Civilinė byla Nr. e2-145-904/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00188-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo G. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo antstolis J. P..
Teismas
n u s t a t ė :
2020 m. kovo 6 d. teismui pateiktu ieškiniu ieškovas G. R. prašo: 1) pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 1660618010715-78, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovo G. R. ir atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“, nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2006 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1660618010715-07, pagal kurią ieškovui suteiktas 175 853,82 Eur kreditas gyvenamojo būsto pirkimui bei remontui. Kredito grąžinimo terminas – 2046 m. rugpjūčio 17 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai yra įkeista ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis buvo keičiama papildomais susitarimais. 2019 m. gruodžio 12 d. antstolio J. P. raštu Nr. S19-29545 ieškovas buvo informuotas, kad antstolio kontoroje Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2019 m. spalio 19 d. kreditorei akcinei bendrovei „SEB bankas“ išduoto vykdomojo dokumento Nr. MK-10847 pagrindu antstolio J. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/19/01290 dėl skolos išieškojimo kreditorės akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai. Ieškovui nurodyta į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 173 892,65 Eur skolą, 1545,50 Eur metines palūkanas, 7 318,57 Eur antstolio vykdymo išlaidas, iš viso 182 756,72 Eur. 2020 m. sausio 30 d. antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 priėmė patvarkymą Nr. S20-1730 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių”, kuriame nurodoma, kad išieškotojos akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai išieškoma 248 578,65 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų skola. Iš varžytinių parduodamas kreditorės akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai įkeistas G. R. priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), turto vertė – 180 000 Eur. Nurodo, kad būtent iš antstolio gautų dokumentų ieškovas pirmąkart sužinojo apie tai, jog kredito davėjas priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu sudarytą kredito sutartį.
2020 m. kovo 30 d. teisme buvo gautas atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareikštu ieškovo ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš atsakovės teikiamų paskolinių sąskaitų išrašų ir įspėjimų matyti, kad ieškovas ilgą laiką, nors ir vykdė sutartį, tačiau nuolat vėluodavo mokėti kredito įmokas pagal mokėjimo grafiką. Dar 2015 m. gegužės 22 d. kredito sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, t. y. vėlavimo vykdyti mokėjimus pagal grafiką. 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovas pateikė prašymą dėl kredito sutarties atnaujinimo ir 2016 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 5, kuriuo šalys susitarė sutarties nutraukimą laikyti netekusiu galios, t. y kredito sutartis buvo atnaujinta. Nors ir buvo atnaujinti sutartiniai šalių santykiai, tačiau ieškovas pradėjo nesilaikyti sutartimi nustatyto mokėjimų grafiko, vis didėjo įsiskolinimas, todėl 2017 m. liepos 25 d. ir rugsėjo 18 d. įspėjimais (skola atitinkamai buvo: 3382,25 Eur ir 4401,53 Eur) dėl netinkamo prievolių vykdymo buvo informuotas apie galimą kredito sutarties nutraukimą. Tuomet, nors atliko mokėjimus, jie nepadengė susidariusio įsiskolinimo bei po jų ieškovas kurį laiką vėl nedarė jokių mokėjimų. Todėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei spalio 26 d. ieškovas buvo vėl informuotas apie galimą svarstymą dėl kredito sutarties nutraukimo (skola rugpjūtį – 2479,71 Eur, o spalį – 3474,70 Eur). Įsiskolinimas 2019 m. kovo mėnesį siekė 4681,13 Eur. Matant, kad ieškovas nereaguoja į įspėjimus, įsiskolinimo suma nepadengiama, 2019 m. liepos 3 d. ieškovui buvo išsiųstas įspėjimas, kuriuo jis paragintas padengti susikaupusį įsiskolinimą, bendra suma 3143,41 Eur arba bus svarstomas kredito sutarties nutraukimas. Matant, kad ieškovas per jam suteiktą laiką įsiskolinimo nedengia, 2019 m. rugpjūčio 6 d. išsiųstas pranešimas, kad nepadengus susikaupusios skolos iki 2019 m. rugsėjo 8 d. kredito sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. Ieškovas skolos nepadengė, todėl kredito sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vis ragino ieškovą vykdyti savo įsipareigojimus, suteikė pakankamai laiko pažeidimams pašalinti, įrodo tai, kad atsakovė kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Kredito sutarties pažeidimas nebuvo nežymus ar vienkartiniai, o buvo tęstinis ir esminis.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Eligijus Karbauskas nurodė, kad pateikti duomenys byloje įrodo, kad ieškovas ir anksčiau vėluodavo atsakovei pagal sutartį mokėti įmokas, tačiau anksčiau atsakovė to nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Jau buvo susiklosčiusi šalių praktika, kad galima atidėti mokėjimus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė jau vieną kartą buvo vienašališkai nutraukusi sutartį su ieškovu, leido ieškovui suprasti, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei kreiptis dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo. Pažymėjo, kad ieškovas pakeitė faktinę gyvenamąją vietą ir apie tai atsakovės neinformavo. Apie pasikeitusią finansinę situaciją, iškilusius sunkumus ieškovas atsakovės neinformavo, nepasinaudojo teise prašyti prievolių įvykdymo atidėjimo. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas šiuo metu galėtų vykdyti prievoles atsakovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2006 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1660618010715-07, pagal kurią ieškovui suteiktas 175 853,82 Eur kreditas gyvenamojo būsto pirkimui bei remontui. Kredito grąžinimo terminas – 2046 m. rugpjūčio 17 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai yra įkeista ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis buvo keičiama papildomai susitarimais. Iš pateikto 2016 m. liepos 5 d. elektroninio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad banko komitetas leido ieškovui bandyti atnaujinti mokėjimus ir 3 mėn. atlikus mokėjimus būtų svarstomas ieškovo prašymas atnaujinti sutartinius santykius. 2016 m. gruodžio 30 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas Nr. 5, kuriuo atnaujinta sutartis, kuri prieš tai 2015 m. gegužės 22 d. buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo bei sutartis išdėstyta nauja redakcija. 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. spalio 26 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas šalių sudarytoje sutartyje nurodytu adresu bei elektroninio pašto adresu buvo informuojamas apie kredito sutarties nutraukimą, pateikiama informaciją apie įsiskolinimo dydį ir šio įsiskolinimo nepadengimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pasekmes. 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 19 notaro biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. 2019 m. gruodžio 12 d. antstolio J. P. raštu Nr. S19-29545 ieškovas buvo informuotas, kad antstolio kontoroje Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2019 m. spalio 19 d. kreditorei akcinei bendrovei „SEB bankas“ išduoto vykdomojo dokumento Nr. MK-10847 pagrindu antstolio J. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/19/01290 dėl skolos išieškojimo kreditorės naudai. Ieškovui nurodyta į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 173 892,65 Eur skolą, 1545,50 Eur metines palūkanas, 7 318,57 Eur antstolio vykdymo išlaidas, iš viso 182 756,72 Eur. 2020 m. sausio 30 d. antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 priėmė patvarkymą Nr. S20-1730 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių”, kuriame nurodoma, kad išieškotojos akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai išieškoma 248 578,65 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų skola. Iš varžytinių parduodamas kreditorės akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai įkeistas G. R. priklausantis nekilnojamasis turtas - ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 13 d., kuriame nurodyti ieškovo atlikti mokėjimai.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu, teigiama, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. nesant esminių sutarties pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje.
CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai, taikytini vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tiek sutartyje numatytais atvejais, tiek įstatyme nustatyta tvarka dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kokiais atvejais bankas vienašališkai gali nutraukti sutartį ir kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties (2016 m. gruodžio 30 d. tarp šalių sudarytu susitarimu Nr. 5 išdėstytos nauja redakcija) Bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad bankas turi teisę nesikreipdamas į teismą, vienašališkai, prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, nutraukti sutartį ir pareikalauti sutarties nutraukimo dieną sugrąžinti visą kreditą ir kitas mokėtinas sumas arba pareikalauti sugrąžinti visą kreditą prieš terminą nenutraukiant sutarties, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimą. Esminiais sutarties pažeidimais laikoma, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatyta tvarka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį (Bendrosios dalies 5.2.1. punktas), bet kurio iš sutarties bendrosios dalies 4.1., 4.4., 4.7., 4.12, 4.20 nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų ir kt. (Bendrosios dalies 5.2.2.-5.2.7. punktai).
Ieškovas pripažįsta, kad pažeidė sutartį, kad neatliko mokėjimų laiku, tačiau mano, kad tai negali būti priežastis nutraukti sutartį. Tuo labiau, kad tarp šalių jau buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovas vėluoja mokėti įmokas, o atsakovė šio vėlavimo nelaiko esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas motyvuoja, kad remiantis vartojimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, sutarties sąlygos, leidžiančios kredito davėjui vienašališkai nutraukti sutartį dėl menkiausio jos pažeidimo, turėtų būti laikomos neteisėtomis, kaip pažeidžiančios kredito gavėjo teises ir iškreipiančios kredito sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau ieškinyje nepateikė reikalavimo pripažinti konkrečias kredito sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Pažymėtina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nedaro sutarčių privalomumo principo išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai) ir nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo, o, vartotojui nevykdant sutartimi prisiimtų prievolių, nereiškia, kad tai neturi būti vertinama kaip sutarties pažeidimas. Ieškovo teiginiai dėl nesąžiningų kredito sutarties sąlygų yra deklaratyvūs, abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog vienašališkas sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovo kaip vartotojo interesus.
