Civilinė byla Nr. e2-628-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01373-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2;

3.4.5.6; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,AUGA group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,AUGA group“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė akcinei bendrovei ,,AUGA group“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo (restruktūrizavimo) bylą; restruktūrizavimo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Valnetas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino neginčijamus kreditorių reikalavimus restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „AUGA group“ restruktūrizavimo byloje; ginčijamus kreditorių reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.

3.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ (toliau – ir pareiškėja) prašė atnaujinti terminą jos kreditoriniams reikalavimams RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje pareikšti ir patvirtinti jos 1 986 634,05 Eur finansinį reikalavimą.

4.       Pareiškėja prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje grindė 2023 m. rugsėjo 8 d. laidavimo sutartimi, kuria AB ,,AUGA group“ laidavo už skolininkės UAB „Grain LT“ įsipareigojimų kreditorei (pareiškėjai) vykdymą (toliau – ir Laidavimo sutartis). Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja (pardavėja) ir UAB „Grain LT“ (pirkėja) 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SC 08/09/23-1 (toliau – Sutartis), kuria pareiškėja įsipareigojo perduoti pirkėjai prekes pagal atitinkamą pirkėjos prekių užsakymą, o UAB „Grain LT“ įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pagal Sutartį pareiškėja yra perdavusi pirkėjai prekių už 1 986 634,05 Eur, tačiau nė viena iš sąskaitų pirkėjos nėra apmokėta. Pareiškėjos teigimu, 2023 m. rugsėjo 8 d. laidavimo sutartimi RAB ,,AUGA group“ prisiėmė įsipareigojimus atsakyti pareiškėjai visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bet ne didesne kaip 2 300 000 Eur suma, jeigu UAB „Grain LT“ netinkamai vykdys savo prievoles (visas ar dalį) pagal Sutartį. RAB ,,AUGA group“ patvirtino, kad ji laiduoja pareiškėjai už UAB „Grain LT“ prievolių pagal Sutartį įvykdymą ir solidariai atsako už UAB „Grain LT“, jeigu pastaroji neįvykdys Sutarties. Skolininkė (UAB „Grain LT“) neįvykdė prievolės tinkamai atsiskaityti už parduotas prekes, todėl, pareiškėjos teigimu, ji turi atitinkamą reikalavimą į laiduotoją RAB ,,AUGA group“.

5.       Grįsdama prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos reikalavimas į Bendrovę pagal Laidavimo sutartį atsirado tik po to, kai pagrindinei skolininkei UAB „Grain LT“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Apie restruktūrizavimo bylos UAB „Grain LT“ iškėlimą pareiškėja sužinojo 2025 m. vasario 6 d., kai gavo RUAB „Grain LT“ nemokumo administratoriaus pranešimą dėl kreditorių reikalavimų, susidariusių iki teismo nutarties iškelti UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo bylą dienos, pateikimo. Pareiškėja nebuvo informuota nei apie restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimą, nei apie pareiškėjos teisę pateikti finansinius reikalavimus Bendrovės restruktūrizavimo byloje iki 2025 m. vasario 20 d. Be to, terminas praleistas nežymiai.

6.       RAB ,,AUGA group“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimas yra negalimas, nes skolininkei UAB „Grain LT“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir pareiškėjos reikalavimas turi būti tvirtinamas skolininkės (UAB „Grain LT“) restruktūrizavimo procese bei vykdomas restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Vyksta savarankiški patronuojančios bendrovės (RAB ,,AUGA group“) ir dukterinių bendrovių restruktūrizavimo procesai, kai patronuojanti bendrovė yra laidavusi už dukterinių bendrovių prievoles, todėl reikalavimas negali būti tvirtinamas ir pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo procese, ir patronuojančios bendrovės restruktūrizavimo procese. Turi būti įvertintas grupės įmonių ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo bei vykdymo, nes tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui. Tol, kol nėra baigtas grupės įmonių restruktūrizavimo procesas, nebus žinoma, kokia apimtimi pagrindinė skolininkė yra (ne)įvykdžiusi prievolių kreditoriams, todėl nėra galimybės nuspręsti ir įvertinti dėl bendrovių, kaip šalutinių skolininkių, prievolių dydžio ir vykdytinumo. Be to, Laidavimo sutartyje nustatyta, kad skolininkės prievolės pažeidimo atveju, gavusi kreditorės reikalavimą, laiduotoja privalo atsiskaityti su kreditore, o pareiškėja nenurodo ir nepagrindžia, jog toks reikalavimas laiduotojai AB ,,AUGA group“ būtų buvęs pateiktas. Taigi, pareiškėja neturi (neįgijo) teisės reikalauti, kad laiduotoja vykdytų (nepažeistą) skolininkės prievolę.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2114-866/2025, atnaujino terminą prašymui dėl kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo pateikti, įtraukė į RAB ,,AUGA group“ antrosios eilės kreditorių sąrašą pareiškėją UAB „Scandagra“ ir patvirtino pareiškėjos 1 986 634,05 Eur finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu.

8.       Teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojams prievolės įvykdymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas laiduotojų už restruktūrizuojamą bendrovę prievolių vykdymas. Teismo vertinimu, poreikis koordinuoti grupės įmonių restruktūrizavimo procesus savaime nelemia išvados, kad yra pagrindas netvirtinti finansinio reikalavimo, laikant, jog pagrindiniam skolininkui prievolės įvykdymas yra atidėtas, nes tokia išvada nebūtų suderinama nei su teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolės solidarumą, kreditoriaus pasirinkimo teises ir kita, nei su teismų praktikoje pateiktais išaiškinimas, nei su faktinėmis aplinkybėmis.

9.       Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad finansiniai reikalavimai negali būti tvirtinami kaip paveikiami restruktūrizavimo plano ir (ar) neturi būti pripažinti paveikiamais iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinio skolininko byloje ir (ar) nebus baigtas jo restruktūrizavimo procesas. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – tai kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu plano nepaveikiami kreditoriai iš esmės išlaiko tik teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą, jie neprisideda prie patiriančios finansinių sunkumų įmonės išsaugojimo ir pagalbos neteikia, neturi teisės balsuoti dėl plano, taigi, jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo vertinimu, byloje nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja nebus paveikiama restruktūrizavimo plano. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja RAB ,,AUGA group“ susiduria su finansiniais sunkumais, nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė būtų pajėgi įvykdyti kreditorei prievolę, kurios terminas yra suėjęs, netaikant atitinkamų priemonių, t. y. prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas grindžiamas 2023 m. rugsėjo 8 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SC 08/09/23-1, sąskaitomis faktūromis, 2023 m. rugsėjo 8 d. Laidavimo sutartimi, kuria AB „AUGA group“ laidavo už dukterinės bendrovės tinkamą prievolių vykdymą, bei įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1312-855/2025), kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas dukterinės bendrovės RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje. Teismas konstatavo, kad pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo procese įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas negali būti kvestionuojamas solidarios skolininkės restruktūrizavimo procese, nes teismo nutartis dėl kreditorės reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditorės materialinį teisinį reikalavimą.

11.       Teismas nustatė, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2025 m. vasario 20 d., tačiau, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas jas pripažino svarbiomis ir terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujino (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atskiruoju skundu RAB ,,AUGA group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti UAB „Scandagra“ 1 986 634,05 Eur finansinį reikalavimą RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktą išaiškinimą, kad laiduotojas turi teisę reikšti tokius pačius atsikirtimus kreditoriui, kaip ir skolininkas. Iškėlus restruktūrizavimo bylą nėra laikoma, kad prievolių įvykdymo terminai yra suėję; priešingai, restruktūrizavimo procesas yra skolininko reabilitavimo procesas, kai patvirtinus restruktūrizavimo planą skolininkas nebelaikomas pažeidusiu prievolę – jam nustatomi nauji prievolės įvykdymo terminai ir tvarka. Nagrinėjamu atveju skolininkė ir laiduotoja yra restruktūrizuojamos. Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas Laidavimo sutartimi, kuria Bendrovė laidavo už skolininkės UAB „Grain LT“ įsipareigojimų pareiškėjai vykdymą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo laikotarpiu (patvirtinus restruktūrizavimo planą), o tai sukelia CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytas teisines pasekmes – toks prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir laiduotojai.

