Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06489-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas U. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S61081 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 23S62770 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; Sprendimu Nr. 2 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui; ginčijamų sprendimų teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalys.

1.2.                      Ginčijami sprendimai priimti atsakovui padarius išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, remiantis trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 18-1960 (toliau – ir VSD raštas), kuriame nurodyta, kad pildydamas Departamento klausimyną pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nenurodė turimų (turėtų) ryšių su NATO ar Europos Sąjungos (toliau – ir ES) nepriklausančių šalių teisėsaugos institucijomis, ryšių su asmenimis, kurie, šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ryšių su kilmės ar kitos (išskyrus Lietuvos Respubliką) žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

1.3.                      Pareiškėjas Departamento klausimyną užpildė teisingai, informacijos apie ryšius su asmenimis, kurie galimai pavojingi NATO ar ES, neslėpė, jis nėra kompetentingas žinoti, kad tam tikri asmenys, su kuriais jis kažkada bendravo, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Išvada, kad dėl galimų asmenių ryšių gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžios asmuo, yra nepagrįsta.

1.4.                      Pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, jis nėra padaręs jokių pažeidimų, nepalaiko Baltarusijos režimo, o jo vykimo į Baltarusiją pagrindinė priežastis būdavo senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) motinos slaugymas. Lietuvos Respublikoje jis teisėtai gyvena nuo 2011 m., dirba, taip pat nuo 2011 m. su leidimu nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gyveno jo sutuoktinė, nepilnamečiai vaikai, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis penkerių metų laikotarpį nebuvo išgyvenęs nuolat ne mažiau nei 10 mėnesių Lietuvos Respublikoje, dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką.

1.5.                      Ginčijami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, neproporcingai pažeidžia pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai turi leidimus nuolat gyventi, sūnus gimė ir augo Lietuvoje, nuo (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, dėl motinos netekties labai išgyvena, o perkėlimas iš saugios ir įprastinės aplinkos Lietuvos Respublikoje į kitą valstybę sukels didelį stresą.

2.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis kompetentingos institucijos išvadomis, VSD raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pildydamas Departamento klausimyną, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir atsakydamas į 4 klausimą nenurodė turimų (turėtų) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respubliką) žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

2.2.                      Pareiškėjui draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams priimtas atsižvelgiant į VSD siūlytą draudimo atvykti laikotarpį bei įvertinus šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas siekiant užtikrinti valstybės saugumą.

2.3.                      Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pareiškėją su Baltarusijos bei Rusijos valstybės atitinkamais asmenimis siejo darbiniai ryšiai, kurių pastaruoju metu nepalaiko, bei nežino, kokia veikla užsiėmė pažįstami asmenys ir ar jie susiję su Baltarusijos valdžios institucijomis, nepaneigia ryšių reikšmingumo šiandieninės geopolitinės situacijos kontekste ir galimo pareiškėjo išnaudojimo tikslams bei uždaviniams, nesuderinamiems su Lietuvos valstybės saugumu.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją. Pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais naudojasi Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė:

5.1.                      Ginčijamuose sprendimuose Departamentas rėmėsi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo ryšius su NATO ar ES nepriklausančių šalių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respubliką) žvalgybos ir saugumo tarnybomis; pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, 2022 m. lapkričio 28 d. Departamentui pateikė prašymą per MIGRIS pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. sausio 30 d., atvykęs į Departamentą 2023 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė prie prašymo paleisti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus, biometrinius duomenis bei užpildė Departamento paruoštą klausimyną, sudarytą iš 11 klausimų.

5.2.                      Departamentas išsiuntė paklausimą VSD, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; VSD raštu Departamentas informuotas, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas yra buvusio STVS sekretoriaus, kuris yra Baltarusijos Respublikos prezidento sūnaus Viktoro Lukašenkos artimos aplinkos žmogus, verslo partneris; palaiko ryšius su buvusiais Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnais, Baltarusijos Respublikos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, sričių gubernatoriais ir merais, buvusiais Baltarusijos Respublikos teisėsaugos pareigūnais: generaliniu prokuroru, muitinės vadovu, su Rusijos Federacijos saugumo tarybos vadovo artimos aplinkos žmonėmis; VSD pažymėjo, kad pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nenurodė turimų (turėtų) kontaktų.

5.3.                      Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui pagal VSD raštą konstatuota įvertinus duomenis apie asmeninius ryšius šiandieninės geopolitinės situacijos kontekste; VSD pateikė įslaptintus dokumentus, reikšmingus bylos nagrinėjimui bei papildomai dalį išslaptintos informacijos, kuri buvo pagrindas pareiškėjo keliamos grėsmę valstybės saugumui dėl turimų (turėtų) ryšių išvadai konstatuoti, būtent: (duomenys neskelbtini).

