Civilinė byla Nr. e2A-927-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00641-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.1.; 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindinio darbai“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Grindinio darbai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 9 060 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 203 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. kreipėsi dėl jo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) (apie 415 kv. m) išklojimo trinkelėmis. Šalys žodžiu sutarė, jog ieškovė iškas 50 cm gylio sankasą, užpils 30 cm gamtiniu žvyru ir 15 cm dolomitine skalda (frakcija 0-45) ir ant 3 cm sluoksnio dolomitinių atsijų išklos rudas trinkeles už 38 Eur / kv. m kainą, o papildomi darbai (pjaustymas, laiptų pakopų darymas, nukasto grunto išvežimas) bus mokami atskirai. Ieškovė užsakė pagaminti trinkeles. Paruošiamieji darbai trinkelių klojimui (grunto išvežimas ir pagrindo paruošimas) buvo baigti 2021 m. lapkričio 24 d. Iš kiemo buvo išvežta 230 kub. m paviršinio grunto, kiemas užpiltas ir sutrombuotas žvyro ir dolomitinės skaldos sluoksniu. Atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur. Dėl darbų kokybės atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, todėl už paruošiamuosius darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 119. Atsakovas, likusios dalies iki šiol neapmokėjo. Nors trinkelės buvo pagamintos 2021 m. gruodžio mėn., tačiau atsakovas atsisakė už jas mokėti, nurodydamas vis kitas atsisakymo priežastis. Ieškovas 2022 m. kovo mėnesį teikė atsakovui pasirašyti paslaugų sutarties projektą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, nors iki pat pavasario pabaigos žadėjo pasirašyti, apmokėti sąskaitą ir nupirkti trinkeles.
3. Susidariusią skolą sudaro darbų kaina 415 kv. m ploto atsakovo kieme – už paviršinio 50 cm grunto sluoksnio nukasimą – 980 Eur, už nukasto paviršinio 230 kub. m grunto išvežimą – 540 Eur, už 145 kub. m žvyro atvežimą ir išlyginimą – 1 377 Eur, už 134 t dolomito skaldos atvežimą ir išlyginimą – 2 572,80 Eur, už atvežto žvyro ir dolomito skaldos sutrombavimą ir išlyginimą, paruošiant kiemo dangą trinkelių klojimui – 3 984 Eur, senų pamatinių blokų išvežimas – 100 Eur. Atėmus atsakovo sumokėtą 2 500 Eur sumą, atsakovas ieškovei už atliktus trinkelių dangos parengimo darbus yra skolingas 9 060 Eur.
4. Įstatymas nenumato privalomos rašytinės sandorio formos tarp šalių susiklosčiusiems rangos teisiniams santykiams užfiksuoti. Iš konkliudentinių šalių veiksmų – paslaugų suteikimo ir dalinio jų apmokėjimo, matyti, jog šalys tarėsi dėl paslaugų suteikimo. Kadangi suteiktų paslaugų neįmanoma ieškovei grąžinti natūra, įpareigojanti atsakovą grąžinti ieškovei iš jo įgytą turtą ir paslaugas, atlyginant jų tikrąją (rinkos) vertę pinigais. Dėl jokių papildomų darbų (elektros kabelių išvedžiojimo, požeminio drenažo sistemos įrengimo) nebuvo tartasi, ieškovė jų neatliko. Be to, drenažo sistemos įrengimo paslaugų ieškovė apskritai neteikia. Trinkelės turėjo būti sudėtos 2021 metų pabaigoje. Tai nebuvo atlikta, atsakovui atsisakius sumokėti už pagamintas jo išsirinktas trinkeles. Paruoštas grindinys turėjo būti nedelsiant uždengtas trinkelėmis, o to neatlikus dėl atsakovo valios, bet kokia atsakomybė dėl netinkamos paslaugų kokybės tenka atsakovui. Atsakovas jau klojasi grindinio trinkeles ant ieškovės įrengto pagrindo, todėl ieškovės suteiktos paslaugos buvo priimtos. Ginčijamas šalių susitarimas buvo žodinis, todėl nebuvo pagrindo sudarinėti rašytinį darbų priėmimo – perdavimo aktą.
5. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį tarp šalių vyko tik derybos dėl galimų betoninių trinkelių išklojimo darbų atlikimo atsakovo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas jokia forma ar būdu nebuvo išreiškęs savo sutikimo dėl ieškovės jo kieme atliekamų darbų. Atsakovas iš trinkelių gamintojo jų netgi neišsirinko, tik su ieškovės direktoriumi Ž. V. buvo nuvykęs apžiūrėti kitiems klientams sudėtas trinkeles. Atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur avansą, išreiškė ieškovei savo pageidavimus dėl trinkelių išklojimo ir laukė statybos rangos darbų sutarties su atliekamų darbų sąmata. Prieš betoninių trinkelių išklojimo darbus buvo būtina atlikti lietaus vandens nuleidimo sistemų darbus, apie ką atsakovas informavo ieškovę. Ieškovė atsakovui nėra pateikusi pasiūlymo / sutarties, kurioje būtų aptarti tikslūs darbų atlikimo terminai, darbų atlikimo etapai, medžiagos, darbų atlikimo kainos, atsiskaitymo tvarka bei terminai, avanso sumokėjimo sąlygos ir kt. Ieškovė darbus atsakovo kieme atliko savavališkai, be atsakovo sutikimo, kai atsakovas buvo išvykęs atostogauti. Be to, darbus ieškovė atliko nekokybiškai, nesilaikydama normatyvų ir technologijų, numatytų betoninių trinkelių klojimo darbams, prieš tai neišvedžiojus apsauginių šarvų elektros kabeliams, žemės gruntą sutankinus tik atskiromis vietomis, neįrengus lietaus nubėgimo surinktuvų po žeme, lietaus vandens nubėgimo nuolydžius padarė į kiemo pusę, dėl ko šiuo metu visas lietaus vanduo kaupiasi kieme. Atlikdama darbus, ieškovė sugadino atsakovo kieme esančią veją, sulaužė klinkerines laiptų plyteles, esančias ant įėjimo į namus laiptų. Specialistų teigimu dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, norėdamas ištaisyti jų defektus, atsakovas patirs apie 12 000 Eur nuostolius. Atsakovas yra vartotojas, todėl šiuo atveju taikytinos su vartotojų teisių apsauga susijusios teisės normos. Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, nepasirašiusi su atsakovu rašytinės rangos sutarties ir pradėjusi darbus, jam nesant, pasielgė neapdairiai ir veikė išimtinai savo rizika, o vartotojui nekyla pareiga mokėti už atliktus darbus.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei UAB „Grindinio darbai“ 9 060 skolą, 203 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (9 263 Eur) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 348 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo A. B. valstybei 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė žinojo kiemo parametrus, kur ir ką reikės atlikti, todėl yra neįtikinama atsakovo versija, kad darbai buvo atliekami be jo žinios. Atlikus paruošiamuosius darbus (iki trinkelių klojimo), atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur. Liudytojas V. S., klojęs trinkeles ant ieškovės ruošto pagrindo, paaiškino, kad kiemas iš dalies buvo paruoštas, elektros instaliaciją ir lietaus vamzdžius kiemo rengėjas neprivalo atlikti, tai sprendžia užsakovas. Liudytojas K. V. nurodė, kad, atsakovui išvykus atostogauti, jis dažnai ateidavo į atsakovo kiemą, matė dirbančius žmones, su jais pasikalbėdavo, t. y. elgėsi taip, kad vyrai darbus atliko su atsakovo žinia. Kiti liudytojai – darbuotojai patvirtino, kad kieme nuolat buvo senelis, kuris atrakindavo patalpą, kurioje jie laikė įrankius. Nurodė, kad kiemo paruošimo darbus jie atliko puikiai, kiemas nebuvo ypatingas sudėtingumo prasme. Taigi, yra akivaizdu, kad atsakovas pats užsakė trinkelių klojimo paslaugą, ieškovė darbus atliko su atsakovo sutikimu. Atsakovas paliko atsakingą prižiūrėtoją, kuris darbuotojams suteikė vietą darbo priemonėms ir įrankiams pasidėti. Atsakovas pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad jis patvirtino savo susitarimą su ieškove apie trinkelių klojimo darbus savo kieme, pats parašė, kad su ieškove buvo aptarta visų darbų kaina su trinkelėmis, pagrindo paruošimu, medžiagomis, teigė, kad ieškovei sakė savo pageidavimus, kokių trinkelių ir kokios jų formos, spalvos nori, aptarta kiemo kvadratūra. Ieškovė SMS žinutėse patvirtino savo teiginius, kad atsakovas norėjo pradėti darbus kuo greičiau, viską aptarė žodžiu per porą dienų ir jis išvažiavo atostogų. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Nerealu būtų manyti, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas šeimininkas, planuodamas išvykti į kelionę, įsileistų į savo kiemą dirbti nepatikimus asmenis. Priešingai, išvykdamas atostogauti, prižiūrėti darbus jis paliko savo draugą K. V., kuris nurodė, kad nieko, kas jam keltų susirūpinimą, nematė.
9. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas užsakė paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. atlikti statybinius darbus jo gyvenamojo namo valdoje. Paslaugas suteikė įmonė – UAB „Grindinio darbai“. Tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, atsakovas šioje situacijoje yra vartotojas. Ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Šalių sudaryta žodinė statybos darbų rangos sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo užsakovui (atsakovui) paruošti pagrindus ir betoninėmis trinkelėmis išgrįsti teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini).
10. Teiginiu, kad 2 500 Eur sumokėjimas nereiškia, kad atsakovas pritarė visai ieškovės reikalaujamai sumokėti sumai, atsakovas pripažino, kad susitarimas buvo, ir paneigė jo nurodytą teiginį, kad ieškovė savavališkai, be atsakovo sutikimo, kai atsakovas buvo išvykęs atostogauti, atsakovo kieme atliko darbus, dėl kurių jokio susitarimo su atsakovu sudaryta nebuvo. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės paslaugų nepageidavo, pažymėjo, jog ieškovė rangos darbus atliko nekokybiškai, nesilaikydama betoninių trinkelių klojimo darbams numatytų technologijų, prieš tai neišvedžiojusi apsauginių šarvų elektros kabeliams, žemės gruntą sutankinusi tik atskiromis vietomis, neįrengusi lietaus nubėgimo surinktuvų po žeme, o lietaus vandens nubėgimo nuolydžius padarė į kiemo pusę, dėl ko šiuo metu visas lietaus vanduo kaupiasi kieme. Taigi, šalys laisva valia žodžiu susitarė ir aptarė pagrindinius kiemo tvarkymo darbus, kuriuos ieškovė atliko kol atsakovas atostogavo.
11. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ne dėl atliktų darbų kokybės, o būtent dėl reikalavimo sumokėti skolą. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad darbus ji atliko kokybiškai. Keturi liudytojai iš esmės pripažino, kad darbai buvo atlikti, atsakovas juos priėmė, tik, nutraukęs sutartį, darbus baigė su kita įmone. Iš nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad trinkelių klojimo darbai atlikti tinkamai, byloje nėra duomenų, kad jie atlikti su esminiais trūkumais. Atsakovas pats nurodė, kad grįžęs iš atostogų, ieškovei sumokėjo pinigus už darbus, norėjo tęsti derybas, o kilus tarp šalių ginčui, vėliau pasamdė kitą įmonę, kuri trinkeles išklojo ant ieškovės iš esmės tinkamai paruošto pagrindo, o nuolydžiai, pataisymai ir išvesti laidai ar vamzdžiai buvo susitarimo su naujuoju rangovu ir ilgo laiko tarpo tarp pagrindo padarymo ir trinkelių klojimo pasekmė. Nesutiktina su atsakovu, kad jis visiškai neprisiima rizikos dėl jo kieme atliktų darbų. Atsakovas pats kreipėsi į ieškovę, be to, galėjo reikalauti pašalinti trūkumus, tačiau to nepadarė, nesikreipė į specialistą dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo įvertinimo. Taigi, buvo susitarimas dėl darbų bei kainos, atliktas 2 500 Eur avansinis mokėjimas, daugiau mokėjimų nebuvo atlikta. Atsakovas pretenzijos ieškovei dėl darbų neteikė, priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, ieškinys dėl galimai patirtų nuostolių pareikštas tik 2023 m. kovo 6 d. Atsakovas netaisė ieškovės darbo trūkumų, o tęsė darbus ir atliko papildomus darbus. Sutiktina su ieškove, ką nurodė ir atsakovo kviestas liudytojas, trinkeles klojusi įmonė keitė tik aukštį, papildė vietomis sluoksnį, atliko pataisymus, kuriuos po pusmečio natūraliai reikėjo atlikti, tačiau nieko nekasė ir neišvežė.
12. Esant ginčui dėl kieme atliktų statybos rangos darbų nekokybiško atlikimo, atsakovas turėjo galimybę kreiptis į antstolį konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo pateiktomis nuotraukomis, iš kurių teismas negali nustatyti nei adreso, nei laiko, kada nuotraukos yra užfiksuotos, nei trūkumų, kad jie faktiškai egzistuoja, todėl šie įrodymai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. Tokie įrodymai neatitinka sąlygų, kurioms esant dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Prioritetas individualaus vertinimo išvadoms yra teikiamas tik tuo atveju, jeigu toks (individualus) vertinimas yra atliktas, laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų, o individualaus vertinimo ataskaita atitinka norminiais aktais nustatytus vertinimo dokumentų turinio bei formos reikalavimus. Nors atsakovas yra vartotojas, tačiau nėra suabsoliutinta teisė neteikti jokių įrodymų bent apie tai, kad trūkumai yra fiksuoti, o, jei ir būtų konstatuota, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, tai neatleidžia užsakovo nuo pareigos už priimtus atliktus darbus atsilyginti, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei likusią sumą už atliktus darbus, juo labiau, kad jis konkliudentiniais veiksmais rangovės darbus priėmė. Atsakovo teiginiai, kad jis buvo išsikvietęs specialistą, kuris nustatė, kad nuostoliai sudaro 12 000 Eur, vertintini kaip deklaratyvūs, jokių įrodymų nėra pateikta. Sutiktina, kad atsakovas šioje situacijoje yra silpnesnė pusė – vartotojas, todėl šiuo atveju užtenka, jog ieškovė pilnai pagrindė ieškinio reikalavimą dėl savo patirtų išlaidų, įrengiant atsakovo kiemo pagrindą trinkelėms ir atsakovas šiuos darbus priėmė.
13. Byloje šalys nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akto. Užsakovo A. B. teiginys, kad jis sumokėjo rangovui 2 500 Eur iš geros valios ir dėl tolesnių derybų, leidžia konstatuoti įvykusį šių rangovo darbų rezultato perdavimo užsakovui faktą, atsakovas atsiskaitė su rangovu už dalį atliktų darbų. Užsakovas dalį darbų iš rangovo priėmė, nes kitu atveju ieškovė galėjo atidėti arba sustabdyti savo prievolių rangovui vykdymą. Nuo darbų priėmimo iki pat UAB ,,Grindinio darbai“ ieškinio atsakovui dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo pateikimo atsakovas raštu nepateikė pretenzijos rangovui, nereiškė jam jokių pastabų dėl faktiškai atliktų darbų kokybės. Tai ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. pretenzijoje atsakovui ieškovės nurodytomis aplinkybėmis reiškė reikalavimą dėl 9 060,10 Eur dydžio skolos.
14. Įvertinus ieškovės nurodytus atliktus darbus, liudytojų paaiškinimus, pateiktą palyginimą ir paslaugų įkainius, teismas darė išvadą, kad sąskaitoje nurodyti įkainiai atitinka šio laikmečio rinkos kainas ir rėmėsi ieškovės pateiktais skaičiavimais pagal pateiktose sąmatose atliktus skaičiavimus atliktiems darbams, remiantis kitų panašia veikla užsiimančių įmonių pateiktomis darbų sąmatomis. Iš UAB „Žiebena“ lokalinės sąmatos matyti, jog apie 200 kub. m paviršinio grunto nukasimas ir išvežimas šioje įmonėje kainuotų 1 895,78 Eur (1 028,76 + 867,02), ieškovė prašė – 1 520 Eur; 124 kub. m žvyro sluoksnio ir 415 kv. m dolomito