Apeliacinė byla Nr. 1A-352-873/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34617-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

gynėjai advokatei Dovilei Užkurėnei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D.,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.  

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

        1. V. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Kolektyvo g. 184, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

        2. Apeliaciniu skundu prokuroras Liutauras Rudzevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

        2.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 68 straipsnio nuostatas ir nustatė per trumpą baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikymo terminą.

        2.2. Pažymi, kad V. D. nustatytas neblaivumas (3,35 promilės) ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią (1,51 promilės) neblaivumo ribą. Pasak prokuroro, tokiais veiksmais padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodo, kad šviesiu paros metu, miesto ribose, kai gatvėse daug žmonių, V. D. vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kėlė avarines situacijas kelyje, kas, prokuroro teigimu, rodo jo visiškai neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Pažymi, kad V. D. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, žinojo, jog yra išgėręs alkoholio, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Padaryta tyčinė nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui.

        2.3. Pasak prokuroro, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. D. nustatytas nepagrįstai trumpas, neatitinkantis nusikalstamą veiką padariusio asmens ir jo padarytos veikos pavojingumo, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymi, jog nustatant pernelyg trumpą, neatitinkantį padaryto vieno šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, nėra užtikrinami baudžiamojo poveikio priemonių prevenciniai tikslai, formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

        2.4. Akcentuoja, kad V. D. nustatytas vienerių metų ir keturių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas savo pobūdžiu labiau atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nurodo, kad V. D. buvo nustatyta 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, todėl atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, paskirtas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra proporcingas. Prokuroro teigimu, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra pavojingesnė už administracinį nusižengimą, todėl už šio teisės pažeidimo padarymą turėtų būti taikomos griežtesnės poveikio priemonės. Nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018.

        2.5. Pasak prokuroro, V. D. nurodomi argumentai, jog automobilis jam reikalingas darbo tikslais, savaime negali būti pagrindas skirti itin trumpą, artimą įstatymo nustatytam minimaliam, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Nurodo, jog kitų išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį baudžiamosios poveikio priemonės termino taikymą, nėra nustatyta. Aptardamas asmenį charakterizuojančius duomenis, prokuroras pažymi, kad V. D. baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas.

        2.6. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgęs į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą   pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, į baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, prokuroras daro išvadą, kad V. D. turėtų būti nustatytas didesnis nei vidurkis – trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas.

        2.7. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant minimalų vienerių metų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminą, be užstato, dėl ko jam neskirta bauda, taigi, jis nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo). Pasak prokuroro, išskyrus paskirtą BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio (1 990 Eur vertės) konfiskavimą, V. D. nepatyrė jokių finansinių nuostolių. Prokuroro įsitikinimu, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. praktiškai nepajustų jokio bent kiek artimo kriminalinei bausmei būdingo poveikio.

        2.8. Prokuroro teigimu, V. D. yra dirbantis – dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje darbų vadovu, byloje nėra duomenų, kad jis neturėtų galimybių gauti nuolatinių pajamų, o paskirtos įmokos paskyrimas turėtų itin sunkių turtinių pasekmių, varžytų labiau negu būtina teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

        2.9. Prokuroro vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D., be privalomo nusikalstamos veikos padarymo priemonės –automobilio konfiskavimo, turi būti paskirta dar viena turtinio pobūdžio poveikį turinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL dydžio įmoką.

        3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. gynėja advokatė Dovilė Užkurienė prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį nepakeistą. Gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams keturiems mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pažymi, kad tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. D. padaryto KET pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. Akcentuoja, jog V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, jam niekada nebuvo taikytas teisės vairuoti atėmimas, niekada anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, jo padaryta veika – atsitiktinė, turi darbą, šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Be to, V. D. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios davė išsamius parodymus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi ir iki šiol gailisi, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atkreipia dėmesį, kad kitais metais įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ planuojami objektai bus išsidėstę (duomenys neskelbtini), V. D. teks įveikti didelius atstumus, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, priešingu atveju, V. D. praras darbą. Gynėjos įsitikinimu, prokuroro prašymas papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat turi būti atmestas. Nurodo, jog V. D. iš darbinės veiklos UAB „duomenys neskelbtini“ gauna tik Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, iš kurios turi išlaikyti šeimą, be kita ko, V. D. turi skolinių įsipareigojimų banke, kurie per mėnesį siekia apie 80 Eur.

