Civilinė byla Nr. 3K-3-492/2013 (S)

                 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16158-2012-2

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 128.12; 129.10; 129.15

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Skundo esmė

Byloje keliamas antstolio veiksmų priimant pakartotinai vykdyti vykdomąjį įrašą teisėtumo klausimas.

Vilniaus miesto 21-asis notarų biuras 2006 m. gruodžio 20 d. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš solidariųjų skolininkų – vekselio davėjo UAB ,,Dilmanas“ ir laiduotojo pareiškėjo        R. D. – 181 353,59 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų. Vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas 2008 m. kovo 3 d. ir grąžintas Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui.

Po to, kai UAB ,,Dilmanas“ buvo iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pripažinta, kad pagal  2006 m. kovo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB ,,Dilmanas“ ir AB ,,Šiaulių bankas“, nepagrįstai buvo sumokėta 170 200 Lt, todėl ši suma priteista BUAB ,,Dilmanas“ naudai iš išieškotojo AB ,,Šiaulių bankas“. 2011 m. vasario 15 d. išieškotojui pervesta 54 186,54 Lt daliniam kreditoriaus reikalavimui BUAB ,,Dilmanas“ bankroto byloje tenkinti. Išieškotojas AB ,,Šiaulių bankas“ 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į antstolę ir pateikė vykdyti to paties vykdomojo dokumento antrą egzempliorių nurodydamas, jog skolos likutis pagal vykdomąjį dokumentą yra 116 01,46 L.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. spalio 12 d. antstolės             D. M. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/12/01935, kuriuo buvo priimtas vykdyti išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ 2012 m. spalio 5 d. pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. VŠ-5646/2012 dėl 116 010,46 Lt išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) R. D. Skunde teigiama, kad vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas dar 2008 m. kovo 3 d. ir grąžintas Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, todėl išieškotojas nepagrįstai pakartotinai pateikia jį vykdyti. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurios pagrindu išieškotojas AB ,,Šiaulių bankas“ grąžino BUAB ,,Dilmanas“ 170 200 Lt, pareiškėjui neturi prejudicinės reikšmės, nes jis nebuvo šios bylos šalis. Nėra teismo sprendimo, kuriuo jis būtų įpareigotas sumokėti išieškotojui papildomus          116 010,46 Lt.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, nes vykdomąjį dokumentą pateikė įgaliotas asmuo ir nebuvo akivaizdžių kliūčių atlikti kitus CPK numatytus veiksmus. Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą reikalaujama išieškoti solidariai iš vekselio davėjo BUAB „Dilmanas“ ir laiduotojo R. D. skolą, todėl, teismo nuomone, išieškotojas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi, turėjo teisę pakartotinai kreiptis dėl išieškojimo pagal ginčo vykdomąjį dokumentą.

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-5646 išieškoti solidariai iš vekselio davėjo BUAB „Dilmanas“ ir laiduotojo neapmokėtą vekselio sumą (181 353,59 Lt) vekselio turėtojo (išieškotojo AB „Šiaulių bankas“) naudai; vykdomasis įrašas įvykdytas 2008 m. kovo 3 d. ir grąžintas išieškotojui; antstolė D. M. skundžiamu 2012 m. spalio 12 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo pakartotinai pateiktą 2006 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-5646. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-334/2010, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vykdomasis įrašas iš dalies buvo įvykdytas 170 200 Lt suma, gauta iš UAB „Servista ir Ko“, nurašyta išieškotojo nuo BUAB „Dilmanas“ sąskaitos jų sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad pinigų nurašymas buvo neteisėtas ir grąžino juos iš išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ skolininkui BUAB „Dilmanas“. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad formaliai 2008 m. kovo 3 d. vykdomasis įrašas buvo įvykdytas, tačiau dėl vėliau taikytos tarp AB „Šiaulių bankas“ ir BUAB „Dilmanas“ restitucijos BUAB „Dilmanas“ ir pareiškėjo įsipareigojimai pagal vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, neįvykdyti dėl 116 010,46 Lt sumos. Dėl to pakartotinio vykdomojo įrašo pateikimo apeliacinės instancijos teismas netraktavo kaip kliūties jį priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliacinio teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2A-334/2010 procesą, neturi reikšmės jo prievolių pagal vekselį galiojimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolė neatliko neteisėtų veiksmų, neviršijo įstatyme jai suteiktos kompetencijos ribų.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo   2012 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 631 straipsnio 6 dalies ir 632 straipsnio          1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas  padarė išvadą, jog vykdomasis dokumentas formaliai buvo įvykdytas, tačiau dėl taikytos restitucijos kitoje civilinėje byloje įsipareigojimai pagal vekselį laikytini neįvykdytais, taigi pakartotinio vykdomojo įrašo pateikimo netraktavo kaip kliūties vykdymo veiksmams pradėti. Kasatoriaus teigimu, tokia teismo išvada nemotyvuota ir teisiškai nepagrįsta, taip pat neteisinga, nes neatitinka teisės normų, nustatančių vykdymo procesą, reglamentavimo. Vykdymo procese privaloma griežtai laikytis įstatyme nustatytos priverstinės sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalį neįvykdytas ar nevisiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatyme nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Toks teisinis reglamentavimas, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad neįvykdytas ar nevisiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. CPK        631 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiais institucijai. Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK        632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius pažymi, kad vykdomąjį procesą reglamentuojančiose teisės normose nenumatytas užbaigtos vykdomosios bylos atnaujinimo institutas, taigi ir teisės pakartotinai pateikti vykdyti jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą. Sisteminis CPK 631 straipsnio     6 dalies ir 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų aiškinimas, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad išieškotojas tokios teisės neturi, todėl antstolis, kuriam pateikiamas vykdyti jau įvykdytas vykdomasis dokumentas, turėtų pripažinti, kad tai yra akivaizdi kliūtis priimti vykdyti dokumentą ir atsisakyti jį priimti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasatorius mano, kad žemesniųjų instancijų teismų pozicija sudaro galimybę išieškotojui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir to paties vykdomojo dokumento pagrindu inicijuoti kelis vykdomuosius procesus, antstoliui pateikiant skirtingus to paties vykdomojo dokumento egzempliorius. Kasatoriaus nuomone,  tuo atveju, kai vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų, o po to išieškotojas visą ar dalį išieškotos sumos grąžina, išieškotojas galėtų nukreipti išieškojimą į solidariuosius skolininkus tik tokiu atveju, jeigu tokia jo teisė būtų pripažinta įsiteisėjusius teismo sprendimu. Tol, kol teismo sprendimu bus pripažinta tokia išieškotojo teisė, pagal CK 6.6 straipsnio 6 ir 7 dalį laikytina, kad bendraskolių prievolės kreditoriui yra pasibaigusios. Kasatorius daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai pripažino išieškojo teisę pakartotinai pateikti vykdyti antrą vykdomojo dokumento egzempliorių.  Kasatorius pažymi, kad tokia išieškotojo teisė negali kilti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, nes šiuo  procesiniu sprendimu tokios teisės išieškotojui nesuteikta, be to, nespręstas klausimas dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, išieškotojo teisės pateikti vykdyti antrą egzempliorių. Kasatorius pažymi, kad nurodoma nutartimi buvo sprendžiamas pinigų priteisimo pagal pirmiau nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį klausimas, o ne restitucijos pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą klausimas. Kasatorius pažymi ir tai, kad į nurodamos bylos nagrinėjimą jis nebuvo įtrauktas, todėl jam šis teismo procesinis sprendimas neturi prejudicinės galios.

              Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. M. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 631 straipsnio 6 dalies ir 632 straipsnio          1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismai tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog išieškotojas turėjo teisę pakartotinai kreiptis dėl išieškojimo pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą. Byloje nustatyta, kad kasatoriaus ir BUAB ,,Dilmanas“ įsipareigojimai pagal vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, neįvykdyti dėl 116 010,46 Lt, todėl vykdomasis dokumentas, kuris nevisiškai įvykdytas, gali būti vykdomas priverstine tvarka.  Dėl to, kad buvo nustatyti visi įstatyme nurodyti pagrindai vykdomajam dokumentui priimti, antstolis turėjo jį priimti vykdyti, o jo atsisakymas turėtų būti vertinamas kaip antstolio įgaliojimų viršijimas.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 631 straipsnio 6 daleis ir 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2006 m. gruodžio 20 d. vykdomasis įrašas atitinka vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus ir pateiktas vykdyti CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka – vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Suinteresuotas asmuo sutinka su teismo nuomone, kad antstolė vykdomojo dokumento priėmimo klausimą sprendė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų ir teisės normų nepažeidė. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo atkurta BUAB ,,Dilmanas“ skola AB Šiaulių bankui. Esant solidariajai BUAB ,,Dilmanas“ ir kasatoriaus atsakomybei pagal vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kasatorius nepagrįstai teigia, jog nėra pagrindo pakartotinai inicijuoti vykdymą. Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. vykdomąjį įrašą pareiškėjas ir BUAB ,,Dilmanas“ yra solidariai atsakingi bankui už įraše nurodytą skolą, šios atsakomybės nepanaikina kasatoriaus neįtraukimas į civilinę bylą Nr. 2A-334/2010, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl banko gautos sumos pagal reikalavimo perleidimo sutartį grąžinimo UAB ,,Dilmanas“ naudai. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad kasatorius, teigdamas, jog vykdyti galima pateikti tik neįvykdytą ar nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą, o visiškai įvykdyto – negalima, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl notaro vykdomojo įrašo priėmimo vykdyti

Išieškotojo galimybę pasinaudoti priverstinio vykdymo priemonėmis įstatymų leidėjas sieja su Civilinio proceso kodekse nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje    S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. 

Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Notaro vykdomieji įrašai yra daromi remiantis vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytiniu prašymu išieškoti pinigus iš skolininko ir pateikiami vykdyti bei vykdomi vadovaujantis bendrosiomis vykdymo proceso taisyklėmis. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Šio straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šioje byloje aktualu, ar pagal šio straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą nebuvo kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdomiesiems veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu tokių kliūčių buvo, tai vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas be teisinio pagrindo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. v. antstolis I. G., Vilniaus miesto valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-68/2009).

Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad CPK 631 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiais institucijai, o visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta, todėl skolininkas netenka teisės pakartotinai pateikti vykdyti jau įvykdytą dokumentą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-5646 išieškoti solidariai iš vekselio davėjo BUAB „Dilmanas“ ir laiduotojo neapmokėtą vekselio sumą (181 353,59 Lt) vekselio turėtojo (išieškotojo AB „Šiaulių bankas“) naudai. Kadangi notaro vykdomajame įraše buvo pareikalauta išieškoti solidariai iš dviejų skolininkų, tai buvo išduoti du vykdomojo įrašo egzemplioriai (Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 199 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, 10 punkto 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad vykdomasis įrašas buvo įvykdytas 2008 m. kovo 3 d. ir grąžintas išieškotojui; antstolė D. M. skundžiamu 2012 m. spalio 12 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo pakartotinai pateiktą 2006 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-5646 (kitą jo egzempliorių), nes, išieškotojo teigimu, vykdomasis įrašas iš dalies buvo įvykdytas 170 200 Lt suma, gauta iš UAB „Servista ir Ko“, nurašyta išieškotojo nuo BUAB „Dilmanas“ sąskaitos jų sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog pinigų nurašymas buvo neteisėtas ir grąžino juos iš išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ skolininkui BUAB „Dilmanas“. Tokioje situacijoje bylą nagrinėję teismai sprendė, kad egzistavęs vykdomojo įrašo įvykdymo faktas, kuris vėliau dėl tam tikrų aplinkybių išnyko, nėra kliūtis šį vykdomąjį dokumentą pateikti pakartotinai vykdyti.

Byloje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas (vykdomasis įrašas) yra išduotas vekselio pagrindu. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Iš nagrinėjamos bylos ginčo vykdomojo įrašo turinio matyti, kad vekselio davėjo ir kasatoriaus prievolė solidari, nes kasatorius nurodytas kaip laiduotojas. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vienas iš prievolių pabaigos pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, skolininko vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė galėjo pasibaigti tinkamu įvykdymu. Jau minėta, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnyje nustatyta terminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą; 2 dalyje – terminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, t. y. laidavimas su atidedamąja sąlyga. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio    8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Šios nuostatos yra aktualios nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-334/2010, nustatytos faktinės aplinkybės  patvirtina, jog vykdomasis įrašas iš dalies buvo įvykdytas 170 200 Lt suma, gauta iš UAB „Servista ir Ko“, nurašyta išieškotojo nuo BUAB „Dilmanas“ sąskaitos jų sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu; pinigų nurašymas buvo neteisėtas ir jie grąžinti išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ skolininkui BUAB „Dilmanas“, todėl BUAB „Dilmanas“ ir pareiškėjo įsipareigojimai pagal vekselį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, nėra įvykdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados iš tiesų gali būti reikšmingos sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą. Šis klausimas byloje negali būti išspręstas neįvertinus materialinių teisinių santykių, iš kurių yra kilusi pareiškėjo, kaip laiduotojo, prievolė, pobūdžio. Teismai padarė išvadą, kad įvykdžius pirmiau nurodytą teismo sprendimą BUAB „Dilmanas“ prievolė išieškotojui tapo neįvykdyta, todėl sprendė, kad nebuvo kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį įrašą ir pradėti išieškojimą iš kasatoriaus, kaip solidariojo skolininko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada apie prievolės neįvykdymą nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo turinio tokių išvadų nėra galimybės padaryti, nes šiame teismo sprendime nagrinėjami BUAB „Dilmanas“ įsiskolinimai išieškotojui pagal kreditavimo sutartį.

Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai ir faktiniai argumentai. Vertindama kasacinio skundo argumentus, byloje nustatytus faktus teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi motyvavimo ir teisinio argumentavimo trūkumų, kurie negali būti pašalinti kasacinės instancijos teisme. Skolininko mokėjimo prievolės pagal vekselį įvykdymo ar neįvykdymo klausimas, įvykdymo apimčių nustatymas bei su tuo susijęs laidavimo galiojimo klausimas yra fakto klausimai, reikšmingi tinkamam teisės normų taikymui. Šioje byloje būtina nustatyti, kokia apimtimi buvo įvykdytas vykdomasis įrašas, taip pat nustatyti aplinkybes, ar pinigų suma, kurios nurašymas teismo sprendimu pripažintas neteisėtu ir kuri grąžinta iš išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ skolininkui BUAB „Dilmanas“, yra susijusi su mokėjimo prievolės pagal vekselį vykdymu. Tik nustačius faktą, kad mokėjimo prievolė pagal vekselį nėra tinkamai įvykdyta, spręstinas galimumo vykdyti išieškojimą iš solidariojo skolininko (laiduotojo) klausimas.

Bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nevertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 34,22 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Gražina Davidonienė

         Gintaras Kryževičius

         Rimvydas Norkus