skaldos, padengiant 13 cm storiu atvežimas ir parengimas sutrombuojant – 5 951,13 Eur (2 259 + 179,3 + 3 366,94 + 145,89), ieškovė prašė – 7 933 Eur. Ieškovė yra atvežusi 134 t dolomitinės skaldos, o UAB „Žiebena“ kaina yra paskaičiuota kur kas mažesniam – 91,7 t dolomito skaldos kiekiui, nes 0,13 m sluoksnis x 415 kv. m = 53,95 kub. m , o 1 kub. m dolomito lygu 1,7 t, taigi, 1,7 t x 53,95 kub. m = 91,7 t). Iš pridedamų viešai skelbiamų UAB „Miesto keliai“ trinkelių pagrindo klojimo darbų kainos (prieiga internetu: https://www.trinkeliu-klojejai.lt/trinkeliu-klojimo-kaina/) matyti, jog perteklinio kieme esančio grunto išvežimas kainuoja 12,5 Eur / kub. m, o tai reiškia, jog atsakovo sklypo grunto (230 kub. m) nukasimas ir išvežimas šioje įmonėje kainuotų 2 875 Eur (12,5 x 230), ieškovė prašė – 540 Eur, pagrindo plytelėms įrengimo (smėlis, žvyras, dolomitas) kaina įmonėje UAB „Miesto keliai“ – 18,5 Eur/ kv. m (6,5 + 9 + 3). Padauginus šį įkainį iš atsakovo kiemo ploto (415 kv. m), pagrindo paruošimo darbai atsakovui kainuotų 7 677,50 Eur (18,5 x 415), ieškovė prašė – 7 933,80 Eur. Iš UAB „Industrinė statyba“ komercinio pasiūlymo – atsakymo į kainų užklausą matyti, jog ši įmonė teikia perteklinio kieme esančio grunto išvežimą už apie 10 Eur / kub. m, tad atsakovo sklypo grunto (230 kub. m) išvežimas šioje įmonėje kainuotų 2 300 Eur (10 x 230), ieškovė prašė – 540 Eur; pagrindo įrengimo kaina (smėlis, žvyras, dolomitas) – 30 Eur / kv. m. Padauginus šį įkainį iš atsakovo kiemo ploto (415 kv. m), pagrindo paruošimo darbai UAB „Industrinė statyba“ atsakovui kainuotų 12 450 Eur (30 x 415), ieškovė prašė priteisti – 7 933,80 Eur.
15. Ieškovė patyrė tokias išlaidas: penkiatonio ekskavatoriaus darbai vnt. – 980 Eur, žemių išvežimas – 540 Eur, žvyras sankasai užpildyti – 1 377 Eur, dolomito skalda 0-45 frakcijos – 2 572,80 Eur, važiuojamosios dalies pagrindo paruošimas 415 kv. m – 3 984 Eur, pamatinių blokų išvežimas – 100 Eur. Iš šios sumos ieškovė išskaičiavo atsakovo sumokėtą 2 500 Eur avansą. Kadangi ginčo statybos rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti nebuvo sudaryta darbų sąmata, laikytina, kad konkrečių darbų kaina šalių buvo aptarta ieškovės nurodyta rinkos kainomis. Iš įrašų matyti, jog atliktų statybos darbų vertė – 11 560,10 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog už statybos rangos darbus atsakovas rangovui sumokėjo sutartų darbų dalį kainos – 2 500 Eur. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Kadangi nustatyta, kad ieškovė kokybiškai atliko atsakovo kiemo pagrindo paruošimo trinkelių klojimui darbus, atsakovas juos priėmė, jai turi būti atlyginamos, atliekant šiuos darbus, patirtos išlaidos. Ieškovė sąskaitoje faktūroje Nr. 119 detaliai išdėstė savo patirtas išlaidas, kurios sudaro 9 060 Eur sumą. Atsižvelgus į rinkoje esančius įkainius, jog už šiuos darbus kitos įmonės sudarė sąmatas panašia suma ar net didesnėmis, iš šių detalių paskaičiavimų, nesant kitų įrodymų ar prieštaravimų šiai sumai, akivaizdu, kad ieškovės paskaičiuota faktinė patirtų išlaidų suma yra protinga ir proporcinga atliktiems darbams. Ieškovė įrodė, jog patyrė išlaidas, susijusias su statybos ranga atsakovo kieme.
