Civilinė byla Nr. e3K-3-126-1249/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13314-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Eglės Zemlytės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto sprendimai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DG Paupio verslo namai“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Naujasis Užupis“) dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Aukštaičių 5“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies normos, reglamentuojančios išimtis, kada keičiant esminius statinio projekto sprendinius statytojas neturi pareigos gauti naujo statybos leidimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė panaikinti 2022 m. spalio 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) Nr. ACCR2-00-221024-04172 (toliau – Deklaracija) dalies, kuria deklaruotas neypatingojo statinio – nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. 4400-5408-7395, statybos užbaigimas, galiojimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu įregistruotas statinys – nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, statinio kategorija – neypatingasis (unikalus Nr. 4400-5408-7395). Nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. registruota atsakovės teisė į statinį, o nuo 2023 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ši teisė registruota trečiojo asmens daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ,,Aukštaičių 5“ vardu.

4.       Inspekcija, atlikusi Deklaracijos teisėtumo patikrinimą, 2023 m. liepos 11 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) patikrinimo aktą, juo nustatyta, kad ginčijama dalis Deklaracijos dėl statinio statybos užbaigimo surašyta ir patvirtinta neteisėtai. Deklaracija buvo surašyta, patvirtinta ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau patikrinimo akte fiksuoti pažeidimai – statybos leidimas išduotas nesudėtingojo statinio – buitinių nuotekų šalinimo tinklų, kurio skersmuo d160mm, statybai, o Deklaracija užbaigta neypatingojo statinio – buitinių nuotekų šalinimo tinklų, kurio skersmuo d250mm, statyba. Deklaruotas 250 mm skersmens statinys pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.2 punkto nuostatas laikytinas neypatinguoju statiniu, taigi jo statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Kadangi po statybos leidimo išdavimo buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, statytojas, norėdamas tęsti statinio statybą, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Neturėdama tokio leidimo, atsakovė neturėjo teisės teikti Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statinio statybą pagal teisės aktų reikalavimus) ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buitinių nuotekų šalinimo tinklą. Ieškovės teigimu, Deklaracija patvirtinta neteisėtai, t. y. statinio ekspertizės rangovė UAB ,,Būsto sprendimai“ negalėjo tvirtinti Deklaracijos dėl statinio statybos užbaigimo dalies dėl šių tinklų, nes buvo padaryti esminiai nukrypimai nuo 2019 m. parengto techninio projekto Nr. 170508-TP „Daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla statybos projektas Aukštaičių g. 7, Vilnius. Laida A“ (toliau – Projektas), kuriam buvo išduotas statybos leidimas.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad ji laikytina subjektu, ginančiu viešąjį ir valstybės interesą, turinčiu teisę bei pareigą reikalauti, jog statinių statyba būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės (statytojos) užsakymu 2019 m. projektuotoja UAB „Kančo studija“ parengė Projektą, šio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 26 d. išdavė atsakovei leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) žemės sklype Vilniuje, Aukštaičių g. 7 (buitinių nuotekų šalinimo tinklą (nesudėtingasis statinys), daugiabutį gyvenamąjį pastatą (ypatingasis statinys), slėginius lietaus nuotekų šalinimo tinklus (neypatingasis statinys), vandentiekio tinklus (nesudėtingasis statinys). Projekte buvo nurodyta, kad projektuojami inžineriniai tinklai – buitinių nuotekų šalinimo tinklai – yra d160mm skersmens. 2022 m. buvo pakeisti Projekto sprendiniai (atlikta tinklų padėties, skersmens ir altitudžių korekcija pagal faktinę padėtį), 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengta inžinerinio statinio kadastrinių matavimų byla, kurioje fiksuotas buitinių nuotekų tinklų ilgis 7,71 m ir skersmuo 250 mm. Atsakovės įgalioto asmens UAB „Maksimali statyba“ direktorė 2022 m. spalio 24 d. užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, nurodė, jog yra užbaigiama šių statinių statyba: nesudėtingųjų buitinių nuotekų tinklų, neypatingųjų buitinių nuotekų tinklų, neypatingųjų lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingųjų lietaus nuotekų tinklų. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, kurių kategorija – neypatingasis statinys. 2023 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė perleido nuosavybės teisę į šį statinį trečiajam asmeniui daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai ,,Aukštaičių 5“. Šis objektas Aukštaičių g. 7, Vilniuje, yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal Projekto ir prisijungimo sąlygų reikalavimus.

8.       2023 m. liepos 11 d. surašyto Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) patikrinimo akto 2.6 punkte nurodyta neatitiktis, t. y. kad statybą leidžiančiu dokumentu išduotas leidimas statyti nesudėtingąjį statinį (buitinių nuotekų šalinimo tinklus), tačiau deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą nurodyta, jog užbaigiama neypatingosios kategorijos buitinių nuotekų tinklo statyba. Dėl to, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį, turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

9.       Teismas nurodė, kad nuotekų šalinimo tinklai yra laikomi statiniu, o Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1d iki 2022 m. spalio 31 d.) 27 straipsnio 33 dalies 3 punktas galėjo būti taikomas tuo atveju, kai iki 1 m buvo keičiami bet kurio statinio (taip pat ir nuotekų šalinimo tinklų) bet kurie išorės matmenys. Teismas nepripažino pagrįstu ieškovės teiginio, kad vien statinio kategorijos pasikeitimas iš nesudėtingojo į neypatingąjį buvo pagrindas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, nes statinio kategorija nėra esminis statinio projekto sprendinys. Be to, buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmuo nepatenka į esminių statinio projekto sprendinių sąvoką, todėl jo pasikeitimas nelaikytinas esminiu projekto sprendinių pasikeitimu. Papildomai teismas pažymėjo, kad statinio kategorijos pasikeitimas, keičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas ar jų išdėstymą statinio viduje, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punktą nulemia statytojo pareigą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), o pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punktą, kuris taikytinas nagrinėjamu atveju, statinio kategorijos nepasikeitimas nėra privaloma sąlyga tam, kad ja būtų galima remtis kaip išimtimi.

10.       Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju buvo atlikti Projekto sprendinių pakeitimai (atlikta tinklų padėties, skersmens ir altitudžių korekcija pagal faktinę padėtį) ir tai įforminta parengus darbo projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies A laidą bei techninio projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies B laidą. Nors buitinių nuotekų tinklų skersmuo padidėjo nuo 160 mm iki 250 mm (daugiau nei 5 proc.), tačiau tai neviršija Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatytos 1 metro ribos.

11.       Teismas pritarė atsakovės ir trečiojo asmens pozicijai, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje yra nurodytos keturios skirtingos alternatyvios situacijos, kai naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose nustatytos skirtingos keturios alternatyvios situacijos, kai tenkinant bet kurią iš jų naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Teismas padarė išvadą, kad padidėjus buitinių nuotekų tinklų skersmeniui nuo 160 mm iki 250 mm, t. y. daugiau nei 5 proc., buvo reikalingas naujos laidos projektas (projekto sprendinių dokumentas), o tai nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta, parengus techninio projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies B laidą ir darbo projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies A laidą, kuriose suprojektuotų buitinių nuotekų tinklų skersmuo nurodytas 250 mm. Taigi tokiam projekto pakeitimui (padidėjusiam 9 cm buitinių nuotekų tinklų skersmeniui) naujas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.

12.       Teismas pažymėjo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą dalies galiojimo panaikinimas vien formaliais ieškinyje nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, kai statybos metu buitinių nuotekų tinklų skersmuo padidėjo tik 9 cm, taip pat į ieškovės atstovės pozicijos bylos nagrinėjimo metu nenuoseklumą ir prieštaringumą, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo. 

13.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, panaikino 2022 m. spalio 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą (tvirtinama statinio (dalies) ekspertizės rangovo) dalies, kuria deklaruotas neypatingojo statinio – nuotekų šalinimo tinklų statybos užbaigimas, galiojimą.

14.       Kolegija nurodė, kad buitinių nuotekų tinklai yra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtintą statinio sąvoką. Buitinių nuotekų šalinimo tinklai buvo suprojektuoti kaip nesudėtingas statinys, atitinkamai šios kategorijos statinio statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau statybos metu, padidinus buitinių nuotekų tinklų skersmenį iki 250 mm, pasikeitė statinio kategorija ir jis tapo neypatinguoju statiniu, o šios kategorijos statiniui statybos leidimas nebuvo išduotas. Taigi, ginčijama deklaracijos dalimi buvo deklaruotas 250 mm skersmens nuotekų šalinimo tinklų statybos, kuriems nebuvo išduotas statybos leidimas, užbaigimas. Kadangi statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, tai nepagrįsta pripažinta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien statinio kategorijos pasikeitimas nelemia poreikio gauti naują statybos leidimą.

15.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtinta, kad jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija. Kolegijos vertinimu, pasikeitus nuotekų šalinimo tinklų išoriniam skersmeniui (padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm), pasikeitė (padidėjo) statinio – nuotekų tinklų – išorės matmenys. Buitinių nuotekų šalinimo tinklai yra šio statinio laikančiosios konstrukcijos ir yra pats statinys. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad vamzdžio viduje būtų buvusios kokios nors laikančiosios konstrukcijos. Vamzdyno konstrukcija, jo sienos ir yra jo laikančioji konstrukcija. Dėl to kolegija nusprendė, kad susiklosčiusi byloje faktinė situacija neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte nustatytos išimties, nes pasikeitė statinio kategorija.

16.       Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visų Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo sąlygą, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius nereikia naujo statybą leidžiančio dokumento tik tais atvejais, kai nepažeidžiami teisės aktai, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, specialieji reikalavimai ir esminiai statinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmens (išorės matmenų) pasikeitimas lėmė statinio kategorijos pasikeitimą, buvo pastatytas statinys, kurio statybai leidimo atsakovė neturėjo. Taigi, nors statinio išorės matmenų pasikeitimas neviršijo Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nurodyto dydžio, bet vis dėlto lėmė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies pažeidimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino formaliai, nors viešasis interesas (daugiabučio namo bendrijos interesas) reikalauja, kad statybos vyktų griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir nustatytas procedūras siekiant, jog statybos rezultatas būtų saugus, ilgaamžis ir atliktų funkciją, kuriai buvo sukurtas.

