Administracinė byla Nr. A-1526-822/2015

      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00597-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės  Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Alfis” atstovams advokatui Gyčiui Šarkai ir Edvinui Zajančkauskui, atsakovo Jonavos rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Vilmai Stūronaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfis“ skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“, akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Archsoma“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos  2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS -256, kuriuo buvo patvirtintas kaimyninio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, taip pat prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą, jei teismas nuspręs, kad šis terminas buvo praleistas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo patvirtintas kaimyninio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Kaimyninis sklypas) detalusis planas. Kaimyninio sklypo detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant imperatyvias detaliųjų planų derinimo su visuomene reikalavimus. Detaliuoju planu buvo nustatyti sprendiniai dėl taikomos 80 m apsaugos zonos, turėję įtakos pareiškėjo teisei savo nuomojamame žemės sklype plėtoti ir plėsti ūkinę veiklą. Pareiškėjas 2006 m. spalio 30 d. varžytinių metu iš likviduojamos akcinės bendrovės „Jonavos autotransportas“ įsigijo 1987 m. statybos medinį karkasinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: kiemo tvora ir kiemo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perkėlė savo veiklą iš Kauno į Jonavą, įrengė laikiną administracinį pastatą ir sandėlį. Pareiškėjas suplanavo modernaus atstovybės pastato su kitais statiniais statybą. Siekdamas tai įgyvendinti, pareiškėjas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio stovi statiniai, 0,7798 ha ploto dalies nuomos sutartį (Sutarčių registre įregistruota 2011 m. spalio 3 d.). Pareiškėjo nuomojamam 0,7798 ha ploto žemės sklypui buvo suteiktas patikslintas adresas, (duomenys neskelbtini), ir naujas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Suformavus žemės sklypą, pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „Polilinija” architekte A. Ž. dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo. Architektė A. Ž. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl planavimo sąlygų detaliajam planui parengti išdavimo. Pareiškėjui 2013 m. vasario 4 d. buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Siekiant parengti žemės sklypo detalųjį planą pagal 2013 m. vasario 4 d. išduotas planavimo sąlygas, pareiškėjo vardu veikianti architektė A. Ž. norėjo susipažinti su skundžiamą sprendimą detalizuojančiais dokumentais, t. y. su kaimyninio sklypo detaliojo plano sprendinių aiškinamuoju raštu ir sklypo patikrintu brėžiniu. Tačiau savivaldybės tinklapyje nebuvo pateikti su skundžiamu sprendimu susiję ir jo turinį atskleidžiantys dokumentai, būtent, kaimyninio sklypo detaliojo plano patikrintas brėžinys, kuriame buvo grafiškai pavaizduoti kaimyninio sklypo detaliojo plano sprendiniai, nustatyta 80 m apsaugos zona. Jonavos savivaldybės tarybos tinklapyje prie skundžiamo sprendimo buvo pateiktas ne kaimyninio sklypo brėžinys, o kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrintas brėžinys. Tokia situacija buvo ir šio skundo įteikimo teismui dieną, situaciją užfiksavo antstolis Donatas Kisielius. Jonavos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė  tik 2013 m. gegužės 8 d. pateikė elektroninį  laišką, su kuriuo buvo pateiktas kaimyninio sklypo detaliojo plano patikrintas brėžinys. Įvertinus detaliojo sklypo patikrintą brėžinį paaiškėjo, kad kaimyninio sklypo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta 80 m apsaugos zona yra nustatyta būtent pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo atžvilgiu. Dėl apsaugos zonos pareiškėjo planuojama plėtra neįmanoma, nes leidžiamas teritorijos užstatymo plotis gali būti nuo 13,09 m (siauriausioje vietoje) iki 16,57 m (plačiausioje). Pareiškėjas turėjo galimybę įvertinti skundžiamo sprendimo turinį ir jo teisėtumą tik 2013 m. gegužės 8 d. gavęs detaliojo plano brėžinį, todėl nuo šios datos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti. Tačiau jei teismas nuspręs, kad apie sprendimą pareiškėjas galėjo sužinoti nuo 2013 m. vasario 4 d., kai pareiškėjui buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriame buvo paminėtas sprendimas, pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Pareiškėjas žinojo apie sprendimo egzistavimą, tačiau iki 2013 m. gegužės 8 d. nežinojo, kokias teises ir pareigas jam sukuria sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas veikė aktyviai, siekdamas gauti kaimyninio sklypo detaliojo plano aiškinamąjį brėžinį, yra pagrindas skundo padavimo terminą atnaujinti. Atliekant kaimyninio žemės sklypo detaliojo planavimo veiksmus, buvo pažeisti imperatyvūs detaliųjų planų derinimo su visuomene reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje,  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4.1, 45.1 ir 47 punktuose,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose  Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatose  (toliau – Nuostatai). Nuostatų  24.3 punkte nustatyta, kad detaliojo plano organizatorius raštu pateikia informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Atitinkamai, rengiant kaimyninio sklypo detalųjį planą, šio plano organizatorius AB „Suskystintos dujos“ privalėjo raštu informuoti kaimyninio žemės sklypo valdytoją, t. y. patikėjimo teise valstybinį žemės sklypą valdančią Nacionalinę žemės tarnybą, apie rengiamą kaimyninio sklypo detalųjį planą ir jo sprendinius. Tačiau nei kaimyninio sklypo detaliojo plano organizatorius AB „Suskystintos dujos“, nei detaliojo plano rengėjas UAB „Archsoma“ raštu Nacionalinės žemės tarnybos apie detalųjį planą ir jo sprendinius detaliojo plano derinimo su visuomene stadijoje neinformavo. Atitinkamai, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei pareiškėjas nežinojo apie kaimyninio sklypo detaliojo planavimo sprendinius ir siūlomą 80 m apsaugos zoną (kai teisės aktai numato galimybę nustatyti ir 40 m apsaugos zoną), todėl negalėjo pareikšti savo pozicijos šiuo svarbiu ir tiesiogiai su žemės sklypo plėtojimu susijusiu klausimu. Kadangi tokiu būdu buvo pažeisti nurodyti teisės aktų reikalavimai, todėl sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas toks iš esmes ydingai suderintas kaimyninio sklypo detalusis planas, turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 5 d. gavo AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo. Detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla buvo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimas į du sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 27 d. buvo gautas Kauno apskrities viršininko sutikimas dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-404-(16.24.). Jonavos rajono administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 3 d. perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ detaliajam planui rengti. 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 10/03-04. 2010 m. vasario 9 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 5R-25-(16.28). Ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1TS-256. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendiniai atitiko planavimo sąlygas bei teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus. 2012 m. liepos 17 d. buvo išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1425-(15.4). 2010 m. birželio 1 d. vietiniame laikraštyje „Naujienos“ buvo paskelbta apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini),detalųjį planą. 2010 m. liepos 13 d. tame pačiame laikraštyje buvo paskelbta informacija apie tai, kad detalusis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas yra parengtas, susipažinti su detaliuoju planu galima plano rengėjo patalpose nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. Vieša ekspozicija vyko plano rengėjo ir organizatoriaus patalpose  (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. Buvo paskelbta ir viešo svarstymo su visuomene data – 2010 m. rugpjūčio 26 d., 12 val. organizatoriaus patalpose. Pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano buvo galima teikti iki viešo svarstymo pabaigos. Viešame svarstyme dalyvavo tik detaliojo planavimo organizatoriai ir rengėjai, per visą laikotarpį iki viešo svarstymo su visuomene dienos, nebuvo gauta jokių pasiūlymų, pastabų ar nusiskundimų. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. liepos 17 d. išduotas patikrinimo aktas Nr. TP1-1425-(15.4) su teigiama išvada, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 20 d.priėmė sprendimą Nr. 1TS-256, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. 2012 m. rugsėjo 29 d. laikraštyje „Alio Jonava“ buvo paskelbta informacija apie Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-256 patvirtinimą ir įsigaliojimą. Teisės aktai nenumato pareigos informuoti pareiškėją kaip gretimo sklypo savininką, apie ginčijamo detaliojo plano patvirtinimą. Pareiškėjas nenurodo svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios jam kliudė laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti skundžiamą Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. birželio 1 d. apie ginčijamo detaliojo plano rengimą buvo paskelbta vietinėje spaudoje, į tai, kad 2010 m. liepos 13 d. vietinėje spaudoje buvo paskelbta apie detaliojo plano parengimą ir kur su detaliuoju planu galima susipažinti, bei pranešta apie viešą ekspoziciją ir viešą svarstymą su visuomene, pareiškėjas būdamas atidus, protingas, rūpestingas asmuo, manydamas, kad pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, galėjo laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS-256 panaikinimo. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė pareiškėjui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti neturėtų būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad detalusis teritorijų planavimo procesas yra detaliai reglamentuotas galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jis buvo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, nes šį valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Minėto žemės sklypo naudotojo statusą pareiškėjas įgijo tik 2011 m. rugsėjo 29 d. su NŽT sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 5SŽN-76. Pagal tuo metu galiojusias teisės aktus, Kauno apskrityje valstybinę žemę patikėjimo teise valdė Kauno apskrities viršininko administracija. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. spalio 27 d. išdavė sutikimą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo Nr. 24-404-(16.24). Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 7A-78-(003/09) Jonavos rajono savivaldybės administracija išdavė 2010 m. vasario 18 d. Pagal 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N46/94-0045 žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Fabriko g. 48, Jonavoje nuomininkas buvo AB „Jonavos autotransportas“, kuri kaip bankrutavusi 2009 m. birželio 1 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Duomenų apie tuo metu esančius kitus valstybinės žemės nuomininkus detaliojo plano rengimo metu nebuvo pateikta. Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksinio derinimo metu 2011 m. birželio 7 d. svarstant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, jį suderino NŽT Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėja R. A. 2012 m. gegužės 3 d. NŽT Jonavos skyriaus specialistas G. Ž. ir vedėja R. A. suderino pagrindinį detaliojo plano brėžinį su pastaba „Neprieštarauju dėl gretutiniuose žemės sklypuose patenkančios dujotiekio (degalinės) apsaugos zonos“. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog rengiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą buvo pažeisti imperatyvūs detaliųjų planų derinimo su visuomene reikalavimai, nes detalusis planas buvo suderintas su NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo valdytoju ir NŽT buvo žinoma apie detaliojo planavimo sprendinius ir siūlomą 80 m apsaugos zoną. Vadovaujantis tuo metu galiojusių ir dabar galiojančių Visuomenės informavimo nuostatų 24.3 punktu, planavimo organizatorius turėjo pareigą pateikti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Todėl planavimo organizatorius, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, neturėjo pareigos asmeniškai informuoti pareiškėją, nes jis tuo metu nebuvo gretimo žemes sklypo valdytojas ar naudotojas. Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo nuostatų 25.5 punkto reikalavimus, informacija apie parengtą detalųjį planą buvo skelbiama lentoje, įrengtoje Fabriko g. 5, Jonavoje. Susipažinti su detaliuoju planu buvo galima UAB „Archsoma“ patalpose nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 rugpjūčio 26 d. Vieša Detaliojo plano ekspozicija vyko nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d., Fabriko g. 5, Jonavoje, o viešas svarstymas su visuomene įvyko 2010 m. rugpjūčio 26 d. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo 2008 metų perkėlė savo veiklą iš Kauno į Jonavos miestą. Pareiškėjas nesidomėjo gretimo sklypo detaliojo plano rengimo procesu, todėl praleido terminą skųsti sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos detaliojo planavimo procese, be to, pareiškėjas praleido terminą skųsti ginčijamą sprendimą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 8 dalimis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo skelbtas vietinėje spaudoje, tačiau savivaldybės internetiniame tinklapyje nebuvo paskelbtas visas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento brėžinys. Vietoje ginčo žemės sklypo detaliojo plano brėžinio savivaldybės internetiniame tinklapyje prie skundžiamo sprendimo buvo pridėtas kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), brėžinys. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik susipažinęs su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu, kurį iš atsakovo gavo 2013 m. gegužės 8 d. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sužinojo apie ginčijamą visą teritorijų planavimo dokumentą anksčiau. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nepraleido termino skųsti ginčijamą sprendimą, nes 2013 m. gegužės 8 d. gavęs ginčijamo sprendimo pagrindinį brėžinį ir susipažinęs su jo turiniu ir pasekmėmis, suprato savo teisių pažeidimą ir per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą 2013 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą.

Teismas nustatė, kad detaliojo planavimo procedūros parengiamojo etapo pradžioje  pareiškėjas nebuvo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas ar naudotojas. Nurodytą valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdė Kauno apskrities viršininko administracija, vėliau, nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus šią instituciją – Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėjas žemės sklypo naudotojo statusą įgijo nuo 2011 m. rugsėjo 29 d., sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Apie pradedamą rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą viešai buvo paskelbta 2010 m. birželio 11 d. vietiniame laikraštyje „Naujienos“. Tačiau byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių detalaus planavimo organizatoriaus pareigą raštu informuoti kaimyninio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), valdytoją Kauno apskrities viršininko administraciją, o vėliau Nacionalinė žemės tarnybą, apie pradedamą detalųjį planavimą, Nuostatų 23.3 punkte ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punkte nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, jog žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kitų naudotojų detaliojo planavimo procedūros pradžioje nebuvo. Nurodytos pareigos neatlikimas laikytinas detaliojo planavimo procedūriniu pažeidimu. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos pranešti pareiškėjui raštu apie pradedamą rengti detalųjį planą, todėl pareiškėjo teisių ginčo atveju nepažeidė. Žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdanti Kauno apskrities viršininko administracija, vėliau ir Nacionalinė žemės tarnyba, nors ir nebuvo raštu informuotos apie ginčijamo detaliojo plano pradžią, tačiau šiame procese dalyvavo išduodant sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, derinat žemės sklypo detalųjį planą. Pretenzijų, susijusiu su nurodytų procedūriniu pažeidimu, Nacionalinė žemės tarnyba detaliojo planavimo organizatoriams ar atsakovui nereiškė. Atkreiptas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2006 m. gruodžio 11 d. valdydamas kaimyniniame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamojo turto objektą – ūkinį pastatą ir inžinierinius statinius, nors ir nebūdamas šio žemės sklypo naudotoju, t. y. nuomininku, kaimyninio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini),  detaliojo planavimo procedūros pradžioje ir vėliau, turėjo realią galimybę domėtis ir dalyvauti šio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procese, kuris buvo viešai skelbiamas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog asmens teisių pažeidimas dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo, turi būti akivaizdus, betarpiškai kliudantis asmeniui įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas, neturėdamas teisės reikalauti iš detaliojo plano organizatorių ar atsakovo, kad šie raštu jam praneštų apie detaliojo planavimo pradžią, bei šiems neturint pareigos pranešti, neturi materialinės teisės reikalauti apginti jo interesus dėl nustatyto procedūrinio pažeidimo. Todėl konstatuota, jog pareiškėjo nurodytas bei nustatytas procedūrinis pažeidimas pareiškėjo teisių ir pareigų nepažeidė, o pareiškėjo nurodytais ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindas nepakankamas naikinti ginčijamą sprendimą.

III.

Pareiškėjas UAB „Alfis“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 156–160), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, kuris pasireiškė Sprendimu  nustatant sprendinius dėl taikomos 80 m pločio degalinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ), apimančios ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomą ir veikloje naudojamą nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą.

Pareiškėjas pažymi, kad visų pirma, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, SAZ išeinant už vieno sklypo ribų, žala kitiems SAZ apimantiems sklypams yra preziumuojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63- 1158/2010 nurodė, kad jeigu nustatant SAZ, kuri yra didesnė už planuojamos teritorijos ribas, patenka šalia esantys gyvenamosios ir kitos paskirties žemės sklypai, tokiose žemės sklypų dalyse veikla yra ribojama ir taip yra pažeidžiami kitų visuomenės narių interesai.

Antra, teismas skundžiamame Sprendime nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, jog Kaimyninio sklypo detaliajame plane nustatyta 80 m SAZ apima ir pareiškėjo nuo 2006 m. birželio 27 d. nuosavybės teise valdomą ir veikloje naudojamą 100 proc. baigtumo ūkinį pastatą.

Trečia, nevertindamas pareiškėjo kaip statinių savininko teisių pažeidimo, teismas atskirai nepasisakė ir dėl imperatyvių normų, susijusių su SAZ įtaka trečiųjų asmenų teisėms, pažeidimo (ABTĮ 136 str.). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (aktuali redakcija), į degalinių ar suskystintų dujų įrenginių apsaugos zonas negali patekti gyvenamieji, visuomeniniai, pramonės ar kiti statiniai. Tačiau pagal Kaimyninio sklypo detalųjį planą, pareiškėjo ūkinis pastatas buvo įtrauktas i tokią SAZ, o su pareiškėju kaip pastato, patenkančio i tokią zoną, savininku tai nebuvo derinta ir jis apie tai buvo neinformuotas. Pareiškėjo nuomone, rengiant Kaimyninio sklypo detalųjį planą ir jame nustatant SAZ, kuris išeina už Kaimyninio sklypo ribų ir apima pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, buvo pažeista jo kaip savininko konstitucinė teisė į nuosavybę, nes be jo žinios ar sutikimo buvo apribota jo absoliuti teisė spręsti, ką daryti su ūkiniu pastatu, teisė jį rekonstruoti ar plėsti. Pareiškėjo nuomone, asmuo, kuris planuoja vystyti dujų kolonėlės veiklą ateityje, turi derintis prie aplinkos ir pasirinkti tokį veiklos būdą bei mastą, kuris nepažeistų gretimo nekilnojamojo turto savininkų teisių, bet ne atvirkščiai.

Visa tai rodo, kad Kaimyninio sklypo detaliuoju planu buvo pažeistos pareiškėjo kaip pastato savininko teisės. Atitinkamai, skundžiamame Sprendime nurodyta priešinga išvada yra padaryta neatsižvelgiant į svarbias bylai aplinkybes, todėl nepagrįsta ir naikintina.

Skundžiamame Sprendime teismas neišsamiai ištyrė įrodymus (viešai skelbiamos
informacijos turinį), nepasisakė ir neatsižvelgė į Kaimyninio sklypo detalųjį planą rengusio asmens veiksmus, kurie rodo, jog UAB „Archsoma“ detaliojo planavimo derinimo su visuomene metu žinojo, jog pareiškėjas yra faktinis Žemės sklypo naudotojas, tačiau nuo pareiškėjo slėpė informaciją apie SAZ, bei netyrė valdžios įstaigų veiksmų, kuriais jos tvirtino aiškiai neteisingą Kaimyninio sklypo detalųjį planą.

Teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl Kaimyninio sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus pareigos informuoti visuomenę, tik formaliai įvertino šių kriterijų įgyvendinimą ir todėl neatskleidė bylos esmės. Šiuo atveju būtina analizuoti, kokia informacija buvo pateikta teismo nurodytuose dokumentuose. Laikraščiuose visuomenei, o kartu ir pareiškėjui, buvo pateikta informacija apie Kaimyninio žemės sklypo atidalijimą į du atskirus sklypus. Informacijos apie SAZ kaip tokią, ar tuo labiau, kad SAZ išeis už Kaimyninio sklypo ribų, niekur nebuvo nurodyta. Nei informaciniame stende, nei visuomenei teiktame Kaimyninio sklypo detaliojo plano ruošinyje SAZ nebuvo nustatytos. Taigi visuomenei teiktuose dokumentuose nebuvo nuorodos į SAZ, o teismo teiginiai, esą pareiškėjas galėjo iš tokių dokumentų sužinoti apie vėliau Kaimyninio sklypo detaliajame plane nustatytą 80 m SAZ, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atitinkamai, nežinodamas apie Kaimyninio sklypo detaliuoju planu nustatomą SAZ, pareiškėjas detaliojo plano rengimo procese neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų ar nuomonės šiuo klausimu.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kaimyninio sklypo detaliojo plano organizatoriaus – UAB „Archsoma“ veiksmus, vengiant pareiškėją informuoti apie Kaimyninio sklypo detaliojo plano sprendinį – 80 m SAZ. Pareiškėjas Žemės sklypo naudotoju tapo jau nuo 2011 m. spalio 3 d., įregistravus Žemės sklypo valstybinės nuomos sutartį, todėl UAB „Archsoma“ ne tik faktiškai, bet ir teisiškai žinojo ar turėjo žinoti apie pareiškėjo kaip Žemės sklypo naudotojo teises detaliojo planavimo metu, tačiau Inspekcijai 2011 m. pabaigoje pateikė informaciją apie neegzistuojantį juridinį asmenį BAB „Jonavos autotransportas“. Tokie veiksmai, pareiškėjo nuomone, turi būti vertinami ne tik kaip nesąžiningi, bet ir kaip akivaizdžiai teisei prieštaraujantys, kurie sukelia teisines pasekmes, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakydamas dėl tokių UAB „Archsoma“ veiksmų iš esmės įtvirtino galimybę detaliųjų planų organizatoriams detaliųjų planų rengimo metu nepaisyti įstatymų.

Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su Kaimyninio sklypo detalųjį planą tvirtinusių institucijų veiksmais, kai šios institucijos po pareiškėjo tapimo Žemės sklypo naudotoju (2011 m. spalio 3 d.) pasirašė ant Kaimyninio žemės sklypo detaliojo plano, patvirtindamos, jog 80 m SAZ įėjo į neegzistuojančios įmonės AB „Jonavos autotransportas“ nuomojamą Žemės sklypą, kurio realus (nuomotojas) naudotojas buvo pareiškėjas. Pareiškėjo manymu, Kaimyninio sklypo detaliojo plano rengimo metu dalyvavusių valdžios (savivaldos ir valstybės) įstaigų netinkamas (Konstitucijai prieštaraujantis) veikimas ir Kaimyninio sklypo detalųjį planą rengusio detaliojo plano organizatoriaus neteisėti veiksmai, gali sąlygoti pareiškėjo teisės plėtoti ūkinę veiklą Žemės sklype praradimą ar panaikinimą.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atsiliepime (b. l. 182–185) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą. Atsakovas remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 168–170).

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino
byloje ištirtus įrodymus, faktines aplinkybes, bei tinkamai taikė ir aiškino materialines teises
normas. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad detaliajame plane nustatyta 80 m suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zona yra negalima ar pažeidžia teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo teiginys, kad teismas nepasisakė dėl 2012 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vyriausiojo specialisto G. Ž. detalaus plano suderinimo teisinių padarinių yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 1,899 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., detaliajame plane kaip valstybinės žemės nuomininkas buvo pažymėtas ne pareiškėjas, o AB „Jonavos autotransportas“ neįtakojo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo derinti detalųjį planą su pastaba „Neprieštarauju dėl gretutiniuose žemės sklypuose patenkančios dujotiekio (degalinės apsaugos zonos) apsaugos zonos“.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Archsoma“ likvidatorius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2013 m. balandžio 6 d. mirus UAB „Archsoma“ direktoriui ir įmonei nuo 2013 m. spalio 1 d. įgijus likviduojamos įmonės statusą, skunde nurodomų kaltinimų įmonei negali nei patvirtinti, nei paneigti (b. l. 172).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 174–178).

Inspekcijos nuomone, teismas Sprendime visapusiškai išnagrinėjo visas svarbias faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog detaliojo plano rengėjas neturėjo pareigos pranešti pareiškėjui apie pradedamą rengti Detalųjį planą, todėl pareiškėjo teisės ginčo atveju nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime analizavo ir pasisakė dėl
pareiškėjo kaip ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininko galimo teisių pažeidimo, susijusio su detaliojo plano organizatoriaus pareiga įstatymų nustatyta tvarka informuoti jį apie pradedamą rengti žemės sklypo Detalųjį planą. Teismas
Sprendime konstatavo pareiškėjo materialinės teisės reikalauti apginti jo interesus dėl nustatyto procedūrinio pažeidimo nebuvimą.

Dėl pareiškėjo teisės į nuosavybę pažeidimo Inspekcija pažymėjo, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą Sprendimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta pareiškėjo teisių ir interesų, saugomų ar ginamų teisės normomis, pažeidimo.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo nuostatais, planavimo organizatoriui nėra
pareigos skelbimuose ar stende pateikti informaciją apie detaliuoju planu nustatomą SAZ. Pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl
Detaliojo plano rengimu metu viešai skelbtos informacijos turinio, taip pat nepagrindžia, kodėl minėti įrodymai (apeliacinio skundo priedas Nr. 2) nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nevertintini (ABTĮ 138 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos  2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1TS -256, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, su kuriuo ribojasi pareiškėjo nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuomojamas valstybinės žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal bylos duomenis, 2009 m. gegužės 5 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija gavo AB ,,Lietuvos dujos“ ir AB ,,Suskystintos dujos“ prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo. Detaliojo planavimo tikslas ir uždaviniai bei numatoma veikla – esamo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas į du sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 27 d. buvo gautas Kauno apskrities viršininko sutikimas dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-404-(16.24.). 2009 m. gruodžio 3 d. Jonavos rajono administracijos direktorius, vadovaudamasis teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo ir atsižvelgdamas į AB ,,Lietuvos dujos“ ir AB ,,Suskystintos dujos“ 2009 m. gegužės 5 d. prašymą Nr. 3V-3662, įsakymu Nr. 13B-1325 perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas AB ,,Lietuvos dujos“ ir AB ,,Suskystintos dujos“ detaliajam planui rengti. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 10/03-04. Detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo išduota eilė planavimo sąlygų: pavyzdžiui, 2010 m. vasario 9 d. buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 5R-25-(16.28), kurias patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius A. K.; 2010 m. vasario 18 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurias patvirtino Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyriaus vedėjas V. Z., ir kt.planavimo sąlygos. Taip pat 2010 m. vasario 18 d. išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 7A-78-(003/09). Apie pradedamą rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą viešai buvo paskelbta 2010 m. birželio 11 d. vietiniame laikraštyje „Naujienos“. 2012 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),, detalusis planas.

Pareiškėjo teigimu, minėto sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant imperatyvias detaliųjų planų derinimo su visuomene reikalavimus. Savo subjektinių teisių pažeidimą pareiškėjas sieja su tuo, kad rengiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą nebuvo raštu informuotas kaimyninio žemės sklypo valdytojas, patikėjimo teise valdantis valstybinį žemės sklypą – Nacionalinė žemės tarnyba (o iki teisių perėmimo 2010 m. liepos 1 d. – Kauno apskrities viršininko administracija), kuri 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė su pareiškėju kaimyninio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį ir nežinodama apie detalųjį žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planavimą, neinformavo pareiškėjo apie detaliojo planavimo sprendinius ir siūlomą 80 m apsaugos zoną, turėjusią įtakos pareiškėjo teisėms plėtoti veiklą nuomojamame žemės sklype. Taip pat pareiškėjas teigia, kad detalusis planavimas nebuvo suderintas su juo, kaip nekilnojamojo turto savininku gretimame sklype, kuriame išsidėsčiusi apsaugos zona.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje proceso šalys nekvestionuoja aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju į detaliuoju planu suplanuotą antžeminę suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zoną patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir pati apsaugos zona yra išsidėsčiusi pareiškėjo naudojamame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad detaliojo planavimo organizatorius neįvykdė pareigos informuoti kaimyninio žemės sklypo valdytoją – Kauno apskrities viršininko administraciją, o vėliau jo teisių perėmėją – Nacionalinę žemės tarnybą, apie pradedamą detalųjį planavimą (Nuostatų 23.3 p. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 p.). Nurodytos pareigos neatlikimas laikytinas detaliojo planavimo procedūriniu pažeidimu. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracija, o vėliau ir Nacionalinė žemės tarnyba šiame procese dalyvavo išduodant sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, derinant žemės sklypo detalųjį planą. Pretenzijų, susijusių su nurodytu procedūriniu pažeidimu, organizatoriams ar atsakovui nereiškė. Pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2006 m. gruodžio 11 d. valdydamas kaimyniniame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius ūkinį pastatą ir inžinierinius statinius, nors ir nebūdamas šio žemės sklypo naudotoju, turėjo realią galimybę domėtis ir dalyvauti šio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo procese, kuris buvo viešai skelbiamas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas laikosi nuostatos, kad atsakovas neturėjo pareigos pranešti pareiškėjui raštu apie pradedamą rengti detalųjį planą, todėl pareiškėjo teisių ginčo atveju nepažeidė, pareiškėjas neturi materialinės teisės reikalauti apginti jo interesus dėl nustatyto procedūrinio pažeidimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada. Pažymi, kad ginčijamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl detaliuoju planu nustatytos degalinės apsaugos zonos nustatymo, į kurią pateko ir jo nuosavybės teisėmis valdomas ūkinis pastatas. Teigia, kad apsaugos zonos nustatymas turėjo būti su juo, kaip pastato savininku, suderintas. Visuomenei teikiamoje informacijoje dėl detaliojo plano rengimo nebuvo informacijos apie apsaugos zonos, kuri išsidėsčiusi kaimyniniame sklype, nustatymą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų ar nuomonės šiuo klausimu, nors minėtais veiksmais buvo apribotos jo nuosavybės teisės.

Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat Detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija.

Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – Nuostatai) 24.1 punkte nurodyta jog planavimo organizatorius vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą (planavimo tikslai, planavimo darbų programa, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai). Nuostatų 24.3 punkte numatyta, jog planavimo organizatorius raštu pateikia šių Nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punkte taip pat nurodyta, jog detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus.

2010 m. vasario 9 d. planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 5R-25-(16.28), kurias patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius A. K., nurodyta sąlyga – nurodyti gretimybes ir nustatyta tvarka informuoti besiribojančių sklypų ar nekilnojamojo turto savininkus ar nuomininkus/naudotojus, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, jei į SAZ ribas patenka gretimi sklypai ar nekilnojamas turtas, nustatyta tvarka gauti tų sklypų ar nekilnojamojo turto savininkų sutikimus dėl apribojimo nustatymo, užtikrinti teritorijų planavimo dokumento viešumą. Taip pat ir 2010 m. vasario 18 d. planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurias patvirtino Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyriaus vedėjas V. Z., nurodyta sąlyga – įvertinti gretimybes žemės sklypus ir kitas teritorijas, kurie ribojasi su planuojama teritorija ir nustatyta tvarka informuoti planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, užtikrinti teritorijų planavimo viešumą. 2012 m. liepos 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1425-(15.4) konstatuota, kad Viešojo svarstymo procedūra nepilnai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1 p. reikalavimus: privaloma informacija nebuvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje vyko planavimas, skelbimų lentoje. Akivaizdu, kad rengiant ginčo detalųjį planą minėtų projektavimo sąlygų nuostatos nebuvo įvykdytos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigos raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ar naudotojus apie pradedamą detalųjį planavimą yra pabrėžęs, kad šios detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais išskirtas žemės sklypo, besiribojančio su detaliai planuojamu, savininko teises (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008). Planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno apskrities viršininkas 2009 m. spalio 27 d. ir išdavė sutikimą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo Nr. 24-404-(16.24), tačiau darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba (o iki teisių perėmimo 2010 m. liepos 1 d. – Kauno apskrities viršininko administracija), kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, nebuvo raštu informuota apie pradedamą detalųjį planavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (o iki teisių perėmimo – Kauno apskrities viršininko administracija) visą detaliojo planavimo laikotarpį ir bylos nagrinėjimo metu nereiškia pretenzijų, susijusių su nurodytu procedūriniu pažeidimu, nepaneigia fakto, kad toks procedūrinis pažeidimas buvo padarytas.

Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad. NŽT atstovė detalųjį planą suderino Nuolatinėje statybos komisijoje 2011 m. birželio 7 d. kompleksinio derinimo metu. 2012 m. gegužės 3 d. NŽT Jonavos skyriaus atstovai suderino pagrindinį detaliojo plano brėžinį su pastaba, kad dėl degalinės apsaugos zonos neprieštarauja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2011 m. rugsėjo 29 d. NŽT su pareiškėju sudarė žemės nuomos sutartį (Sutarčių registre įregistruota 2011 m. spalio 3 d.), pagal kurią pareiškėjas tapo gretutinio sklypo, kuriame nustatoma apsaugos zona, nuomininku, taigi ir 2012 m. gegužės 3 d. pagrindinio brėžinio žymos apie NŽT sutikimą apsaugos zoną nustatyti gretimiems sklypams, ir 2012 m. liepos 17 d. patikrinimo akto, ir skundžiamo sprendimo 2012 m. rugsėjo 20 d. priėmimo metu pareiškėjo nuomos teisės į gretimą žemės sklypą jau buvo įregistruotos ir ši aplinkybė buvo žinoma NŽT, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad NŽT, derindama degalinės apsaugos zoną, neatsižvelgė į 2011 m. rugsėjo 29 d. NŽT su pareiškėju sudarytą žemės nuomos sutartį, ir toks derinimas vyko be pareiškėjo sutikimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau būta panašios situacijos, kai suskystintųjų dujų degalinių antžeminiams rezervuarams buvo nustatyta 40 m apsaugos zona išeinat už planuoto sklypo ribų ir į šią zoną pateko pastatas, priklausantis kitiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 konstatavo, kad ,,be pastato, kuris patenka į degalinės apsaugos zoną, savininko rašytinio sutikimo tokia zona negali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, jeigu gretimo žemės sklypo viešojo svarstymo procedūros ir būtų atliktos tinkamai, kadangi tokia degalinės zona gali būti nustatyta tik gavus rašytinį pastatų ir gretimų žemės sklypų, kurie patenka į zoną savininkų sutikimą <...>. Taip pat pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad tariamas buvusio savininko sutikimas dėl reikalavimų atstumams nesilaikymo įteisina jau aptartus pažeidimus, ir darydamas išvadą, kad norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ir kitame sklype esančio pastato savininko teisės (kai apsaugos zona apima ir šį pastatą), netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas“.

Šiuo aspektu taip pat aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1454/2009, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog ,,ginčijamu aktu patvirtintu detaliuoju planu nebuvo išspręstas su besiribojančių namų valdų gyventojų nuosavybe susijęs klausimas, todėl įtraukus pareiškėjui nuosavybes teise priklausantį statinį į tretiesiems asmenims suformuotą žemės sklypą, pažeistos pareiškėjo teisės juo disponuoti. Taigi ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti greta esančių žemės sklypų savininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų interesai dėl žemės sklypų naudojimo, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti reikalavimai. Akivaizdu, kad nesilaikyta ir teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl planuojamos teritorijos esamos būklės ir kitų parametrų tinkamo įvertinimo. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis buvo numačiusi planavimo organizatorių pareigą apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, kurių nekilnojamąjį turtą paminėtame įstatyme numatytu būdu paveiks detalusis planavimas. Duomenų, kad pareiškėjui būtų pranešta apie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimą į planuojamą teritoriją, nepateikta. Tokiu būdu pareiškėjui buvo atimta galimybė pasinaudoti teise, numatyta teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl detaliojo planavimo“.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko tai, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2006 m. gruodžio 11 d. valdo kaimyniniame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamojo turto objektus – ūkinį pastatą ir inžinierinius statinius, todėl degalinės apsaugos zonos atstumo derinimas pareiškėjui buvo aktualus ne tik dėl to, kad jis nuo 2011 m. spalio 3 d. yra gretimo žemės sklypo naudotojas, bet ir dėl to, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2006 m. gruodžio 11 d.valdo gretimame žemės sklype esančių pastatus, t. y. dėl pastatų savininko teisių užtikrinimo.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko teisių, o valstybę – saugoti ir ginti nuosavybės teises (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Taip pat svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje suformavo sąlygas, kurioms esant, įstatymų leidėjas turi teisėtą pagrindą riboti nuosavybės teises: 1) ji turi būti ribojama tik remiantis įstatymu; 2) ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; 3) turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. kovo 14 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimus). Taigi nuosavybės teisės ribojimas būtų teisėtas tik tada, jei būtų išpildytos visos trys Konstitucinio Teismo suformuotos sąlygos, o bent vienos sąlygos nebuvimas daro ginčijamą ribojimą neteisėtu, pažeidžiančiu pamatinį konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

Apibendrinus darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas laikytinas neteisėtu, nes detalusis planas, kuris apima ir apsaugos zonų, išsidėsčiusių gretimuose sklypuose ir apimančių net nekilnojamąjį turtą gretimuose sklypuose, buvo parengtas ir patvirtintas be pareiškėjo, kaip statinių (pastato, tvoros ir aikštelės), patenkančių į degalinės apsaugos zoną, savininko sutikimo, kuris tokiai zonai nustatyti yra būtinas iki detaliojo plano tvirtinimo. Taip pat ginčijamas sprendimas laikytinas neteisėtu, nes nuo 2011 m. spalio 3 d., kai pareiškėjas tapo gretimo žemės sklypo, kuriame ginčo detaliuoju planu nustatoma apsaugos zona, naudotoju, su juo nebuvo derinama detaliojo plano sprindiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas pažeidė pareiškėjo, kaip nekilnojamojo turto savininko ir kaip žemės sklypo naudotojo, subjektines teises. Pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas sietinas ir su tuo, kad rengiant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą nebuvo informuotas kaimyninio žemės sklypo valdytojas, patikėjimo teise valdantis valstybinį žemės sklypą – Nacionalinė žemės tarnyba, kuri 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė su pareiškėju kaimyninio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, nes ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės tam, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesuteikė ar net ir negalėjo suteikti pareiškėjui informacijos apie detaliojo planavimo sprendinius ir siūlomą apsaugos zoną, galinčią apriboti pareiškėjo teises plėtoti veiklą nuomojamame žemės sklype, taip pat laisvai disponuoti jame esančiais nuosavybės teise valdomais statiniais. Pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas sietinas ir su tuo, kad, kaip buvo nustatyta 2012 m. liepos 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1425-(15.4), privaloma informacija nebuvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje vyko planavimas, skelbimų lentoje, t. y. ženkliai sumažėjo galimybės suinteresuotiems asmenims gauti informaciją apie ginčo detaliojo plano sprendinius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas neturi viešojo intereso, t. y. skirtas tenkinti privataus juridinio asmens komercinį interesą, todėl neturėtų būti palankiai vertinama situacija, kai privataus asmens komerciniai interesai tenkinami pažeidžiant kito asmens (pareiškėjo) tokius pačius komercinius interesus savo nuožiūra valdyti jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir naudotis jiems priskirtu žemės sklypu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčijamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1TS -256, kuriuo buvo patvirtintas kaimyninio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei projektines sąlygas, šiuo sprendimu buvo pažeistos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfis“ subjektinės teisės naudotis turimu nekilnojamuoju turtu ir nuomojamu žemės plotu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tenkinant pareiškėjo skundą, nes teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

              Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfis“ apeliacinį skundą tenkinti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfis“ skundą tenkinti.

              Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos  2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1TS -256, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

              Sprendimas neskundžiamas.