Baudžiamoji byla Nr. 1-208-1129/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14721-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,
sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,
kaltinamajam L. O.,
nukentėjusiajai A. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais,, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, L. O. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant L. O. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą arba dirbti;
2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir L. O. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti;
3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir L. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant L. O. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždrausti jam bendrauti su R. B., o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju T. Č.;
4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. O. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje;
5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirto bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir L. O. paskirta subendrinta 66 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. O. paskirta sumažinta 44 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeista bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir L. O. paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teismas
n u s t a t ė :
L. O. 2022 m. balandžio 28 d. apie 13.00 val., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugyventinei A. D. gulint lovoje miegamajame kambaryje, tyčia rankomis sudavė jai nemažiau kaip du kartus į galvą ir kaklą, nemažiau kaip du kartus spyrė į nugarą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmą.
Be to, L. O. 2022 m. gegužės 15 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu tyčia pastūmė sugyventinę A. D., dėl ko ji nukrito ant grindų, veidu atsitrenkdama į durų slenkstį, padarydamas nukentėjusiajai A. D. muštinę žaizdą nosies srityje ir nosies kaulų lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. O. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena, kas įvyko, tačiau prisimena, jog nukentėjusioji po kažkurio laiko grįžo namo, dėl to jiedu apsipyko ir jis jai sudavė bei įspyrė. Pirmojo įvykio metu buvo blaivus. Dėl 2022 m. gegužės 15 d. įvykio parodė, kad įvyko panašus konfliktas, kaip ir pirmąjį kartą, nukentėjusioji grįžo namo, nepasiaiškino, kur buvo, ir jis ją pastūmė, dėl to nukentėjusioji atsitrenkė į aštrų kampą ir užsigavo. Šio įvykio metu jis taip pat buvo blaivus. Šiuo metu su nukentėjusiąja kartu nebegyvena, tačiau jai padeda, kadangi turi penkis bendrus vaikus, su kuriais jis taip pat bendrauja. Gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamajam L. O. visiškai pripažinus savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 epizodas) aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:
2022 m. balandžio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios A. D. parodymai apie tai, kad su sugyventiniu L. O. neįregistravę santuokos kartu gyvenama 9 metus. Turi 4 bendrus vaikus. Tarp jos ir sugyventinio L. O. pastaruosius metus vyksta konfliktai. Pykstasi dėl to, kad jis niekur nedirba, žaidžia azartinius žaidimus ir nepadeda išlaikyti šeimos. 2022m. balandžio 28 d. būnant namuose, esančiuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apie 13.00 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji buvo išvykusi pas mamą. Sugyventinis šaukė ant jos ir klausinėjo, kur ji buvo, ji jam atsakė, tačiau jis nepatikėjo jos žodžiais. Konfliktas kilo koridoriuje, po to L. O. ją nusivedė į miegamąjį. Miegamajame ji nukrito ant lovos ir užsidengė galvą, nes sugyventinis buvo labai agresyvus. Kai ji gulėjo ant lovos užsidengusi veidą, L. O. buvo užlipęs ant lovos ir rankomis jai sudavė į galvos ir kaklo sritį, taip pat kojomis spardė į nugarą, sakė, kad ją sulaužys ir niekur neišleis. Kiek smūgių rankomis ir kojomis jai sudavė, pasakyti negali. Ji išėjo iš miegamojo į virtuvę, o sugyventinis atėjęs į virtuvę su pagalve trenkė ir sulaužė valgomąjį stalą, grasino, kad ją primuš, mėtė kiaušinius į sieną. Tuomet L. O. iš virtuvės išėjo į kitą kambarį, o ji liko tvarkytis. Po viso šio įvykio, praėjus maždaug 10 min., atvažiavo policijos pareigūnai. Namuose kartu buvę vaikai viso šio konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo savo kambaryje. Kiti vaikai buvo pas jos tėvus. Prieš ją L. O. smurtą naudoja nebe pirmą kartą. Prieš kelias savaites L. O. trenkė į lūpą, kurią reikėjo siūti. Dėl visų šių įvykių į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 13–17).