17.       Kadangi deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tai nagrinėjamu atveju negalėjo būti surašyta ir deklaracijos apie statybos užbaigimą dalis, kurios galiojimą ieškovė ginčija. Pažymėta, kad Inspekcija pareiškė ieškinį dėl deklaracijos dalies galiojimo panaikinimo, vadovaudamasi jai nustatyta pareiga atlikti statybos valstybinės priežiūros funkciją. Dėl to kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Būsto sprendimai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį, kurioje nurodytos keturios išimtys, kada nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas), jei išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatyta išimtis taikoma, kai iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys, tačiau jos taikymas nėra siejamas su sąlyga, kad keičiantis matmenims nesikeistų statinio kategorija. Tik Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte įtvirtintas išimties taikymas siejamas su sąlyga, kad nesikeistų statinio kategorija keičiantis statinio laikančiosioms konstrukcijoms ar jų išdėstymui statinio viduje, t. y. naujas statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kai keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija. Tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga nekeisti statinio kategorijos negali būti bendrai taikoma visoms Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nustatytoms išimtims. Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos taikymas visoms 33 dalyje nustatytoms išimtims neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Nagrinėjamu atveju, nustatęs buitinių nuotekų tinklų skersmens pasikeitimą iki 1 m (padidėjo 0,09 m), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė esant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis leidžia netaikyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto.

18.2.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad, pakeitus buitinių nuotekų tinklų skersmenį, buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl susiklosčiusi faktinė situacija neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte  nustatytos išimties. Nuotekų šalinimo tinklų (vamzdžio) diametro pasikeitimas negali būti tapatinamas su statinio laikančiųjų konstrukcijų, kurių apibrėžtis nurodyta Statybos įstatymo 2 dalies 23 punkte, pasikeitimu. Laikančiąja konstrukcija laikomas konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, vamzdis nėra save laikanti konstrukcija, nes buitinių nuotekų šalinimo tinklai skirti nuotekoms iš pastato pašalinti, o ne apkrovoms laikyti bei statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Be to, buitinių nuotekų šalinimo tinklai yra statinys, o ne konstrukcinis statinio elementas.

19.       Atsakovė UAB „DG Paupio verslo namai“ prisidėjimu prie trečiojo asmens UAB „Būsto sprendimai“ prašo trečiojo asmens kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą.

20.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Būsto sprendimai“ kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Kasaciniame skunde selektyviai kalbama apie vieną normos dalį, ignoruojant kitas normoje nustatytas išimčių taikymo sąlygas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nustatytos išimtys, kada keičiant esminius projekto sprendinius nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, gali būti taikomos tik esant šioms nustatytoms sąlygoms – turi būti nepažeidžiami teisės aktai, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, specialieji reikalavimai, esminiai statinio architektūros reikalavimai ir esminiai statinio reikalavimai. Tai reiškia, kad normoje nurodytos išimtys apskritai negali būti taikomos, jeigu yra pažeidžiami statybą leidžiantys dokumentai, teisės aktai, statybos techniniai reglamentai, teritorijų planavimo dokumentai ir kt. Statybos leidimas buvo išduotas nesudėtingosios kategorijos statiniui statyti, bet nebuvo išduota leidimo statyti neypatingosios kategorijos statinį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujo neypatingojo statinio statybai yra privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to, siekiant statybos darbais, kuriais keičiami esminiai projekto sprendiniai, nepažeisti jau išduoto statybos leidimo ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, negalima keisti statinio kategorijos. Kita vertus, taikant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį, kai yra pažeistas statybą leidžiantis dokumentas ir teisės aktas, būtų formuojama ydinga praktika, pagal kurią sudaroma galimybė taikyti išimtis nepaisant visumos teisės normoje nurodytų imperatyvių sąlygų, kurių nepažeisti nurodė įstatymo leidėjas.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nesiejo Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nurodytos išimties su statinio kategorijos pasikeitimu. Teismas nurodė, kad, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento nereikia tik tais atvejais, kai nepažeidžiami teisės aktai, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, teritorijų planavimo dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai, specialieji reikalavimai ir esminiai statinio reikalavimai. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad galima tęsti statybą be naujo statybos leidimo tik tais atvejais, kai iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys, tačiau tokie pakeitimai neturi pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų ir statybą leidžiančių dokumentų. Minėta, kad, statant naują neypatingosios kategorijos statinį, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Tokios priežastys ir lėmė teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatyta išimtis.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pagrįstai buitinių nuotekų šalinimo tinklus laikė statiniu, kurio laikančiosios konstrukcijos ir yra pats statinys, o  pasikeitus nuotekų šalinimo tinklų išoriniam skersmeniui, buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, kurie lėmė naujo statybą leidžiančio dokumento gavimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 23, 84 dalių, statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, 10.4, 402, 404, 405 punktų nuostatos patvirtina, kad buitinių nuotekų tinklų laikančioji konstrukcija yra pats statinys, laikantis grunto apkrovas, nuotekų slėgį nuotakyno viduje bei atmosferos slėgį ir užtikrinantis statinio mechaninį atsparumą bei pastovumą. Trečiasis asmuo, teigdamas, kad nuotekų šalinimo tinklai neturi laikančiųjų konstrukcijų, bando paneigti faktą, jog nuotekų šalinimo tinklai yra statinys. Taigi trečiasis asmuo vienais kasacinio skundo argumentais bando prieštarauti teisės aktų nuostatai, kad nuotekų šalinimo tinklai yra inžinerinis statinys, o jo konstrukcijos, skirtos apkrovoms laikyti, yra laikančiosios konstrukcijos pagal jau išsamiai aptartą reglamentavimą, tačiau kitais skundo argumentais įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išimtys, kurios gali būti taikomos tik statiniams.

20.4.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad statinio (buitinių nuotekų tinklų) skersmens padidėjimas 9 cm yra nereikšmingas pažeidimas, dėl kurio reikėtų atlikti ilgas bei perteklines procedūras naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Nagrinėjamu atveju buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmens padidėjimas lėmė reikšmingą statinio kategorijos pasikeitimą: buvo išduotas statybos leidimas II grupės nesudėtingajam statiniui, o buvo faktiškai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neypatingasis statinys. Visais atvejais statant neypatingąjį statinį privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir teisės normose nėra kokių nors išimčių dėl statybą leidžiančio dokumento neprivalomumo tokiam statiniui. Pažymima, kad statinio kategorijos pasikeitimas lemia ne tik kitos rūšies statybą leidžiančio dokumento privalomumą, bet ir skirtingus reikalavimus dėl projekto sudėties ir detalumo ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad statybos procesą reglamentuoja viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Konstatavus, jog neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai pakeičiami esminiai projekto sprendiniai ir pasikeičia statinio kategorija į neypatingąją, būtų formuojamas ydingas precedentas ir paneigtas statybos leidimo privalomumas neypatingojo statinio statybai, sudaryta galimybė išvengti projekto sprendinių patikros, atsirastų teisė užbaigti statinio statybą pažeidžiant statybą leidžiantį dokumentą ir teisinį reglamentavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies aiškinimo ir taikymo

21.       Byloje nustatyta, kad atsakovei statybos leidimas, be kita ko, buvo išduotas buitinių nuotekų šalinimo tinklų, kaip nesudėtingojo statinio (160 mm skersmens), statybai. Po šio statybos leidimo išdavimo 2022 m. buvo pakeisti Projekto sprendiniai (atlikta tinklų padėties, skersmens ir altitudžių korekcija pagal faktinę padėtį), 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengta inžinerinio statinio kadastrinių matavimų byla, joje fiksuotas buitinių nuotekų tinklų skersmuo – 250 mm. Deklaracija buvo užbaigta būtent tokio skersmens (250 mm) buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba ir Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu įregistruoti nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, kurių kategorija – neypatingasis statinys. Naujas statybos leidimas, pakeitus buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmenį iki 250 mm, nebuvo išduotas. Inspekcijos nuomone, tai turėjo būti padaryta, t. y., norint statyti ne 160 mm skersmens (nesudėtingąjį statinį), o 250 mm skersmens buitinių nuotekų šalinimo tinklus (neypatingąjį statinį), turėjo būti gautas naujas statybos leidimas. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Būsto sprendimai“ nuomone, naujo statybos leidimo nereikėjo. Tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek ir bylą nagrinėję teismai vertino, kad šiai faktinei situacijai yra taikytina Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-340 redakcija), tačiau skirtingai aiškino minėtame straipsnyje įtvirtintą teisės normos turinį.

22.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

23.       Apibendrinant byloje dalyvaujančių asmenų bei teismų pozicijas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies aiškinimo, galima išskirti toliau nurodomas minėtos normos aiškinimo alternatyvas. Vadovaujantis pirmąja alternatyva, vamzdžio skersmens pasikeitimas patenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punktą, kadangi jo skersmens pasikeitimas yra statinio išorės matmens pasikeitimas ir jis neviršija vieno metro ribos. Tai, kad, pasikeitus skersmeniui, pasikeitė statinio kategorija, neturi teisinės reikšmės, nes statinio kategorijos pasikeitimas reikšmingas kitos galimos išimties taikymui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punktui), o pastaroji nėra aktuali, nes vamzdžio skersmens pasikeitimas nėra laikytinas statinio laikančiosios konstrukcijos ar jos išdėstymo statinio viduje pakeitimu. Statinio kategorijos nesikeitimo reikalavimas kaip Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto taikymo sąlyga negali būti kildinamas iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintos teisėtumo sąlygos, pagal kurią pakeitimai turi būti atliekami nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų. Šį Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies aiškinimą įrodinėja trečiasis asmuo UAB „Būsto sprendimai“ ir atsakovė, jį iš esmės palaikė pirmosios instancijos teismas.

24.       Vadovaujantis antrąja alternatyva, daroma išvada, kad statybos leidimas buvo reikalingas dėl dviejų alternatyvių priežasčių. Pirma, reikalavimas gauti naują statybos leidimą pasikeitus statinio kategorijai kildinamas ne iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto, o iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtinto bendrojo reikalavimo nepažeisti teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų. Naujo leidimo neypatingajam statiniui statyti neturėjimas pažeidžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 punktą bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, pagal kurią statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Antra, statybos leidimas buvo reikalingas ir dėl to, kad vamzdžio skersmens pasikeitimas yra laikytinas statinio laikančiosios konstrukcijos ar jos išdėstymo statinio viduje pakeitimu, o statybos leidimo tokiu atveju nereikia tik su sąlyga, jeigu nesikeičia statinio kategorija. Tokiu aiškinimu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, šiam aiškinimui iš esmės pritaria ir Inspekcija.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2024 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024 32 punktas). Teisės normų turinys aiškinamas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025 63 punktą; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad teismai privalo aiškinti ir taikyti teisės normas atsižvelgdami į jų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis bei į teisės normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, kt.).

26.       Doktrinoje nurodoma, kad svarbiausiais ir dažniausiai teismų taikomais teisinio aiškinimo būdais pripažintini kalbinis (lingvistinis), įstatymų leidėjo ketinimų ir sisteminis. Teisinio teksto aiškinimas turėtų vykti laikantis tam tikro metodų taikymo eiliškumo. Turėtų būti pradedama nuo kalbinio (lingvistinio) aiškinimo metodo, paskui taikomas įstatymų leidėjo ketinimų, galiausiai – sisteminis aiškinimo metodas (Lastauskienė, G. Teisės aiškinimas: kategorijų revizija. Visuomenės pokyčiai ir teisė. Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui: straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2023, p. 66–85; dėl lingvistinio metodo pirmumo taip pat žr. Dalia Mikelėnienė, D.; Mikelėnas, V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 170–171).

27.       Aiškinant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies normą naudojant kalbinį metodą, pravartu atsižvelgti į šios normos struktūrines dalis. Ši norma susideda iš jos veikimo sąlygas apibūdinančios dalies (neretai įvardijamos hipoteze): „jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą“, elgesio modelį apibūdinančios dalies (neretai įvardijamos dispozicija): „šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas)“. Taigi visų pirma formuluojama taisyklė, kurią supaprastintai galima apibūdinti taip: jei keičiasi esminiai statinio projektiniai sprendiniai – būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau paskui taisyklėje iškart yra daroma išlyga, kuri tam tikra prasme pakeičia sąlygas, kurioms esant nustatomas tam tikras elgesio modelis: „išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.“ Taigi visą normoje įtvirtintą taisyklę supaprastintai galima apibūdinti taip: jei keičiasi esminiai statinio sprendiniai – būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, nebent laikantis teisėtumo sąlygos atliekami pakeitimai atitinka nustatytus požymius.

28.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad minėta normos struktūra suponuoja išvadą, jog tuo atveju, jeigu nėra keičiami esminiai statinio projektiniai sprendiniai, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį gauti naujo statybą leidžiančio dokumento nereikia. Jei yra keičiami esminiai statinio projektiniai sprendiniai – būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, nebent nepažeidžiant teisėtumo sąlygos („nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų“) yra atliekami normoje įtvirtintus požymius atitinkantys pakeitimai („1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija“).

29.       Dėl to, kad buitinių nuotekų šalinimo tinklai laikytini statiniu, iš esmės šioje byloje klausimo nekilo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Taigi, remiantis šiais Statybos įstatyme pateiktais apibrėžimais, darytina išvada, kad nuotekų šalinimo tinklai yra statiniai Statybos įstatymo prasme. Tačiau, nors teismai vienodai nusprendė, kad ginčo statinys laikytinas statiniu Statybos įstatymo prasme, išsiskyrė teismų pozicija dėl to, ar laikytina, jog buvo keičiami esminiai statinio sprendiniai. Pirmosios instancijos teismas vienu iš alternatyvių argumentų, kuriais atmetė Inspekcijos ieškinį, nurodė, kad šioje byloje neturi būti laikoma, jog, buitinių nuotekų tinklų skersmenį padidinus nuo 160 mm iki 250 mm, pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai (ir dėl to atitinkamai padarė išvadą, kad naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas).

30.       Esminių statinio projekto sprendinių sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Pagal šią nuostatą, tai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Nors tinklo skersmuo nėra tiesiogiai įvardytas prie statinio išorės matmenų pavyzdžių, tačiau, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, jis turėtų būti priskiriamas prie statinio išorės matmenų rodiklių, atsižvelgiant į tai, kad tai yra vienas iš pagrindinių inžinerinio tinklo kaip tūrinio objekto išorės matmenų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos reikalavimas negalėjo būti atmestas tuo pagrindu, jog tinklų skersmens padidinimas nuo 160 mm iki 250 mm nėra laikytinas esminių statinio projekto sprendinių pakeitimu. Tai, ar naujas statybos leidimas buvo reikalingas, priklauso nuo kitoje normos dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. ar esminių statinio projekto sprendinių pakeitimas (skersmens padidinimas) atitiko normoje įtvirtintus požymius ir ar buvo laikytasi teisėtumo sąlygos.

31.       Iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų pakeitimų požymių, kuriems esant nėra reikalingas statybos leidimas, matyti, kad jie apibūdina skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1 punkte nurodytas atvejis („dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis“) yra pritaikomas tik inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms. Be to, prieš išvardijant šias situacijas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje vartojama žodžio „atvejis“ daugiskaita – „išskyrus atvejus“. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose įtvirtintos pakeitimų požymių grupės yra alternatyvios, o ne kumuliatyvios. Kitaip tariant, jei esminiai sprendinių pakeitimai atitinka bent viename iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktų įtvirtintus požymius ir yra tenkinama papildoma teisėtumo sąlyga („nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų“), naujas statybos leidimas nėra būtinas.

32.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto sprendimai“ ir atsakovė įrodinėjo, kad buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmens padidėjimas nuo 160 mm iki 250 mm atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas vienu iš alternatyvių argumentų nurodė, kad situacija patenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte įtvirtintą atvejį, kuris taikytinas su išlyga (nepasikeitė statinio kategorija), ir kadangi išlyga nėra tenkinama – netaikoma ir pati Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritarė ir Inspekcijos pozicijai, kad iš esmės joks Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintas atvejis nėra taikytinas, kadangi nėra tenkinama bendroji teisėtumo sąlyga („nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų“). Pastaroji buvo pažeista, kadangi pasikeitė statinio kategorija ir taip buvo pažeistas statybos leidimas, kuris buvo išduotas nesudėtingajam statiniui, o buvo pastatytas neypatingasis statinys.

33.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, aiškinant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintą normą kalbiniu metodu, nėra pagrindo sutikti su Inspekcijos bei apeliacinės instancijos teismo argumentais, jog reikalavimas, kad nepasikeistų statinio kategorija, gali būti kildinamas iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintos teisėtumo sąlygos, t. y. reikalavimo nepažeisti teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų.

34.       Viena iš pagrindinių kalbinio (lingvistinio) teisės aiškinimo taisyklių – teisės normos negalima aiškinti taip, kad tam tikra normos ar teksto dalis prarastų bet kokią prasmę ar ji visai būtų ignoruojama (Mikelėnienė, D.; Mikelėnas, V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 173–174). Jei Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtinta teisėtumo sąlyga būtų aiškinama kaip apimanti bet kokį nukrypimą nuo statybą leidžiančių dokumentų, būtų paneigtas toliau Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose nurodytų išimčių taikymas, kadangi Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose ir yra įtvirtinti leidžiami nukrypimai nuo statybą leidžiančių dokumentų. Tad kalbinis teisės aiškinimo metodas leidžia daryti tik vieną išvadą dėl teisėtumo sąlygos turinio, t. y. kad joje yra įtvirtintas reikalavimas nepažeisti minimų taisyklių ir dokumentų, nebent toks pažeidimas atitinka vieną iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose įtvirtintų sąlygų. Šį aiškinimą patvirtina ir tai, kad statinio kategorijos pasikeitimas yra tiesiogiai minimas tik Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte kaip papildoma išlyga, kuriai esant netaikoma pati išimtis. Vadinasi, analogišką išlygą taikant ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punktui kaip eliminuojančią ir šios išimties taikymą, statinio kategorijos pasikeitimo sąlygos išskyrimas Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte būtų perteklinis, t. y. prarastų bet kokią prasmę.

35.       Atsižvelgdama į minėtą Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintos normos kalbinį aiškinimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tinklų skersmens padidinimas nuo 160 mm iki 250 mm patenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatytą išimtį. Kaip minėta, pastaroji išimtis apibūdinta taip: iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys. Byloje nebuvo kvestionuojama, ir teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo kvestionuoti šios išvados, kad nuotekų tinklo skersmuo yra nuotekų tinklo išorės matmuo. Jis pakito 90 mm, t. y. mažiau negu 1 m. Taigi, vadovaujantis kalbiniu Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto aiškinimu, darytina išvada, kad naujas statybos leidimas, pasikeitus tinklo skersmeniui, nebuvo būtinas.

36.       Kaip ir minėta 26 punkte, nors kalbiniam teisės aiškinimo metodui yra teikiamas prioritetas, tai nėra vienintelis teisės normos aiškinimo metodas. Galimi atvejai, kai skirtingų metodų taikymas duoda skirtingus normos aiškinimo rezultatus. Todėl kalbiniu teisės normos aiškinimo metodu nedera apsiriboti ir pasitelkus jį gautą rezultatą galima laikyti teisingu tik tuo atveju, jeigu taikant ir kitus metodus yra gaunamas tas pats rezultatas. Taigi būtina patikrinti, ar Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies kalbinis aiškinimo rezultatas yra toks pats pritaikius įstatymų leidėjo ketinimų bei sisteminį teisės aiškinimo metodus.

37.       Taikant įstatymų leidėjo ketinimų teisės aiškinimo metodą, svarbus šaltinis yra įstatymo travaux preparatoires (teisės aktų parengiamieji dokumentai). Šių dokumentų nuostatos atskleidžia šių teisės aktų priėmimą inicijavusių institucijų ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-248/2019, 31 punktas).

38.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymu Nr. XIV-340, priimtu 2021 m. gegužės 20 d., Statybos įstatymo 27 straipsnis, be kita ko, buvo papildytas 33 dalimi. Aiškinamajame rašte dėl „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo“ ir „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 4, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsnių įstatymo projektų“ pateikiamas toks paaiškinimas: „siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie numatomus statyti ar statomus statinius, todėl 27 straipsnis papildytas 33 dalimi, nustatančia visuomenės informavimo privalomumą keičiant esminius statinio projekto sprendinius po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taip pat 27 straipsnio 33 dalyje nustatomi atvejai, kai po leidžiančio dokumento išdavimo keičiant esminius statinio projekto sprendinius nereikia informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą. Atsižvelgiant į tai, kad projektą tikrinančios institucijos neturi kompetencijos vertinti statinio laikančiųjų konstrukcijų ir už jų patikimumą atsako statinio projektuotojas ir statinio projekto ekspertizės rangovas, 27 straipsnio 33 dalies 4 punkte nustatyta, kad, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą neprivaloma.“ Taigi minimas aiškinamasis raštas nepateikia jokių įstatymo leidėjo ketinimų, kurie prieštarautų pritaikant kalbinį teisės aiškinimo metodą nustatytam normos turiniui. Tokie neatsispindi ir kituose viešai skelbiamuose minimo Statybos įstatymo pakeitimo parengiamuosiuose dokumentuose (pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. balandžio 28 d. Pagrindinio komiteto išvadoje Nr. 107-P-15 ir 2021 m. gegužės 19 d. Pagrindinio komiteto papildomoje išvadoje Nr. 107-P-18; Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. gegužės 14 d. išvadoje Nr. XIIIP-5365(2) ir pan.).

39.       Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Statybos įstatymo redakcija (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XIV-2413), Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis yra pakeista, detalizuojant išimtis ir nustatant papildomas išimtis, kurioms esant nėra reikalingas statybos leidimas: „1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 2 m didinami arba neribotai mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija; 5) neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas; 6) mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.“ Konkrečiai Statybos įstatymo 27 straipsnis 33 dalies 3 punktas yra pakeistas, padidinant leidžiamą išorės matmenų ribą nuo 1 metro iki 2 metrų, nustatant, kad išorės matmenų mažinimas gali būti atliekamas neribotai, ir susiejant šios išimties taikymą su sąlyga, kad nebūtų didinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai. Statinio kategorijos nepasikeitimas nėra nurodytas kaip šios išimties taikymo sąlyga, jis yra įtvirtintas tik prie Statybos įstatymo 27 straipsnis 33 dalies 4 punkto, kuris išliko nepasikeitęs. Tad teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas norėjo susieti Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintos išimties taikymą su statinio kategorijos pasikeitimu. Taigi Statybos įstatymų pakeitimų ir travaux preparatoires analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, aiškinant Statybos įstatymo 27 straipsnis 33 dalies 3 punktą pagal įstatymų leidėjo ketinimų metodą, gautas teisės normos turinio rezultatas neprieštarauja taikant kalbinį metodą gautam Statybos įstatymo 27 straipsnis 33 dalies 3 punkto aiškinimo rezultatui.

40.       Kaip ir minėta, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punktas negalėjo būti taikomas, kadangi buvo nesilaikyta bendrosios šioje normoje įtvirtintos teisėtumo sąlygos („nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų“). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai yra reikalingas statybos leidimas. Pagal to paties straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Teismo nuomone, pažeidimas yra tas, kad statybos leidimas buvo išduotas nesudėtingajam statiniui, o buvo pastatytas neypatingasis statinys. Taigi apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl negalimumo taikyti Statybos įstatymo 27 straipsnis 33 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį padarė išaiškindamas pastarąją normą pagal sisteminį teisės aiškinimo metodą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, aiškinant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį pagal sisteminį metodą, turėtų būti daroma priešinga, nei apeliacinės instancijos teismas padarė, išvada.

41.       Statybos įstatymo 27 straipsnis vadinasi „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir reguliuoja įvairius su statybą leidžiančių dokumentų privalomumu bei jų išdavimo procedūra susijusius klausimus. Straipsnio pirmojoje dalyje išvardinta, kam išduodamas tam tikras leidimas (leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį ir pan.). Konkrečiai, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2–21, 23–32 dalyse nustatyta, kokie subjektai išduoda statybą leidžiančius dokumentus, kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, ko reikia leidimui tęsti sustabdytą statybą, kokie subjektai tikrina projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kiek laiko skiriama statinio projektui tikrinti, kiti su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo bei viešinimo procedūra susiję klausimai, kokiems pagrindams esant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir pan. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, o 33 ir 34 dalyse reglamentuojami atvejai, kai naujas statybos leidimas nėra reikalingas arba kai galima pradėti statyti, neturint statybą leidžiančio dokumento.

42.       Vertindama Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies santykį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 22 dalimis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio struktūra leidžia daryti išvadą, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis turėtų būti vertinama kaip bendroji taisyklė, reikalaujanti naujai statybai gauti statybą leidžiantį dokumentą, 27 straipsnio 22 dalis – kaip šios bendrosios taisyklės pasekmes detalizuojanti norma, t. y. kad, negavus statybos leidimo, statyti negalima, o 33 dalis – šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią naujo statybos leidimo gauti nereikia (ir atitinkamai statyti galima). Bendrosios taisyklės ir išimties taikymo principą šiuo atveju supaprastintai galima apibūdinti taip: privaloma gauti leidimą, nebent tenkinama sąlyga X – tuomet leidimo gauti neprivaloma. Tai reiškia, kad nustačius, jog egzistuoja išimties taikymo sąlygos, kurios atleidžia nuo pareigos gauti leidimą, bendrosios taisyklės, reikalaujančios jį gauti, taikyti negalima. Tai kartu reiškia ir tai, kad išimties taikymo sąlygos negali būti laikomos neįvykdytomis, jei nėra įvykdyta bendrąja taisykle keliamas reikalavimas, nes tokiu atveju paneigiama pati išimtis. Atitinkamai šioje konkrečioje byloje negali būti laikoma, kad, turint statybos leidimą ir pakeitus esminius projekto sprendinius pasikeitus statinio kategorijai, nebėra taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nurodyta išimtis. Pastaroji nekelia reikalavimo, kad nepasikeistų statinio kategorija. Taigi toks Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto sisteminis aiškinimas paneigtų Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatytą išimtį.

43.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek kalbinis, tiek įstatymų leidėjo ketinimų, tiek ir sisteminis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto aiškinimas patvirtina, jog statinio kategorijos pasikeitimas nepašalina Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatytos išimties taikymo (žinoma, su sąlyga, kad tenkinamos kitos Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte įtvirtintos išimties taikymo sąlygos, kurios nagrinėjamu atveju buvo tenkintos).

44.       Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą išvadą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisinės reikšmės sprendžiant šią bylą neturi atsakymas į klausimą, ar statybos leidimas buvo reikalingas remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkto norma. Kaip ir minėta, šioje normoje nustatyta, kad statybos leidimas nereikalingas, jeigu keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pati vamzdyno konstrukcija, jo sienos ir yra jo laikančioji konstrukcija, ją keisti be statybos leidimo buvo galima tik jeigu nesikeičia statinio kategorija. Kadangi ji pasikeitė, reikėjo gauti naują statybos leidimą. Atsakymas į šį klausimą, t. y. ar Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 4 punkto taikymas lėmė pareigą gauti naują statybos leidimą, iš esmės priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar nuotekų šalinimo vamzdžio sienos yra laikomos laikančiąja konstrukcija. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, net jeigu ir būtų daroma išvada, kad buvo pakeistos buitinių nuotekų šalinimo tinklų kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, tai negalėtų lemti aiškinimo, kad, padidinus buitinių nuotekų šalinimo tinklų skersmenį ir dėl to pasikeitus statinio kategorijai, reikėjo gauti statybos leidimą. Pirma, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje (ar kitose nuostatose) nėra nurodyta, kad viena iš išimčių galėtų būti netaikoma, jei nėra tenkinamos kitų išimčių sąlygos. Kitaip tariant, kaip ir minėta šios nutarties 31 punkte, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1–4 punktuose įtvirtintos išimtys aiškintinos taip, kad jei atvejis patenka bent į vieną iš šių išimčių – statybos leidimas nėra reikalingas ir nėra būtina nustatyti atitikties ar neatitikties kitose išimtyse įtvirtintoms sąlygoms. Antra, tai reikštų, kad įstatymas vienu metu tą patį ir leidžia, ir draudžia, t. y. pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punktą nereikalaujama naujo statybos leidimo, o pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir 33 dalies 4 punktą naujas statybos leidimas reikalingas. Toks Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies aiškinimo rezultatas laikytinas absurdišku, todėl negali būti laikomas teisingu. Be to, teisiniam reguliavimui yra keliamas teisinio aiškumo reikalavimas (be kita ko, ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 punktu). Pastaruoju reikalavimu siekiama užtikrinti, kad teisinių santykių subjektai turėtų galimybę pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris neprieštarautų teisėje įtvirtintiems draudimams. Taigi net jei ir būtų daroma prielaida, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalimi tuo pačiu metu iš statytojo ir buvo reikalaujama gauti naują statybos leidimą, ir leidžiama statyti, negavus naujo statybos leidimo, toks dviprasmiškas reguliavimas turi būti aiškinamas asmens naudai kaip leidžiantis statyti negavus naujo statybos leidimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkto nuostatą ir dėl to priėjo prie neteisingos išvados. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas nebuvo būtinas, kadangi nebuvo keičiami esminiai statinio projektiniai sprendiniai, taip pat neatitinka pirmiau nurodyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies normos aiškinimo. Tačiau teisėta ir pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo padaryta alternatyvi išvada, dėl kurios Inspekcijos ieškinys buvo atmestas, t. y. kad, buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 3 punkte nustatytas ribas, nebuvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir atitinkamai nekonstatuotinas pagrindas panaikinti deklaracijos dėl statybos užbaigimo dalį. Todėl egzistuoja pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

47.       Kasacinį skundą patenkinus ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateiktais duomenimis, trečiasis asmuo UAB „Būsto sprendimai“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. 

48.       Byloje pateiktais duomenimis, atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 5779,57 Eur išlaidų. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktuose nustatytą maksimalų priteistiną užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą rengiant tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydį –2809,30 Eur (1,3 × 2161 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas iki nurodytos sumos sumažintas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

49.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto sprendimai“ už kasacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė 2323,20 Eur atstovavimo išlaidų. Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas (2434,20 Eur) priteistinas iš ieškovės.

50.       Atsakovė pagal pateiktus duomenis prašo priteisti 1217 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai už prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimą, atlyginimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijų 7, 8.16 punktuose nustatytą maksimalų priteistiną užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą rengiant tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydį – 934,36 Eur (0,4 × 2335,90 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas iki nurodytos sumos sumažintas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

51.       Sudėjus 47 ir 49 punktuose priteistinas sumas, iš viso iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Būsto sprendimai“ naudai priteistina 3039,20 Eur (605 Eur + 2434,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimo.

52.       Sudėjus 48 ir 50 punktuose priteistinas sumas, iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 3743,66 Eur (2809,30 Eur + 934,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimo.

53.       Kasacinio teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  ,,DG Paupio verslo namai“ (j. a. k. 300115450) naudai 3743,66 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto sprendimai“ (j. a. k. 160001684) naudai 3039,20 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Antanas Simniškis 

        Dalia Vasarienė

        Eglė Zemlytė