Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-66-159/2012
Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-13064-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
35.1; 35.2; 35.4; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1361-613/2011 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei L. N. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo S. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė I. D. 2010-9-28 kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2008-12-24 jos pasirašytą 45 650 Lt vekselį, išrašytą vekselio gavėjai L. N., negaliojančiu. Nurodė, kad 2010-03-27 atsakovė grasino jai ir privertė pasirašyti lapelį, kurio turinys buvo paslėptas. Neatlaikiusi psichologinės prievartos ieškovė pasirašė 45 650 Lt vekselį. Tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui, tiek atsakovei ir jos sutuoktiniui žinomos tikrojo sandorio aplinkybės, kurio pagrindu ieškovė prieš savo valią buvo verčiama pasirašyti 45 650 Lt vekselį, t. y. kad ieškovės sutuoktinis ir atsakovės sutuoktinis turėjo verslo ir finansinių tarpusavio įsipareigojimų ir ieškovei nežinant, jog sutuoktinis buvo tapęs atsakovės sutuoktinio skolininku. Atsakovei vekseliu įsipareigoti sumokėti 45 650 Lt po vekselio pasirašymo ieškovei nebuvo perduoti. Vekseliu sudaryta paskolos sutartis yra negaliojanti, kadangi pinigai paskolos gavėjui perduoti nebuvo. Taip pat sandoris yra negaliojantis ir niekinis, nes jis pasirašytas dėl apgaulės, atsakovei tikintis atgauti skolą motinos paveldėto turto sąskaita ir sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (b. l. 3–5).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad 2008-12-24 I. D. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojai L. N. 45 650 Lt, bei nurodė, kad 2010-03-27 galimybės atiduoti pinigų neturi. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kad ji buvo atsakovės priversta pasirašyti vekselį, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti sandorio, ir ieškinį atmetė (b. l. 79–81).
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias aplinkybes, susijusias dėl paskolinių santykių atsiradimo prigimties bei atsakomybės pagal atsiradusias prievoles ribas. Prie bylos buvo pridėti trečiojo asmens S. D. pakvitavimai, iš kurių matyti, kad S. D. pasiskolino iš M. N. per kelis kartus 45 963,70 Lt. Atsakovė su vyru privertė ieškovę pasirašyti 45 650 Lt vertės vekselį, t. y. prisiimti atsakomybę už jos vyro S. D. skolas. Paskolų suma ir vekselio sumos dydis beveik visiškai sutampa, todėl matyti, kad atsakovė su vyru privertė pasirašyti vekselį už tą pačią skolą. Esant nenuginčytiems S. D. 2004-03-26, 2004-05-10 ir 2004-05-17 pakvitavimams dėl L. N. ir M. N. prisiimtų turtinių įsipareigojimų ir galiojant ginčijamam vekseliui, turėjo būti išsiaiškinta dėl trečiojo asmens S. D. pasirašytų pakvitavimų, ar tai S. D. asmeninė, ar šeimos skola. Į bylą turėjo būti įtrauktas atsakovės vyras M. N., tačiau teismas to nepadarė ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintinas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (b. l. 82–83).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir aplinkybė, ar vekselis buvo išrašytas prievarta ar ne, nepriklauso nuo paskolos raštelių surašymo. Ieškovė neįrodė jokios prievartos, paskolos rašteliais pinigai paskolinti ieškovės vyro prašymu jų šeimos reikalams. Teismas neturėjo aiškintis atsakomybės pagal vekselį ribų, kadangi toks klausimas yra ne šios bylos dalykas, reikalavimas priteisti iš ieškovės vekselyje nurodytą sumą yra nagrinėjamas kitoje byloje. Ieškovė su savo vyru per kelis kartus skolinosi pinigus individualios įmonės veiklai, visais skolos grąžinimo klausimais bendraudavo tik ieškovė. Ieškovė derėdamasi dėl skolos grąžinimo sąlygų, pasirašydama vekselį visiškai suvokė savo veiksmų esmę, nieko neverčiama jį pasirašė ir patvirtino skolinės prievolės faktą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes neva ieškovė yra ne tas asmuo, kuris pagal vekselį turi atsakyti, tačiau byloje nesprendžiamas vekselio davėjo atsakomybės klausimas, bet sprendžiamas ginčas, ar ieškovė buvo atsakovės priversta pasirašyti ginčijamą vekselį. Kadangi ieškovė neįrodė jokios prievartos panaudojimo pasirašant vekselį, neginčija savo parašų vekselyje, ieškovė yra nurodyta kaip vekselio davėja, ji turi atsakyti pagal ginčijamą vekselį. Ieškovė neįrodė tariamo sandorio vien todėl, kad ieškovė vengia prievolės pagal vekselį, tai nereiškia, kad sandoris yra tariamas (b. l. 111–112).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-12-24 I. D. (ieškovė) pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojai L. N. (atsakovei) 45 650 Lt. 2010-03-27 ieškovė nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės atiduoti pinigų (b. l. 8). 2010-09-28 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nurodydama, jog ji vekselyje nurodytos 45 650 Lt sumos negavo, sandoris buvo apsimestinis ir pasirašytas dėl apgaulės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B., M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste ĮPVĮ) 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
Nagrinėjamu atveju būtent vekselio davėja – ieškovė – turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselį. Kaip jau minėta, pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, jog ieškovė tyčinius veiksmus jos nenaudai įrodinėjo per apgaulę bei priverstinius atsakovės ir jos vyro veiksmus. Konstatuojama, kad byloje turi būti vertinama, ar atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti sandorį – pasirašyti ginčijamą vekselį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovės įtaka ieškovei, prievarta bei apgaule, sprendime padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji buvo priversta pasirašyti vekselį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pažymi, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prievartos buvimą, grasinimą. Byloje pateikta UAB „Maxima“ pažyma, patvirtinanti, jog tą dieną – 2010-03-27, kai ieškovė pasirašė, kad negali grąžinti pinigų, priešingai nei teigia ieškovė, jokių incidentų tarp jos ir atsakovės nebuvo užfiksuota (b. l. 30). Nagrinėjamu atveju analizuotinas šalių elgesys ne tik sudarant sandorį, bet ir po jo sudarymo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog vekselis buvo pasirašytas 2008-12-24, tačiau ieškovė dėl jo nuginčijimo į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po jo išrašymo ir tik tada, kai ginčijamo vekselio pagrindu atsakovė kreipėsi į teismą dėl 45 650 Lt skolos priteisimo. Vertinant tokias aplinkybes, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovė, ginčydama vekselį, siekia išvengti atsakomybės. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog vekselis sudarytas siekiant užtikrinti jos vyro S. D. skolos grąžinimą atsakovei bei jos vyrui M. N.. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad vekselio davėjas negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, todėl tokie ieškovės argumentai atmestini (ĮPVĮ 19 str.).
Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas bylą išnagrinėjo dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t. y. atsakovės vyro M. N., nes neaišku, ar skolinti pinigai buvo tik ieškovės ar šeimos turtas. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti, nes nagrinėjamoje byloje ieškovės atsakomybei pagal vekselį jokios įtakos negali turėti šeimos turtą reglamentuojančios įstatymo nuostatos.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-11 nutartimi ieškovei I. D. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 108). Atmetus ieškovės I. D. apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 370 Lt žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 370 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Kolegijos pirmininkė Eugenija Morkūnienė
Kolegijos teisėjos Irma Čuchraj
Rimvida Zubernienė