2022 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja D. I. V. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesio gale, tikslios įvykio datos neprisimena, ji buvo namuose. Apie 14.00 val. išgirdo, kad tarp kaimynų, gyvenančių virš jos, vyksta konfliktas: vyras labai garsiai rėkė ant moters, šaukdamas klausė: „Sakyk, kur buvai“, girdėjosi moters šauksmai: „Baik, baik“, be to, girdėjosi kaip kažkas sunkaus vis krenta ant grindų. Girdėdama garsus, manė, kad vyras mėto daiktus. Jų konflikto metu girdėjosi mažamečio vaiko verksmas. Konfliktas tarp vyro ir moteris vyko apie valandą, todėl neapsikentusi iškvietė policiją. Pareigūnus ji pasitiko laiptinėje, jiems nurodė buto, kuriame vyksta konfliktas ir verkia vaikas, duris. Su pareigūnais į butą nėjo (1 t., b. l. 50–53).
2022 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja A. P. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, patruliuojant kartu su kolega M. M., atvykus į įvykio vietą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), namuose rasta moteris ir du mažamečiai vaikai. Moteris nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavusį vyrą išsivežė prieš tai atvykęs patrulių ekipažas, kadangi vyras priešinosi sulaikomas. Ant moters veido, tiksliau ant kaktos, buvo matomas sužalojimas, taip pat buvo matomas sužalojimas ir ant kaklo. Moterį nufotografavo, nuotraukos pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Įvykio vietoje iš moters paimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 56–58).
2022 m. liepos 26 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja G. Č. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jai su kolega R. S. atvykus į įvykio vietą pagal pranešimą dėl smurto namuose, pasitiko pranešėja, kuri parodė buto duris, kuriame vyksta konfliktas. Užėjus į butą, jame buvo vyras, moteris ir vaikai. Kiek tiksliai bute buvo vaikų, šiuo metu neprisimena. Vyras pradžioje buvo ramus, sakė, kad nieko neįvyko, kad jie ,,tik pykosi“. Kolega liko kambaryje su vyru, o ji su moterimi nuėjo į kitą kambarį. Kalbantis su moterimi, pastaroji nurodė, kad vyras prieš ją smurtavo. Kurioje vietoje ant moters buvo sužalojimai, neprisimena. Grįžusi į kambarį, ji kolegai pasakė, kad vyras smurtavo prieš moterį, t. y. smurtas pasitvirtino. Vyrą informavo, kad jis turi eiti su pareigūnais. Vyras su pareigūnų reikalavimais nesutiko, pradėjo garsiai keiktis, šaukti, kad niekur nevažiuos. Pareigūnai vyrą paguldė ant žemės, uždėjo antrankius, tačiau vyras nesileido išvedamas. Jis darėsi vis agresyvesnis, nesileido išvedamas iš buto, todėl į pagalbą iškviestas papildomas pareigūnų ekipažas. Atvykusi pagalba jiems padėjo agresyvų vyrą nuvesti iki tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 61–64).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. S. 2022 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko A. D., kuri paaiškino, kad buvo išvykusi kelioms dienoms pas mamą. Jai sugrįžus į namus, kilo konfliktas tarp jos ir sugyventinio L. O.. Sugyventinis ją vadino ,,narkomane“, ,,(necenzūrinis žodis)“, pradėjo daužyti virtuvės baldus, sulaužė stalą virtuvėje ir kumščiu keturis kartus smogė jai į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. L. O. teigė, kad sugyventinės nemušė, kad jie tik apsipyko. L. O. paaiškinus, kad jis bus sulaikytas, pastarasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas. Vėliau, sėdėdamas tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje, L. O. prisipažino, jog konflikto metu sulaužė virtuvėje esantį stalą ir kumščiu trenkė A. D. į galvos sritį. Ant A. D. kūno (kaktos ir kaklo) užfiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 77–84, 89–90).
2022 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24–37).
2022 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro 2022 m. balandžio 28 d. 15.04 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašo apžiūra. Garso įraše girdimas pranešėjos D. I. V. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu pranešėja nurodė ,,Čia pas kaimynus mūšiai vyksta“. Operatorei uždavus klausimą ,,kas vyksta pas kaimynus“, pranešėja nurodė ,,muša moterį“. Sudaryta stenograma (1 t., b. l. 70–71).
2022 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų ,,Body“ kamera užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotas A. D. pokalbi su policijos pareigūne. A. D. pokalbio metu nurodė, kad sugyventinis jai rankos kumščiu sudavė kelis kartus. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnės ir L. O., pastarasis pokalbio metu nurodė, kad ,,delnu gal ir sudavė“ sugyventinei (1 t., b. l. 72–76).
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos (2 epizodas) aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:
2022 m. gegužės 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios A. D. parodymai apie tai, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), namų koridoriuje tarp jos ir jos sugyventinio L. O. kilo žodinis konfliktas, dėl pavydo scenų. Sugyventinis iš karto pasidarė agresyvu, vis praeidamas koridoriuje ją tyčia stumdė, dėl ko ji griuvo veidu į slenkstį, ir susižalojo nosį, jai pradėjo bėgti kraujas bei pasirodė matoma žaizda. Tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nurodytą veido sritį. Ji su sugyventiniu turi penkis mažamečius vaikus, kurie įvykio metu buvo pas senelius, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Anksčiau prieš ją yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, įvykiai registruoti policijoje, tuo metu buvo informuotas specializuotas pagalbos centras ((duomenys neskelbtini)), vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šiuo metu sutuoktiniui nėra taikomos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo ar kardomosios priemonės. Prašo sutuoktiniui taikyti poveikio priemones ir jį laikinai sulaikyti, kad apsaugoti šeimą nuo jo smurtavimo. Dėl patirtų fizinių sužalojimų apie 23.50 val. ji atvyko į Kauno klinikas ir vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 111–114).
2022 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, patruliuojant kartu su kolega M. V., vyko į Kauno klinikas, kadangi klinikų darbuotoja telefonu nurodė, kad į kliniką atvykusi sužalota moteris. Atsimena, kad nukentėjusiai moteriai buvo sužalota nosis, iš jos kraujavo. Moteris papasakojo, kad susipyko su sugyventiniu, kad konflikto metu jis ją pastūmė, o ji krisdama trenkėsi į durų slenkstį ir susižalojo nosį. Dėl ko jie susipyko, neatsimena. Medikams apžiūrėjus moterį, kartu su ja nuvyko į jos namus, kuriuose buvo jos sugyventinis. Vyras elgėsi ramiai, jam buvo liepta susikrauti būtiniausius daiktus ir išeiti iš buto. Pareigūnai kartu su vyru išėjo iš buto, pastarąjį nuvežė jo nurodytu adresu (1 t., b. l. 164–167).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. D. 2022 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad 2022 m. gegužės 16 d. apie 00.55 val. atvykus į Kauno klinikas, esančias Kaune, Eivenių g. 2, juos pasitiko A. D., kuri teigė, jog namuose tarp jos ir sugyventinio L. O. kilo žodinis konfliktas dėl pastarojo pavydo. Konflikto metu sugyventinis tapo agresyvus, jai būnant koridoriuje, praeidamas ją tyčia stumdė. Jo stipriai pastumta ji nugriuvo, trenkėsi veidu į slenkstį ir susižalojo nosį. Ant A. D. nosies matoma kraujuojanti žaizda, įdrėskimas (1 t., b. l. 172–175).
2022 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 123–133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1062/2022(02) (tyrimas pradėtas 2022 m. birželio 3 d., tyrimas baigtas 2022 m. birželio 6 d.) nurodyta, kad A. D. konstatuota muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 160–161).