12.2.                      Pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo teigti, jog yra nevykdoma laidavimu užtikrinta prievolė, nes pagrindinė bei akcesorinė prievolės modifikavosi. Patvirtinus UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo planą, pagrindinė prievolė bus mokama pagal nustatytą grafiką ir terminus, ir tik pagrindinei skolininkei nevykdant restruktūrizavimo plane nustatytų mokėjimų, būtų įvykdytas pagrindinės prievolės pažeidimas, kas sudarytų pagrindą pareiškėjai reikšti reikalavimą Bendrovės atžvilgiu. Laidavimo prievolė yra akcesorinė, ir esminis laidavimo bruožas yra priklausomumas nuo pagrindinės prievolės. Akcesoriškumas lemia, kad modifikuojant pagrindinę prievolę, iš pradžių dėl JANĮ 28 straipsnio apribojimų, o vėliau dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas.

12.3.                      Teismas netinkamai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius ir faktinę padėtį, todėl netinkamai išnagrinėjo šalių ginčą ir netinkamai taikė teisės normas. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, kaip laiduotoja, ir pagrindinė skolininkė yra restruktūrizuojamos. Šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, kurių veikla grindžiama žiedinės ekonomikos principu, RAB ,,AUGA group“ dar yra ir kitų grupės įmonių – pagrindinių skolininkių, o taip pat visos grupės kontroliuojančioji valdymo įmonė. Grupės įmonių finansiniai srautai yra persipynę tarpusavyje. Siekiant gauti finansavimą grupės įmonių atskiroms bendrovėms, buvo naudoti įvairūs prievolių užtikrinimo būdai (laidavimas, hipoteka ir kt.). Grupės įmonių bendrovių restruktūrizavimo procesų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus sukoordinuoti visi restruktūrizavimo procesai. RAB ,,AUGA group“ neabejotinai dalyvauja šiuose teisiniuose santykiuose tiek kaip kontroliuojančioji valdymo įmonė, tiek ir dėl to, kad jai iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl būtina vertinti ne tik kreditorės teisių apsaugą per laidavimo, bet ir per restruktūrizavimo institutą, kaip priemonės, skirtos išsaugoti rinkoje veikiančias ir toliau pajėgias iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmones, prasmę. Teismas nevertino įmonių grupės ypatumų ir specifikos, neatsižvelgė į jų finansinių srautų glaudų ryšį, sistemiškai netaikė laidavimo institutą ir restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į laidavimo prievolės akcesoriškumą. Dėl to teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

12.4.                      Teismas nagrinėjamą klausimą išsprendė formaliai ir sudarė prielaidas dvigubam skolos skaičiavimui bei vykdymui, nesilaikant koordinavimo principo grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose. Apskųstos nutarties rezultatas reiškia, kad tos pačios skolos bus atspindėtos dviejų grupės įmonių restruktūrizavimo planuose, tai daro grupės įmonių restruktūrizavimo procesą sudėtingu. Teismas neįvertino, kad RAB ,,AUGA group“ laiduojamos prievolė bus dengiamos kitų grupės įmonių, dėl to nėra logiška šias prievoles įtraukti ir į RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo planą. Pagrindinių skolininkių, kurios yra restruktūrizuojamos, restruktūrizavimo planuose bus numatyti prievolių mokėjimo terminai, tvarka bei kitos sąlygos, o kitos bendrovės, kurios nėra restruktūrizuojamos, prievoles tebevykdys. Todėl nėra pagrįsta, atsižvelgiant į itin glaudų grupės įmonių finansinių srautų tarpusavio ryšį, laidavimo prievolę atspindėti ir įtraukti ne tik į pagrindinių skolininkių (šiuo atveju – RUAB ,,Grain LT“), bet ir į RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo planą, taip dvigubinant skolą.

12.5.                      Pareiškėja yra paveikiama kreditorė pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylose. Kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai kokiu nors būdu paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laiką, laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ar ne. Pareiškėja, pareiškusi reikalavimą, kylantį iš Laidavimo sutarties, neturi būti pripažinta RAB ,,AUGA group“ kreditore, ypač paveikiama, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje ir (arba) baigtas restruktūrizavimo procesas. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagrindinės skolininkės byloje taps aišku, ar pareiškėja turi vykdytiną reikalavimo teisę į Bendrovę, kaip laiduotoją.

12.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje. Tokia padėtis nėra teisėta, nes jau reikalavimų tvirtinimo metu būtina kontroliuoti pagrindinių skolų ir laiduotojo prievolės vykdymą, aiškiai nustatant, jog prievoles vykdo pagrindiniai skolininkai, o laidavimas išlieka. Jei restruktūrizavimo proceso metu pagrindiniai skolininkai nevykdys prievolės, tik tokiu atveju kreditorius galės nukreipti reikalavimą į laiduotoją. Teismas neįvertino, kad pagrindiniai RAB ,,AUGA group“ finansiniai įsipareigojimai sudaro 41 mln. Eur skolų, o kartu su laiduotojais šį suma siekia 90 mln. Eur, nors skolas padengs pačios grupės bendrovės, kurioms yra keliamos (iškeltos) restruktūrizavimo bylos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skolą dengs UAB „Grain LT“, kurios restruktūrizavimo byloje pareiškėjos reikalavimas yra patvirtintas.

12.7.                      Teismas nemotyvavo, kodėl atnaujino terminą pareiškėjai kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Terminas atnaujintas nepagrįstai, pareiškėjai nenurodžius svarbių aplinkybių, todėl pareiškėjos kreditorinis reikalavimas neturi būti priimtas. Pareiškėja terminą praleido reikšmingai – 15 dienų.

13.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Scandagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Tai, kad pagrindinė skolininkė UAB „Grain LT“ ir Bendrovė yra grupės įmonės, nesudaro teisinio pagrindo netvirtinti skolos pagrindu kylančio kreditorinio reikalavimo, už kurį Bendrovė yra prisiėmusi solidariąją atsakomybę pagal 2023 m rugsėjo 8 d. Laidavimo sutartį. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra laikomas laidavimo prievolės pasibaigimu ir negali būti laikomas pagrindu atidėti Bendrovės prievolės laidavimo pagrindu įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas.

13.2.                      Aplinkybė, kad tiek UAB „Grain LT“, tiek Bendrovės restruktūrizavimo procesai vyksta tuo pačiu metu, nėra ir negali būti laikoma priežastimi, lemiančia, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje liktų nepatvirtintas. Kreditorinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje būtinybę lemia JANĮ 41, 43 straipsnių nuostatos. Nei viena restruktūrizavimo bylos šalis (įskaitant ir nemokumo administratorę) negali užtikrinti, kad kreditorinių reikalavimų tvirtinimo stadija restruktūrizavimo byloje tęsis iki pat RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo proceso pabaigos, kai paaiškėtų, kokia apimtimi bus (ne)įvykdytas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas, pareikštas RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Grain LT“, už kurios prievolių įvykdymą laidavo Bendrovė, nesudaro pagrindo abiejų įmonių, t. y. RAB ,,AUGA group“ ir UAB „Grain LT“, laikyti vienu ir neatskiriamu juridiniu asmeniui. Abi įmonės yra du atskiri teisinėje apyvartoje veikiantys juridiniai asmenys, kuriems organizuojami du atskiri nemokumo procesai bei vykdomos su šiuo procesu susijusios atskiros restruktūrizavimo procedūros (įskaitant, bet neapsiribojant, kreditorių reikalavimo tvirtinimas).

13.3.                      Restruktūrizavimo bylos iškėlimas laiduotojui prievolės automatiškai nemodifikuoja. Kreditorinis reikalavimas turi būti teikiamas visai skolos sumai, nepriklausomai nuo prievolės vykdymo terminų ir (ar) skolos iki restruktūrizavimo dydžio (proporcijos). Jei kreditorinio reikalavimo vykdymo terminas nebuvo suėjęs iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, tai jis negali būti tenkinamas anksčiau, nei prievolės vykdymo terminas (JANĮ 113 straipsnio 2 dalis), bet tai nereiškia, kad toks kreditorinis reikalavimas negali būti patvirtintas ir įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašą.

13.4.                      Teisinės reikšmės neturi atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja yra paveikiama kreditorė RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje. Paveikiamų (nepaveikiamų) kreditorių sąrašas RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje dar nėra patvirtintas, restruktūrizavimo planas (iš kurio taip pat būtų galima spręsti apie nurodyto sąrašo dalyvius) RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje dar nėra pateiktas, taip pat ir pareiškėja nėra gavusi jokios informacijos šiuo aspektu.

13.5.                      Akcesorinė laidavimo prievolės prigimtis lemia, kad iš pagrindinio skolininko išieškotos skolos dydžiu laiduotojo prievolė yra mažinama. Tai turi būti kontroliuojama ne kreditorinių reikalavimų tvirtinimo etape, bet restruktūrizavimo plano įgyvendinimo (kreditorinių reikalavimų tenkinimo) etape, nes įstatymas tiek prievolę įvykdžiusiam skolininkui, tiek kreditoriui numato pareigą pateikti informaciją laiduotojui apie prievolės įvykdymą. Be to, įstatymas suteikia teisę (pasikeitus aplinkybėms) tikslinti kreditorinius reikalavimus viso restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo metu iki pat restruktūrizavimo proceso pabaigos. Taigi, bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje, kad faktiškai ta pati kreditorinio reikalavimo suma būtų išieškoma tik vieną kartą. Kreditorinio reikalavimo, grindžiamo laidavimo teisiniais santykiais, patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios Bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimų patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo.

13.6.                      Pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad pareiškėja domėjosi savo, kaip kreditorės, padėtimi, buvo sąžininga bei rūpestinga ir tik dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje laiku. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido nemokumo administratorės nustatytą finansinio reikalavimo pateikimo terminą, pripažintinos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, todėl pareiškėjos praleistas terminas reikalavimui pareikšti galėjo būti ir pagrįstai buvo atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

15.       AB ,,AUGA group“ ir jos 163 dukterinės bendrovės (taip pat ir UAB ,,Grain LT“) sudaro konsoliduotą grupę. Visa ,,AUGA“ įmonių grupės veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025).

16.       2023 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja UAB ,,Scandagra“ ir UAB „Grain LT“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SC 08/09/23-1, kuria pareiškėja įsipareigojo perduoti prekes pagal atitinkamą UAB „Grain LT“ prekių užsakymą UAB „Grain LT“ nuosavybėn, o UAB „Grain LT“ įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Pagal Sutartį pareiškėja UAB „Grain LT“ yra perdavusi prekių už 1 986 634,05 Eur, tačiau už prekes nėra sumokėta.

17.       2023 m. rugsėjo 8 d. AB ,,AUGA group“ ir pareiškėja sudarė Laidavimo sutartį, kuria AB ,,AUGA group“ laidavo už skolininkės UAB „Grain LT“ įsipareigojimų kreditorei vykdymą. Laidavimo sutartimi AB ,,AUGA group“ prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bet ne didesne kaip 2 300 000 Eur suma pareiškėjai, jeigu UAB „Grain LT“ netinkamai vykdys savo prievoles (visas ar dalį) pagal Sutartį. AB ,,AUGA group“ patvirtino, kad ji laiduoja pareiškėjai už UAB „Grain LT“ prievolių pagal Sutartį įvykdymą bei Laidavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis solidariai atsako už UAB „Grain LT“, jeigu pastaroji neįvykdys Sutarties.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė AB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

19.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d.

20.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1312-855/2025 (nutarties įsiteisėjimo data 2025 m. gegužės 26 d.) patvirtintas pareiškėjos 1 986 655,08 Eur kreditorinis reikalavimas pagrindinės skolininkės UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje.

21.       Pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti 1 986 655,08 Eur finansinį reikalavimą RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje. Restruktūrizavimo administratorė nesutiko su finansinio reikalavimo patvirtinimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčytino finansinio reikalavimo klausimą, apskųsta nutartimi patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje, kildinamą iš Laidavimo sutarties. RAB ,,AUGA group“, nesutikdama su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, atsižvelgiant į vykstantį RUAB ,,Grain LT“ restruktūrizavimo procesą, be to, teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

Dėl finansinio reikalavimo, kylančio iš laiduotojo solidariosios prievolės, patvirtinimo

22.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nesutiko su pareiškėjos UAB „Scandagra“ prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kildinamą iš Laidavimo sutarties, nes, nemokumo administratorės vertinimu, pagrindinei skolininkei RUAB „Grain LT“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą restruktūrizavimo laikotarpiui, o prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir laiduotojai RAB ,,AUGA group“ (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Nemokumo administratorė nurodė, kad sprendžiant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, turi būti įvertintas grupės įmonių (tarp jų ir pagrindinės skolininkės bei laiduotojos, kurios abi restruktūrizuojamos) ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo, nes tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui.

23.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apskųstoje teismo nutartyje aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pritarė nemokumo administratorės argumentui, kad vykdant restruktūrizavimo procesus patronuojančiai ir dukterinėms bendrovėms turėtų būti laikomasi koordinavimo principo, tačiau pažymėjo, jog savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo, remiantis CK 6.82 straipsnio 4 dalimi. Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia restruktūrizavimo administratorė, pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios Bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimo patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo.

24.       Apeliantė RAB ,,AUGA group“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pagrindinę prievolę modifikavus pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo byloje, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Modifikavus pagrindinę prievolę ir neatsiradus pagrindinės prievolės pažeidimui, laiduotojos pareiga vykdyti prievolę neegzistuoja, todėl pareiškėjos finansinis reikalavimas Bendrovės restruktūrizavimo byloje, kildinamas iš Laidavimo sutarties, negalėjo būti tvirtinamas. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjama situacija išskirtinė, nes grupės įmonių finansiniai srautai yra susiję ir persipynę tarpusavyje, o pati grupė, siekdama gauti finansavimą atskiroms grupės įmonėms, naudoja prievolių užtikrinimo būdus (laidavimą, hipoteką); vykdant restruktūrizavimo procesus į tai privalo būti atsižvelgiama ir, atitinkamai, kreditorių reikalavimų tvirtinimo metu atsisakoma tvirtinti tas pačias prievoles antrą kartą. Teisėjų kolegija su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

25.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

26.       Pagal CK 6.7 straipsnį, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. Reikšmingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma. Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sąlyga. Atsiradus nurodytai sąlygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininką įvykdytų visą užtikrintą prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintą, bet skolininko neįvykdytą prievolę įvykdytų laiduotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑145‑912/2022 34–35 punktai).

27.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojo, šis privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jam atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57-407/2021).

28.       Taigi, laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. Nagrinėjamu atveju pagrindinės skolininkės RUAB ,,Grain LT“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas 1 986 634,05 Eur UAB „Scandagra“ finansinis reikalavimas. Patvirtinus šį reikalavimą, laikoma, kad iš esmės atsakyta į pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą, todėl atsakovė negali kvestionuoti reikalavimo dydžio, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo laiduotojos RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje.

29.       Priešingai nei teigia apeliantė, faktas, kad skolininkei RUAB ,,Grain LT“ iškelta restruktūrizavimo byla, nekeičia RAB ,,AUGA group“ prievolių pagal Laidavimo sutartį pobūdžio ir nepaneigia kreditorės teisės reikalauti įvykdyti šias prievoles.

30.       CK 6.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei kreditorius savo valia atideda prievolės vykdymą skolininkui, toks atidėjimas taikomas ir laiduotojui. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad šis principas netaikomas, kai prievolės vykdymas atidedamas ne kreditoriaus valia, o dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Tokiu atveju taikomi specialieji nemokumo teisės aktai, pagal kuriuos prievolės vykdymas gali būti atidėtas, išdėstytas ar sustabdytas, tačiau tai nepanaikina laiduotojo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Laidavimo instituto esmė yra ta, kad laiduotojas prisiima riziką dėl skolininko nemokumo, todėl laidavimo paskirtis būtų paneigta, jei laiduotojas galėtų išvengti atsakomybės vien dėl to, kad skolininkui pradėta restruktūrizavimo procedūra.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl laidavimo instituto santykio su nemokumo teisės normomis, išaiškinant, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, todėl ir pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byla nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojo prievolės; pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su jų vykdymo sustabdymu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolėms; pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojo prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojui prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-209-577/2024; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025). Bankroto ar restruktūrizavimo procesas yra susijęs tik su pagrindinio skolininko teisiniu statusu ir nesudaro pagrindo laiduotojo atsakomybės modifikavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-511-464/2023). Šie išaiškinimai patvirtina, kad laiduotojo atsakomybė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinio skolininko nemokumo procedūros eigos ar sąlygų.

32.       Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju taikytinas CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytas prievolės įvykdymo atidėjimas dėl pagrindinės skolininkės RUAB „Grain LT“ restruktūrizavimo proceso. Šiuo atveju sprendžiama, ar egzistuoja teisinis pagrindas finansinio reikalavimo patvirtinimui, ar prievolė yra galiojanti, ar suėjęs jos vykdymo terminas, taip pat, ar nėra akivaizdžių prievolės nepagrįstumo požymių, tačiau šioje (finansinio reikalavimo tvirtinimo) stadijoje teismas nenagrinėja aplinkybių dėl to, kada ir kaip reikalavimas bus įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimas prievolės modifikavimas (įvykdymo atidėjimas) ateityje nedaro įtakos reikalavimo pagrįstumo įvertinimui jo tvirtinimo stadijoje.

33.       Nurodytų išvadų nepaneigia apeliantės atskirajame skunde nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, nes jame pateikti išaiškinimai neužkerta kelio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui restruktūrizavimo byloje. Nutarime išaiškinta, kad laiduotojo atsakomybė yra akcesorinė ir proporcinga pagrindinio skolininko prievolei, todėl laiduotojas negali būti atsakingas už didesnę sumą nei skolininkas yra įsipareigojęs kreditoriui. Jeigu bankroto ar restruktūrizavimo procese dėl teisės aktų taikymo modifikuojama (sumažinama) skolininko prievolė, tokia modifikacija proporcingai sumažina ir laiduotojo atsakomybės apimtį. Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus teisėtus atsikirtimus, įskaitant prievolės pakeitimus ar sumažinimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pats skolininkas. Vis dėlto, teisė ginčyti kreditoriaus reikalavimą negarantuoja savaiminio reikalavimo atmetimo ar laiduotojo atsakomybės atsisakymo. Be to, restruktūrizavimo byla nesustabdo kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui atskiroje civilinėje byloje, todėl kreditorius išlaiko teisę ginti savo reikalavimus tiek skolininko, tiek laiduotojo atžvilgiu. Laiduotojo atsakomybė, nors ir savarankiška, išlieka proporcinga pagrindinio skolininko prievolei ir nepriklauso nuo to, ar prievolė patvirtinta restruktūrizavimo procese. Šie principai užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, teisės aiškumą bei laiduotojo ir skolininko atsakomybės tarpusavio ryšį, kartu suteikdami laiduotojui galimybę ginti savo teises ginčuose dėl prievolės dydžio ir galiojimo.

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami tiek skolininko, tiek laiduotojo restruktūrizavimo bylose, ir tai nėra laikoma nei reikalavimo dubliavimu, nei neteisėtu praturtėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1411/2012; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025). Tais atvejais, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, kaip pagrįstai nurodė teismas, šiuo konkrečiu atveju bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ,,AUGA“ grupės įmonių kreditorinių reikalavimų, kurie atsiranda iš laidavimo sutarčių, patvirtinimo klausimus, yra nurodęs, jog aplinkybės dėl pagrindinės skolininkės ir laiduotojos priklausymo vienai įmonių grupei, susijusių finansinių srautų, skolos pareiškėjai atsispindėjimo abiejų grupės įmonių restruktūrizavimo planuose nesudaro pagrindo nepatvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo laiduotojai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-605-407/2025, Nr. e2-625-407/2025). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑1792‑241/2020 45 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese vyraujančius sąžiningumo ir protingumo principus, RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo plane turi būti pažymėta, jog kreditorės UAB „Scandagra“ finansinis reikalavimas yra kilęs iš laidavimo sutarties. 

