Civilinė byla Nr. e2A-80-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01125-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 2.6.11.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. sausio 11 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ūkininko  Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl įsiskolinimo bei atsakovo Ž. V. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Juris Lt“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DOJUS agro“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko Ž. V. 7 256,69 Eur skolą, 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ su atsakovu ūkininku Ž. V. sudarė 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/2020, pagal kurią pardavė atsakovui KUHN liekanų smulkintuvą bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, dalį prekės kainos sumokėjo. Tarp ieškovės ir UAB „DOJUS agro“ 2020 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė perėmė, o UAB „Dojus agro“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą ūkininką Ž. V. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas neatsiskaitė su ieškove. Atsakovas, kurį su pradine kreditore siejo komerciniai santykiai, susiję su jų abiejų ūkine veikla, yra skolingas ieškovei 7 256,69 Eur pagrindinės skolos bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas). 

3.       Be to, remiantis Sutarties 1 punktu ir sutarties priedo Nr. 1 2.2. punktu, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 30 kalendorinių dienų po prekės pristatymo (prekė pristatyta 2020 m. liepos 15 d.), o pagal Sutarties 9 punktą – pradelsęs atsiskaityti, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 555,13 Eur delspinigius pagal sutartį ir pradelstą apmokėti 2020 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOJ0341288 (apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d.): 7 256,69 Eur skola (likutis) x 0,05 procento delspinigiai x 153 pradelstos dienos). Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų metines procesines palūkanas (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalys, 2 straipsnio 5 dalis). 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. 

5.       Atsakovas Ž. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir 2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė ne reikalavimo perleidimo, o pavedimo sutartį, kadangi sutartimi pats reikalavimas nėra perleidžiamas, o susitariama dėl to, jog ieškovė atliks UAB „DOJUS agro“ skolos išieškojimą iš atsakovo ir už tai ieškovė  gaus atitinkamą atlygį. Šį faktą patvirtina reikalavimo perleidimo sutarties 8 punktas, kuriame yra nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas neatlygintinai, bei sutarties 9.2 punktas, kuris nustato, kad naujoji kreditorė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei tam tikrą sumą nuo išieškotos sumos, o likusią dalį pasilieka kaip komisinį mokestį. Taigi tarp šalių esant sudarytai pavedimo sutarčiai, ieškovė negalėjo UAB „DOJUS agro“ vardu reikšti ieškinio teisme.

7.       Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 20/2020 pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ pardavė atsakovui KUHN liekanų smulkintuvą. Sutarties 23, 25, 26 punktai nustato, kad (žemės ūkio technikos) kokybės garantijos terminas yra 12 (dvylika) mėnesių skaičiuojant nuo priėmimo–perdavimo akto sudarymo dienos. Jei per garantinį terminą po prekių perdavimo pirkėjui dienos išryškėja paslėptų prekių trūkumų, pirkėjas per 3 (tris) darbo dienas nuo paslėptų prekių trūkumų išryškėjimo dienos turi pareikšti pretenzijas pardavėjui raštu. Gavus pretenziją, pardavėjui pirmiausia suteikiama teisė per šalių suderintą terminą pašalinti trūkumus savo lėšomis ir priemonėmis arba pirkėjo priemonėmis ir savo lėšomis. Garantiniu laikotarpiu pardavėjas  įsipareigoja organizuoti prekių remontą, techninį aptarnavimą bei detalių prekėms tiekimą atskiru šalių susitarimu nustatyta tvarka.

8.       Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė naujajai kreditorei perleidžia ne tik materialinį reikalavimą į skolininką, bet ir visas iš 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20/2020 išplaukiančias teises ir pareigas. Po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo naujoji kreditorė turi lygiai tokias pačias teises ir tokios pačios apimties, kaip ir prieš tai turėjusi pradinė kreditorė, o tai reiškia, jog cesionarijus perima ne tik pačią reikalavimo teisę ir su ja susijusias papildomas teises, bet ir visas pirmines sutarties nuostatas. Reikalavimo perleidimas niekaip neįtakoja pirminės sutarties nuostatų, jos galioja lygiai taip pat, kaip ir iki reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, tačiau, pasikeitus prievolės šalimis, jos galioja tarp naujosios kreditorės ir skolininko.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 17 d. ir 12 mėnesių garantinis terminas nėra suėjęs, garantinį aptarnavimą, remontą, gali atlikti tik pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“, o kreditorė, kuriai yra perleistas reikalavimas neturi nei patirties, nei techninių galimybių laiku įvykdyti garantinį aptarnavimą, pašalinti technikos gedimus, tai pradinė kreditorė turi esminę reikšmę skolininko atžvilgiu, tokiu atveju be skolininko sutikimo reikalavimą draudžiama perleisti. Todėl, perleidžiant reikalavimo teisę, turėjo būti gautas atsakovo sutikimas.

10.       Pirkimo-pardavimo sutarties 27 punktas nustato, kad pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, įspėjęs pirkėją ne vėliau kaip prieš 3 dienas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pirkėjas laiku nesumoka pardavėjui visos sumos arba atitinkamos jos dalies (jeigu  sutartyje  nustatytas  atsiskaitymas  dalimis)  ir  jei  pirkėjas neįvykdė savo įsipareigojimo per papildomą pardavėjo nustatytą terminą. Pardavėjui nutraukus šią sutartį 27.1.-27.3. papunkčiuose numatytais atvejais, pardavėjas turi teisę atsiimti prekes, jeigu jos buvo perduotos pirkėjui. Šiuo atveju pirkėjas, gavęs pardavėjo pranešimą apie sutarties nutraukimą, įsipareigoja sustabdyti bet kokį naudojimąsi prekėmis ir įsipareigoja jas grąžinti pardavėjui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos.

11.       Kadangi pirkimo pardavimo sutartis numato, kad tuo atveju, jei atitinkami mokėjimai nėra įvykdyti ir nuosavybės teisės į prekę nėra perduotos pirkėjui, sutartis gali būti nutraukta. Taigi prekės  pardavėjas nustatyta tvarka ir terminais neinformavo pirkėją apie sutarties nutraukimą, bei pirkėjas nepasinaudojo teise grąžinti prekę pardavėjui. Kadangi atsakovas šiuo atveju turi finansinių sunkumų, atsakovas sutinka grąžinti kreditorei perduotą prekę.

12.       Atsakovas Ž. V. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė UAB „Juris LT“ ir UAB „DOJUS agro“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Priešieškinyje nurodė, kad pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės   (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

14.       Pažymėjo, kad kadangi tarp pradinės kreditorės UAB „DOJUS agro“ ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20/2020 sudaryta 2020 m. balandžio 17 d. ir 12 mėnesių garantinis terminas dar nėra suėjęs (Sutarties 23, 25, 26 punktai), garantinį aptarnavimą, remontą, gali atlikti tik pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“, o kreditorė, kuriai yra perleistas reikalavimas neturi nei patirties, nei techninių galimybių laiku įvykdyti garantinį aptarnavimą, pašalinti technikos gedimus. Atsižvelgiant į tai, pradinė kreditorė turi esminę reikšmę skolininko atžvilgiu, todėl be skolininko sutikimo reikalavimą draudžiama perleisti. Perleidžiant reikalavimo teisę, turėjo būti gautas atsakovo sutikimas.

15.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo atstovas paaiškino, jog reikalavimo teisės į atsakovo skolą negalėjo būti perleistos, o sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes UAB „DOJUS agro“ yra įsipareigojusi teikti parduotos prekės garantinį remontą ir prekės priežiūrą, todėl pardavėjas, kaip asmuo, turi šiuo atveju esminę reikšmę pirkėjui. Be to, teigė, jog neatsiskaičius už prekę, sutartiniai santykiai turėjo būti nutraukti, o iš atsakovo pareikalauta grąžinti prekę.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ atstovas palaikė atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją ir su priešieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju naujajai kreditorei buvo perleistas tik finansinis reikalavimas, tuo tarpu jokie UAB „DOJUS agro“ įsipareigojimai atsakovo, kaip pirkėjo, atžvilgiu perleisti nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu garantinio remonto terminas jau yra suėjęs, pogarantiniam remontui ir priežiūrai tarp šalių yra sudaryta atskira sutartis dėl Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų, o pirkimo–pardavimo sutartis tik apibrėžia terminą iki kada tokios paslaugos buvo teikiamos pardavėjo sąskaita ir nuo kada bus teikiamos pagal atskiro susitarimo įkainius. Pažymėjo, jog atsakovui neatsiskaičius už nupirktą prekę, buvo siunčiami raginimai, vėliau pasirinktas teisių gynimo būdas dėl reikalavimo perleidimo bendrovei užsiimančiai skolų išieškojimu.