2022 m. birželio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų ,,Body“ kamera užfiksuotų vaido įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir A. D.. Pokalbio metu A. D. policijos pareigūnams nurodė, kad ji su sugyventiniu pykosi koridoriuje, jis praeidamas ją pastūmė, o ji krito ant grindų ir trenkėsi veidu į durų slenkstį. Taip pat užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir L. O., kurio metu L. O. nurodė, kad pastūmė sugyventinę, ji nukrito. Pareigūnui paklausus, ar pirmą kartą įvyko toks konfliktas, L. O. nurodė, kad prieš mėnesį sudavė sugyventinei į veidą (1 t., b. l. 168–171).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7–7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
Iš BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Dėl 2022 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. O. duotais parodymais ir prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. D. ir liudytojų duotais parodymais, vyriausiojo patrulio R. S. 2022 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis L. O. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė vienodus parodymus apie tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. dienos metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajai sudavė ir įspyrė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad kaltinamasis konflikto metu ją nuvedė į miegamąjį, ji nukrito ant lovos, o kaltinamasis jai gulint lovoje, rankomis sudavė į galvos ir kaklo sritį, kojomis spardė nugarą. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad paminėti kaltinamojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravusi policijos pareigūnė A. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad ant moters kaktos bei kaklo buvo matomi sužalojimai.
Kaltinamasis L. O. smurtinius veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – rankomis suduodamas nukentėjusiajai į galvą bei kaklą, spirdamas jai į nugarą, jis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jį suerzinusio nukentėjusiosios elgesio. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip fizinio skausmo sukėlimas. Nors kaltinamasis L. O. ir nukentėjusioji A. D. šiuo metu gyvena atskirai, tačiau įvykio metu gyveno kartu, t. y. buvo sugyventiniai. Vadinasi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė (BK 248 straipsnis).
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo L. O. 2022 m. balandžio 28 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Dėl 2022 m. gegužės 15 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Taip pat byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. O. duotais parodymais ir prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. D. ir liudytojų duotais parodymais, vyriausiojo patrulio M. D. 2022 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuotais duomenimis, 2022 m. birželio 15 d. apžiūros protokole pareigūnų ,,Body“ kamera užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1062/2022(02) duomenimis, nustatyta kaltinamojo L. O. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu faktas bei pobūdis. Specialisto išvada Nr. G 1062/2022(02), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo L. O. nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Kaltinamojo L. O. nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pastumdamas nukentėjusiąją, dėl ko ši nukrito ant žemės, veidu atsitrenkdama į durų slenkstį, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis L. O. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis L. O. ir nukentėjusioji A. D. įvykio metu gyveno kartu, todėl jie laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo L. O. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog L. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. O. iš karto pripažino savo kaltę. Atitinkamai, teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta nustatyta kaltinamojo L. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam L. O. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimai padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. O. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 12 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis L. O. praeityje tiestas, tačiau teistumas išnykęs, yra duomenų apie kaltinamojo teistumus Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 76–84). Kaltinamasis baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 60). Kaltinamasis L. O. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 73), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 75). Kaltinamasis L. O. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 149).
Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam L. O., be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis L. O. ne kartą teistas ir toliau nesilaiko įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o taip pat į tai, kad kaltinamasis vienu iš nusikaltimų atveju nukentėjusiajai suduodamas smūgius į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, kas neabejotinai galėjo sukelti nepataisomus ir negrįžtamus padarinius. Teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam L. O. nėra pagrindo skirti švelnesnių bausmių, be to, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi matyti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės neatgraso jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvuoja keistis. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam L. O. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.
Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nors kaltinamasis L. O. praeityje ne kartą teistas ir jo atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teistumas išnykęs, be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės neneigė savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, gailisi, o taip pat atsižvelgia į tai, kad jis turi penkis mažamečius vaikus, į tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo, administracinių nusižengimų nepadarė, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus L. O. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas mano, kad paminėtos aplinkybės, o taip pat suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį L. O. iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų.
Pažymėtina, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje taip pat siūlė kaltinamojo L. O. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.20 val. (2 t., b. l. 41–42) iki 2022 m. balandžio 29 d. 12.52 val. (2 t., b. l. 43–44), t. y. dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis). BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kiti klausimai
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam L. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 51–54) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 55–58) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 76, 171) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
L. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmes:
- už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam L. O. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir kaltinamajam L. O. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. O. paskirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, ir 8 punktais, atidėti kaltinamajam L. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., paskiriant kaltinamajam viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme L. O. išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.20 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 12.52 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirti kaltinamajam L. O. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam L. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Dominykas Rusonis