šis padidėjimas iš esmės yra susijęs su padidėjusia bendrovės per vienerius metus gautinų sumų verte – aptariamo balanso duomenimis bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro net 82 698 201 Lt (23 951 054,50 Eur), t. y. daugiau nei 93 proc. viso bendrovės turimo turto, kai tuo tarpu bendrovės turimas ilgalaikis turtas ženkliai sumažėjo – nuo 3 781 729 Lt (1 095 264,42 Eur) iki 127 552 Lt (36 941,61 Eur) (beveik trisdešimt kartų). 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Luna Capital Group“ balanso duomenimis bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 87 495 182 Lt (25 340 356,20 Eur).

41.       Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Byloje nepateikus įrodymų, kad bendrovės 2013 m. balanse nurodytos jos per vienerius metus gautinos sumos buvo realios, atgautinos (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovės nemokumo pradžios momentą ir tuo tikslu vertindamas atsakovės turimo turto bei jos įsipareigojimų kreditoriams santykį, pagrįstai iš bendrovės balanse nurodytos jos turimo turto masės eliminavo per vienerius metus bendrovės gautinas sumas (49 917 212 Lt (14 457,02 Eur)), o taip pat ir jos išankstinius apmokėjimus (14 188 080 Lt (4 109 151,99 Eur)), kurie, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negalėjo būti atsakovės panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. 

42.       Be šios nutarties 41 punkte aptartų sumų, į kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė, UAB „Luna Capital Group“ turto masė 2013 m. sudarė tik 9 339 067 Lt (2 704 780,76 Eur). Tuo tarpu bendrovės pradelsti įsipareigojimai vien tik dviems bendrovės kreditoriams – HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG, susiformavę 2013 m., gerokai viršijo bendrovės turėtą 9 339 067 Lt (2 704 780,76 Eur) vertės turtą. Pažymėtina, kad HR PROTRANS OU suteikta paskola – 2 000 000 USD, pagal 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį turėjo būti grąžinta 2013 m. sausio 15 d. Kad minėta paskolos suma HR PROTRANS OU nebuvo grąžinta patvirtina tiek Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-851-538/2016, tiek BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje priimta teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus HR PROTRANS OU 2 128 748,97 Eur dydžio finansinis reikalavimas. 2013 m. spalio 10 d. susitarimu buvo nustatyta, kad UAB „Luna Capital Group“ įsiskolinimas Cophaspec Trading AG sudarė 1 326 421,54 USD sumą (teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje patvirtintas Cophaspec Trading AG 1 408 356,35 Eur dydžio finansinis reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentais, kad ta aplinkybė, jog atsiskaitymai su aptariamais kreditoriais nebuvo vykdomi, taip pat liudija atsakovės negebėjimą vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų ginčo laikotarpiu, t. y. atsakovės nemokumą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl neva nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nesivadovavimo auditoriaus A. V. išvada. Tam tikros srities specialistų išvadoms pateikiamoms į bylą, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui tokios išvados nėra privalomos ir turi būti vertinamos pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokios išvados, šios bylos atveju lyginant jas su bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, yra išvestinis įrodymas, todėl teismo pirmiausia turi būti vertinamas būtent pirminių įrodymų – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kontekste. Galiausiai, nemokumo kriterijus, jų nustatymą konkrečiai apibrėžia įstatymas, šio klausimo išsprendimas nereikalauja specialiųjų žinių, todėl pirmosios instancijos teismas dėl BUAB „Luna Capital Group“ nemokumo momento galėjo spręsti, ir pagrįstai sprendė, pirmiausia remdamasis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose fiksuotais duomenimis, taip pat duomenimis apie bendrovės įsipareigojimus kreditoriams.  

44.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jau 2013 m. pirmojoje pusėje BUAB „Luna Capital Group“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Bankroto bylą atsakovei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, pagal pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. balandžio 12 teismui pateiktą pareiškimą.

45.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Tačiau tuo atveju, jei nustatoma, kad, neinicijavus bankroto bylos, didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai, pažeidžiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, tokia įmonės vadovų veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip patvirtina toliau šioje nutartyje aptariamos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad, tęsiant faktiškai nemokios bendrovės veiklą, atsakovės turto, ypatingai ilgalaikio, masė mažėjo, o įsipareigojimai kreditoriams didėjo, be to, buvo pasirinktinai atsiskaitoma su susijusiais kreditoriais, pašalinant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Toks bendrovės vadovų neveikimas, rūpestingumo pareigos pažeidimas bei kiti toliau šioje nutartyje aptariami epizodai yra pakankami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio konstatavimui.

Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

46.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016). 

47.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, be kita ko, nurodo, kad CK 6.9301 straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., todėl negali būti taikomas atsakovės atsiskaitymams ginčo laikotarpiu. Atmesdamas kaip nepagrįstus šiuos apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės tapati nuostata, numatanti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, buvo įtvirtinta ginčo laikotarpiu galiojusiame CK 6.923 straipsnyje. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė jau nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo nemoki, t. y. neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl mokėjimai kreditoriams turėjo būti vykdomi nepažeidžiant įstatyme nustatyto eiliškumo. 

48.       Į bylą, kartu su pareiškimu dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo pateikti bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiutos: litai, eurai) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiutos: litai, eurai, JAV doleriai) išrašai. Remiantis minėtais išrašais, bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta – litai) likutis 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpių pabaigoje sudarė 41,35 Lt. Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta – eurai) likutis 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pabaigoje sudarė 11,98 Eur, o 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 27 d. laikotarpio pabaigoje – 0,00 Eur. Aptartoje bendrovės banko sąskaitoje piniginių lėšų judėjimas minėtais laikotarpiais iš esmės nevyko.

49.       BUAB „Luna Capital Group“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpį (sąskaitos valiuta – JAV doleriai), patvirtina tokius bendrovės vykdytus mokėjimus UAB „Jurtinga Shipping“: 2013 m. vasario 21 d. – 300 000 USD, 2013 m. gegužės 15 d. – 110 000 USD, 2013 m. birželio 3 d. – 590 000 USD, 2016 m. birželio 5 d. – 185 000 USD, 2013 m. birželio 6 d. – 264 000 USD, 2013 m. birželio 12 d. – 50 000 USD, 2013 m. birželio 17 d. – 50 000 USD, 2013 m. liepos 9 d. – 25 000 USD ir 30 000 USD, 2013 m. rugpjūčio 9 d. – 22 000 USD, 2013 m. rugpjūčio 14 d. – 59 000 USD, viso per minėtą laikotarpį iš šios bendrovės banko sąskaitos UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta – 1 685 000 USD, atsiskaitymai vykdyti iš esmės tik su UAB „Jurtinga Shipping“ sąskaitos likutis po operacijų – 0,00 USD.

50.       Remiantis tos pačios BUAB „Luna Capital Group“ banko sąskaitos (lėšų judėjimo) duomenimis apie vėlesnį 2013 m. laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atsiskaitymai iš minėtos sąskaitos ir toliau buvo vykdomi iš esmės tik su UAB „Jurtinga Shipping“, kuriai buvo pervestos šios sumos: 2013 m. rugsėjo 2 d. – 4 000 USD, 2013 m. rugsėjo 9 d. – 15 000 USD, 2013 m. rugsėjo 13 d. – 95 000 USD, 2013 m. rugsėjo 30 d. – 50 000 USD, 2013 m. spalio 10 d. – 10 000 USD, 2013 m. spalio 31 d. – 60 000 USD, 2013 m. lapkričio 26 d. – 5 000 USD, 2013 m. lapkričio 29 d. – 3 000 USD, 2013 m. gruodžio 9 d. – 10 000 USD, 2013 m. gruodžio 27 d. – 65 000 USD, viso per minėtą laikotarpį iš šios bendrovės banko sąskaitos UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta – 317 000 USD. Sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje – 3 308,89 USD.

51.       Tos pačios BUAB „Luna Capital Group“ banko sąskaitos operacijų ataskaitos duomenimis už 2014 m. sausio 1 d. 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį BUAB „Luna Capital Group“ ir toliau atlikinėjo ženklius mokėjimus UAB „Jurtinga Shipping“, pervesdama tokias sumas: 2014 m. sausio 28 d. – 98 500 USD, 2014 m. sausio 29 d. – 51 300 USD, 2014 m. vasario 14 d. – 5 000 USD, 2014 m. vasario 18 d. – 97 500 USD, 2014 m. vasario 20 d. – 45 000 USD, 2014 m. kovo 5 d. – 70 000 USD, 2014 m. kovo 7 d. – 15 000 USD, 2014 m. kovo 18 d. – 25 000 USD, 2014 m. kovo 20 d. – 62 000 USD, 2014 m. kovo 26 d. – 22 000 USD, 2014 m. balandžio 10 d. – 7 000 USD bei 4 500 USD, 2014 m. balandžio 15 d. – 50 000 USD, 2014 m. birželio 16 d. – 10 000 USD, 2014 m. liepos 11 d. – 5 000 USD, viso per minėtą laikotarpį iš šios bendrovės banko sąskaitos UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta – 567 800 USD. Atsiskaitymai iš minėtos sąskaitos ir toliau buvo vykdomi iš esmės tik su UAB „Jurtinga Shipping“. Sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje – 5 018,89 USD.

52.       Lėšų judėjimo BUAB „Luna Capital Group“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta – litai) duomenimis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta 15 000 Lt suma (2014 m. vasario 28 d.).

53.       Pažymėtina, kad BUAB „Luna Capital Group“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos valiuta – eurai), kaip ir jau aptartoje bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų judėjimas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu nevyko, šios sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje – 0,00 Eur. Vėlesniu 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu iš šios sąskaitos buvo atliktas tik vienas mokėjimas – 2013 m. gruodžio 9 d. UAB „Jurtinga Shipping“ pervesta 101 000 Eur suma, sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje – 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervestos tokios sumos: 2015 m. vasario 10 d. – 1 000 Eur, 2015 m. vasario 18 d. – 3 000 Eur, 2015 m. kovo 10 d. – 3 000 Eur, 2013 m. kovo 16 d. – 1 000 Eur, 2015 m. balandžio 1 d. – 16 000 Eur ir 1 000 Eur, 2015 m. balandžio 10 d. – 2 330 Eur, 2015 m. balandžio 13 d. – 38 000 Eur, 2015 m. balandžio 30 d. – 40 000 Eur, 2015 m. gegužės 6 d. – 8 000 Eur, 2015 m. gegužės 12 d. – 5 200 Eur ir 1 000 Eur, 2015 m. gegužės 13 d. – 17 000 Eur, 2015 m. gegužės 15 d. – 5 500 Eur, 2015 m. birželio 17 d. – 100 Eur, 2015 m. liepos 8 d. – 10 000 Eur, 2015 m. liepos 17 d. – 3 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 9 700 Eur. Viso per minėtą laikotarpį iš šios bendrovės banko sąskaitos UAB „Jurtinga Shipping“ buvo pervesta – 164 830 Eur. Sąskaitos likutis po operacijų – 3,25 Eur (toks pat šios bendrovės sąskaitos likutis fiksuotas ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d.).

54.       Apibendrinant, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Luna Capital Group“ atliko mokėjimus UAB „Jurtinga Shipping“ iš viso: 15 000 Lt, 265 830 Eur ir 2 569 800 USD sumoms. Visų aptartų mokėjimų, atliktų UAB „Jurtinga Shipping“ (išskyrus 2014 m. vasario 28 d. mokėjimą 15 000 Lt sumai), mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta – „Nr. JS-LN 23/07-10“, t. y. 2010 m. liepos 23 d. UAB „Jurtinga Shipping“ ir UAB „Luna Capital Group“ pasirašytos sutarties, kuria UAB „Jurtinga Shipping“ įsipareigojo organizuoti eksportuojamų, importuojamų ir gabenamų tranzitu krovinių vežimus geležinkelio transportu, numeris. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastarąją sutartį UAB „Luna Capital Group“ vardu sudarė bei pasirašė V. K., kaip bendrovės vadovas, nors jis bendrovei pradėjo vadovauti tik nuo 2011 m. kovo mėnesio. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai nėra pakankami tam, kad patvirtintų, jog paslaugos atsakovei pagal šią sutartį apskritai buvo suteiktos.

55.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino BUAB „Jurtinga Shipping“ prašymo BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje patvirtinti jos 5 428 691,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2010 m. liepos 23 d. UAB „Jurtinga Shipping“ ir UAB „Luna Capital Group“ sutarties. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad nebuvo pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą daryti neginčijamą išvadą, jog UAB „Jurtinga Shipping“ suteikė realias paslaugas UAB „Luna Capital Group“; nei BUAB „Luna Capital Group“, nei BUAB „Jurtinga Shipping“ turimais buhalterinės apskaitos dokumentais neįmanoma pagrįsti prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo, nes buvę bendrovių vadovai neteikia visų buhalterinės apskaitos duomenų; nėra pateikta duomenų apie BUAB „Luna Capital Group“ užsakymus (paraiškas) dėl krovinių transportavimo nuo 2012 m., nors pagal 2010 m. liepos 23 d. sutartį Nr. JS-LN 23/07-10 krovinių ekspedijavimo paslaugos turėjo būti teikiamos pagal atskirus UAB „Luna Capital Group“ užsakymus (paraiškas); nepatvirtintos ir UAB „Luna Capital Group“ atstovo nepasirašytos pateiktų sąskaitų – faktūrų kopijos, nenustatyto asmens UAB „Jurtinga Shipping“ pasirašytų apyvartos žiniaraščių ir UAB „Luna Capital Group“ atstovo nepasirašytų apyvartos žiniaraščių nepatvirtintos kopijos, sąskaitų išrašai, abiejų įmonių buhalterių pasirašytų 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų nepatvirtintos kopijos, R. Ž. pateiktų važtaraščių dublikatų kopijos, kuriose nenurodyta nė viena iš įmonių, o kaip siuntėja nurodyta UAB „Krovinių terminalas“, ekspeditorė – UAB „Klasco ekspedicija“, savaime neįrodo reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis minėta teismo nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi (dėl jos nebuvo pateiktas atskirasis skundas). Taigi, apeliantų argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių paslaugų pagal 2010 m. liepos 23 d. UAB „Jurtinga Shipping“ ir UAB „Luna Capital Group“ sudarytą sutartį teikimą, pakankamumo ir įrodomosios galios iš esmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime.

56.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto V. K. argumentu, kad paslaugų suteikimo faktą įrodančia turi būti pripažinta aplinkybė, jog byloje nenustatytas joks kitas analogiškų paslaugų atsakovei teikėjas – visų pirma, tokia aplinkybė akivaizdžiai nėra pakankama paslaugų pagal konkrečią sutartį suteikimui pagrįsti, antra, visų atsakovės sutartinių santykių ginčo laikotarpiu nėra galimybės nustatyti dėl atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo. Tuo pačiu, nesant byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos atsakovei pagal 2010 m. liepos 23 d. UAB „Jurtinga Shipping“ ir UAB „Luna Capital Group“ sudarytą sutartį apskritai buvo teikiamos, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto V. K. argumentais dėl atsiskaitymų būtent su UAB „Jurtinga Shipping“ būtinybės siekiant išsaugoti bendrovės veiklą ir išvengti dar sunkesnių padarinių bendrovei ir jos kreditoriams.

57.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, kuria BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje buvo atsisakyta patvirtinti BUAB „Jurtinga Shipping“ finansinį reikalavimą, be kitų aplinkybių, taip pat buvo nurodyta, kad abi bankrutavusios bendrovės (BUAB „Luna Capital Group“ ir BUAB „Jurtinga Shipping“) iki bankroto buvo valdomos to paties fizinio asmens – R. Ž., tai reiškia, kad BUAB „Luna Capital Group“ ir BUAB „Jurtinga Shipping“ valdė susiję asmenys, UAB „Luna Capital Group“ ir UAB „Jurtinga Shipping“ vadovai ir akcininkai kartu veikė per kitą juridinį asmenį – Latvijos Respublikoje registruotą Ribotos atsakomybės bendrovę „OILCO“, kurios akcininkas yra A. S., prieš jį akcininku buvo R. Ž. (nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2014 m. gegužės 13 d.), kuris nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. vasario 2 d. taip pat buvo ir šios bendrovės valdybos narys, turintis vienasmenio atstovavimo teisę (R. Ž. bendrovės valdybos nariu buvo tuo pačiu metu, kai A. S. buvo bendrovės akcininku). Taigi, minėta nutartimi, be kita ko, buvo nustatytas ir BUAB „Luna Capital Group“ bei BUAB „Jurtinga Shipping“ sąsajumas per valdymo organus, akcininkus. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra ir nagrinėjamoje byloje: iš šioje byloje pateiktų išplėstinių Juridinių asmenų registrų išrašų matyti, kad UAB „Luna Capital Group“ vadovu nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo V. K. (jis nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2013 m. liepos 31 d. taip pat buvo ir šios bendrovės akcininku), o nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo R. Ž.; laikotarpiais nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2015 m. sausio 12 d. bendrovės akcininku buvo M. Ž.. R. Ž. UAB „Jurtinga Shipping“ vadovu buvo nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (t. y. tuo pačiu laikotarpiu kaip ir UAB „Luna Capital Group“), V. K. UAB „Jurtinga Shipping“ vadovu buvo nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. liepos 20 d. (t. y. prieš pradėdamas vadovauti UAB „Luna Capital Group“).

58.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visetas patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą – UAB „Luna Capital Group“ būdama sudėtingoje finansinėje būklėje (nemoki), turėdama ženklius įsipareigojimus kreditoriams (HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG), sąmoningai (ilgą laiką) atsiskaitymus vykdė tik su pasirinkta kreditore UAB „Jurtinga Shipping“, kuri ne tik yra susijusi su bendrove, bet ir kurios reikalavimas bendrovės bankroto byloje nebuvo patvirtintas kilus abejonėmis dėl UAB „Jurtinga Shipping“ suteiktų paslaugų UAB „Luna Capital Group“ realumo. Šie veiksmai buvo atliekami žinant, kad kiti kreditoriai (HR PROTRANS OU ir Cophaspec Trading AG) faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Tokiais veiksmais (vykdytais atsiskaitymais su pasirinkta kreditore UAB „Jurtinga Shipping“) kitų bendrovės kreditorių – HR PROTRANS OU, Cophaspec Trading AG, galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (gauti jų reikalavimų patenkinimą) buvo apribotos / panaikintos – tą patvirtina vien jau tai, kad BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje yra patvirtinti minėtų kreditorių reikalavimai, atsiradę dar 2013 m.

Dėl turto perleidimo sandorių

59.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „Luna Capital Group“, atstovaujama vadovo V. K., pardavė Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“, atstovaujamai R. Ž., nekilnojamąjį turtą: viena iš sutarčių buvo parduoti keturi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), už 591 393 Lt kainą, kita – du nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), už 276 900 Lt kainą. Sudarant minėtas sutartis UAB „Luna Capital Group“ akcininku buvo M. Ž.

60.       2014 m. liepos 25 d. ieškovė PETRADE LTD kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 13 d. tarp atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens Ribotos atsakomybės bendrovės „OILCO“ sudarytą nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1471-479/2014). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtoje byloje patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią, be kita ko,: 1) atsakovės UAB „Luna Capital Group“ trečiajam asmeniui Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ perleistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo perduotas ieškovei PETRADE LTD; 2) trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė, kad atsakovė per 10 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, jam sumoka 591 393,00 Lt sumą už turtą, įgytą pagal 2014 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140; 3) atsakovės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo perduotas ieškovei; 4) ieškovė ir atsakovė susitarė, kad, sudarius šią taikos sutartį, ir ieškovei įgijus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, atsakovės prievolė pagal 2013 m. balandžio 29 d. tarp šalių sudarytą sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 bei visus kitus susitarimus dėl šios sutarties yra įskaitoma 3 500 000 Lt sumai, kas sudaro 1 246 882,79 USD sumą; ieškovė ir atsakovė susitarė, kad, atlikus įskaitymus, atsakovės neįvykdyta prievolė ieškovei pagal 2013 m. balandžio 29 d. tarp šalių sudarytą sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 bei visus kitus susitarimus dėl šios sutarties yra 449 772,75 USD, kurią šalių susitarimu atsakovė ieškovei sumoka atlikdama mokėjimus kas mėnesį po 10 000 USD sumą, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą kiekvieno mėnesio 10 dieną, pradedant mokėjimus 2014 m. gruodžio 5 d. Nors aptarta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 18 d., šiuo metu teismui yra pateiktas bei priimtas nagrinėti BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorės prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 atnaujinimo (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-347-613/2019).

61.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog bendrovės turto perleidimas buvo įvykdytas teismo patvirtinta taikos sutartimi, savaime atima galimybę šį sandorį vertinti kaip neteisėtą sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto. Pažymėtina, kad CPK nuostatos suteikia teismui ribotas galimybes vertinti pateiktos tvirtinti šalių taikos sutarties turinį – tam, kad tokią sutartį būtų atsisakyta patvirtinti, iš pačios sutarties turinio teismui turi būti akivaizdu, kad teikiama tvirtinti sutartis prieštarauja įstatyme įtvirtintiems imperatyvams, pažeidžia viešąjį interesą ar trečiųjų asmenų teises. Taikos sutartį tvirtinantis teismas neturi galimybės savo iniciatyva aiškintis, ar taikos sutartį sudaranti bendrovė neturi kreditorių, kurių teisės tokia sutartimi galėtų būti pažeistos, taip pat tikrųjų sutartį sudariusių šalių ketinimų bei tikslų. Taigi, ta aplinkybė, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, šiuo metu tebėra galiojanti, neužkerta kelio tyčinio bankroto klausimą sprendžiančiam teismui įvertinti šio sandorio sudarymo aplinkybes ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste.

62.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, aptartoji taikos sutartis, kurią BUAB „Luna Capital Group“ vardu sudarė jos vadovas V. K., vertinant ją šioje byloje nagrinėjamo klausimo (tyčinio bankroto) kontekste, yra akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir jos kreditoriams sandoris, sudarytas bendrovei turint ženklius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir esant nemokiai. Po taikos sutarties sudarymo ne tik esmingai sumažėjo bendrovės ilgalaikio turto masė, tačiau bendrovė taip pat turėjo grąžinti Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ visą už bendrovės nekilnojamojo turto įsigijimą jai sumokėtą sumą (turto kainą pagal sutartį). Taikos sutartimi PETRADE LTD nuosavybės teisėn buvo perduoti ne tik konkrečioje byloje ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi Ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“ parduoti keturi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir devyni nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) (septyni BUAB „Luna Capital Group“ nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimu buvo įkeisti PETRADE LTD naudai). Iš esmės bendrovės nekilnojamasis turtas (didžioji jo dalis) taikos sutartimi buvo perleistas kreditorei PETRADE LTD už bendrovės turimų įsipareigojimų jai įskaitymą, be to, taikos sutartimi bendrovė įsipareigojo PETRADE LTD kas mėnesį atlikti mokėjimus 10 000 USD sumai, taip dengiant neįskaitytus įsipareigojimus PETRADE LTD. Tokiu būdu ne tik dar labiau buvo apribotos kitų bendrovės kreditorių galimybės atgauti turimus įsipareigojimus, bet taip pat ir suteiktas žymus prioritetas vienam iš atsakovės kreditorių – PETRADE LTD.

Dėl apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

63.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

64.       Teismų praktikoje pažymėta, kad, pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

65.       Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties 31 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

66.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės dokumentų bei turto perdavimo visa apimtimi bankroto administratorei teko suinteresuotiems asmenims – buvusiems bendrovės vadovams, kurie nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių visos apimties bendrovės dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratorei faktą. Priešingai, BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje ir kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai vienareikšmiškai patvirtina, kad bendrovės administratorei iki šio nėra perduoti nei visi bendrovės dokumentai, nei turtas.

67.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-513/2018 priteisė ieškovei BUAB „Luna Capital Group“ iš atsakovo R. Ž. 28 399,66 Eur žalos (ilgalaikio neperduoto bendrovės turto), padarytos atsakovo R. Ž. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neveikimu, jam neatlikus pareigos po bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, atlyginimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, apribojo buvusiam BUAB „Luna Capital Group“ vadovui R. Ž., nevykdančiam pareigos dėl visų bendrovės dokumentų perdavimo, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2018, minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Pastarojoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad: 1) R. Ž. iki šiol bankroto administratorei nėra pateikęs pagrindinių bendrovės dokumentų, kurie yra itin svarbūs ir administratorei reikalingi, siekiant tinkamai vykdyti bankroto procedūras, tikrinant bendrovės sudarytų sandorių teisėtumą, užtikrinant ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių tinkamą interesų apsaugą (aptariamos nutarties 20 punktas); 2) R. Ž. nevykdė savo fiduciarinės pareigos veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet bendrovė daugiau nei dvejus metus nebevykdė veiklos, nuo 2015 m. neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, buvo faktiškai nemoki (aptariamos nutarties 23 punktas). Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5141-901/2018, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 4 d., priteisė ieškovei BUAB „Luna Capital Group“ iš atsakovo R. Ž. 23 014,26 Eur žalos, padarytos ieškovei ir jos kreditoriams, atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus – neišsaugojus ir neperdavus bendrovės turto – piniginių lėšų, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartieji teismų procesiniai sprendimai, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės bei duomenys byloje apie administratorei neperduotus bendrovės dokumentus bei turtą, yra pakankamos spręsti, kad bendrovės valdymo organai nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos, taip pat apie galimą bendrovės valdymo organų siekį nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ir / ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Tuo pačiu nustatytos aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui spręsti dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Dėl kitų apeliantų argumentų

68.       Apeliantai atskiruosiuose skunduose, be kita ko, nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino visuotinai žinomos ir nereikalaujančios įrodinėti aplinkybės – pasaulinės naftos kainų krizės, įvykusios 2014 m. viduryje, ir jos įtakos bendrovės nemokumui atsirasti. Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 30 punkte, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Net ir sutikus su apeliantų argumentu, kad atsakovės nemokumą bent iš dalies galėjo lemti naftos kainų krizė, ši išvada nepaneigtų šioje nutartyje aptartų aplinkybių, susijusių su atsakovės turtinės padėties bloginimu, atskirų (susijusių) kreditorių privilegijavimu, bendrovės turto perleidimu susijusiems kreditoriams ir bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamu vedimu, kurios pačios savaime yra pakankamos teismui spręsti dėl tyčinio bendrovės bankroto.

69.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvardijo bei neturėjo įvardinti asmens, kalto dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto, todėl  nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens V. K. prašymo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies patikslinimo, nurodant, kad suinteresuoto asmens V. K. atsakomybės dėl atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra. Taip pat nėra pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišskyrė kiekvieno iš trijų buvusių bendrovės vadovų (V. K., V. K. bei R. Ž.) atliktų ar neatliktų veiksmų (ne)teisėtumo bei ryšio su aptariamomis pasekmėmis, ar spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio buvimą, būtų civilinio proceso tvarka konstatavęs nusikaltimo padarymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuotų asmenų

70.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors pagal CPK 41 straipsnį proceso šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas, tai nereiškia, kad tik šie asmenys pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį gali būti įpareigojami atlyginti bylinėjimosi išlaidas; priešingai, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstomos ir ypatingosios teisenos bylose, kuriose dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, o ieškovo ir atsakovo nėra. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama kaip įtvirtinanti bendrą taisyklę, pagal kurią, byloje dalyvaujantiems asmenims turint priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, procesą pralaimėjusioji pusė įpareigojama atlyginti procesą laimėjusio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kategoriją, šie priešingus interesus turintys asmenys yra įvardijami ieškovu ir atsakovu, ar pareiškėju ir suinteresuotais asmenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas HR PROTRANS OU naudai iš priešingą poziciją byloje turėjusių suinteresuotų asmenų (pralaimėjusios šalies) priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisingai aiškino bei taikė CPK 93 straipsnį, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

71.       Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą, yra pagrįstos bei motyvuotos. Byloje taip pat buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Atskirųjų skundų argumentai teisėtų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.

72.       Atmetus suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, pareiškėjo Ukeldi Investment LTD naudai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą – 567,50 Eur, po 189,17 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. palikti nepakeistą.    

       Priteisti pareiškėjui Ukeldi Investment LTD iš suinteresuotų asmenų V. K., R. Ž. ir V. K. po 189,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                        Goda Ambrasaitė – Balynienė