        4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo palaikė gynėjos nuomonę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

        Apeliacinis skundas atmestinas.

        5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, laiduotojo tinkamumo, ginčo nėra ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones bei V. D. priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo) paskyrimo. Prokuroras prašo nustatyti ilgesnį BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą bei skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgęs į apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, skundą nagrinėjantis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

        Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis).

        6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. 

        7.         Nustatyta, kad V. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal atitinkamas BK nuostatas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad neteisėti V. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nes V. D. vairavo neblaivus tokiu metu, kai transporto eismas yra pakankamai intensyvus. Kita vertus, V. D. kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo poelgį viso proceso metu vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos duomenimis, iki nagrinėjamo įvykio V. D. niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, administracine tvarka buvo baustas už nežymius KET pažeidimus, nesusijusius su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 63-64), todėl jam inkriminuota veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, V. D. dirba, turi šeimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir specialiosios teisės atėmimo terminą nustatė nežymiai didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Beje, šiuo klausimu pastebimas prokuratūros nenuoseklumas, kadangi apylinkės teisme, baigiamųjų kalbų metu, kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė V. D. uždrausti vairuoti transporto priemones dvejiems metams, apygardos teismui pateiktame skunde prokuroras nurodo trejų metų terminą.

        8. Prokuroras apeliuoja, jog V. D. nustatytas vienerių metų keturių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas savo pobūdžiu labiau atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Iš tiesų, ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime neįpareigoja pagal tai nustatyti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės termino, be kita ko, atsižvelgus į nustatytą girtumo laipsnį (šiuo atveju – 3,35 promilės), nes nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas vadovaujasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Analogiškos pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-891/2021. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog BK 68 straipsnyje numatytos uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis termino – nuo vienerių iki penkerių metų – ribos yra pakankamai plačios, kas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas teismams paliko diskrecijos teisę nustatyti skiriamos priemonės terminą atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartyje Nr. BIK-112/2021 konstatuota, jog klausimą, kokiam terminui skirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas reikšmingus bylos duomenis. Šios bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminas, proporcingumo principo reikalavimų nepažeidžia. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta ne viena baudžiamoji byla, kada kaltininkas naudodamasis specialiąja teise vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas didesnis nei 1,5 promilių (BK 281¹ straipsnis), ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones –  paskirto termino praktika yra įvairi. Teismų praktikoje yra atvejų, kai už analogiškos veikos padarymą asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, be kita ko, uždraudžiant vienerius metus naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020).

        9. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tiek apibūdinančias V. D. padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek jo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų keturių mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, pagrindo daryti išvadą, jog BK 68 straipsnis šioje byloje pritaikytas netinkamai, nėra.

        Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

        10. Prokuroras prašo V. D. skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Prašymas netenkinamas.

        11. Pagal BK 67 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

        12. Kaip jau buvo minėta, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir jam priklausančio turto – automobilio konfiskavimas. Sutiktina, jog pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas V. D. nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas. Visgi, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės (priemonių) suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

        13. Teisėjų kolegija vertina, jog dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių V. D. patirs tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, tiek turtinio pobūdžio poveikį (VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė analogiško automobilio kaina su PVM – 1 990 Eur) (b. l. 19)). Darytina išvada, jog V. D. paskirtos dvi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir sulaikyti V. D. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Šiuo atveju, paskirdamas dvi tarpusavyje logiškai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip ir nurodyta BK 67 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir automobilio konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Pagrindo skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – teisėjų kolegija nenustato. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme prokurorė kitų, be jau minėtų, baudžiamojo poveikio priemonių skirti neprašė.

        14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė baudžiamojo poveikio priemonių klausimus, BK bei BPK nuostatų nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą.

Teisėjai                                 Arūnas Barkus

                                                                                                                                      Aušra Bielskė

                                                                                                                                      Nijolė Žimkienė