17.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus bei į priešieškinį pažymėjo, jog ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas tik reikalavimas į neapmokėtą skolą, o pardavėjas pats pasirinko kaip ginti savo pažeistas teises ir neprivalėjo naudotis sutarties nutraukimo teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo Ž. V. priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo Ž. V. atsakovei pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismas nurodė, kad jis, priimdamas byloje preliminarų sprendimą, iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog UAB „DOJUS argo“ ir ūkininkas Ž. V. 2020 m. balandžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TA 20/2020 dėl KUHN liekanų smulkintuvo pirkimo–pardavimo. Prekės perdavimą pirkėjui – ūkininkui Ž. V. patvirtino byloje pateiktas 2020 m. liepos 15 d. priėmimo–perdavimo aktas. Pardavėjas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOJ0341288 8 470 Eur sumai už parduotą prekę apmokėti, kurios pirkėjas laiku neapmokėjo, todėl susidarė 7 256,69 Eur skola. 2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „DOJUS argo“ reikalavimo teisę į atsakovo Ž. V. įsiskolinimą perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“, kuri dėl įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą. 2021 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu teismas be pagrindinės 7 256,69 Eur skolos naujajai kreditorei taip pat priteisė 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 688 Eur bylinėjimosi išlaidas.

20.       Teismas pažymėjo, kad, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, atsakovas Ž. V. priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo, prieštaravimuose papildomai nurodė, jog pradinės kreditorės – UAB „DOJUS agro“ reikalavimai dėl skolos apmokėjo turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, nes prekės neapmokėjimo atveju pardavėjas turėjo teisę sutartinius santykius nutraukti ir susigrąžinti prekę.

21.       Teismas nustatė, kad atsakovas, remdamasis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, nes pirkimo–pardavimo sutartimi pradinė kreditorė – pardavėja UAB „DOJUS agro“ be kito ko įsipareigojo suteikti prekės kokybei 12 mėnesių garantiją ir garantiniu laikotarpiu organizuoti remontą, dėl ko pardavėjo asmuo atsakovui turėjo esminę reikšmę, o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta be jo sutikimo. Teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutiko.

22.       Pažymėjo, jog iš reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad jos dalyku yra pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į atsakovą: iš sutarties 1 punkto matyti, jog yra perleidžiamas finansinis reikalavimas – teisė į atsakovo skolą kartu su visomis netesybomis (bauda delspinigiai) palūkanomis bei nuostoliais etc., t. y. pradinė kreditorė neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, reikalavimo perleidimas įvyko tik atsiskaitymo už įsigytą prekę dalyje, todėl atsakovo poziciją dėl visiško teisių ir pareigų perleidimo, tarp jų ir įsipareigojimų dėl garantinio remonto teikimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

23.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu garantinio laikotarpio terminas yra suėjęs ir, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu UAB „DOJUS agro“ atstovas, šiuo metu šalis sieja atskira prekių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sutartis. Teismas nenustatė, jog garantiniu laikotarpiu atsakovas kreipėsi į pradinę ar naują kreditorę dėl įsigytos prekės remonto ir šis jai nebuvo nesuteiktas, todėl ir šiuo pagrindu priešieškinis negalėtų būti tenkinamas, nes šiuo metu reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimas garantinio remonto teikimo aspektu atsakovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovo priešieškinį atmetė.

25.       Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties VIII dalyje šalys sulygo dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Pagal Sutarties 27 punktą pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, įspėjęs pirkėją ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu pirkėjas laiku nesumoka pardavėjus visos sumos arba atitinkamos jos dalies ir jei pirkėjas neįvykdė savo įsipareigojimo per papildomą nustatytą terminą.

26.       Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovui neatsiskaičius už įsigytą prekę, pardavėjas privalėjo sutartinius santykius nutraukti, o prekę atsiimti. Teismas nurodė, kad Lietuvos teisėje, vadovaujantis pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) ir favor contractus (sutartinių santykių išsaugojimo) principais, sutarties nutraukimas, kaip pažeistos teisės gynimo būdas, traktuojamas ultima ratio (paskutine priemone), kuria galima naudotis, kai kiti gynimo būdai tinkamai ir efektyviai negali apginti pažeistų teisių.

27.       Teismas nurodė, kad šalių laisva valia pasiektas susitarimas suteikė pardavėjui teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei pirkėjas neatsiskaito už prekes. Tačiau tai yra tik vienas iš galimų pažeistų teisių gynimo būdų ir teisė pasirinkti labiausiais savo interesus atitinkantį gynybos būdą priklauso sutartį sąžiningai vykdžiusiai šaliai. Teismas sprendė, kad pardavėjo pasirinktas būdas kreiptis dėl skolos priteisimo yra teisėtas ir atitinka sutartinių santykių išsaugojimo principo dvasią, todėl atsakovo apeliavimą į kitą galimą teisių gynybos būdą – sutartinių santykių nutraukimą, atmetė kaip nepagrįstą.

28.       Teismas nurodė, kad atsakovas nei prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, nei priešieškinyje neginčijo įsiskolinimo už įsigytą prekę dydžio, taip pat preliminariu teismo sprendimu priteistų sutartinių netesybų ar skolos išieškojimo išlaidų, todėl netenkinus pareikšto priešieškinio, o kitus nesutikimo su priimtu preliminariu sprendimu argumentus atmetus kaip nepagrįstus, teismas byloje priimtą preliminarų teismo sprendimas paliko nepakeistą.

29.       Teismas nustatė, kad atsakovė pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vertindamas šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį, teismas vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Teismas sprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžio, yra optimalios, todėl visas advokato pagalbos išlaidas laikė protingomis ir jas priteisė iš atsakovo Ž. V. (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30.       Atsakovas Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą ir priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės bei proceso teisės normas, nesilaikė CPK 176, 185 straipsniuose numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.

30.2.                      Kadangi tarp pradinės kreditorės UAB „DOJUS agro“ ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20/2020 sudaryta 2020 m. balandžio 17 d. ir 12 mėnesių garantinis terminas dar nėra suėjęs (Sutarties 23, 25, 26 punktai), garantinį aptarnavimą, remontą, gali atlikti tik pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“, o kreditorė, kuriai yra perleistas reikalavimas neturi nei patirties, nei techninių galimybių laiku įvykdyti garantinį aptarnavimą, pašalinti technikos gedimus. Atsižvelgiant į tai, pradinė kreditorė turi esminę reikšmę skolininko atžvilgiu, todėl be skolininko sutikimo reikalavimą draudžiama perleisti. Perleidžiant reikalavimo teisę, turėjo būti gautas atsakovo sutikimas.

30.3.                      Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-150/2011). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad pradinė kreditorė neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

31.       Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Atsakovas neginčija, jog tiek reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, tiek ieškovei kreipiantis į teismą, jis buvo nepadengęs dalies skolos.

31.2.                      Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir pradinės kreditorės UAB „DOJUS agro“ atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/2020 nebuvo draudimo perleisti reikalavimą, kylantį iš sutarties.

31.3.                      Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas pradinės kreditorės reikalavimas, kuris kilo iš sutarties, t.y. perleistas tik finansinis reikalavimas dėl nesumokėtos dalies už atsakovui pateiktą prekę. Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo pakeista nei pardavėja (pradinė kreditorė), nei pirkėjas (atsakovas). Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistas tik finansinis reikalavimas, bet ne pati sutartis ir/ar jos priedai, ieškovė neperėmė teisių ir pareigų pagal sutartį teikti atsakovui garantinę priežiūrą/aptarnavimą, t.y. netapo pardavėju pagal sutartį. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog buvo perleista sutartis ir visi įsipareigojimai pagal ją.

32.       Atsakovė pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas tik finansinis UAB „DOJUS agro“ reikalavimas, jokios kitos UAB „DOJUS agro“, kaip prekių pardavėjo, teisės ir pareigos, įskaitant prekių garantinio aptarnavimo įsipareigojimus, reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perduotos ir UAB „Juris LT“ jų neperėmė. Tai numatyta reikalavimo perleidimo sutartyje, apie tai nurodyta tiek UAB „DOJUS agro“, tiek ir UAB „Juris LT“ atsiliepimuose į priešieškinį. Teismo posėdyje ieškovo pagal priešieškinį atstovas negalėjo nurodyti, kurios reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos leidžia ieškovei pagal priešieškinį teigti, kad ta sutartimi buvo perduotos visos iš 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20/2020 išplaukiančios teisės ir pareigos, nes tokių nuostatų reikalavimo perleidimo sutartyje nėra.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad jos dalyku yra pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į atsakovą: iš sutarties 1 punkto matyti, jog yra perleidžiamas finansinis reikalavimas – teisė į atsakovo skolą kartu su visomis netesybomis (bauda delspinigiai) palūkanomis bei nuostoliais etc., t.y. pradinis kreditorius neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo - pardavimo sutartį, reikalavimo perleidimas įvyko tik atsiskaitymo už įsigytą prekę dalyje, todėl atsakovo poziciją dėl visiško teisių ir pareigų perleidimo, tarp jų ir įsipareigojimų dėl garantinio remonto teikimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

35.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas bei kuriuo atmestas atsakovo Ž. V. priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

36.       Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ (pardavėja) ir atsakovas – ūkininkas Ž. V. (pirkėjas) 2020 m. balandžio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/2020, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti atsakovui prekę – KUHN liekanų smulkintuvą BK 280, o atsakovas įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje numatytą kainą (Sutarties 1, 6-8 punktai; Sutarties priedas Nr. 1). Šalys 2020 m. liepos 15 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovui KUHN liekanų smulkintuvas BK 280 buvo perduotas. Už parduotą prekę pradinė kreditorė atsakovui 2020 m. liepos 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOJ0341288; suma – 8 470 Eur (su PVM); apmokėjimo terminas – 2020 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovas už parduotą prekę pilnai neatsiskaitė, todėl liko skolingas pradinei kreditorei 7 256,69 Eur sumą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

37.       Tarp UAB „DOJUS agro“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ 2020 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „DOJUS agro“ reikalavimo teisę į atsakovo Ž. V. įsiskolinimą perleido ieškovei UAB „Juris LT“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“, kuris kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi išsiųstas atsakovui jo elektroninio pašto adresu. Minėtu pranešimu atsakovui numatytas terminas ieškovei sumokėti susidariusį įsiskolinimą – 7 259,69 Eur, taip pat ieškovės papildomai paskaičiuotus delspinigius bei 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

38.       Atsakovui su ieškove neatsiskaičius, ieškovė 2021 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo 7 256,69 Eur skolą, 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

39.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

40.       Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. sausio 19 d. preliminaraus sprendimo, taip pat priešieškinį, kuriuo prašė 2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl to, jog perleidžiant reikalavimą nebuvo gautas atsakovo sutikimas, kuris, pasak jo, turėjo būti gautas, kadangi pardavėjo asmuo atsakovui turi esminės reikšmės – pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti prekės kokybei 12 mėnesių garantiją ir garantiniu laikotarpiu organizuoti remontą, techninį aptarnavimą.

41.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei, o tik dėl atsiskaitymo už įsigytą prekę, todėl atsakovo poziciją dėl visiško teisių ir pareigų perleidimo, tarp jų ir įsipareigojimų dėl garantinio remonto teikimo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir atitinka sutartinių santykių išsaugojimo principą, todėl atsakovo argumentus, kad turėjo būti pasirinktas kitas galimas pažeistų teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas, atmetė kaip nepagrįstus.

42.       Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinė kreditorė neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo vertinimu, perleidžiant reikalavimą, turėjo būti gautas jo sutikimas, kadangi pradinė kreditorė jam turi esminę reikšmę – garantinį aptarnavimą, remontą, gali atlikti tik pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“, o ieškovė UAB „Juris LT“, kuriai yra perleistas reikalavimas, neturi nei patirties, nei techninių galimybių laiku tą padaryti.

43.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės bei atsakovės pagal priešieškinį atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl reikalavimo perleidimo (ne)teisėtumo

44.       Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

45.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

46.       Pabrėžtina tai, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje reikalavimo perleidimo sampratą, įtvirtinta tai, kad galima perleisti ne tik visą, bet ir dalį reikalavimo teisės. Ši taisyklė sistemiškai taikytina su CK 6.24 straipsniu, įtvirtinančiu daliosios prievolės sampratą. Dažniausiai reikalavimo perleidimo sutartimi yra perleidžiamos piniginio pobūdžio reikalavimo teisės, kurios iš prigimties yra daliosios.

47.       Pagal bendrąją taisyklę reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Akcentuodamas šią bendrąją taisyklę, kasacinis teismas yra paaiškinęs, jog skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t.y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

48.       CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.

49.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.).

50.       Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad nebuvo gautas jo sutikimas, kuris, pasak jo turėjo būti gautas, kadangi kreditorės asmuo (pardavėja) atsakovui turi esminę reikšmę. Kreditoriaus asmens reikšmingumą atsakovas grindžia 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties 23, 25, 26 punktais, motyvuodamas tuo, jog tik pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ galėtų tinkamai atlikti prekės – KUHN liekanų smulkintuvo BK 280, remontą, techninį aptarnavimą per sutartyje numatytą garantinį terminą.

51.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t.y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Tai gali sukelti keleriopus padarinius: 1) reikalavimo perleidimo sutarties forma priklauso nuo pagrindinės sutarties; 2) jeigu negalioja pagrindinė sutartis, tai toks pat likimas ištinka reikalavimo perleidimo sutartį; 3) reikalavimo perleidimas negali pabloginti ar pagerinti nei kreditoriaus, nei skolininko padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Reikalavimo perleidimo sutarties tiesioginė sąsaja su pagrindine sutartimi taip pat reiškia tai, kad: a) pagrindinėje sutartyje kreditoriaus asmuo tam tikrais atvejais gali turėti skolininkui esminę reikšmę. Jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, tai reikalavimo teisės negalima perleisti be skolininko sutikimo; b) skolininkas turi teisę naudoti visus atsikirtimus prieš naująjį kreditorių, kokius būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių, taip pat įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus pradiniam kreditoriui.

52.       Taigi šiuo konkrečiu atveju vertinant, ar pradinės kreditorės teisė perleisti reikalavimą nebuvo apribota, t.y. ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje išvardytų perleidimo ribojimo sąlygų, reikšminga nustatyti ir įvertinti tiek pradinės kreditorės reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą (pirkimo-pardavimo sutartį), tiek pačios reikalavimo perleidimo sutarties turinį, jos dalyką.

53.       Kaip jau buvo minėta, pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ ir atsakovas Ž. V. 2020 m. balandžio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/2020, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti atsakovui KUHN liekanų smulkintuvą BK 280, o atsakovas įsipareigojo už ją sumokėti 8 470 Eur; atsakovas už prekę pilnai neatsiskaitė, todėl liko skolingas 7 256,69 Eur sumą. Pirkimo-pardavimo sutarties 23 punkte, kuriuo remiasi atsakovas, numatyta, kad prekės (žemės ūkio technikos) kokybės garantijos terminas yra 12 mėnesių, skaičiuojant nuo priėmimo-perdavimo akto sudarymo dienos. Jei per garantinį terminą po prekių perdavimo pirkėjui dienos išryškėja paslėptų prekių trūkumų, pirkėjas per 3 darbo dienas nuo paslėptų prekių trūkumų dienos turi pareikšti pretenzijas pardavėjui raštu. Gavus pretenziją, pardavėjui pirmiausia suteikiama teisė per šalių suderintą terminą pašalinti trūkumus savo lėšomis ir priemonėmis arba pirkėjo priemonėmis ir savo lėšomis (Sutarties 25 punktas). Pagal sutarties 26 punktą, garantiniu laikotarpiu pardavėjas įsipareigoja organizuoti prekių remontą, techninį aptarnavimą bei detalių prekėms tiekimą atskiru šalių susitarimu nustatyta tvarka.

54.       2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktu pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ susitarė, kad pradinė kreditorė perleidžia naujajai kreditorei (ieškovei) savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradinei kreditorei, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininkų skolomis pradinei kreditorei, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Minėtos sutarties 3 punkto (i) papunktyje numatyta, kad reikalavimo teisę sudaro 7 256,69 Eur bendra skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių tarpusavio santykių pobūdį, 2020 m. balandžio 17 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, ginčui aktualias 2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ perleido tik finansinį reikalavimą, apimantį atsakovo pradinei kreditorei nesumokėtą skolą ir kitas tiesiogiai su skola susijusias papildomas teises (netesybas, kt.), dėl skolos išieškojimo patirtas išlaidas, o ne apskritai visas teises ir pareigas, kylančias iš 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

57.       Pažymėtina tai, kad minėtoje reikalavimo perleidimo sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas, t.y. jog pradinė kreditorė UAB „DOJUS agro“ perleido ieškovei išimtinai visas iš tarp jos ir atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kylančias teises ir pareigas, taigi ir savo atsakovui garantiniu laikotarpiu kylančius įsipareigojimus, kuriais, kaip vienu iš argumentų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, remiasi atsakovas. Priešingai, reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi buvo perleistas tik piniginio pobūdžio reikalavimas – skola, taip pat kiti reikalavimai, kurie išimtinai susiję su šiuo piniginiu reikalavimu (netesybos, palūkanos, nuostoliai, kt.) (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

58.       Kadangi nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė neatsisakė kitų savo teisių ir juolab neperleido pareigų pagal sutartį kitai reikalavimo perleidimo sutarties šaliai, pradinei kreditorei perleidus tik finansinio pobūdžio reikalavimą ieškovei, atsakovas neprarado teisės garantiniu laikotarpiu, paaiškėjus prekės trūkumams, reikšti pretenzijas UAB „DOJUS agro“, kaip pardavėjai, pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tokios pareigos 2020 m. lapkričio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „DOJUS agro“ neperleido, o ieškovė UAB „Juris LT“ neprisiėmė. Atsakovas, teigdamas, kad pradinė kreditorė perleido visas teises ir pareigas pagal 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį naujajai kreditorei, apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais, tačiau šių savo teiginių išsamiau nedetalizavo ir nepagrindė, t.y. nenurodė kurios, pasak jo, reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos leidžia teigti esant įvykusį visišką teisių ir pareigų perleidimą naujajai kreditorei (CPK 178 straipsnis).

59.       Pažymėtina tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam reikšmingas pradinės kreditorės (pardavėjo) asmuo – kvalifikacija, patirtis, galimybės atlikti remontą, techninį aptarnavimą, gali būti reikšmingos vertinant įsipareigojimus atlikti darbus pagal sutartį, bet neturi jokios reikšmės CK 6.101 straipsnio 5 daliai taikyti, t.y. reikalavimo apmokėti už atliktus darbus perleidimo atveju. Atsiradus prievolei sumokėti už parduotą prekę, nurodytos aplinkybės nereikšmingos, nes asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia atsakovo teisių (pvz. žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

60.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad prekės garantinis terminas baigėsi 2021 m. liepos 15 d. (pirkimo-pardavimo sutarties 23 punktas), ir, nors atsakovas nurodo, kad pradinės kreditorės asmuo jam turi esminės reikšmės būtent dėl garantiniu terminu kylančių įsipareigojimų vykdymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki šios bylos nagrinėjimo ar jos nagrinėjimo metu apskritai būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas pradinei kreditorei dėl prekės trūkumų, remonto būtinumo ar pan., o pradinė kreditorė būtų atsisakiusi tą daryti remdamasi reikalavimo perleidimo sutartimi. Taigi dar ir dėl to atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrindžiantys atsakovo teisių pažeidimo ar suvaržymo pradinei kreditorei ir ieškovei sudarius reikalavimo perleidimo sandorį.

61.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju piniginio pobūdžio reikalavimo perleidimas ieškovei nepažeidė atsakovo teisių ir nesuvaržė labiau jo prievolės, todėl perleidžiant tokį reikalavimą atsakovo sutikimas neturėjo būti gautas (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Tarp UAB „DOJUS agro“ ir atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kurios numatytų, kad reikalavimo perleidimo atveju yra būtina gauti atsakovo sutikimą. Nesant tokių nuostatų, taikytina bendroji taisyklė, kad reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

62.       Taigi nenustačius, jog tarp pradinės kreditorės UAB „DOJUS agro“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ 2020 m. lapkričio 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi būtų nesilaikyta CK 6.101 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažinimo negaliojančia, pagrįstai netenkino (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

63.       Atsakovas neginčijo turimo įsiskolinimo (įskaitant netesybas, skolos išieškojimo išlaidas), jo dydžio, nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia kitu (-ais) pagrindu (-ais), todėl, ieškovei turint galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, ir įrodžius ieškinio pagrįstumą, spręstina, kad nebuvo pagrindo panaikinti ar pakeisti byloje priimtą preliminarų sprendimą ir/ar tenkinti atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.  

Dėl bylos baigties

64.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

66.       Atsakovė pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 242 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

67.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „DOJUS agro“ nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos jai iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

68.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog ji jas apeliacinės instancijos teisme patyrė, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

69.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „DOJUS agro“, juridinio asmens kodas 110360528, 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko