VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant N. D.,

dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovei advokatei S. Š.,

atsakovo antstolio D. K. atstovui pagal įgaliojimą T. J., 

atsakovo V. M. atstovui advokatui D. P.,

atsakovui ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atstovui B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams antstoliui D. K., V. M., UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V., A. S. (A. S.) dėl pardavimo iš varžytinių akto  pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, vienintelio akcininko ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. T., L. T., A. S., S. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Pateiktu teismui ieškiniu (e. byla, t.1, b. l. 1-11) ieškovas M. T. (toliau ir ieškovas) prašo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio D. K. (toliau ir antstolis) 2019 m. kovo 1 d. surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Aktas), kuriuo atsakovui V. M. (toliau ir atsakovas1) parduota 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir bendrovė) vardinių paprastųjų akcijų (toliau ir Akcijos), sudarančių 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, už 75 000 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vienintelio akcininko V. M. 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo (toliau ir Sprendimas); 3) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu (toliau ir Sprendimai); 4) taikyti restituciją natūra ir šalis grąžinti į buvusią padėtį: įpareigoti atsakovą V. M. grąžinti 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų ieškovui ir tretiesiems asmenims S. M., A. S., o antstolį D. K. grąžinti atsakovui V. M. pastarojo sumokėtas lėšas už šias akcijas; 5) priteisti solidariai iš atsakovų antstolio D. K., V. M., UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V. ir A. S. (toliau ir atsakovas2, atsakovas3) ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad 2019 m. sausio 22 d. sužinojo, jog antstolis D. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamos Akcijos (57 920 vnt.), sudarančios 100 proc. įstatinio kapitalo. Ieškovas  teigia, jog bendrovės akcijos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui ir kitiems tretiesiems asmenims. Apie šią aplinkybę antstoliui buvo žinoma, nes antstolis 2018 m. liepos 9 d. areštavo ieškovui priklausančias akcijas kitoje, ieškovo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje.

3.       Ieškovas pareikalavo antstolio nedelsiant atšaukti vykdomas varžytynes. Antstoliui atsisakius tenkinti ieškovo prašymą, ieškovas 2019 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kurį antstolis grąžino nurodęs, kad skundas paduotas ne vykdymo proceso šalies. Kadangi antstolis skundo neperdavė teismui, ieškovas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolių procesinių veiksmų. Taip pat ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu stabdyti varžytines, tačiau 2019 m. vasario 7 d. varžytinės įvyko. Atsakovui1 sumokėjus akcijų įsigijimo varžytynėse kainą, antstolis 2019 m. kovo 1 d. surašė Aktą, o atsakovas1 tą pačią dieną paskyrė naują bendrovės valdybą, priėmė sprendimus dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo bei dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu (toliau ir Sprendimai).

4.       Ieškovas teigia, kad tiek Aktas, tiek jo pagrindu priimti Sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais :

4.1.                      Aktas pripažintinas negaliojančiu, nes antstolis pažeidė draudimą realizuoti skolininkui nepriklausantį turtą, nors, ieškovo teigimu, turėjo pakankamai duomenų, ir tą pripažino, kad Akcijos nuosavybės teise priklausė ieškovui ir tretiesiems asmenims. Šį teiginį grindė aplinkybe, kad antstolis 2018 m. liepos 9 d. areštavo ieškovui priklausančias Akcijas kitoje vykdomojoje byloje, bei aplinkybe, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų A. S. ir S. M. nuosavybės teisės į akcijas buvo registruotos viešuosiuose registruose – Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje;

4.2.                      Aktui esant neteisėtam, atsakovas1 bendrovės akcininku tapo neteisėtai. Todėl ir Sprendimai, kuriais atsakovas1 paskyrė naują bendrovės valdybą, o pastaroji – naująjį vadovą, pripažintini ab initio negaliojančiais.

5.       Aktą pripažinus negaliojančiu, ieškovas prašo taikyti restituciją natūra, t. y. jam bei tretiesiems asmenims A. S. ir S. M. kaip buvusiems Akcijų savininkams grąžintinas turtas – Akcijos, o antstolis įpareigotinas grąžinti pirkėjui atsakovui1 jo sumokėtas už Akcijas sumas.

6.       Atsiliepimu (e-byla, t. 5, b. l. 32-39)į ieškinį atsakovas V. M. (toliau ir atsakovas1) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. sudarė paskolos sutartį su R. T. ir jos sutuoktiniu L. T., kuria atsakovas1 paskolino jiems 3 300 000 Lt. Paskolos negrąžinus, atsakovas1 2015 m. kovo 12 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo inter alia prašė priteisti iš R. T. ir L. T. paskolintus pinigus bei skaičiuotinas pagal sutartį palūkanas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui 2015 m. kovo 19 d. bendrovės akcijos, kurios nuosavybės teise priklausė L. T., buvo areštuotos. Taikius areštą, jokie veiksmai tapo negalimi, o jei tokie ir buvo atlikti – veiksmai yra niekiniai kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, tenkino V. M. reikalavimus atsakovų L. T. ir R. T. atžvilgiu, o 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018 minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo1 naudai priteisė solidariai iš L. T. ir R. T. 1 571 306,01 Eur sumą, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 6307,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė skolininkų kasacinį skundą, todėl tarp šalių vykęs ginčas dėl skolos priteisimo yra galutinai ir pilnai išspręstas, o teismų priimti procesiniai sprendimai – vykdytini (2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

7.       Atsakovas1 pažymi, kad nuo 2013 m. gruodžio 5 d. bendrovės vieninteliu akcininku buvo L. T.. Taigi, 2015 m. kovo 19 d., akcijų arešto taikymo metu, bendrovės Akcijos nuosavybės teise priklausė skolininkui L. T., o Akcijų areštas nebuvo panaikintas ar keistas viso ginčo metu, todėl skolininkas L. T. laikotarpiu dar nuo 2015 m. kovo 19 d., teismui pritaikius skolininkų turtui areštą ir antstoliui faktiškai turtą areštavus, neturėjo teisės disponuoti areštuotais vertybiniais popieriais.

8.       Atsakovas1 nurodo, kad ieškovas ieškiniu gina ne savo teises, nes tretieji asmenys nei A. S., nei S. M. nepradėjo ginčų dėl Akcijų varžytinių, niekada patys neteigė ir neįrodinėjo, kad yra Akcijų savininkai. Ieškovas ieškiniu konkrečių faktų, susijusių su Akcijų perleidimu tretiesiems asmenims, nenurodo, pagrindžiančių dokumentų teismui apskritai neteikia.

9.       Atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių pirminių duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į Akcijas.

10.       Atsakovas1 atkreipia dėmesį, kad bendrovės Akcijų nuosavybės ir varžytinių teisėtumo klausimai jau yra išnagrinėti kitose bylose, šiais klausimais jau priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai ir skolininkų, taip pat ieškovo skundai yra atmesti (Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5408-631/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-415-866/2019; Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1733-592/2019.)

11.       Atsakovas antstolis D. K. (toliau ir antstolis) atsiliepimu (e-byla, t. 5, b. l. 21-26) prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo M. T. antstolio D. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas V. M. 2018 m. gegužės 14 d. vykdyti pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 išieškoti iš skolininkų (trečiųjų asmenų) L. T. ir R. T. solidariai 1 571 306,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 1 571 306,01 Eur sumą nuo 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno po 6 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolio 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymais priimti vykdomieji dokumentai  vykdyti ir pradėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus surašytas 2018 m. birželio 1 d. turto arešto aktas Nr. S-18-174-10430, kuriuo areštuotos tretiesiems asmenims L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios visos UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinės paprastosios akcijos.

12.       2018 m. spalio 12 d. antstolis gavo trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu teigta, kad bendrovės „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ nėra su jais susijusios, o šių bendrovių atžvilgiu vykdomasis dokumentas nėra išduotas, todėl nėra galimi ir atitinkami antstolio skundžiamu patvarkymu nurodyti priverstinio vykdymo veiksmai. Skundu prašyta panaikinti antstolio 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą dalyje, kuria nutarta įkainoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „PI Vilnius“ 100 vnt. vardines paprastąsias akcijas 2 900 Eur suma, o UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 57 920 vnt. vardines paprastąsias akcijas - 76 800 Eur suma bei vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Netenkinus trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundo, 2018 m. spalio 9 d. skundas perduotas nagrinėti teismui, o 2019 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-19-174-418 paskelbtos tretiesiems asmenims L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių visų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų pirmosios varžytynės. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5408-631/2019 atmestas trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundas dėl antstolio veiksmų. 2019 m. vasario 7 d. baigėsi varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, pasiūlęs didžiausią 75000 Eur kainą, laimėtoju paskelbtas išieškotojas (atsakovas1) V. M..

13.       Antstolis atkreipia dėmesį, kad ieškovas ginčija antstolio 2019 m. kovo 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui1 perleistos visos, t. y. 57 920 vnt., atsakovės3 vardinės paprastosios akcijos, nors kaip nurodo pats ieškovas, jam asmeninės nuosavybės teise tariamai priklausė tik dalis šios bendrovės akcijų. Pažymi, kad kartu su ieškiniu ieškovas nepridėjo jokių tariamų kitų bendrovės akcininkų (trečiųjų asmenų) A. S. bei S. M. rašytinių dokumentų, kurie suteiktų ieškovui teisinį pagrindą reikšti reikalavimus ir jų vardu. Taip pat ieškovas nepateikė jokių pirminių duomenų, parvirtinančių jo ir trečiųjų asmenų A. S. bei S. M. nuosavybės teisės į UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardines paprastąsias akcijas. Taip pat, atkreipė dėmesį, jog dėl antstolio organizuoto trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. turto - visų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų - priverstinio realizavimo teisėtumo yra priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5408-631/2019.

14.       Atsakovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir atskovė3, ir bendrovė) atsiliepimu (e-byla, t. 5, b. l. 221) prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atmesti ieškovo išvestinius reikalavimus dėl naujojo akcininko priimto sprendimo skirti bendrovės valdybą ir dėl valdybos nutarimo dėl bendrovės vadovo paskyrimo, priteisti iš ieškovo M. T. atsakovės3 naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovei3 nėra žinomos Akcijų perleidimo aplinkybės, todėl dėl jų nepasisako.

15.       Teigia, jog patikrinus bendrovės duomenis, kurie buvo perduoti naujajam bendrovės akcininkui ir vadovui, teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinančių duomenų apie M. T., S. M. ir A. S. kaip apie bendrovės akcininkus nerasta. Atsakovės3 turimais duomenimis, bendrovės akcininku nuo 2013 m. gruodžio 5 d. buvo (iki akcijos nebuvo parduotos varžytinėse) L. T., o nuo 2015 m. kovo 18 d. L. T. nuosavybės teise turimos akcijos Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu buvo areštuotos (civilinė byla Nr. 2-55-577/2017), antstolio faktiškai aprašytos 2015 m. kovo 19 d., todėl negalėjo būti perleistos kitiems asmenims.

16.       Atsakovas B. V. (toliau ir atsakovas4) atsiliepimu (e-byla, t. 5, b. l. 222) prašo pakeisti jo procesinę padėtį byloje iš atsakovo į trečiąjį asmenį, kadangi jis neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo šia byla. Prašo ieškovo M. T. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtai pareikštą.

17.       Atsakovas A. S. (toliau ir atsakovas5) atsiliepimu (e-byla, t. 6, b. l. 28-29) teigia, kad ieškinys akivaizdžia nepagrįstas, todėl atmestinas. Prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovų naudai. Jo nuomone, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, tyčia nurodant atsakovais asmenis, kurie nei teisine, nei faktine prasme neįtrauktini į bylą atsakovais.

18.       Tretieji asmenys R. T., L. T., A. S., S. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

19.       Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Ieškovas papildomai (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 7:40-1:22:16) nurodė, kad pirmiausia, antstolis negalėjo areštuoti ir išvaržyti Akcijų, kurios tuo pačiu metu buvo areštuotos dviejose vykdomosiose bylose kaip priklausančios L. T. ir tuo pačiu metu priklausančios ieškovui. Teigė, kad Akcijos nuosavybės teise priklauso jam nuo 2012 metų, nes jas įsigijo ir yra jų savininkas iki šiol, tačiau negalėjo atsakyti ar yra pagal tą sutartį pilnai atsiskaitęs ir kokią kainą už jas mokėjo. Teigė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į Akcijas L. T. iš viso nebuvo perleistos, kadangi jis neįvykdė sutartyje numatytos sąlygos – nesumokėjo numatytos sumos ieškovui, todėl, jo nuomone, antstolis areštavo ir iš varžytinių pardavė L. T. nuosavybės teise nepriklausančias akcijas. Patvirtino, kad neturi akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą patvirtinančių dokumentų, t. y. minėtos sutarties nenutraukė. Mano, kad trečiųjų asmenų A. S. ir S. M. akcijų pirkimo sutartys buvo tokio paties turinio. Nurodė nežinantis, ar L. T. su kitais akcijų pardavėjais atsikaitė. Teigė, kad viešuosiuose registruose nurodyti duomenys nepatvirtina nuosavybės teisės į Akcijas. Tai, kad L. T. 2013-2016 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo valdantis 100 procentų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijų yra tiesiog techninė klaida. 2017 m. pabaigoje, kai L. T. jam nesumokėjo už Akcijas, jis „išsitraukė“ sutartį ir kreipėsi į bendrovės darbuotoją J. G., kad registruose ištaisytų „nesąmonę“, jog L. T. yra bendrovės akcininkas, nes taip negalėjo būti. Teigė, kad apie jo teisių pažeidimą sužinojo (greičiausiai) kada buvo paskelbtos varžytinės, nes netiesiogiai dalyvavo kitose varžytinėse. Pripažino, kad bendrovės veikla nesidomėjo; jos valdyme, 2014-2016 metų ataskaitų tvirtinime nedalyvavo; susirinkimuose nebalsavo. Neginčijo aplinkybės, kad L. T. priiminėjo įmonėje sprendimus kaip akcininkas ir buvo ilgametis valdybos narys. Nurodė, kad 2013 m. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį gavo tik ketvirtadienio popietę iš tėvo (L. T.), ankščiau  šios sutarties neprašė.

20.       Ieškovo atstovė nurodė (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:22:23-1:33:23), kad antstolis iš varžytinių parduodamas Akcijas, pažeidė Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 703 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, t. y. pardavė skolininkui nepriklausantį turtą. Teigė, kad į bylą pateikti įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad iš varžytinių parduotos Akcijos nuosavybės teise priklauso ieškovui ir dar dviem tretiesiems asmenims: pirma, nenuginčijamas faktas, kad Akcijos, kaip nuosavybės teise priklausančios ieškovui, buvo 2018 m. birželio 21 d. areštuotos kitoje vykdomojoje byloje to paties antstolio; antra, byloje esančiame Turto arešto registro išraše nurodyti dokumentai, kurių pagrindu taikytas Akcijų areštas – 2012 m. kovo mėnesio akcininkų sąrašas, kuri akcininkais nurodyti ieškovas ir du tretieji asmenys; bei 2018 m. birželio 12 d. pačios Bendrovės raštas, kuriame paaiškinta, kad pagal 2013 m. gruodžio 3 d. sutartį, Akcijos bus perlestos tik pilnai atsiskaičius su pardavėju. Atstovė atkreipė dėmesį, kad Antstolis, minėtoje vykdomojoje byloje taikydamas Akcijų areštą, žinojo aplinkybę apie Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties buvimą ir kad Akcijų savininkas yra ieškovas. Tai, kad Antstolis pripažino jog Akcijos priklauso ieškovui, patvirtina tas faktas, kad jis minėtoms Akcijos, kaip priklausančioms M. T.,  taikė areštą. Atstovės teigimu, visų šių aplinkybių visuma tik patvirtina, kad varžytinių organizavimas, Akcijų pardavimas yra neteisėti, prieštaraujantys imperatyvui ir dėl ko varžytinių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Jos nuomone, situacija, kai antstolis skirtingose vykdomosiose bylose areštuoja tas pačias Akcijas, kaip priklausančias skirtingiems asmenims, nesiaiškina ir nesiima jokių veiksmų, teisinėje valstybėje negalima ir tai akivaizdžiai parodo arba antstolio suinteresuotumą, arba akivaizdų teisės aktų ignoravimą.

21.       Dėl atsakovų nurodytų prejudicinių sprendimų nurodė, kad sprendimas res judicata galią įgauna tik toje byloje dalyvaujančioms šalims. Tuo tarpu byloje dėl antstolių veiksmų ginčijimo, kurios sprendimu remiasi atsakovai, ieškovas ir kiti du akcininkai jokia procesine padėtimi nedalyvavo. Kitoje byloje, kurios nutartimi remiasi atsakovai, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o antstolio veiksmų teisėtumas/neteisėtumas iš viso nebuvo sprendžiamas. Dėl ko minėtais teismų sprendimais negalima vadovautis.

22.       Dėl nepagrįstai ginamų trečiųjų asmenų teisių atstovė nurodė, kad ieškiniu varžytinių aktas ginčijamas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tokią teisę turi bet kuris suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir ieškovas.

23.       Teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovas palaikė atsiliepime (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:33:35-1:58:40) išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamai bylai nėra aktualu, kas vyko 2012 ar 2013 metais, į teismo posėdį siurpriziškai atnešami kažkokie sutartiniai dokumentai, kurie nebuvo teikiami atsakovo1 bylose su L. T. pradedant nuo 2015 metų, kad jis nėra akcininkas ir nevaldo nuosavybės teise Akcijų.