36.       Teismų praktikoje, vertinant ,,AUGA“ grupės įmonių restruktūrizavimo atvejį, yra nurodyta, kad nors visa ,,AUGA“ įmonių grupės veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu, tiksliai neįmanoma identifikuoti kiekvienos ,,AUGA“ grupės dukterinės įmonės vietos ,,AUGA“ įmonės grupėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025). Taigi, viena vertus, išvada dėl ,,AUGA“ grupės įmonių finansinių srautų bendrumo nėra vienareikšmiška, kita vertus, vien grupės įmonių veiklos sąsajumas nesudaro pagrindo kitokiam nei ankstesnėje teismų praktikoje suformuotos solidarios laiduotojo pareigos aiškinimui. Pažymėtina, kad šiuo atveju grupės įmonių restruktūrizavimo procesai, taip pat ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas juose, vykdomas atskirai.

37.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad pareiškėja, pareiškusi reikalavimą, kylantį iš Laidavimo sutarties, neturi būti pripažinta ypač paveikiama RAB ,,AUGA group“ kreditore iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo byloje ir (arba) baigtas restruktūrizavimo procesas. Pagal JANĮ 2 straipsnio 9 dalį, paveikiamas kreditorius yra tas, kurio teisės ar pareigos tiesiogiai keičiasi arba panaikinamos restruktūrizavimo plano metu. JANĮ 2 straipsnio 18 dalyje patikslinta, kad pagalba juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus apima įvairias priemones, tokias kaip prievolės termino atidėjimas, dalies atsisakymas ar prievolės pakeitimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveikiamais kreditoriais laikytini ne tik tie, kurie savo sutikimu modifikuoja prievoles, bet ir tie, kurių teisės keičiamos restruktūrizavimo plane, įskaitant atvejus, kai nėra atskiro susitarimo su skolininku. Tai reiškia, kad pats restruktūrizavimo procesas ir planas keičia kreditorių teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja yra paveikiama kreditorė. AB ,,AUGA group“ susiduria su finansiniais sunkumais ir be jokios pagalbos (pvz., prievolės termino pratęsimo ar išdėstymo) negalės įvykdyti savo prievolių, todėl pareiškėjos, kaip kreditorės, teisės yra paveiktos restruktūrizavimo proceso metu. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjos, kaip paveikiamos kreditorės, statusas priklauso nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo ar proceso pabaigos.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

38.       Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjai finansiniam reikalavimui pateikti, nes šios savo išvados teismas nemotyvavo, nors nutartyje nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintos svarbiomis. Apeliantės vertinimu, terminas pareiškėjai finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujintas nepagrįstai.

39.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

40.       Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

42.       Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022; 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. e2-718-577/2024).

43.       Pagal JANĮ nuostatas klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo gali būti sprendžiamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-376-567/2024, 46 punktas; 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-647-567/2024, 39 punktas), todėl įvertinus pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrindą negalima prioriteto teikti formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms ir paneigti pareiškėjos teisę Bendrovės restruktūrizavimo byloje pareikšti finansinį reikalavimą.

44.       Pareiškėja 2025 m. kovo 7 d. pareiškime nemokumo administratorei dėl termino praleidimo finansiniams reikalavimams pateikti nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas į Bendrovę pagal Laidavimo sutartį atsirado tik po to, kai pagrindinei skolininkei – UAB „Grain LT“ – buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB „Grain LT“ pareiškėja sužinojo 2025 m. vasario 6 d., kai gavo RUAB „Grain LT“ nemokumo administratoriaus pranešimą dėl kreditorių reikalavimų, susidariusių iki teismo nutarties iškelti UAB „Grain LT“ restruktūrizavimo bylą dienos, pateikimo, ir ėmėsi veiksmų kreditorinio reikalavimo patvirtinimui minėtame procese. Pareiškėja nebuvo informuota nei apie restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimą, nei apie pareiškėjos, kaip kreditorės, teisę pateikti kreditorinius reikalavimus Bendrovės restruktūrizavimo byloje iki 2025 m. vasario 20 d. Be to, terminas praleistas nežymiai.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad terminas praleistas nežymiai (15 dienų), kad terminas praleistas dėl šioje nemokumo byloje susiklosčiusių pirmiau aptartų faktinių aplinkybių ir nesant byloje objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo būtų užvilkintos nemokumo (restruktūrizavimo) procedūros, nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, siekiant užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai UAB „Scandagra“ atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

46.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą ir vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl padarė pagrįstas išvadas. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                Rūta Latvelė

Vilija Mikuckienė

Vigintas Višinskis