Civilinė byla Nr. 2S-841-372/2019
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01039-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.;
3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14258-476/2019 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl jungtinės veiklos vykdymo, bendrosios dalinės nuosavybės ir jos atidalinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. I. N. P. pareiškė ieškinį atsakovui P. P., kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad nuo 1991 m. lapkričio 14 d. iki šiol ji ir atsakovas, gyvendami nesusituokę, bendrai vesdami ūkį, bendromis asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu veikė jungtinės veiklos pagrindu, sukurdami dalinę nuosavybę; 2) pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe; 3) atidalinti ½ dalį ieškovei priklausančio turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti butą (duomenys neskelbtini); 4) atsakovui P. P. atidalinti jam priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam priteisti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo 110 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad už ieškinį turi sumokėti 3 405 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, jog jos vidutinės mėnesio pajamos yra 584 Eur, ji neturi jokio turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo), transporto priemonių taip pat neturi, gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, todėl visą žyminį mokestį neturi finansinių galimybių sumokėti. Ieškovė prašė teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintas; nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas sumokėti likusią 3 205 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; išaiškinta, jog nurodytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, ieškovės ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, jog iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė N. P. kartą jau kreipėsi į teismą su prašymu atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir įpareigojo ją sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, šios teismo nutarties ieškovė neskundė, t. y. sutiko su teismo išvadomis. Teismas pažymėjo, jog 2019 m. spalio 10 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei pateikė analogišką prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį, tačiau prie pakartotinio prašymo jokių naujų įrodymų dėl sunkios materialinės padėties nepateikė bei nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad jos turtinė padėtis po minėtos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimo pasikeitė.
5. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė 10 dienų kalendorinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – dėl sunkios turtinės padėties iš dalies atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
7. Ieškovė nurodė, kad jos vidutinės mėnesio pajamos yra 584 Eur, į rankas – 400 Eur, ir tai yra vienintelės jos pajamos (darbo užmokestis), iš kurio ji gyvena. Pažymėjo, kad jokio turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo), transporto priemonių, santaupų, papildomo pragyvenimo šaltinio neturi, todėl neturi finansinių galimybių sumokėti visą žyminį mokestį.
8. Ieškovė akcentavo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. teismui priėmus nutartį atmesti jos prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, ji neturėjo galimybės apskųsti šios nutarties, kadangi ją atstovaujanti advokatė nedirbo, buvo išvykusi; ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą skundui pateikti, tačiau jai žodžiu buvo paaiškinta, kad to padaryti teismas negali; dėl šių priežasčių nutartis liko neapskųsta, tačiau tai nereiškia, kad ji buvo teisinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė N. P. pareiškė ieškinį, kurio reikalavimo suma 210 500 Eur. Kaip nustatyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte – už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
11. Kaip minėta, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma – 210 500 Eur, tad šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 405 Eur. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. ieškovė sumokėjo 200 Eur, likusi nesumokėto žyminio mokesčio suma – 3 205 Eur, nuo kurios ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė atleisti dėl sunkios materialinės padėties.
12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13); registruotų transporto priemonių taip pat neturi (b. l. 49); į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) „Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ už laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 2019-07-11 iš kurios matyti, kad 2019 metais ieškovės pajamos per mėnesį siekė apie 400 Eur (atskaičius privalomas įmokas) (b. l. 53–59).
13. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens turtinė padėtis ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas sprendžia, ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad galima būtų atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė registruotino turto neturi, tačiau ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas, byloje nėra duomenų apie ieškovės sunkią sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų dirbti ir gauti atitinkamą atlygį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas visiškai atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
14. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
15. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
17. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikėtina, jog ieškovė šiuo metu nėra pajėgi sumokėti visą jai tenkančio mokėti žyminio mokesčio sumą, todėl jo dalies mokėjimas galėtų būti jai atidėtas, tačiau viso žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nebūtų pagrįstas, atsižvelgiant, kad ieškovė gauna pajamas, yra darbinga bei į aplinkybę, jog ieškovė šioje byloje naudojasi mokamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. turi lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti. Nors ieškovė nenurodo, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu gali pagerėti, tačiau vertinant jos gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į jos darbingumą, spręstina, kad per laikotarpį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, ieškovė bus pajėgi sukaupti lėšas dalies žyminio mokesčio sumokėjimui.
18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį bei įvertinus tai, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, o yra tik nukeliama į ateitį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju siekiant nevaržyti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir siekiant pusiausvyros tarp ieškovės teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų, yra pagrindas atidėti dalies, t. y. pusės žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Remiantis nurodytais argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeistina, ieškovės atskirajame skunde nurodytas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas iš dalies – atidedant 1 603 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 d., 338 straipsnis), o likusiai žyminio mokesčio daliai – 1 602 Eur sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus nustatomas terminas iki 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
I. N. P. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iš dalies patenkinti.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį – atidėti ieškovei 1 603 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Nustatyti ieškovei N. P. terminą iki 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai sumokėti 1 602 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė