Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-193/2012
Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00536-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,
gynėjai advokatei Irenai Čiukšytei,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G.,
įstatyminei atstovei socialinei pedagogei J. Š.,
nukentėjusiajam V. J.,
civilinio atsakovo - X laikinųjų vaikų globos namų - atstovei A. Ž.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo - X laikinųjų vaikų globos namų atstovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio, kuriuo A. G. vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., A. G. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį per nustatytą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą. Šiuo teismo nuosprendžiu iš A. G. priteista 4050 Lt žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. J., o nesant A. G. uždarbio ar pajamų iki sueis jo pilnametystė – priteista iš jo atstovo pagal įstatymą – X Laikinųjų vaikų globos namų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2011-09-03 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovė į patalpą – V. J. sodyboje esančią lauko virtuvę, iš kur pagrobė svetimą, V. J. priklausantį turtą, pinigus – 4050 Lt.
A. G. atstovo pagal įstatymą - X laikinųjų vaikų globos namų atstovė A. Ž. (toliau vadinama apeliantu) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendį dalyje dėl 4050 Lt priteisimo – nukentėjusiajam V. J. 4050 Lt priteisti iš A. G. kaip gaunančio pajamas – našlaičio ir globos pensijas, tuo pačiu pašalinant civilinio atsakovo – X Laikinųjų vaikų globos namų atsakomybę. Teigia sutinkanti su tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. buvo X Laikinųjų vaikų globos namų žinioje bei darbuotojų priežiūroje, tačiau juose jis buvo labai trumpą laiką. Per tą laiką A. G. pasižymėjo kaip nedrausmingas, įžūlus, į jokius prašymus nereaguojantis globos namų gyventojas. Nors įstatymo nustatytais atvejais už gyventojo veiksmus galima globos namų civilinė atsakomybė, tačiau šiuo atveju A. G. gali pats atlyginti priteistą žalą, nes nuo 2011-08-17 yra mokama globos išmoka, be to, jis gauna našlaičio pensiją, viso – 520 Lt.
Teismo posėdyje civilinio atsakovo – X laikinųjų vaikų globos namų atstovė A. Ž. ir įstatyminė atstovė J. Š. prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistasis A. G. ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Skundu nesutinkama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo, prašoma pašalinti X Laikinųjų vaikų globos namų atsakomybę dėl globotinio padarytos 4050 Lt žalos atlyginimo. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė X Laikinųjų vaikų globos namų atsakomybės klausimą šioje byloje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą apelianto prašomoje dalyje.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu iš nepilnamečio A. G. priteista 4050 Lt žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. J., o nesant A. G. uždarbio ar pajamų iki sueis jo pilnametystė – priteista iš jo atstovo pagal įstatymą – X Laikinųjų vaikų globos namų. Apeliantas neginčija teismo nuosprendžiu priteisto turtinės žalos dydžio, tačiau mano esant neteisingu, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu yra įtvirtinama Laikinųjų vaikų globos namų atsakomybė dėl globotinio padarytos 4050 Lt žalos atlyginimo, kuomet pats nusikalstamą veiką padaręs globotinis A. G. gauna našlaičio išmoką ir globos pensijas bendroje 520 litų sumoje.
Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nusikalstama veika žalą padarė nepilnametis A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi A. G. žalos padarymo metu buvo šešiolikmetis, kyla CK 6.276 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus padarytą žalą) taikymo klausimas. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad asmuo nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys rodo, kad šešiolikmetis A. G. veikos padarymo metu buvo prižiūrimas X Laikinųjų vaikų globos namų. Duomenų, kad A. G. turėtų kokio tai turto ar uždarbį, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, bylos medžiagoje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. To nepatvirtina ir skunde nurodoma bei žodžiu apeliacinės isntancijos teismo posėdžio metu patvirtinta aplinkybė apie A. G. gaunamą globos išmoką ir našlaičio pensiją bendroje 520 Lt sumoje, nes pastarosios išmokos yra tikslinės, dalį kurių, pagal teisme duotus nepilnamečio A. G. ir globos namų atstovės A. Ž. parodymus, valdo ir jomis disponuoja – globos (rūpybos) institucija nepilnamečio interesais, o kitą dalį – pats nepilnametis. Pažymėtina, kad pats nepilnametis, iš jam asmeniniam naudojimui skirtų ir gaunamų išmokų sutaupęs atitinkamą sumą, ją gali panaudoti paties padarytos žalos atlyginimui. Tačiau bet kokiu atveju, jei subsidiariajai atsakomybei dar nepasibaigus žala neatlyginima, neišnyksta ir globos (rūpybos) institucijos atsakomybė.
Kaip minėta, A. G. veikos padarymo metu buvo prižiūrimas X Laikinųjų vaikų globos namų. Įstatymas nustato, kad vaiką prižiūrinčių institucijų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Sutinkamai su teismų praktika, jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai dėl žalos kalta yra ši institucija. Nagrinėjamu atveju, būtent Panevėžio Laikinieji vaikų globos namai A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu privalėjo vykdyti nepilnamečio priežiūrą. Būtent X Laikinųjų vaikų globos namai BPK 111 straipsnio pagrindu įtraukti į bylą kaip civilinis atsakovas. Apeliantas savo kaltės dėl netinkamos priežiūros neginčija. Taigi nepilnamečio A. G. padaryta nusikalstama veika patvirtina, kad Laikinųjų vaikų globos namų priežiūra buvo netinkama, dėl to ši įstaiga ir privalo subsidiariai atsakyti už A. G. padarytą žalą pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį.
X laikinųjų vaikų globos namų atstovė A. Ž., palaikydama apeliacinio skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teisme prašė atsižvelgti į tai, kad globos namai negali iš niekur paimti pinigų A. G. žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 118 straipsnis numato, jog jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau paminėtoji subsidiarioji institucijos atsakomybė yra laikina, iki nepilnamečiui sukaks aštuoniolika metų.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą tinkamai vadovavosi tai reglamentuojančiomis Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatomis. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. G. padarytos žalos atlyginimo.
Tokiu būdu keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
N U T A R I A:
Civilinio atsakovo – X laikinųjų vaikų globos namų atstovės A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Ričardas Gilys
Teisėjai Algirdas Gaputis
Nijolė Sušinskienė