16. Ieškovė nurodė, kad trinkelių pagrindo paruošimo paslaugos atsakovui buvo pabaigtos suteikti 2021 m. lapkričio pabaigoje. Rašytinai įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo sąskaitos apmokėjimo terminas – 2022 m. sausio 8 d. Iš atsakovo ieškovei priteistinos palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. birželio 22 d. (ieškinio pateikimo dienos), kurios sudaro 203 Eur (9 060 Eur x 0,05 proc. / 365 d. x 164 d. = 203 Eur), ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 9 263 Eur sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
17. Ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas 1 140 Eur išlaidas teisinei pagalbai, kurias sudaro išlaidos už ieškinio parengimą – 500 Eur, dubliko parengimą – 400 Eur, ieškovo atstovavimą 2023 m. vasario 10 d. teismo posėdyje – 200 Eur, kelionės išlaidos į atidėtą 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdį – 400 Eur. Ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 140 Eur advokato pagalbos išlaidos bei 208 Eur žyminis mokestis.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas priėmė ieškovės pasiūlymą dėl rangos paslaugų suteikimo, sudarydamas sąlygas ieškovei vykdyti rangos darbus jo kieme. Atsakovo konkliudentiniai veiksmai turi būti vertinami per protingumo ir apdairumo prizmę. Iš atsakovo konkliudentinių veiksmų visumos tiesiogiai matyti, kad ieškovės atlikti rangos darbai visiškai atitiko atsakovo valią, taigi, ir žodinį šalių susitarimą. Liudytojo K. V. paaiškinimai nepaneigia teismo išvadų, kadangi šis liudytojas neneigė, jog atsakovas buvo palikęs atsakingą prižiūrėtoją ieškovės vykdomiems darbams prižiūrėti. Teismas tokią išvadą darė, remdamasis kitų liudytojų paaiškinimais bei liudytojo K. V. paaiškinimais, jog šis nuolat bendravo su ieškovės darbininkais.
2.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ignoruojama imperatyvi CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma, nustatanti, jog šio skyriaus (CK 6.2281– 6.22824str.), išskyrus CK 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims. Dėl minėto reglamentavimo nėra pagrindo sutikti, jog, remiantis ginčo santykiams negaliojančia CK 6.22816 straipsnio norma, atsakovas, kaip vartotojas, neprivalo atsiskaityti už gautas prekes / paslaugas, kurių užsakymo paslaugų / prekių tiekėjas negali įrodyti. Ieškovė dėl abiejų šalių atliktų konkliudentinių veiksmų visumos negali būti laikoma neįrodžiusia savo teiktų paslaugų atsakovui užsakymo fakto ar informacijos, reikalingos sandoriui sudaryti, atsakovui suteikimo. Žodinės statybos rangos sutartys yra plačiai praktikuojamos tarp namų ūkių ir statybos paslaugas teikiančių subjektų visoje Lietuvoje.
2.3. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės atlikti rangos darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais, neįvykdė pareigos įrodyti nurodomas aplinkybes. Jo pateiktos nuotraukos su atsakovo kiemo fragmentais be jų datos ir specialisto paaiškinimų / išvadų / tyrimų, neįrodo statybos rangos darbų esminių trūkumų. Liudytojas V. S. neparodė jokių esminių ieškovės darbo trūkumų. Atsakovas neturi jokio pagrindo remtis CK 6.674 straipsnio 2 dalies norma ir jos pagrindu ginčyti savo pareigą apmokėti už ieškovės suteiktas rangos paslaugas. Atsakovas sąmoningai vengė sudaryti rašytinę rangos paslaugų sutartį ir iš anksto siekė vengti atsiskaitymo už gautas paslaugas, kas yra nesąžiningas elgesys. Atsakovui įrodžius, jog jis tikrai nebuvo sudaręs jokio sandorio su ieškove, taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Atsakovas gavo ir panaudojo iš ieškovės gautas paslaugas ir medžiagas, dėl jų jokių pretenzijų nereiškė, o, gavęs naudą, nesąžiningai siekia išvengti jam tenkančios pareigos už ją atsiskaityti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustačius ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
V. Dėl byloje nustatytų aplinkybių
21. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje kreipėsi į ieškovės atstovą Ž. V. dėl atsakovo kiemo (apie 415 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini) išklojimo trinkelėmis. Šalys žodžiu aptarė planuojamą kiemo plotą, kur bus klojamos trinkelės. Buvo sutarta, jog ieškovė iškas 50 cm gylio sankasą, užpils 30 cm gamtiniu žvyru ir 15 cm dolomitine skalda (frakcija 0 – 45) ir ant 3 cm sluoksnio dolomitinių atsijų išklos rudas trinkeles už 38 Eur / kv. m kainą; o papildomi darbai (pjaustymas, laiptų pakopų darymas, nukasto grunto išvežimas) – bus mokami atskirai. Šalys sutarties dėl darbų atlikimo nepasirašė, sutarties sąlygų raštu neaptarė, tačiau atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500 Eur. Darbai buvo baigti 2021 m. gruodžio mėnesį. Po darbų atlikimo dėl jų kokybės atsakovas pretenzijų nereiškė. Už atliktus paruošiamuosius darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 119, kurioje bendra atliktų darbų vertė sudaro 11 560,10 Eur. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė 2022 m. kovo mėnesį teikė atsakovui pasirašyti paslaugų sutarties projektą, o 2022 m. gegužės 13 d. pareiškė pretenziją dėl įsiskolinimo už atliktus darbus sumokėjimo.
22. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl rangos santykių pagrindu atsiradusio darbų atlikimo fakto ir atsakovo prievolės apmokėti už atliktus darbus.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius.
25. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes apeliantas nebuvo susitaręs su ieškove dėl paruošiamųjų darbų trinkelių klojimui atlikimo ir trinkelių klojimo. Tarp šalių vyko tik derybos dėl galimų darbų atlikimo atsakovo kieme. Nors atsakovas su ieškovės direktoriumi Ž. V. buvo nuvykęs apžiūrėti, kokias trinkeles ir kaip ieškovė yra sudėjusi kitiems klientams, tačiau atsakovas trinkelių neišsirinko, ir laukė ieškovės parengtos statybos rangos darbų sutarties su darbų sąmata. Visus darbus ieškovė atliko savavališkai, be atsakovo sutikimo, todėl jis neprivalo mokėti už darbus, kurių nebuvo užsakęs. Be to, teismas nepagrįstai netaikė CK 6.2286 straipsnio, 6.22816 straipsnio nuostatų.
26. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad rašytinė statybos darbų rangos sutartis dėl ieškovės nurodytų darbų atlikimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Kadangi šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, o dėl žodinio susitarimo nuostatų kilęs nesutarimas, ginčui taikytinos įstatyminės nuostatos.
27. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).
28. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228 str. 2 d., 3 d.). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).
29. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).
30. Pažymėtina, kad įstatymas rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).
31. Aptariamoje situacijoje tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėja esant skirtingo turinio susitarimą: ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl paruošiamųjų darbų trinkelių klojimui atlikimo, atsakovo vertinimu, tarp šalių vyko pokalbis, tačiau jokio susitarimo dėl darbų atlikimo nebuvo. Tai reiškia, jog iš esmės abi šalys, norėdamos pagrįsti konkrečią versiją dėl darbų atlikimo, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).
32. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis aplinkybėmis besiremiantis byloje dalyvaujantis asmuo turi įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
33. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, proceso metu apklaustų liudytojų K. V., E. B., E. N. parodymais nustatė, kad atsakovas A. B. už darbus sumokėjo ieškovei 2 500 Eur, paskyrė atsakingą žmogų prižiūrėti darbus, buvo sudarytos sąlygos ieškovės darbuotojams pasidėti darbo įrankius rakinamoje patalpoje. Taigi, akivaizdu, jog šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė negalėjo pradėti paruošiamųjų darbų plytelių klojimui atsakovui nuosavybės teise priklausančiame kieme neturėdama kiemo savininko pritarimo. Be to, atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovei 2 500 Eur už darbus, dėl kurių su ieškove nebuvo tartasi, dėl kurių nebuvo gauta aiški ir suprantama, išsami ir tiksli informacija apie planuojamus atlikti paruošiamuosius plytelių klojimui darbus, kurie nebuvo užsakyti.
35. Jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, išskyrus deklaratyvius argumentus, atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė, nors tokią galimybė turėjo (CPK 314 str.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas A. B. teigė, jog jis nėra susitaręs su ieškove dėl parengiamųjų darbų plytelių klojimui atlikimo, jam nebuvo suteikta pilna informacija apie darbus, o darbai buvo atlikti savavališkai, jam nesant namuose, išvykus atostogauti, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius.
37. Nors vartojimo sutarčių nuostatomis yra siekiama apginti silpnesniosios sandorio šalies – vartotojo interesus, tačiau vartojimo sutarties sąlygos negali būti aiškinamos atsietai nuo rangos teisinių santykių esmės bei paskirties.
Dėl darbų kokybės
38. Apelianto A. B. teigimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos ir liudytojo V. S. parodymai.
39. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).
40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl atliktų darbų kokybės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ne dėl atliktų darbų kokybės, o dėl reikalavimo sumokėti skolą.
41. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčui persikeliant į teismą atsakovas būtų nesutikęs su tuo, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko (ne visiškai atitiko) atsakovo pageidavimų ar kad atsakovas reiškė ieškovei pretenzijas dėl to, dėl ko su atsakovu nebuvo susitarta, kad darbai atlikti su esminiais trūkumais (CPK 178 str.). Atsakovas nesikreipė į ieškovę, reikalaudamas pašalinti darbų trūkumus. Priešingai, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pats nurodė, kad grįžęs iš atostogų, ieškovei sumokėjo pinigus už atliktus darbus, norėjo tęsti derybas toliau, tačiau tarp šalių kilus ginčui, pasamdė kitą įmonę, kuri trinkeles išklojo ant ieškovės iš esmės tinkamai paruošto pagrindo, su tam tikrais pataisymais. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į tam specialių žinių turintį specialistą, savo laiku neprašė skirti ekspertizės dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo įvertinimo, nors tokių aplinkybių egzistavimą turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi liudytojo V. S. parodymai, bei prie tripliko pateiktos nuotraukos taip pat nepatvirtina tų aplinkybių, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nes iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovė darbus pabaigė 2021 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu liudytojas V. S., trinkeles klojo 2022 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo ieškovės ruošto pagrindo, tame tarpe ir žiemos sezonui, intensyviai važinėjant trinkelių klojimui paruoštu pagrindu, o nuotraukų darymo laiko nėra galimybės nustatyti. Be to, liudytojas patvirtino, jog kiemas iš dalies buvo paruoštas, nurodė, o dėl elektros instaliacijos ir lietaus vamzdžių sprendžia užsakovas.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusioje situacijoje nors atsakovas ir yra vartotojas, tačiau nėra suabsoliutinta jo teisė neteikti jokių įrodymų, apie atliktus darbus tai, kad trūkumai yra fiksuoti, pareikštas pretenzijas dėl darbų trūkumų ir pan., todėl apelianto deklaruojamas nesutikimas su teismo pozicija dėl atliktų darbų kokybės ir nurodomas nuostolių dydis yra aiškiai nepakankamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skolos už atliktus darbus priteisimo paneigti.
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus
43. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės UAB „Grindinio darbai“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 9 060 Eur už atliktus darbus.
44. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas iš viso neturėjo prievolės mokėti ieškovei, nes darbų neužsakė. Be to, ieškovė neatliko jokio objektyvaus atsakovo kieme jos atliktų rangos darbų vidutinės rinkos kainos nustatymo tyrimo, o su ieškiniu pateiktos UAB „Žiebena“, UAB „Industrinė statyba“ ir UAB „Miesto keliai“ darbų kainos neparodo realios ieškovės atliktų darbų vidutinės rinkos kainos. Tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
45. Byloje nustatyta, jog atsakovui buvo išrašyta 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita GD Nr. 119 bendrai 11 560,10 Eur su PVM sumai. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantas iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog pagal pateiktą sąskaitą ieškovė iš esmės darbus yra atlikusi, o atsakovas yra sumokėjęs 2 500 Eur avansą. Apeliantas neįrodinėjo, kad jo veiksmus neapmokant už atliktus darbus, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir kuriuos rangovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 str. 6 d.). Taip pat atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nebuvo pateikęs ieškovei jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe. Darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymas, priešingai nei savo skunde tvirtina apeliantas, neteikia jam pagrindo neatsiskaityti už realiai atliktus darbus, taigi, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str., 6.694 str.).
47. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas vengė priimti atliktus statybos rangos darbus ir už juos sumokėti. Apeliantas, nesutikdamas su atliktų darbų kiekiais, kokybe ir (ar) apimtimi, kaina, turėjo galimybę tai ginčyti teisme (prieš)ieškiniu, teikti įrodymus paneigiančius UAB „Žiebena“, UAB „Industrinė statyba“ ir UAB „Miesto keliai“ pasiūlymuose nurodytas darbų kainas, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Tik procesiniuose dokumentuose nurodytų atsikirtimų dėl neužsakytų darbų atlikimo, netinkamos darbų kokybės, vidutinės darbų kainos nepagrįstumo tokioje situacijoje nepakanka, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus (CK 6.687 str.).
VI. Dėl bylos baigties
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįsto ir teisėto sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė UAB „Grindinio darbai“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą). Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindinio darbai“, įmonės kodas 302628996, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė