Civilinė byla Nr. 2S-1070-798/2014 (S)    

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01380-2014-8

       Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, 

n u s t a t ė :

                   I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateiktu skundu prašo panaikinti 2013-12-13 turto arešto aktą ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013-12-12 reikalavimą dėl skolos sumokėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0033/10/01080 bei atšaukti 2014 m. sausio 13 d. – 2014 sausio 20 d. paskelbtas turto varžytynes. Nurodė, kad 203-10-02 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu palikėjo D. M., mirusio 2012-11-19, turtas, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos - 0,05 Lt, esančios „Swedbank“ AB banko sąskaitoje, perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM. Pareiškėja 2013-12-18 gavo antstolės N. Š. 2013-12-12 reikalavimą dėl skolos sumokėjimo bei pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pareiškėja gali įvykdyti antstolės reikalavimą padengti palikėjo įsiskolinimą tik pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatytą turto apskaitymo ir realizavimą tvarką. Pareiškėja palikėjo turtą perėmė į savo apskaitą ir atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Paveldėto turto dalis įvertinta 20 000 Lt. Pareiškėjos prašymu antstolė 2013-12-03 panaikino turto areštą ir pagal CK 4.79 str. nuostatas 2013-12-16 bendraturtei J. M. buvo pasiūlyta pirmumo teise pirkti dalį buto už vertintojo nustatytą kainą. Paaiškėjus, kad 2013-12-13 antstolė pakartotinai areštavo turtą ir apie tai neinformavo VMI prie FM, o pareiškėja turto arešto akto nėra gavusi, antstolė neįvykdė pareigos informuoti skolininką apie atliktą jo turtinių teisių suvaržymą, todėl 2013-12-13 turto arešto aktas naikintinas. Pareiškėja pažymi, kad gavo pranešimą apie 2014 m. sausio 13 d. – 2014 m. sausio 20 d. įvyksiančias pirmąsias VMI prie FM paveldėtos ½ turto dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. CPK 692 str. numatyta, kad perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jei įstatymas nenustato kitaip. Pareiškėja, vadovaudamasi taisyklėmis pradėjo turto realizavimo procedūrą ir antstolei nėra suteikta teisė vykdyti valstybės paveldėto turto realizacijos, todėl paskelbtos varžytynės yra neteisėtos bei privalo būti atšauktos. Pažymi, kad antstolės veiksmai yra nenuoseklūs ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 

Antstolė N. Š. 2014-01-14 patvarkymu Nr. 2-17585-603/2009 patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, t.y. patenkino skundą dalyje dėl 2013-12-13 reikalavimo panaikinimo, o kitoje dalyje skundą atmetė. Nurodo, kad vykdant vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. M., nustatyta, jog mirus skolininkui jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi skolininkas D. M. vykdymo procese pakeistas jo teisių perėmėja VMI prie FM, kuri valstybės vardu priėmė palikimą po skolininko mirties. Pagal CPK 596 str. 2 d. VMI prie FM kaip teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankščiau procese dalyvavusiam asmeniui. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė – tai kaina, už kurią parduodamas turtas. Šiuo metu yra paskelbtos paveldėto ir areštuoto turto varžytynės, kurių metu paaiškės parduodamo turto kaina, t. y. tikroji turto vertė, už kurią bus parduotas turtas. VMI prie FM nepateikė antstolei duomenų apie turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nepateikė išsamios informacijos apie paveldėtą turtą (lėšas). Antstolei buvo žinoma tik apie VMI prie FM paveldėtą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė sutiko su pareiškėjos argumentu panaikinti 2013-12-13 antstolės reikalavimą pateiktą VMI prie FM sumokėti 45 119,11 Lt, nes pareiškėja gali atsisakyti vykdyti prievoles, viršijančias jai perėjusio paveldėto turto tikrąją kainą. Laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad pareiškėja privalo vadovautis Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 nustatyta turto realizavimo tvarka ir, kad  pareiškėja, o ne antstolės privalo realizuoti paveldėtą ir areštuotą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šia tvarka pareiškėja vadovaujasi kai nėra prasidėjęs išieškojimo vykdymo procesas bei kai turtas nėra areštuotas. Skolininkui priklausantį turtą realizuoja antstolė vykdymo proceso eigoje ir skolininkas iki varžytynių turi teisę pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo.    

                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 2 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos VMI prie FM skundą ir panaikino 2013 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktą ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei atšaukė 2014 m. sausio 13 d. – 2014 m. sausio 20 d. paskelbtas turto varžytynes.

Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje 0033/10/01080 antstolė N. Š. 2010-12-21 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Escala“ pateiktą jai vykdyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-11-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17585-603/2009 dėl 30 212,17 Lt skolos bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl Nr. 2-4707-129/2011 dėl 533,25 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo UAB „Escala“ naudai. LR Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas D. M. 2012-11-19 mirė. VMI prie FM 2013-10-03 pranešimu informavo antstolę N. Š., kad 2013-10-02 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Testamentų registro išrašo duomenimis palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi skolininkas D. M. vykdymo procese buvo pakeistas jo teisių perėmėja VMI prie FM, kuri valstybės vardu priėmė palikimą. VMI prie FM kreipėsi į antstolę N. Š., prašydama panaikinti ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), uždėtus areštus. 2013-12-02 patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo, nustačius, kad skolininkas yra miręs, turtas paveldėtas, turto areštą panaikino. 2013-12-12 antstolė N. Š. turto arešto aktu areštavo skolininkei Lietuvos Respublikai priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo ir statinio, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013-12-12 pranešė VMI prie LR FM, kad 2013-12-12 paskelbtos ½ dviejų kambarių buto, bendras plotas 29,41 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, pirmosios varžytynės. Antstolė N. Š. 2013-12-12 VMI prie LR FM pateikė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 691 str. 2 d. nuostatomis, kad areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės, bei atsižvelgęs į tai, kad turtas, iš kurio antstolė vykdo išieškojimą, t. y. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybei, nutarė, kad šio turto realizavimo teisė turi būti perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal CPK 692 straipsnį perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai, jei įstatymas nenustato kitaip. Šiuo atveju įstatymas numato kitaip ir paveldėtą areštuotą skolininko turtą realizuoja ne VMI prie FM, o antstolis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad šiuo atveju valstybė, kurią atstovauja VMI prie FM yra skolininkas, o skolininkas negali pats parduoti jam priklausančio areštuoto turto, tai ir yra įstatymo išimtis, kai įstatymas numato kitaip ir areštuotą turtą realizuoja antstolis priverstine teismo sprendimams vykdyti CPK nustatyta tvarka. Be to, jei įstatymo normos leistų VMI prie FM būnant skolininke pačiai realizuoti turtą, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi jie nebūtų informuojami apie realizuojamo turto vertę, negalėtų reikšti skolininko ekspertui nušalinimo, negalėtų teikti prašymo skirti pakartotinės ekspertizės ir pasinaudoti kitomis CPK 639 straipsnyje išvardytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į šias CPK normas, neturėtų būti taikomas Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatytą turto apskaitymo ir realizavimą tvarką.

2. Teismas atšaukė jau įvykusias varžybas bei panaikino turto arešto aktą, kuris jau buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju turtas parduotas, todėl teismo nutartis, kuria panaikintas 2013 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktas bei atšauktos 2014 m. sausio 13 d. – 2014 m. sausio 20 d. paskelbtos turto varžytynės.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl vykdymo proceso metu valstybės paveldėto turto realizavimo.

CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jei įstatymai nenustato kitaip. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse apibrėžta, kad valstybei perduotinas turtas – tai bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, radinys ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 išaiškino, kad CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai lakytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; kt.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje 0033/10/01080 antstolė N. Š. 2010-12-21 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Escala“ pateiktą jai vykdyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-11-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17585-603/2009 dėl 30 212,17 Lt skolos bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl Nr. 2-4707-129/2011 dėl 533,25 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo UAB „Escala“ naudai. Vykdymo proceso metu, t. y. 2012 m. lapkričio 19 d., mirė skolininkas D. M..  Jo turtą, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas - 0,05 Lt, esančios „Swedbank“ AB banko sąskaitoje, paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi skolininkas D. M. vykdymo procese pakeistas jo teisių perėmėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri valstybės vardu priėmė palikimą po skolininko mirties. VMI prie FM kreipėsi į antstolę N. Š., prašydama panaikinti ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), uždėtus areštus. Antstolė 2013-12-02 patvarkymu turto areštą panaikino. Tačiau 2013-12-12 antstolė N. Š. turto arešto aktu areštavo skolininkei Lietuvos Respublikai priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo ir statinio, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013-12-12 pranešė VMI prie FM, kad 2013-12-12 paskelbtos ½ dviejų kambarių buto, bendras plotas 29,41 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, pirmosios varžytynės. Antstolė N. Š. 2013-12-12 VMI prie FM pateikė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 692 straipsnyje nustatyta, jog perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti turi perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad valstybės paveldėtą turtą vykdymo procese realizuoja antstolis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, vadovaudamasi taisyklėmis, pradėjo turto realizavimo procedūrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino turto, t.y. ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą bei atšaukė jo varžytynes, nes antstolei nėra suteikta teisė vykdyti valstybės paveldėto turto realizacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad varžytynės jau įvyko, nėra pagrindas pripažinti, kad antstolės veiksmai, kuriais areštuotas ginčo turtas ir paskelbtos jo varžytynės, atitiko jai suteiktus įgalinimus.

Antstolė taip pat atskirajame skunde nurodo, kad jei įstatymo normos leistų VMI prie FM būnant skolininke pačiai realizuoti turtą, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi jie nebūtų informuojami apie realizuojamo turto vertę, negalėtų reikšti skolininko ekspertui nušalinimo, negalėtų teikti prašymo skirti pakartotinės ekspertizės ir pasinaudoti kitomis CPK 639 straipsnyje išvardytomis priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, todėl paveldėjimo procedūras atlieka vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustato turto apskaitymo ir realizavimo tvarką. Dėl to tik atlikusi minėtose taisyklėse nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi lėšas), Valstybinė mokesčių inspekcija atsiskaito su kreditoriumi paveldėto turto tikrosios vertės ribose (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Turto tikroji vertė teisės aktų nustatyta tvarka yra už realizuotą turtą gauta pinigų suma atėmus visas su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos padengia palikėjo įsiskolinimą atlikusi teisės aktais nustatytus veiksmus. Dėl to atskirojo skundo argumentai dėl išieškotojo interesų pažeidimo laikytini nepagrįstais, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos paveldėtą turtą realizuoja ir su kreditoriumi atsiskaito tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja paveldėtą palikėjo turtą perėmė į savo apskaitą ir atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Turto vertintojas UAB „Marbleksa“ įvertino paveldėto turto dalį 20 000 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-46194 kreipėsi į antstolę dėl turto arešto panaikinimo. Antstolė 2013 m. gruodžio 3 d. turto areštą panaikino. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, vadovaudamasi CK 4.79 straipsnio nuostatomis, 2013 m. gruodžio 16 d. pateikė pasiūlymą bendraturtei J. M. pirmumo teise pirkti buto dalį už turto vertintojo nustatytą kainą, tačiau pareiškėja teisės realizuoti butą neįgyvendino, nes antstolė 2013 m. gruodžio 12 d. pakartotinai areštavo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskelbė jo pardavimą iš varžytynių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos m. sav. adm., bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Antanas Rudzinskas