6.       Teismo vertinimu, įvertinus skunde asmens pateiktą informaciją apie ryšius bei papildomai pateiktą VSD išslaptintos informacijos dalį, aplinkybių ir pagrindų kreiptis dėl visos konfidencialios dalies išslaptinimo nenustatyta (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str. 2 d.).

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo ir neneigė aplinkybių dėl VSD rašte nurodytų ryšių su asmeninis NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, turėtų ryšių su asmenimis, kurie praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respubliką) žvalgybos ir saugumo tarnybomis, skunde įvardijo asmenis ir (ar) pareigas. Pareiškėjo teigimu, nurodyti ryšiai nekelia grėsmės Lietuvos saugumui, buvo susiję su darbine veikla, atstovaujant (tarpininkaujant) Šveicarijos bendrovei Baltarusijos Respublikoje dėl geležinkelio sąstatų (pateikė 2018 metų išduotus jam įgaliojimus) bei vykdytu statybų verslu, turėtos futbolo komandos, asmeninių ryšių su nurodytais asmenimis ilgą laiką nebepalaiko, bendro verslo neturi ir nevykdo, juolab, kai kurie asmenys jau yra mirę.

8.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, pažymėjo, jog pagal pateiktą informaciją dėl nurodytų asmenų pareigų pobūdžio bei ryšio su Baltarusijos Respublikos prezidentu ir kitomis institucijomis, Rusijos Federacijos tarnybomis pareiškėjo ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas pagrįstai gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe ir sudarantis pagrindą priskirti prie galinčių kelianti realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui, o neįvertinus tokių ryšių kaip keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Teismas akcentavo, nors pareiškėjas abstrakčiais paaiškinimais, neįvardindamas konkrečių duomenų, teismo posėdžio metu neigė palaikantis bet kokius asmeninius ryšius su nurodytais asmenimis, tačiau nurodytas aplinkybes bei VSD rašte įvardintus ryšius paneigiančių aplinkybių nenurodė.

9.       Teismas, pabrėždamas, kadangi ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindas buvo tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nevertino ir nepasisakė dėl duomenų, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitikimo tikrovei kaip savarankiško pagrindo pagal Įstatymą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčijamuose sprendimuose Departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. sausio 19 d. teisėtai Lietuvos Respublikoje gyveno su leidimais laikinai gyventi; nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 4 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini) (MIGRIS prašyme nurodytos pajamos (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis); jo šeimos nariai – sutuoktinė N. T. ((duomenys neskelbtini)), vaikai I. T., gim. (duomenys neskelbtini)) ir N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) su leidimas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, mokosi (duomenys neskelbtini).

11.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdyje teigė, jog Lietuvos Respublikoje pragyvena (moka už vaikų mokslą ir gyvenamojo būsto nuomą) iš kilmės valstybėje esančio turto (verslo) gaunamų pajamų; pažymėjo, kad Lietuvą pasirinko siekdamas suteikti vaikams tarptautinio lygio išsilavinimą; Lietuvoje nuo 2011 m. iki sutuoktinės mirties gyveno epizodiškai, keliavo darbiniais reikalais bei dėl senyvo amžiaus motinos slaugos (priežiūros), vaikais Lietuvoje daugiau rūpinosi sutuoktinė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina S. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos Respublikos pilietė; bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjo dukra N. T. tapo pilnamete, baigė (duomenys neskelbtini), ketina studijuoti (duomenys neskelbtini), o mokyklos raštas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) joje mokosi pareiškėjo sūnus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) lankys (duomenys neskelbtini) klasę, sutartis sudaryta ir depozitas sumokėtas 2023 m. birželio 6 d.

12.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie Lietuvos Respublikoje registruotą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą; jo šeima gyvena nuomojamame būste; (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, registruota sutuoktinės vardu, palikimas po jos mirties nepriimtas. Pareiškėjo turimas turtas yra jo kilmės valstybėje – Baltarusijos Respublikoje. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nėra pagrįstas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuva yra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje ir paneigti nustatytą pareiškėjo buvimu keliančią realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

13.       Teismas, vertindamas uždraudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipė dėmesį, jog VSD prašė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o kadangi šiuo atveju nustatyti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiai, jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, dėl to atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktą ir 38.3 papunktį, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

14.       Teismo vertinimu, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, be kita ko, visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 43615 punktu (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

15.       Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatavo, jog Departamento Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, o šių sprendimų pagrindas ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, bet ir atliktas pareiškėjo ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva vertinimas.

16.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pabrėždamas, kadangi jo skundas atmestas, prašymo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

III.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjo kelia grėsmę valstybės saugumui dėl ryšių su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos subjektais, nes pareiškėjas jokių santykių su KGB dirbusiais asmenimis, su kuriais sportuodavo toje pačioje sporto salėje, ryšių dėl jų tarnybos neturėjo, niekada neturėjo, nežinojo nei kur, nei ką jie dirba, o šiuo metu šie asmenys yra pensijoje; visi kontaktai su merais ir gubernatoriais buvo tik darbiniais reikalais, jokių asmeninių kontaktų pareiškėjas su tais asmenimis nevystė ir neturėjo; generalinis prokuroras pareiškėjui 2015 m. pardavė butą ir tuo jų santykiai pasibaigė.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius, nes jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2011 m. ir laikomas ilgalaikiu migrantu; (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė, našlaičiais liko du vaikai, kurie turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje (dukrai tapus pilnamete, šis leidimas jai bus pratęsiamas individualiai). Pareiškėjo vaikų buvimas Lietuvoje nekelia jokio pavojaus nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju neišdavus pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, bus pažeisti nepilnamečio sūnaus I. T. interesai: jis gimė ir auga tik Lietuvoje, nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), jo perkėlimas iš saugios aplinkos į kitą valstybę sukels didelį stresą.

17.3.                      Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama asmeniui gimus Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė pareiškėjo sūnaus I. T. teisę būti Lietuvos Respublikos piliečiu, nes Lietuvos Respubliką turi palikti ne tik pareiškėjas, bet ir jo nepilnametis sūnus, kurio vieno Lietuvoje palikti nėra jokių galimybių, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo sūnus taip pat galės mokytis kitose ES valstybėse narėse, kuriose įsikūrusi (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjui uždrausta tris metus atvykti į kitas ES valstybes nares.

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino jo socialinių ir ekonominių ryšių, nes pareiškėjas nuo 2011 m. gyveno ir dirbo (iki šiol dirba (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikoje, mokėjo mokesčius, jam suėjo 65 metai, t. y. jis sulaukė pensinį amžių ir pagal teisinį reguliavimą turi teisę į senatvės pensiją, bet šia teise dabar negali pasinaudoti, nes yra priimti aukščiau nurodyti sprendimai (be kita ko, jis taip pat negali priimti mirusios sutuoktinės palikimo, nes jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo skundžiamų sprendimų priėmimo dienos nebegalioja). Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjo socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje, jis niekada nepalaikė ir nepalaiko Baltarusijos režimo, pareiškėją su Baltarusijos Respublika sieja tik senyvo amžiau motina (šiais metais jai sukako (duomenys neskelbtini)), kurią būtina prižiūrėti (būtent pas ją pareiškėjas nuolat vykdavo į Baltarusijos Respubliką.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis įslaptintais duomenimis, nes šiuo atveju skundžiamame sprendime nurodyta, kad VSD pateikė įslaptintus dokumentus, reikšmingus bylos nagrinėjimui (2023 m. birželio 8 d. raštas Nr. 19-451S). Tačiau pagal ABTĮ 10 straipsnio 3 dalį, teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o pagal ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį, faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nežino, kokius duomenis VSD 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. 19-451S pateikė teismui, šis dokumentas elektroninėje byloje neišviešintas), todėl pareiškėjo negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą.

18.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nustatyti pareiškėjo ryšiai, sudarantys pagrindą išvadai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Be to, byloje nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje ir paneigti nustatytą pareiškėjo buvimu keliančią realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

18.2.                      Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sūnui gimus Lietuvos Respublikoje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nes pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybė yra įgyjama gimstant, kai žinomi vaiko tėvai ir jų turima pilietybė, t. y. ne teritoriniu, o giminystės ryšiais pagrįstu principu. Pareiškėjas ir jo mirusi sutuoktinė yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, MIGRIS sistemoje pareiškėjo sūnaus pilietybė nurodyta Baltarusijos Respublikos, taigi pareiškėjo sūnus nėra ir negali būti pripažįstamas Lietuvos Respublikos piliečiu.

18.3.                      Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl įslaptintos medžiagos nenaudojimo kaip įrodymo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ne tik Departamente gautas VSD raštas, bet ir VSD 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. 18-7381 išslaptinta informacija, su kuria galėjo susipažinti visi proceso dalyviai, t. y. ir pats pareiškėjas ir jo advokatas. Taigi šiais duomenimis ir vadovavosi teismas, minėti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nes byloje nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi, o šią išvadą paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

20.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

21.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, jog pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos subjektais leidžia spręsti apie pareiškėjo pažeidžiamumą ir keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (Sprendimas Nr. 1) bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (Sprendimas Nr. 2).

22.       Pareiškėjas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia argumentais, jog teismas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, tinkamai neįvertino jo ryšių su Lietuvos Respublika bei priimdamas sprendimą rėmėsi įslaptintais duomenimis.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuo 2011 m. leidimų laikinai gyventi pagrindu Lietuvos Respublikoje gyvenantis Baltarusijos Respublikos pilietis, 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu užpildydamas Departamento klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimų.

25.       Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės be kita ko valstybės saugumui.

26.       Departamentas, vadovaudamasis nurodytomis Įstatymo nuostatomis ir išsiuntęs VSD paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, gavo VSD 2023 m. vasario 21 d. raštą Nr. 18-1960, kuriame nurodyta, kad pildydamas Departamento klausimyną pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nenurodė turimų (turėtų) ryšių su NATO ar ES nepriklausančių šalių teisėsaugos institucijomis, ryšių su asmenimis, kurie, šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ryšių su kilmės ar kitos (išskyrus Lietuvos Respubliką) žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

27.       Konkrečiai kalbant, minėtame VSD rašte nurodoma, jog pareiškėjas yra buvusio STVS sekretoriaus, kuris yra Baltarusijos Respublikos prezidento sūnaus Viktoro Lukašenkos artimos aplinkos žmogus, verslo partneris; palaiko ryšius su buvusiais Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnais, Baltarusijos Respublikos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, sričių gubernatoriais ir merais, buvusiais Baltarusijos Respublikos teisėsaugos pareigūnais: generaliniu prokuroru, muitinės vadovu, su Rusijos Federacijos saugumo tarybos vadovo artimos aplinkos žmonėmis

28.       Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).

29.       Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė pareiškėjo nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus:

29.1.                      vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Departamentas priėmė 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S61081, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 1);

29.2.                      vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Departamentas priėmė 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 23S62770, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 2).

Dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo

30.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, jog VSD nurodyti pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos asmenimis, susijusiais su teisėsaugos, žvalgybos ar saugumo tarnybomis, šiuo metu nėra palaikomi ir aktualūs sprendžiant dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

31.       Šis argumentas yra atmestinas.

32.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

33.       Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

34.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

35.       Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškėjas procesiniuose dokumentuose VSD nustatytų pareiškėjo ryšių neginčijo, taigi nėra pagrindo abejoti, jog atitinkami pareiškėjo ryšiai, suponuojantys jo pažeidžiamumą, yra susiformavę ir pagrįsti, o dėl pačių ryšių egzistavimo fakto, kaip minėta, ginčo byloje nėra.

36.       Kita vertus, faktinė aplinkybė, jog šie kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo.

37.       Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, nes šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

38.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo ryšiai yra susiję Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, pažintimis su aukščiausio lygmens pareigūnais, einančiais pareigas pagrindinėse politinėse ir teisėsaugos institucijose. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja neeilinį pareiškėjo veiklos kilmės valstybėje pobūdį, betarpiškai susijusį su valstybės saugumui grėsmę keliančiais asmenimis.

39.       Be to, kaip teisingai nurodyta ginčijamuose sprendimuose, pildydamas dokumentus prašymui pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas šių ryšių nenurodė, kitaip tariant, juos nuslėpė, o ši aplinkybė leidžia spręsti apie pareiškėjo suvokiamą šių ryšių reikšmę ir potencialią įtaką Departamento sprendimų dėl jo teisinės padėties rezultatui.

40.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojantys ryšiai su jo kilmės valstybės tarnybomis sudaro pagrindą išvadai, nurodytai ginčijamuose sprendimuose, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

41.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika ir tai, jog ginčijamais sprendimais bus pažeistos pareiškėjo nepilnamečio sūnaus teisės.

42.       Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu.

43.       Nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų šiuo požiūriu reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, nurodytų šios nutarties 10–12 punktuose, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankami, jog nusvertų nacionalinio saugumo vertybę.

44.       Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

45.       Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini įrodymų visumoje sprendžiant su jo teisine padėtimi susijusius klausimus, tačiau neturi sprendimo rezultatą lemiančios teisinės galios, ypač atsižvelgus į byloje svarstomo valstybės saugumo klausimą.