24.       Pažymėjo, kad svarbiausias aspektas tas, kad 2015 m. kovo 19 d. Akcijos buvo areštuotas. T. y. tos Akcijos, kurios buvo išviešintos kaip nuosavybės teise priklausančios L. T.. Pažymi, kad Registrų centre jokių duomenų apie ieškovo M. T. kaip akcininko dalyvavimą bendrovės akciniame kapitale nėra. Ir jokių ginčų nuo 2015 m. kovo 19 d. (aprašo sudarymo diena), kada aprašas įteiktas bendrovei, taikytos laikinosios priemonės apskųstos, taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – apribotos akcininkų balsavimo teisės susirinkimuose, dėl akcijų nuosavybės ir dėl aplinkybės, kad tiek R. T., tiek L. T. yra bedrovės akcininkai, nebuvo. Minėti asmenys neneigė fakto, kad jie yra bendrovės akcininkai, šiuo pagrindu neskundė nei antstolio I. G. patvarkymų, nei nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiais veiksmais patvirtindami viešame registre esančius duomenis. Atkreipė dėmesį, jog paskutinis įrašas, patvirtinantis kad akcininku yra L. T., viešame registre padarytas 2014 m. vasario 13 d. T. y. registro įrašas padarytas vėliau nei 2013 m. gruodžio 5 d., kada, neva tai, pasirašytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. O 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemonės ir uždraudė R. T. ir L. T. balsuoti bendrovės akcininkų susirinkimuose. Ir nepaisant tokio draudimo L. T. 2016 m. gruodžio mėnesį priėmė sprendimą dėl bendrovės įstatų pakeitimo, kuris pateiktas Registrų centrui ir įregistruotas.

25.       Tokiu būdu, atstovo teigimu, esant L. T. neatsiskaitymo už Akcijas faktui, šis ginčas ir yra tarp L. T. ir M. T.. Atstovas abejojo, kad į teismo posėdį pateikta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sukurta tik tikslu kokiu nors būdu neperduoti turto išieškotojui, šiuo atveju V. M.. Juolab, kad giminystės ryšiais susiję asmenys minėtu tikslu jau yra atlikę nemažai veiksmų (turto ir pinigų perleidimo ir pan.), ką patvirtina vykstantys teisminiai ginčai.

26.       Atstovas teigia, kad į posėdį  pateikta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis vertintina kritiškai, kadangi pats M. T. pripažįsta, jog J. G. duomenis koregavo matydama jį kaip bendrovės akcininką. Tas vyko 2018 m. gegužės 4 d., kai tuo tarpu 2015 m. gegužės 10 d. paskelbiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir įsiteisėja sprendimas kuriuo V. M. naudai iš R. T. ir L. T. priteisiama paskola. Atstovo teigimu, tokiais veiksmais buvo ruošiamasi sprendimo vykdymo procesui, kuriami dokumentai, kurie leistų kažkaip ginčytis ir trukdyti išieškojimo procesui.

27.       Atstovas pažymi, kad ieškiniu ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Todėl svarbu nustatyti ar teisėtai antstolis pardavinėjo turtą. Antstolis mato išieškotojo pateiktus dokumentus: 2015 m. kovo mėnesį areštuotas turtas, t. y. tuo metu kai 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas areštas ir de facto 2015 m. kovo 19 d. areštuotas turtas - registre L. T. – akcininkas. Atstovas pažymi, kad jokie pokyčiai po šito veiksmo nėra galimi: nėra galimas akcijų perleidimas, nėra galimas akcijų „grįžimas“ tretiesiems asmenims, net jeigu jie ir buvo taip susitarę. Nuo to momento L. T. ir M. T. ginčas tampa tik jų ginču dėl atsiskaitymo, dėl akcijų perleidimo.

28.       Atkreipė dėmesį, kad V. M. sąžiningai vedė procesą nuo 2015 m. kovo 12 d., L. T. aktyviai dalyvavo procese (skundė visus veiksmus), tačiau nėra pateikęs tokio pobūdžio dokumento, o tik 2019 m. birželio 3 d. ieškovas pateikia Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Deklaracijos, kad jis nėra akcininkas, iš L. T. tik šiais metais pasirodė. Nei antstoliui, nei teismui net prašomas L. T. pirminių dokumentų neteikė. Atkreipė dėmesį, kad dar paengiamojo posėdžio metu ieškovas teigė neturintis pirminių dokumentų, nors į teismo posėdį pateikia Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atstovas daro išvadą, kad šie dokumentai yra fiktyvūs ir kelia didelių abejonių.

29.       Akcentavo, kad teismai jau dviejose bylose pasakė, kad nėra pateiktų pirminių dokumentų, paneigiančių, kad antstolis D. K. teisėtai teisės aktų nustatyta tvarka pardavė Akcijas iš varžytinių. Net jei ir būtų pateikti dokumentai, nurodantys Akcijų perleidimą (grįžimą) ieškovui, jie būtų prieštaraujantys imperatyvui, kadangi galiojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos buvo išviešintos registre.

30.       Pažymėjo, kad nei A. S., nei S. M., kurie kaip tariama yra taip pat akcininkai, jokių pretenzijų nei šioje, nei kitose bylose nepareiškė. Atstovo teigimu, ieškovas piktnaudžiauja procesine teise reikšdamas reikalavimą jų vardu. Be to, įtraukia atsakovais bendrovės valdybos narius, kurie neturi jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimis. Palaikė atsakovo A. S. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą.   

31.       Atsakovo antstolio D. K. atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:58:41-2:14:39). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas naujus įrodymus teikia prieš pat posėdį, kad atsakovai neturėtų galimybės su jais tinkami susipažinti, apsispręsti kaip vertinti ir tokiu būdu antstolis yra įtraukiamas į klaidinančios informacijos gausą.

32.       Paaiškino, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš trečiųjų asmenų R. T. ir L. T. pradėta 2018 m. gegužės 14 d., kai įsiteisėjo 2018 m. spalio 10 d. vykdytini dokumentai. Susipažinęs su bylos ir registrų duomenimis, antstolis priima sprendimą ir 2018 m. birželio 1 d. areštuoja įvairų trečiųjų asmenų turtą, tarp jų ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas, kurios priklauso L. T.. Antstolis pažymi, kad vadovavosi surinkta informacija, kad bendrovė 2018 m. gegužės 4 d., kaip paaiškėjo vėliau, likus mažiau nei savaitei iki nutarties, kurios pagrindu įsiteisėjo teismo sprendimas, paskelbimo, praneša, kad jos Akcijos priklauso daugiau negu vienam asmeniui. Būtent toliau prasidėjusios bylos, šią informaciją pateikus atsakovui (išieškotojui), antstoliui sudarė pagrindą vertinti, kad jeigu jau yra sudarytas sandoris, to sandorio medžiaga leidžia pagrįstai siekti užbėgti už akių galimiems tolimesniems nesąžiningiems sandoriams, kai nėra aišku kokių veiksmų imsis šalys ir kokia apimtimi akcijos bus perleidžiamos. Kadangi šiuo atveju jau būtų sudėtingesnis akcijų perleidimo procesas, notaras gali tvirtinti tokio akcijų skaičiaus perleidimą, 2018 m. birželio 21 d. buvo sudarytas turto aprašas. Antstolio atstovas pažymėjo, kad ieškovas nutyli esminę aplinkybę, kad šis turto aprašas niekaip nebuvo aptariamas šioje konkrečioje vykdomojoje byloje, juo nebuvo vadovaujamasi ir jis buvo panaikintas, kada iškėlus R. T. ir L. T. ginčą teisme dėl antstolio veiksmų teisėtumo, 2018 m. spalio mėnesį teismas nutartimi pasisakė, kad antstolis pagrįstai, vadovaudamasis byloje surinkta informacija, vertina jog L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas 2019 m. vasario 18 d. patvarkymu panaikino minėtą aprašą. Nurodė, kad minėtas aprašas buvo sudarytas tik prevenciniais tikslais, t. y. užkirsti kelią tolimesnių nesąžiningų sandorių sudarymui.

33.       Pažymėjo, kad antstolis nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir nenaikino savo 2018 m. birželio 1 d. L. T. vardu įregistruoto arešto. Niekada nekeitė šios pozicijos, jos nuosekliai laikėsi, apgynė šią poziciją ir realizavo akcijas priklausančias skolininkui. Prieš tai, natūralu, panaikindamas turto arešto aprašą ieškovo turtui – akcijos, kurių jis niekada nėra turėjęs ir neturi.

34.       Antstolio atstovas nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai sako netiesą, nurodydamas apie Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo gavimą iš trečiojo asmens L. T.. Todėl suabejojo į teismo posėdį pateiktos sutarties tikrumu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nuolat painiojasi datose, negali paaiškinti kada ir kokiu būdu sudaromi sandoriai. Turėdamas labai aiškią ir dalykišką kompetenciją bendrovių valdyme, visiškai negali paaiškinti, kodėl jo pasyvumas pasireiškė būtent UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ veikloje.

35.       Antstolio atstovas teigia, jog ieškovas ir kiti šeimos nariai bendrauja, bendrina ir kuria informaciją kaip apsunkinti vykdymo procesą. Būtent į šias aplinkybės Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas kovo mėnesį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atkreipė dėmesį, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl buvo pažeistos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. priimta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti, kaip galima sudaryti sandorį, kurį jis parodo kaip sudarytą 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau jo dokumentų taip pat negali pateikti. Ir kokį sandorį jis sudarė, jei pagal 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytos sutarties 3.2 punktą papildomos sutarties šalys nebeturi pasirašyti. Atstovas abejoja, kad ir Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties turinys ieškovui iki galo nėra žinomas.

36.       Teigia, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareikštas ieškinys nukreiptas konkretiems tikslams: taikius laikinąsias apsaugos priemones, suvaržyti bendrovės veiklą; suvaržyti galimų turtinių reikalavimų iš atsakovo vykdymą ir pan.

37.       Atsakovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atstovas ir atsakovas B. V. teismo posėdyje (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 2:15:49-2:27:27) nurodė, kad ieškinys pareikštas be jokio teisinio pagrindo, be pagrindo jis kaipo fizinis asmuo įtrauktas atsakovu. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad  menamas akcininkas M. T. trukdė jam, kaip bendrovės faktiniam vadovui, dokumentų perėmimui teisėtai pagal varžytinių aktą. Nurodė, kad akcininkų sąrašai ar kiti akcijų nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai tarp perimtų bendrovės dokumentų aptikti nebuvo. Pažymėjo, kad tokie dokumentai buvusio vadovo A. S. bei J. G. paaiškinimu yra perduoti L. T.. Kaip pastarasis susijęs su bendrove, kokiu pagrindu turi visas buhalterines programas, visas laikmenas, kitą turtą, balansų iššifravimą, valdybos sprendimus ir kita negalėjo atsakyti.

38.       Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

39.       Tretieji asmenys R. T., L. T., A. S., S. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas. 

40.       Byloje kilo ginčas dėl varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Aktas), kuriuo atsakovui V. M. (toliau ir atsakovas1) parduota 57 920 vienetų atsakovės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir bendrovė) vardinių paprastųjų akcijų (toliau ir Akcijos), sudarančių 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, už 75 000 Eur, pripažinimo negaliojančiu Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad buvo parduotas skolininkui nepriklausantis turtas. Ieškovo teigimu, antstolis iš varžytinių pardavė, ne skolininkui L. T. ir jo sutuoktinei R. T., jam priklausančias Akcijas.

41.       Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktuose nustatyta, kad teismas šiuos aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiais, be kitų atvejų, jeigu varžytynėse buvo parduotas skolininkui nepriklausantis turtas ir jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

42.        Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (žr. pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovas varžytinių akto negaliojimą grindžia jo nuo nuosavybės teisių į Akcijas pažeidimo faktu, t. y. kad antstolis iš varžytinių pardavę ne skolininkams L. T. ir R. T. priklausančias akcijas, o jam. Ieškovas teigia, kad ginčo Akcijos jam priklauso nuo 2012 metų iki šiol bei 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų nevykdymo faktu, su kuo atsakovai nesutinka, teigdami, jog jei ieškovas ir valdė nuosavybės teise UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 1020 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, minėtos sutarties pagrindu jos buvo perleistos trečiajam asmeniui L. T., o 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė bet kokią jų perleidimo galimybę.

Dėl Akcijų nuosavybės pagal 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį

44.        Ieškovas savo nuosavybės teises į Akcijas įrodinėja 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkto nevykdymo faktu. Teigia, kad trečiasis asmuo L. T. iki 2017 m. lapkričio 1 d. nesumokėjo šioje sutartyje numatytos Akcijų kainos, todėl nurodytos sutarties 3.2 punkto pagrindu nuosavybės teisės į Akcijas „sugrįžo“ ieškovui.

45.        Akcijos yra itin specifinis civilinės apyvartos objektas, todėl jų perleidimo ar kitokio disponavimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja specialiųjų įstatymų nuostatos. Akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas turtines bei neturines teises (Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei nuo 2017 m. lapkričio 29d.).

46.       Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios (Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika pasireiškia ir nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumais. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, taigi akivaizdu, kad jos ir negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nurodytais nematerialiųjų akcijų požymiais, šių akcijų perleidimo sutarties turiniu bei forma, ginčo Akcijų perleidimo sutarties objektas – 120 vnt. nematerialiųjų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijų. Įstatymais nustatytas nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas kartu lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. akcijų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose yra padaromi įrašai apie akcijų perleidimą (Civilinio kodekso 1.101 straipsnio 10 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovo ir trečiojo asmens L. T. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje tokia tvarka nenumatyta.

47.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitą tvarko bendrovė. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (Taisyklių 3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir jas perleidęs asmuo, pateikdami sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 10, 14, 17 punktai).

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, net ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. 

49.        Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog Akcijos jam priklauso nuo 2012 metų, tačiau į bylą nėra pateikęs jokių šią aplinkybę patvirtinančių pirminių dokumentų, pavyzdžiui akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu jis būtų įsigijęs bendrovės akcijas, duomenų, kad jo vardu būtų atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita kaip tą numatė Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 9 dalis tiek ieškovo nurodytu, tiek ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Ar kad ieškovas įvykdė Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo pranešti bendrovei, nurodydamas įsigytų ar perleistų akcijų skaičių, akcijos nominalią vertę ir duomenis apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

50.       Nagrinėjamos bylos atveju 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai buvo apibrėžtas jų dalykas – perleidžiamos bendrovės akcijos, susitarta dėl jų kainos, akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas tvarka, kas patvirtina šalių susitarimą dėl atlygintinio akcijų perleidimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo L. T. būtent nuo šios sutarties sudarymo datos išviešino save kaip Akcijų savininką Juridinių asmenų registre (e-byla, t. 6, b. l. 54-56). Vadinasi, išlaikyta akcijų perregistravimo naujajam savininkui (trečiajam asmeniui L. T.) formalioji tvarka.

51.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens L. T. 2013 m. gruodžio 11 d. prašymo pagrindu Juridinių asmenų registre vieninteliu bedrovės akcininku nurodytas L. T. (e-byla, t. 2, b. l. 45-49). Teismas daro išvadą, kad minėtą prašymą L. T. Juridinių asmenų registrui pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurios sudarymo fakto neginčijo ir pats ieškovas, pagrindu (e-byla, t. 6, b. l. 54-56). Byloje yra duomenys, kad L. T. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. ir elgėsi kaip vienintelis bendrovės akcininkas: ją valdė, priiminėjo sprendimus (e-byla, t. 2, b. l. 59-62). Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos, labiau tikėtina išvada, kad jei ir neišpildė visų teisės aktų reikalavimų 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalys, tačiau savo veiksmų visuma pagrindė, kad nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma yra: sudaryta rašytinės formos sutartis, Juridinių asmenų registre išviešintas nuosavybės teisių perėjimas. Be to, teismas pažymi, kad akcijų perleidimo momento ieškovas ir tretieji asmenys L. T. bei R. T. neįrodinėjo nei nagrinėjamoje byloje, nei kitose civilinėse bylos (pav.: pritaikius trečiųjų asmenų turtui, tame tarpe Akcijos, laikinąsias apsaugos priemones), todėl keliant šį klausimą beveik po 4 metų, teismo nuomone, pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumas.

52.       Ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo L. T. neįvykdė 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkto reikalavimo iki 2017 m. lapkričio 1 d. sumokėti Akcijų kainą pardavėjui, todėl pagal minėtos sutarties 3.2 punkto nuostatas ieškovas net ir nebuvo akcijų nuosavybės teisių perleidęs L. T.. Teismas atmeta šiuos ieškovo samprotavimus, kadangi byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja esant priešingai, o būtent:

52.1.                       Kaip jau nustatyta nutarties 51 punkte, L. T. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. laiko save vienasmeniu bedrovės akcininku ir priiminėja vienasmenius sprendimus dėl bendrovės įstatų keitimo (e-byla, t. 2, b. l. 59-62).

52.2.                       Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį reikalavo L. T. apmokėti akcijų kainą tiek iki 2017 m. lapkričio 1 d., tiek ir suėjus nustatytam terminui.

52.3.                      Ieškovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovės veikloje nedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, susirinkimuose nebalsavo (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:16-20:51; 23:15-23:45). Neginčijo aplinkybės, kad sprendimus kaip bedrovės akcininkas priiminėjo L. T. (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 23:58-24:10).

53.       Taigi, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad Akcijos jam priklausė nuosavybės teise. Todėl konstatuoti, kad antstolis iš varžytinių pardavė ne L. T. priklausančias akcijas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir jų taikymo teisinių pasekmių

54.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovą1 bei trečiuosius asmenis R. T. ir L. T. siejo paskoliniai teisiniai santykiai, dėl kurių netinkamo vykdymo atsakovas1 dar 2015 m. kovo 12 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį (e-byla, t. 5, b. l. 40-48). Minėto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo minėtų trečiųjų asmenų turtą (e-byla, t. 5, b. l. 210-212). Antstolis I. G. 2015 m. kovo 19 d. priėmė vykdyti šią nutartį ir atliko vykdymo veiksmus (patvarkymus ir turto aprašą), tame tarpe areštavo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir bendrovė) akcijas, priklausančias L. T. ir R. T. (e-byla, t. 5, b. l. 213-219). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi (e-byla, t. 5, b. l. 95-100) paliko galioti minėtas laikinąsias apsaugos priemones bei taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – tame tarpe draudimą L. T. ir R. T. balsuoti UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ visuotiniuose susirinkimuose atitinkamais klausimais. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nei tretieji asmenys L. T. ir R. T., nei ieškovas neginčijo turto aprašo tuo pagrindu, kad bendrovės akcijos nėra minėtų trečiųjų asmenų nuosavybė. Juolab, kad 2015 m. vasario 23 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (e-byla, t. 5, b. l. 49-58), nurodo L. T. esant vieninteliu bendrovės akcininku nuo 2013 m. gruodžio 5 d. Šias aplinkybes patvirtina ir bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis 2013-2016 metais, t. y. kad L. T. yra bendrovės 100 procentų akcijų paketo savininkas (e-byla, t. 6, b. l. 26-27).

55.       Civilinio

56.       Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusią Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakciją (nuo 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 6-182) ir vėlesnės) turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Disponavimo teisės apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti - akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

57.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo1 ieškinys tretiesiems asmenims patenkintas iš dalies 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-55-577/2017) (e-byla, t. 5, b. l. 200-209) iš trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. atsakovo1 naudai solidariai priteista 1 571 306,01 Eur skola bei procesinės palūkanos. Taip pat paliktos galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki sprendimo įvykdymo. Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi (e-byla, t. 5, b. l. 65-90) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi 3K-3-524-701/2018 (e-byla, t. 5, b. l. 182-197).

58.       Vertindamas paminėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki visiško 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-55-577/2017) įvykdymo. Esant galiojančiam ir nepanaikintam areštui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2000 vienetų paprastosioms vardinėms akcijoms, kurių savininku kartu su sutuoktine buvo L. T., Akcijų nuosavybės teisė negalėjo būti niekam perleista nuo 2015 m. kovo 19 d.

59.       Todėl teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – Akcijų areštui – Akcijos varžytinių metu nepriklausė ir negalėjo priklausyti niekam kitam kaip tik L. T. ir R. T.. O Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų nevykdymas suponuoja tik faktą esant skolai tarp M. T. ir L. T..  

 Dėl antstolio D. K. 2019 m. kovo 1 d. surašyto turto pardavimo iš varžytinių akto (ne)teisėtumo

60.       Bylos medžiaga nustatyta, kad minėtų sprendimų pagrindu atsakovui1 2018 m. gegužės 10 d. išduotas vykdomasis raštas (e-byla, t. 5, b. l. 198-199), kurį jis 2018 m. gegužės 14 d. pateikė vykdyti antstoliui D. K. (toliau ir antstolis). V. C. proceso kodekso VI dalies XLVI skyriaus nustatyta tvarka antstolis surašė skolininkams (šiuo atveju tretiesiems asmenims R. T. ir L. T.) Sprendimų vykdymo instrukcijos 3-iame priede nustatytos formos ir turinio raginimus įvykdyti sprendimą, kurie jiems įteikti. Dėl šių faktinių aplinkybė byloje ginčo nėra.

61.       Pasibaigus raginimo terminui ir skolininkams nesumokėjus jokios išieškomos sumos, vykdomieji dokumentai pradėti vykdyti priverstinai: vienas iš priverstinio vykdymo veiksmų - surašytas 2018 m. birželio 1 d. Turto arešto aktas, kuriuo areštuotos skolininkams (tretiesiems asmenims) L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios visos bendrovės, t. y. 57920 vnt., vardinės paprastosios akcijos (e-byla, t. 5, b. l. 108-112); kitas – antstolio 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu nutarta įkainoti vykdymo procese areštuotas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 57 920 vnt. vardines paprastąsias akcijas 76 800 Eur suma.

62.       Tretieji asmenys L. T. ir R. T. 2018 m. spalio 10 d. skunde dėl antstolio veiksmų vienu iš motyvų nurodė, kad UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ nėra su jais susijusi (akcijos jiems nepriklauso), todėl nėra galimi antstolio priverstinio vykdymo veiksmai. Prašė panaikinti antstolio 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą dalyje ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 57 920 vnt. vardines paprastąsias akcijas - 76 800 Eur suma bei vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (e-byla, t. 5, b. l. 113-115).

63.       Antstolis 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartį Nr. 3P-30/2018, kuria patenkinus kasatorių (trečiųjų asmenų) L. T. ir R. T. prašymą sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarties vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šiuo patvarkymu antstolis nutarė nagrinėti trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. 2018 m. spalio 9 d. skundą po to, kai byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi Nr. 3K-3-524-701/2018 netenkinus kasatorių skundo, antstolis 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus, netenkino trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. 2018 m. spalio 9 d. skundo ir nustatyta tvarka kartu su vykdomosios medžiaga perdavė nagrinėti teismui (e-byla, t. 5, b. l. 119-125), o 2019 m. sausio 8 d. patvarkymu paskelbė tretiesiems asmenims L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių visų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, t. y. 57920 vnt., vardinių paprastųjų akcijų pirmąsias varžytynes.

64.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. e2YT-5408-631/2019 (e-byla, t. 5, b. l. 127-129), 2019 m. kovo 14 d. nutartimi e2YT-1733-592/2019 (e-byla, t. 5, b. l. 130-134) atmetė trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuodamas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas priklausant tretiesiems asmenims. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi e2S-415-866/2019 palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti M. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės akcijų pardavimo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, konstatavus, kad M. T. nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad bendrovės akcijos nepriklauso L. T. (e-byla, t. 1, b. l. 21-30; t. 5, b. l. 135-139). Taigi, teismas daro išvadą, kad antstolio veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą konstatavo teismai nagrinėję tieks ieškovo tiek ir trečiųjų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų.

65.       2019 m. vasario 7 d., 10:51:49 val., baigėsi varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, pasiūlęs didžiausią 75 000 Eur kainą, laimėtoju paskelbtas atsakovas1. Įvykdžius Civilinio proceso nustatytus reikalavimus, bei vadovaujantis Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktu, antstolis surašė 2019 m. kovo 1 d. varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto pardavimo iš varžytynių aktas (toliau ir Aktas) (e-byla, t. 1, b. l. 31). V. C. proceso kodekso 693 straipsniu, 2019 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu realizuotam turtui antstolis tos pačios dienos patvarkymu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. 2-4220-577/2015 ir antstolio D. K. 2018 m. birželio 1 d. turto arešto aktu įregistruotus areštus. Kas tik dar kartą patvirtino konstatuotą aplinkybę, kad galiojat teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – akcijų areštui – joks turto (Akcijų) perleidimas negalėjo įvykti ir neįvyko.

66.       Ieškovas teigia, kad vykdymo veiksmų metu antstolis pats pripažino, kad Akcijos nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šią aplinkybę jis įrodinėja į bylą pateiktu 2018 m. liepos 9 d. Turto areštų aktų registro išrašu (e-byla, t. 1, b. l. 32-36), kur UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 29540 vnt. paprastųjų vardinių akcijų savininku nurodytas M. T., įregistravimo pagrindas – bendrovės 2018 m. birželio 12 d. raštas Nr. D-2.1-74 bei Juridinių asmenų registre 2012 m. gegužės 10 d. įregistruotas bendrovės 2012 m. kovo 16 d. akcininkų sąrašas.

67.       Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, antstolio atstovo paaiškinimo, minėtas antstolio aprašas 2018 m. birželio 20 d. buvo laikinas veiksmas padarytas tikslu apsaugoti areštuotą turtą (Akcijas) nuo neteisėtų ieškovo ir su juo giminystės ryšiais susijusių asmenų veiksmų, kad turtas nebūtų perleistas kitiems tretiesiems asmenims ir nebūtų apsunkintas išieškojimas. Atsižvelgiant į nutarties 51-52 punktuose nustatytas aplinkybes, kad Akcijos nepriklauso kam nors kitam nei L. T. ir jo sutuoktinei, antstolis 2019 m. vasario 18 d. priimtu patvarkymu atliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties Nr. e2-4123- 577/2018 pagrindu 2018 m. birželio 21 d. sudaryto turto aprašo pakeitimą ir išregistravo bendrovės 29 540 vnt. (51 proc. įstatinio kapitalo) vardinių paprastųjų akcijų areštą ieškovo vardu.

68.       Teismas konstatuoja, kad pripažinti negaliojančiu antstolio D. K. 2019 m. kovo 1 d. surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui V. M. parduota 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų, sudarančių 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, už 75 000 Eur, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šį ieškovo reikalavimą atmeta.

69.       Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl Varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstą, nepagrįstais laikytini ir kiti ieškinio išvestiniai reikalavimai,  dėl ko ieškinys atmestinas visa apimtimi.

        Dėl piktnaudžiavimo procesine teise

70.       Civilinio

71.       Pagal formuojamą kasacinio teismo Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

72.       Atsakovai prašo skirti ieškovui baudą, nes, jų nuomone, ieškovo pateiktas ieškinys sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis - sąmoningai reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekdamas užvilkinti išieškojimo iš jo šeimos narių – trečiųjų asmenų L. T. ir R. T.. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodė atsakovais UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V. ir A. S., nors jiems nepareiškė jokių materialinių reikalavimų. Atsakovų nuomone, ieškovui skirtina bauda, kurios 50 proc. priteistina atsakovams (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis).

73.       Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz.:, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.).

74.       Parengiamojo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) prašė išreikalauti iš UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, trečiojo asmens L. T. eilę rašytinių įrodymų, tame tarpe ir 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria grindė ieškinio reikalavimą. Ieškovas teigė, kad tokių įrodymu neturi ir negali gauti. Iš bylą pateikto trečiojo asmens A. S. rašto turinio nustatyta, kad bendrovės dokumentai pas L. T. (e-byla, t. 6, b. l. 37-38). Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovas pats į teismo posėdį pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (e-byla, t. 6, b. l. 54-56) ir nurodė, kad gavo ją iš trečiojo asmens. Teismui kilo abejonių dėl sutarties autentiškumo, kadangi ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. parengiamojo posėdžio metu (posėdžio laikas 14:30-16:03) teigė neturintis šios sutarties, negalintis jos gauti ir prašė ją išreikalauti iš trečiojo asmens L. T.. Teismui netenkinus minėto prašymo, 2019 m. birželio 3 d. sutartis iki 9:00 val. posėdžio buvo įkelta į e-bylą. Teismo nuomone, toks ieškovo elgesys, selektyviai pasirenkant kuriuos įrodymus teikti, teikti juos prieš pat posėdį, pažeidžia šalių rungtiniškumo principą.

75.       Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad galiojant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. priimta nutartimi taikytoms ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. papildytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, L. T. vykdė tomis nutartimis uždraustus veiksmus, pavyzdžiui : 2016 m. gruodžio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu pakeitė bendrovės įstatus (e-byla, t. 5, b. l. 91-94).

76.       Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, iliustruojančius M. T. ir su juo giminystės ryšiais susijusių asmenų kitus teisminius ginčus su V. M., bei ieškovo procesinį elgesį šios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aplinkybių suponuoja, kad ieškovas byloje jam įstatymo suteikta procesine teise reikšti ieškinį akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų - sąmoningai sukelti nepatogumų atsakovams, užvilkinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 2-55-577/2017 vykdymą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovui skirtina 2000 Eur bauda, jos 50 procentų skiriant atsakovams lygiomis dalimis.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovo ieškinį visa apimtimi. Atsakovai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų nepateikė.

78.       Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir atidėjo 1350 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl ši suma iš ieškovo priteistina valstybės naudai. 

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur baudą, iš kurios 1000 Eur – valstybės naudai, 1000 Lt - lygiomis dalimis atsakovų antstolio D. K., V. M., a. k. 362010400043, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, j. a. k. 124563175, B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1350 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė