Civilinė byla Nr. e2A-67-241/2017

Proceso Nr. 2-57-3-00100-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.16

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elduva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Elduva“ dokumentinio proceso tvarka paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pilkasis granitas“ 77 277,29 Eur skolos, 2 864,14 Eur delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-05 šalys susitarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų atlikimo. Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU035, kurios neapmokėta suma – 285,83 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU037, neapmokėta suma – 6 079,33 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU044, neapmokėta suma 5 108,46 Eur. 2015 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-05 šalys susitarė dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų atlikimo. Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU034, kurios neapmokėta suma 20 928,61 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU036, neapmokėta suma 11 399,78 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU043, neapmokėta suma 7 361,08 Eur. 2015 m. rugpjūčio 21 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-21 šalys susitarė dėl Žuvų aukciono pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų atlikimo. Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU033, kurios neapmokėta suma 3 000 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU032, neapmokėta suma 10 949,90 Eur, 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU038, neapmokėta suma 790,21 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EEU042, neapmokėta suma 10 677,03 Eur. Taip pat ieškovė atsakovės reikalavimu atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus ieškovė atsakovei 2015 m. gruodžio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU039, kurios neapmokėta suma 697,06 Eur. Bendras atsakovės skolos dydis už ieškovės atliktus darbus – 77 277,29 Eur. Ieškovė 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 10 d. raštais reikalavo, kad atsakovė atsiskaitytų, tačiau atsakovė reikalavimų neįvykdė. Dėl pradelstų mokėjimų ieškovė atsakovei paskaičiavo 2 864,14 Eur delspinigių.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 77 277,29 Eur skolos, 2 864,14 Eur delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 80 141,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 209 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove pagal ginčo sutartis, konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles, todėl sprendė, kad reikalavimas priteisti 77 277,29 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat teismas sprendė, kad kartu su priteistina skola atsakovė privalo sumokėti ir 2 864,14 Eur delspinigių, be to, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. preliminaraus sprendimo ir prašė jį panaikinti. Atsakovė nurodė, kad mokėjimų neatlieka dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų.
5. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad atsakovė darbų priėmimo–perdavimo aktuose pasirašė dėl kiekvieno objekto, jokių atliktų darbų trūkumų juose nenurodė. Trūkumus atsakovė nurodė po aktų pasirašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. galutiniu sprendimu 2016 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas, remdamasis subrangos sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, darbų priėmimo-perdavimo aktais, rašytiniais raginimais atsiskaityti, nustatė, kad ieškovė atliko subrangos sutartyse numatytus darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovės atliktus darbus atsakovė priėmė, pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktuose, jokių darbų trūkumų juose nenurodė, todėl sprendė, kad darbų perdavimo momentu jokių defektų ar kokybės reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.
8. Teismas, įvertinęs subrangos sutarčių sąlygas, padarė išvadą, kad jokių išimčių dėl tarpinių ar galutinių darbų sutartyse nėra išskirta, todėl, teismo vertinimu, mokėjimai turi būti atliekami pagal sutartyse nurodytus dokumentus (atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras).
9. Teismas vertino, kad galimai ieškovės padaryti darbų trūkumai galėjo būti pastebėti po darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo, po užsakovo kainos sumokėjimo atsakovei. Teismas konstatavo, kad jeigu galimai nustatytų kokybės trūkumų darbų perdavimo–priėmimo metu nebuvo galima pastebėti, jie buvo paslėpti, tai neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą su ieškiniu.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė laikytina prievolę pažeidusia šalimi, nes byloje nėra duomenų apie jos tinkamą atsiskaitymą su ieškove pagal sutartis. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 77 277,29 Eur. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti ar kitaip interpretuoti preliminariu sprendimu priteisto delspinigių ir palūkanų dydžio. Priėmus ieškovės atliktus darbus, teismo vertinimu, atsakovei kilo pareiga už juos sumokėti, o šios pareigos nevykdymas užtraukia sankcijas delspinigių ir palūkanų forma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat atsakovė prašo išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Civilinio proceso kodekse nėra numatyto draudimo reikšti priešieškinį bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, vėliau pateikė priešieškinį dėl nuostolių, susidariusių dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį, atlyginimo. Atsakovė pateikė priešieškinį tik po to, kai teismas bylos nagrinėjimo metu leido suprasti, kad neketina tenkinti prieštaravimų, taip pat neketina užkirsti kelio ieškovei gauti atlygį už tinkamai atliktus darbus. Atsakovei buvo pasiūlyta tikslinti savo prieštaravimus, kad būtų užtikrinti jos interesai. Atsakovė pasirinko pateikti priešieškinį. Priešieškinio pateikimo metu nebuvo nei vieno atsisakymo priimti priešieškinį pagrindo. Iš priešieškinio turinio buvo galima suprasti, kad vyksta ginčas tarp tų pačių šalių pagal tas pačias subrangos sutartis atliktų darbų tinkamos kokybės ir atsiskaitymo už šiuos darbus. Įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, atsakovei užkertamas kelias apginti savo turtinius interesus, nes sprendime nurodytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais. Sprendime nustatyta, kad ieškovės darbai atlikti tinkamai ir atsakovė privalo už juos atsiskaityti, todėl atsakovei užkertamas kelias kreiptis su nauju ieškiniu dėl tų pačių darbų kokybės. Atsisakymas priimti priešieškinį neužtikrina proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo.
2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl neteisingo skolos dydžio nurodymo ieškinyje. Sąskaitas atsakovė turėjo apmokėti per 35 dienas nuo tarpinių darbų atlikimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo, o ne nuo aktų pasirašymo dienos, kaip nurodė teismas. Ieškinio pateikimo dieną bendra pateiktų ir laiku neapmokėtų sąskaitų suma buvo 53 411,89 Eur, o ne 77 277,29 Eur. Skirtumas susidarė dėl to, kad ieškinio pateikimo dieną dalies PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai nebuvo suėję, vieną sąskaitą atsakovė buvo iš dalies apmokėjusi. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad sąskaita Nr. EEU033 yra visiškai neapmokėta, o prieduose yra nurodytas dalinis jos apmokėjimas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu suėjo kitų sąskaitų mokėjimo terminai. Ištaisius ieškinyje pateiktus klaidingus skaičiavimus, iš atsakovės galėjo būti priteista 76 485,38 Eur skolos.
3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl neteisingo delspinigių dydžio nurodymo ieškinyje. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina PVM sąskaitų faktūrų įteikimo datas. Šie įrodymai patvirtino, kad atsakovė nėra pradelsusi 71 dieną apmokėti visas ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras. Atsakovė buvo uždelsusi sumokėti pagal dvi sąskaitas 54 dienas, pagal dvi sąskaitas 19 dienų, po vieną sąskaitą 14, 5 ir 4 dienas, trijų sąskaitų apmokėjimo terminai nebuvo suėję. Netesybų priteisimas po ieškinio priėmimo dienos teisme negalimas. Todėl skundžiamu sprendimu iš atsakovės galėjo būti priteisti 330,48 Eur delspinigių.
4. Teismas formaliai vertino šalių patiektus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė, nekonstatavusi darbų trūkumų priėmimo-perdavimo aktuose, negali remtis trūkumų faktu vėliau. Pagal šalių pasirašytas sutartis atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu ieškovė dėl savo kaltės vėluoja pradėti atlikti darbus arba darbai atliekami nekokybiškai arba fiksuojamas atliktų darbų brokas; mokėjimas gali būti sustabdomas iki bus pašalinti trūkumai. Taip pat sutartyse šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę nemokėti už darbus, kuriuos ieškovė atliko savavališkai nukrypdama nuo sutarčių nuostatų. Kai subrangos darbai atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, kada trūkumai išryškėjo, šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę nemokėti už tokius darbus arba iš eilinio mokėjimo išminusuoti anksčiau įtrauktus į darbų atlikimo aktą, bet faktiškai neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus. Šios subrangos sutarčių nuostatos paneigia teismo išvadą, kad nėra jokių išimčių, kurios leistų sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus po darbų priėmimo. Atsakovei buvo suteikta teisė sulaikyti mokėjimus iki darbų trūkumų pašalinimo dienos, jei darbų trūkumai paaiškėjo daug vėliau (po aktų pasirašymo) ir sąskaitų atsakovė nėra apmokėjusi.
5. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl darbų tinkamos kokybės grindė prielaidomis. Teismas privalėjo vertinti subrangos sutarčių sąlygas ir atsakovės pateiktus įrodymus apie darbų trūkumus, o ne formaliai daryti prielaidas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad subrangos sutartyse šalys buvo susitarę, kad sąskaitos bus pateikiamos po aktų pasirašymo ir būtinų valstybinės inspekcijos pažymų pateikimo. Po aktų ir sąskaitų pateikimo atsakovė gavo informaciją, kad dalis darbų atlikta ne pagal techninius projektus, yra gyvenamojo namo buto savininkų nusiskundimų dėl netinkamai veikiančios sistemos, nebuvo gauta valstybinės energetikos inspekcijos pažymų apie sistemų tinkamumą. Ieškovė darbus atliko ne pagal techninius projektus, laiku nepateikė dokumentacijos projektų pakeitimui, nevykdė kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nors darbų trūkumai išryškėjo po darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, tačiau jie buvo žinomi iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė nuslėpė nuo teismo šias aplinkybes, ieškinyje tvirtino, kad darbai tinkamos kokybės. Teismas, remdamasis vien pasirašytais aktais, padarė nepagrįstą prielaidą, kad darbai tinkami. Teismas nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų apie darbų trūkumus.
6. Teismo išvada, kad užsakovė visiškai atsiskaitė su atsakove už ieškovės atliktus darbus, yra pagrįsta prielaidomis. Atsakovė priešieškinyje nurodė susitarimo su užsakovu turinį, prie priešieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad užsakovas už tuos pačius darbus yra įsipareigojęs sumokėti atsakovei 26 949,56 Eur be PVM. Užsakovas yra priėmęs tik 78,21 proc. visų darbų ir išmokėjęs 20 721,98 Eur. Darbų priėmimas vyko tik 2016 m. vasario 29 d. – po ieškinio pateikimo ir preliminaraus sprendimo priėmimo. Mokėjimai atlikti 2016 m. kovo mėn. Ieškovės teismui pateiktame užsakovės UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ rašte nors ir nurodoma, kad už šildymo darbus atsiskaityta, tačiau nenurodyta, kokia darbų dalis priimta, kokia – turi trūkumų, kiek už darbus sumokėta.
12. Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų nurodęs atsakovei, jog neketina tenkinti atsakovės prieštaravimų, taip pat neketina užkirsti kelio ieškovei gauti atlygį už tinkamai atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo iki priešieškinio pateikimo nebuvo. Atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes į bylos nagrinėjimą neatvyko, o tą pačią dieną pateikė priešieškinį, kurį turėjo pateikti daug anksčiau. Teismas tinkamai įvertino situaciją, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, buvo likęs tik teismo posėdis, priešieškinyje ginčo objektas – mažiau nei 1/20 dalis ieškovės reikalavimų. Atsakovė nepateikė teismui ieškinio dėl savo pažeistų teisių gynimo, o padavė apeliacinį skundą, kurio vienas reikalavimų yra priimti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas gali netenkinti šio atsakovės prašymo, todėl atsakovė, praėjus 3-6 mėn., gali likti net nepradėjusi realizuoti savo reikalavimų, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teisme atskiroje byloje šis ginčas jau būtų buvęs išnagrinėtas. Priešieškinyje keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Toks teisių gynimo būdas patvirtina atsakovės ketinimus vilkinti laiką, o ne ginti pažeistas teises.
2. Atsakovė pripažįsta, kad priėmė darbus ir jokių defektų nenustatė, o defektų klausimą pradėjo kelti tik 2016 m., kai jau buvo suėję apmokėjimo terminai. Atsakovė yra gavusi visus pinigus už atliktus darbus iš užsakovių UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, taip pat ir pinigus, kuriuos turėjo sumokėti ieškovei, tačiau šias lėšas naudoja savo poreikių tenkinimui.
3. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių PVM sąskaitose faktūrose nurodytas datas, nes jose yra atsakovės atstovo parašai, patvirtinantys šių faktūrų gavimą ir gavimo data. Atsakovės pateikti žurnalai ieškovei negali sukelti jokių pasekmių dėl šių terminų skaičiavimo. Jeigu atsakovės atstovas vėliau pristatė atsakovės administracijai šiuos dokumentus, tai yra šio asmens atsakomybė.
4. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie Valstybinės energetikos inspekcijos tikrinimo rezultatus. Inspekcija konstatavo, kad jokių ieškovės atliktų darbų trūkumų nėra. Darbų kokybės tinkamumą patvirtina darbų priėmimo-perdavimo aktai, kurie yra pasirašyti atsakovės atstovų. Atsakovė nėra pateikusi statinių energetinių pasų, dėl ko nėra galimybių pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų dėl namo šildymo sistemų tinkamumo. Atsakovė sudaro kliūtis pažymos gavimui, tik dėl jos kaltės vėluoja pažymos gavimas. Pati atsakovė nėra baigusi statybos darbų, todėl negali pateikti statinių energetinių pasų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

15. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-05 ieškovė kaip subrangovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), santechnikos darbus, o atsakovė kaip rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (1 t., b. l. 74-77). Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU035 (1 t., b. l. 60), kurios neapmokėta suma – 285,83 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU037 (1 t., b. l. 63), neapmokėta suma – 6 079,33 Eur, 2015 m. gruodžio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU044 (1 t., b. l. 67), neapmokėta suma 5 108,46 Eur.
16. 2015 m. rugpjūčio 5 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-05 ieškovė kaip subrangovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), santechnikos darbus, o atsakovė kaip rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (1 t., b. l. 70-73). Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU034 (1 t., b. l. 59), kurios neapmokėta suma 20 928,61 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU036 (1 t., b. l. 62), neapmokėta suma 11 399,78 Eur, 2015 m. gruodžio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU043 (1 t., b. l. 66), neapmokėta suma 7 361,08 Eur.
17. 2015 m. rugpjūčio 21 d. subrangos sutartimi Nr. 15-08-21 ieškovė kaip subrangovė įsipareigojo atlikti žuvų aukciono pastato (duomenys neskelbtini), santechnikos darbus, o atsakovė kaip rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (1 t., b. l. 78-83). Ieškovė už atliktus darbus atsakovei 2015 m. spalio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU033 (1 t., b. l. 58), kurios neapmokėta suma 3 000 Eur, 2015 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU032 (1 t., b. l. 61), neapmokėta suma 10 949,90 Eur, 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU038 (1 t., b. l. 64), neapmokėta suma 790,21 Eur, 2015 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EEU042 (1 t., b. l. 65), neapmokėta suma 10 677,03 Eur.
18. Taip pat ieškovė atsakovės užsakymu atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus ieškovė atsakovei 2015 m. gruodžio 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EEU039 (1 t., b. l. 57), kurios neapmokėta suma 697,06 Eur.
19. Šalys ginčo subrangos sutartimis sulygo, kad už ieškovės atliktus darbus atsakovė turi atsiskaityti per 35 kalendorines dienas pagal abiejų šalių pasirašytą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą (subrangos sutarčių 2.9-2.10, 5.1 punktai).

Dėl priešieškinio priėmimo

20. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės pateiktą priešieškinį motyvuodamas tuo, kad atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio apeliantei inicijuoti atskirą civilinę bylą dėl priešieškinio reikalavimų patenkinimo, taip pat tuo, kad dokumentiniame procese taikomi tam tikri apribojimai. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nes civilinio proceso įstatyme nėra numatyto draudimo reikšti priešieškinį bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. Be to, apeliantės teigimu, priešieškinio pateikimo metu nebuvo nei vieno atsisakymo priimti priešieškinį pagrindo, o įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, atsakovei užkertamas kelias apginti savo turtinius interesus, nes sprendime nurodytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais.
21. Pagal civilinio proceso teisinį reglamentavimą atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, tačiau ši atsakovo procesinė teisė nėra absoliuti, jos įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato civilinio proceso įstatymas, kuriame nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). CPK 430 straipsnio 4 dalyje nėra numatyto draudimo reikšti priešieškinį byla nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas šį motyvą, kaip pagrindą atsisakyti priimti priešieškinį, nurodė nepagrįstai. Tačiau taip pat pažymėtina, kad priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009).
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje apeliantei įteikta 2016 m. vasario 22 d. Ieškinys ir teismo 2016 m. vasario 24 d. preliminarus sprendimas apeliantei įteikti 2016 m. vasario 29 d. 2016 m. kovo 30 d. teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria prašoma teismo ją patvirtinti ir bylą nutraukti. 2016 m. balandžio 4 d. teisme gautas ieškovės prašymas netvirtinti teismui pateiktos taikos sutarties. 2016 m. balandžio 12 d. teisme gautas apeliantės prašymas dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir pratęsimo. Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą prašymo dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti – atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas, t. y. pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo apeliantė teismui pateikė 2016 m. balandžio 21 d. Teismas 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucija nustatė, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2016 m. gegužės 6 d. Bylos nagrinėjimas šiame teismo posėdyje buvo atidėtas, apeliantės atstovui paprašius sudaryti galimybę šalims susitarti taikiai; paskirta kita teismo posėdžio data – 2016 m. gegužės 16 d. 15.30 val. Apeliantės priešieškinis dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo teismui buvo pateiktas 2016 m. gegužės 16 d. 14.33 val. 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, kuriame žodine nutartimi teismas atsisakė priimti pateiktą priešieškinį, apeliantė (jos atstovas) nedalyvavo.
23. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti priešieškinį su jame išdėstytais reikalavimais per CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau, nors tokia galimybė jai nebuvo niekaip suvaržyta, to nepadarė. Priešingai, apeliantė priešieškinį teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė tik likus mažiau nei vienai valandai iki paskirto (atidėto) teismo posėdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas nesuteikė jokių galimybių teismui bei kitai proceso šaliai iki teismo posėdžio atlikti būtinus procesinius veiksmus (išsiųsti priešieškinį ieškovei, pateikti atsiliepimą į priešieškinį ir kt.). Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys siektų operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir laiku bei tinkamai atliktų visus reikiamus procesinius veiksmus.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė egzistuojant pagrindą atsisakyti priimti apeliantės priešieškinį, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, nurodytų CPK 143 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas tokį procesinį sprendimą (žodinę nutartį) teismas galėjo netinkamai taikyti nurodytas proceso teisės normas. Teismas pagrįstai pabrėžė, jog apeliantei neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis) būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.
25. Apeliaciniame skunde prašoma išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą. Kadangi ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, šis apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti priešieškinio priedus kaip naujus įrodymus. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. vasario 29 d. statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, sudarytą tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, 2016 m. vasario 29 d. statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, 2016 m. balandžio 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko prašymą dėl namo renovacijos darbų trūkumų, 2016 m. balandžio 19 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko pretenziją dėl namo renovacijos darbų trūkumų, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. 14OV8-45, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. 14OV8-46, 2016 m. gegužės 16 d. projektuotojos UAB „Lineta“ elektroninį laišką UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ dėl daugiabučių renovacijos, UAB „Pilkasis granitas“ pirkimų ir atsiskaitymų žurnalą, 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymus, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PGR1328, 2016 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PGR1343, 2016 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PGR1350, 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RKŪ20152239, UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ 2015 m. gruodžio 31 d. pažymą dėl šilumos energijos suvartojimo name (duomenys neskelbtini), UAB „Pilkasis granitas“ ir UAB „Euromontažas“ lokalines sąmatas dėl Rietavo daugiabučių ir žuvų produktų aukciono defektų taisymo 2016 m. kovo mėn. kainomis, 2016 m. kovo 31 d. delspinigių skaičiavimo pažymą Nr. 16/03/31-1 dėl namo (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 31 d. delspinigių skaičiavimo pažymą Nr. 16/03/31-1 dėl namo (duomenys neskelbtini).
27. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti apeliantės priešieškinį, pagrįstai nepriėmė ir priešieškinio priedų. Kita vertus, iš apeliacinio skundo priede nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė prašo priimti rašytinius įrodymus, kuriais, teisėjų kolegijos vertinimu, ji siekia įrodyti savo patirtų nuostolių ir paskaičiuotų netesybų dydį. Tačiau tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau pirmiau minėta, apeliantei neužkirstas kelias reikšti savarankiškus reikalavimus ieškovei atskiroje civilinėje byloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas (tiek ir pirmosios instancijos teismas) neturi (neturėjo) teisinio pagrindo priimti šių įrodymų į bylą (CPK 180 straipsnis).

Dėl skolos dydžio

28. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu skolos dydžiu. Apeliantės nuomone, ieškinio pateikimo dieną bendra pateiktų ir laiku neapmokėtų sąskaitų suma buvo 53 411,89 Eur, o ne 77 277,29 Eur. Apeliantės teigimu, skirtumas susidarė dėl to, kad ieškinio pateikimo dieną dalies PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai nebuvo suėję, vieną sąskaitą apeliantė buvo iš dalies apmokėjusi. Be to, pasak apeliantės, ieškinyje ieškovė nurodė, kad sąskaita Nr. EEU033 yra visiškai neapmokėta, o prieduose yra nurodytas dalinis jos apmokėjimas, taip pat bylos nagrinėjimo metu suėjo kitų sąskaitų mokėjimo terminai. Ištaisius ieškinyje pateiktus klaidingus skaičiavimus, apeliantės manymu, iš jos galėjo būti priteista 76 485,38 Eur skolos, o ne 77 277,29 Eur.
29. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
30. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė teismui pateiktus prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo grindė ginčo subrangos sutartimis sulygtų ir ieškovės atliktų santechnikos darbų trūkumais, dėl kurių, apeliantės teigimu, ji sulaikė mokėjimus ieškovei iki to laiko, kol trūkumai bus pašalinti. Jokių aplinkybių dėl netinkamo ar nepagrįsto skolos dydžio skaičiavimo apeliantė pirmosios instancijos teisme (nei prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, nei teismo posėdžio metu) nenurodė. Apeliaciniu skundu skolos dydžio pagrįstumą apeliantė ginčija remdamasi aplinkybėmis (dėl PVM sąskaitų faktūrų faktinio apmokėjimo, klaidingo skolos dydžio skaičiavimo ir kt.), kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas. Kadangi apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neanalizuoja apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl skolos dydžio ir dėl jų nepasisako.

Dėl delspinigių dydžio

31. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydžio skaičiavimas. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė iš apeliantės 2 864,14 Eur delspinigių. Apeliantės teigimu, toks delspinigių dydis apskaičiuotas nepagrįstai, nes apeliantės pradelstų apmokėti sąskaitų laikotarpis yra trumpesnis, nei nurodė ieškovė. Apeliantės manymu, ji buvo uždelsusi sumokėti pagal dvi sąskaitas 54 dienas, pagal dvi sąskaitas 19 dienų, po ieną sąskaitą 14, 5 ir 4 dienas, o trijų sąskaitų apmokėjimo terminai nebuvo suėję, todėl iš jos galėjo būti priteista tik 330,48 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
32. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
33. Ginčo sutarčių 8.3.1 punkte šalys susitarė, kad apeliantė, nustatytu laiku nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradinės sutarties darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ši ginčo sutarčių nuostata, kurios atsakovė neginčija, suponuoja išvadą, kad šalys delspinigių dydžio skaičiavimą susiejo ne su laiku neapmokėtų sąskaitų dydžiu, bet su ginčo sutarčių darbų kaina. Taigi, apeliantei pradelsus atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti ginčo sutartyse numatyto dydžio delspinigius nuo sutarčių darbų kainos (1 t., b. l. 45, 54). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi šiuo ieškovės delspinigių skaičiavimu ir priteisė ieškovei iš apeliantės 2 864,14 Eur delspinigių.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas išrašas iš UAB „Pilkasis granitas“ gautų dokumentų žurnalo ir jame nurodyti duomenys apie sąskaitų įteikimo datas nepaneigia ieškovės atlikto delspinigių skaičiavimo teisingumo. Viena vertus, šalių sulygtų delspinigių skaičiavimas nėra susietas su sąskaitų įtraukimo į UAB „Pilkasis granitas“ dokumentų apskaitą momentu. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis apeliantės sudaryto gautų dokumentų žurnalo duomenimis, byloje esant pateiktoms PVM sąskaitoms faktūroms, pasirašytoms pačios apeliantės atstovų, su aiškiai nurodytomis PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datomis (apeliantės atstovai, pasirašydami PVM sąskaitas faktūras, šių datų netikslino).

Dėl darbų trūkumų

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė atliktus darbus priėmė, pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktuose, jokių darbų trūkumų juose nenurodė, todėl sprendė, kad darbų perdavimo momentu jokių defektų ar kokybės reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, darbų trūkumų nenurodymas darbų perdavimo–priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nekonstatavusi darbų trūkumų priėmimo-perdavimo aktuose, atsakovė negali remtis trūkumų faktu vėliau.
36. Ieškovę ir apeliantę siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo - priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas ir turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte, reiškia trūkumų nekonstatavimą, dėl to trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Taigi iš esmės darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.
38. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktuose, priėmė ieškovės atliktus darbus be išlygų. Po šių aktų pasirašymo apeliantė, remdamasi statybos rangos darbų užsakovių (UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“) darbų kokybės tikrinimo duomenimis, nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus. Tačiau minėta, kad atliktų darbų aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.682 str. 1 d.); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (CK 6.687 str.). Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 str.). Apeliantė pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad konstatuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (paslėpti trūkumai), kad jie buvo ieškovės tyčia paslėpti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti priešingų išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės prievolę atsiskaityti su ieškove už sutartyse numatytų darbų atlikimą.
39. Atsakovė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus dėl ginčo darbų trūkumų vertino netinkamai. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus įvertino netinkamai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

42. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
43. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elduva“, juridinio asmens kodas 180108238, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“, juridinio asmens kodas 170091790, 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                     Danutė Gasiūnienė

Kazys Kailiūnas

Egidijus Žironas