Ieškovas motyvuoja, kad po santuokos nutraukimo jam kilo finansinių sunkumų, kuriems reikėjo laiko išspręsti, o šiuo metu turi darbą ir galės vykdyti įsipareigojimus atsakovei. Šalių sudarytos kredito sutarties Bendrosios dalies 6 punkte, numatyta, kad kredito gavėjas (ieškovas) turi teisę jei atsiranda nenumatytų aplinkybių, gavęs banko rašytinį sutikimą, praleisti pagal grafiką grąžintinos kredito dalies mokėjimą, sumokėti tik palūkanas. Be to, pagal tos pačios dalies 6.1.3. punktą ieškovas, susidūręs su finansiniais sunkumais, turėjo teisę raštu kreiptis į atsakovę dėl skolos, susidariusios dėl ieškovo patiriamų laikinų finansinių sunkumų pertvarkymo. Tačiau duomenų, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, nepateikė. Teismas laiko svarbia ir tą aplinkybę, kad dėl esminio sutarties pažeidimo šalių sudaryta kredito sutartis jau buvo nutraukta 2015 m. gegužės 22 d. ir banko valdybos sprendimu atnaujinta 2016 m. gruodžio 30 d. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovas žinojo apie tai, kad šalių sudaryta kredito sutartis dėl esminio jos pažeidimo gali būti nutraukta ir kokios kyla sutarties nutraukimo pasekmės.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo padaryti kredito sutarties sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas). Teismas atmeta ieškovo argumentus, jog nustatyti sutarties pažeidimai (vėlavimas mokėti kredito dalis ir palūkanas) yra tik formalus, pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką leistinas veiksmas. Priešingai, sutiktina su atsakovės pozicija, kad atsakovė nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą, kaip vartotoją, nutraukiant sutartį, nes nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi esminis sutarties pažeidimas vertintinas pagal pažeidimo faktą, o ne mastą. Šiuo atveju ieškovas sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai, tai yra vis vėluodamas sumokėti nustatytą dieną arba pervesdamas mažesnes įmokas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šis pažeidimas buvo tęstinis, dėl ko atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį joje numatytu vienašališko nutraukimo pagrindu.
Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, nes ieškovas negavo nė vieno atsakovės jam siųsto įspėjimo ar pranešimo dėl kredito sutarties nutraukimo, o apie kredito sutarties nutraukimą sužinojo tik iš antstolio pranešimų. Šalių sudaryta kredito sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėja kredito gavėją apie sutarties nutraukimą (5.2. punktas). Kredito sutarties 14 punkte šalys susitarė, jeigu keičiasi kredito gavėjo bankui nurodyti adresai, darbovietė, banko sąskaitos, jų numeriai ir / ar kiti kredito gavėjo duomenys, kredito gavėjas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu apie tai informuoti banką. Kredito sutarties 15 punkte sustirta, kad šalis neįvykdžiusi 14 punkto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, kad kitos šalies veiksmai, atlikti paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų arba kad ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė šalių sudarytoje kredito sutartyje nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), bei ieškovo elektroninio pašto adresu siuntė pranešimus, pateikti pašto įstaigos įrašai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas galimai pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau ar apie tai informavo atsakovę, kaip numatyta kredito sutarties 14 punkte, duomenų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys vykdydamos sutartį turi pareigą bendradarbiauti, todėl ieškovas žinodamas, kad netinkamai vykdo sutartį ir nurodydamas, kad negavo jokių pranešimų iš atsakovės, tačiau pats neinformuodamas atsakovės apie galimą savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ar atsiradusius finansinius sunkumus nesielgė kaip atidus ir rūpestingas sutarties dalyvis. Pažymėtina, jog esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės siųsti pranešimai ieškovui jo sutartyje nurodytu laikytini įteiktais tinkamai, o ieškovo argumentai, kad atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytos informavimo apie sutarties nutraukimą tvarkos atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinys atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1573,00 Eur advokatės padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės atstovės atliktus procesinius veiksmus, šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. R. 1573,00 Eur (tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt trys Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas