Civilinė byla Nr. e2S-2363-967/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07930-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės ERA Holdings B. V. ieškinį atsakovėms informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei uždaroji akcinė bendrovė „Pirmoji investavimo įmonė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ZMF1“.
Teismas
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė ERA Holdings B. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pirmoji investavimo įmonė“ (toliau – bendrovė) ir UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ (toliau – valdymo įmonė) dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, prašydama įpareigoti bendrovės valdymo įmonę vykdyti valdymo įmonės pareigas ir sudarytą 2016 m. gruodžio 23 d. valdymo perdavimo sutartį iki šios sutarties pabaigos bei priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Tenkinęs ieškovės prašymą, teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB „Pirmoji investavimo įmonė“ materialaus, nematerialaus turto, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“.
3. 2024 m. liepos 30 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas buvo pasiektas ir šį tikslą pasiekus išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Ieškovė nurodė, kad teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atliko savo funkciją – paskyrus bendrovės turto administratorę, kuri priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir 2024 m. liepos 3 d. suorganizavo bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo paskirta nauja bendrovės valdymo įmonė – UAB „I Asset Management“. 2024 m. liepos 3 d. bendrovė ir UAB „I Asset Management“ pasirašė valdymo perdavimo sutartį.
4. Atsakovė UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė, jog ieškovė niekada neturėjo realaus suinteresuotumo dėl byloje pareikšto reikalavimo patenkinimo, o siekė visiškai priešingo materialinio teisinio rezultato – nutraukti sutartį ir paskirti naują valdytoją. Atsakovės teigimu, teisę pareikšti ieškinį ieškovė įgyvendino nesąžiningai, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekė ne tariamo bendrovės turto apsaugojimo nuo iššvaistymo ar žalos, o sušaukti naują bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, nutraukti bendrovės su valdymo įmone sudarytą sutartį ir paskirti naują valdytoją, nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tokio rezultato nebūtų galėjusi pasiekti be teisminio proceso. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pareiškė nesąžiningai, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos ne dėl to, kad ieškovė išreiškė tokį pageidavimą, o dėl to, kad pradinis ieškinys ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikšti nesąžiningai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovė prašė panaikinti 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad 2024 m. gegužės 17 d. ieškovės ieškinys kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei ERA Holdings B. V. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta nustatyti bendrovės materialaus, nematerialaus turto, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Valnetas“. Ta pačia nutartimi teismas atmetė atsakovės „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ prašymą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ į bylą pateikto 2024 m. liepos 3 d. neeilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog bendrovės akcininkai, tarp jų – ir ieškovė, vienbalsiai prabalsavo už naujos bendrovės valdymo įmonės UAB „I Asset Management“ paskyrimą. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 3 d. Bendrovė su UAB „I Asset Management“ sudarė valdymo perdavimo sutartį, kuria UAB „I Asset Management“ buvo perduotos bendrovės valdymo funkcijos.
7. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė ieškovė, kurios prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei į tai, kad atsakovė UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ pateiktame atsiliepime, nors ir kitu pagrindu, taip pat prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, ir nustatęs, kad bendrovei sudarius su UAB „I Asset Management“ valdymo perdavimo sutartį iš esmės išnyko teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, teismas sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos, turėjo laisvę nuspręsti kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, ar ne. Teismo vertinimu, vien ieškovės apsisprendimas pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, nepabandžius apginti savo teises neteisminiu būdu, savaime negali būti pripažinta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Priešingu atveju tai paneigtų (diskredituotų) konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą esmę. Tai, kad kita šalis tokį kreipimąsi į teismą subjektyviai vertina kitaip, nesudaro pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašymas byloje taikyti laikinąsias apsaugos buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas, todėl vien vėlesnis, pasikeitus aplinkybėms, ieškovės elgesys prašant tokias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks prašymas buvo pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
9. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises, nepasibaigus bylai, t. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės, teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu bei pareikšdamas jame prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, siekė su teisingumo vykdymu nesusijusių tikslų, t. y. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant teismui ieškinį, o ypač prašant taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, prašydama pakeisti nurodytos nutarties 9 pastraipoje išdėstytus motyvus ir juos išdėstyti taip: „Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos panaikinimo teikia ieškovas, kurio prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat į tai, kad atsakovė UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ pateiktame atsiliepime, nors ir kitu pagrindu, taip pat prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustačius, kad 2024 m. gegužės 17 d. ERA Holdings B. V. ieškinys kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis).“ Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė, nebūdama tarp bendrovės ir valdymo įmonės sudarytos sutarties šalimi, neturėdama jokių sutartinių materialinių reikalavimo teisių į valdymo įmonę ar bendrovę, savo balsais 2024 m. balandžio 29 d. susirinkimo metu panaikinusi valdymo įmonės įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir vykdyti valdytojo funkcijas bei savo balsais blokavusi absoliučiai visas alternatyvas, kurios būtų sudariusios teisines prielaidas valdymo įmonei tęsti bendrovės valdytojo funkcijas pereinamuoju laikotarpiu iki naujo valdytojo paskyrimo, teismine tvarka pareiškė reikalavimą įpareigoti valdymo įmonę vykdyti bendrovės valdytojo pareigas, nors tai visiškai prieštaravo iki tol ieškovės atliktiems veiksmams.
10.2. Nuslėpdama nuo teismo daug esminių faktinių aplinkybių ir manipuliuodama bendrovės specifiniu statusu, ieškovė 2024 m. gegužės 22 d. įtikino teismą dėl būtinybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti nedelsiant ir apie tai nepranešant atsakovėms. Tokiu būdu ieškovė pasiekė, kad byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės (paskirtas laikinas bendrovės turto administravimas), nors pačios laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrino galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o iš esmės paneigė pradiniame ieškinyje suformuotą reikalavimą, t. y. vietoje valdymo įmonės, ieškovės prašymu buvo paskirtas laikinas bendrovės turto administratorius, kuris viršydamas jam teismo nutartimi suteiktus įgaliojimus, de facto vykdė visišką bendrovės valdymo administravimą, nors neturėjo licencijos vykdyti investicinių bendrovių valdymo veiklos.
10.3. Nuo pat bylos iškėlimo valdymo įmonė akcentavo, kad ieškovė nesiekė jokio realaus savo teisių gynimo, o šį teisminį procesą nesąžiningai panaudojo tik kaip savitikslį instrumentą išimtinai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Dėl šios priežasties 2024 m. liepos 29 d. ieškovei pareiškus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, valdymo įmonė sutiko su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, kaip tokiu, tačiau reikalavo teismo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos ne dėl išnykusio poreikio, o dėl to, kad ieškinys kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
10.4. 2024 m. liepos 29 d. į bylą pateikti ieškovės procesiniai dokumentai patvirtina, kad ji niekada neturėjo realaus suinteresuotumo dėl byloje pareikšto reikalavimo patenkinimo, o iš tiesų siekė visiškai priešingo materialinio teisinio rezultato – vietoje teisinių santykių tarp bendrovės ir valdymo įmonės tęstinumo ieškovė siekė nutraukti bendrovės ir valdymo įmonės teisinius santykius bei paskirti naują valdytoją. Teisę pareikšti ieškinį ieškovė įgyvendino nesąžiningai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekė ne tariamo bendrovės turto apsaugojimo nuo iššvaistymo ar žalos, o sušaukti naują bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, nutraukti bendrovės su valdymo įmone sudarytą sutartį ir paskirti naują valdytoją, nors ieškovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad tokio rezultato nebūtų galėjusi pasiekti be šio teisminio proceso.
11. Ieškovė ERA Holdings B. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ atskirąjį skundą, prašydama nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirąjį skundą arba, šio prašymo netenkinus, atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti nutarties motyvus. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl skundžiamos nutarties motyvai (kokie jie bebūtų) nedaro jokios įtakos atsakovės teisėms ir (ar) pareigoms. Atsakovė nelaikytina teisiškai suinteresuotu subjektu dėl nutarties (ar jos motyvų) pakeitimo ar panaikinimo, o tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirąjį skundą, nes atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes išnyko jų taikymo poreikis. Ieškovė sąžiningai naudojosi savo teisėmis pareikšti ieškinį ir teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bendrovės akcininkė UAB „ZIP Investicijos“, pasinaudodama savo sąsajomis ir įtaka valdymo įmonei UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ (jie yra susiję juridiniai asmenys, pagrindinis naudos gavėjas – A. Ž.), pradėjo kliudyti (blokuoti) spręsti įvairius ieškovės veiklos klausimus, taip pat ir klausimą dėl valdymo įmonės pakeitimo. Ieškovė dėjo pastangas ir siekė išspręsti bendrovės valdymo įmonės pakeitimo klausimą neteisminiu būdu, t. y. inicijavo bendrovės 2023 m. gruodžio 28 d. neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Vis dėlto jo metu buvo pažeidinėjamos ieškovės teisės, o valdymo įmonės keitimo klausimas taip ir nebuvo išspręstas. Atsakovė kartu su UAB „ZIP Investicijos“ užėmė bendrovės valdymą ir siekė eliminuoti bet kokias ieškovės teises, tuo darydamos didelę žalą ne tik bendrovei, bet ir ieškovės didelės vertės investicijai.
11.3. Nepaisant valdymo įmonės atšaukimo, sprendimas atšaukti įpareigojo valdymo įmonę toliau vykdyti ne tik bendrovės valdymo, bet ir su valdymo įmonės atšaukimu bei valdymo perdavimu susijusias pareigas tiek pagal teisės aktus, tiek pagal valdymo perdavimo sutartį.
11.4. Nutartis dėl baudos proceso šaliai neskyrimo nėra skundžiama nei atskiruoju, nei apeliaciniu skundu, o atsakovė atskiruoju skundu iš tiesų skundžia neskundžiamo pobūdžio nutartį dalyje dėl atsisakymo skirti baudą. Tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti procesą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, atsakovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties 9 pastraipos motyvais, kuriuose pažymėta, jog laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos išnykus jų taikymo poreikiui. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 9 pastraipos motyvuose turėjo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos dėl to, kad ieškovė ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.
Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.
14. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas ir vyktų, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).
15. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
16. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir netenkintas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo, 9 pastraipos motyvus, prašydama nurodyti, jog laikinosios priemonės buvo panaikintos ne išnykus poreikiui jas taikyti, o nustačius, kad ieškovė ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Atskirajame skunde taip pat pateikiami argumentai, kurie, atsakovės manymu, pagrindžia ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš šių argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovė iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, kadangi procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rezoliucinės dalies atsakovė neskundžia ir sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turėjo būti panaikintos.
17. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK neįtvirtinta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartis, kuriomis buvo netenkintas prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, tokios nutartys taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis), todėl jos nėra apeliacinio apskundimo objektas.
19. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 17 pastraipoje pažymėjo, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu bei pareikšdama jame prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, siekė su teisingumo vykdymu nesusijusių tikslų, t. y. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Taigi atskirajame skunde nurodytos 9 pastraipos motyvų pakeitimas iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių – nepakeistų teismo 17 pastraipoje padarytų išvadų, be to, neturėtų jokios įtakos skundžiamos nutarties rezoliucinei daliai. Kaip pagrįstai pažymėta ir atskirajame skunde, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, šių priemonių taikymu (ar panaikinimu) šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-313/2022). Taigi tokių nutarčių motyvai nelaikytini apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
20. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės ERA Holdings B. V. atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-12816-1090/2024 pagal ieškovės ERA Holdings B. V. ieškinį atsakovėms informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei UAB „Pirmoji investavimo įmonė“ ir UAB „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį nutraukta. Taigi nutraukus civilinę bylą nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumo klausimo nagrinėjimas tapo netikslingas, t. y. neliko apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atitinkamai pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant ieškinį turi vertintini byloje priimant galutinį procesinį sprendimą.
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
22. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ERA Holdings B. V. ieškinį atsakovėms uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirmoji investavimo įmonė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ZMF1“.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ž. ir partneriai kapitalo valdymas“, juridinio asmens kodas 303243779, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7735 (mokėtoja – advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“, juridinio asmens kodas 302594113).
Išaiškinti atsakovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė