Administracinė byla Nr. A-771-442/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00222-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bugama“ skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. R2-486; panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2R-516; pripažinti Pagėgių savivaldybės administracijos neveikimą neteisėtu ir įpareigoti Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti B. P. individualios įmonės parengto Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (toliau – ir Naudojimo projektas).
Nurodė, jog Lietuvos geologijos tarnyba 2011 m. liepos 21 d. išdavė leidimą Nr. 35p-11 (toliau – ir 2011 m. liepos 21 d. leidimas) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių žvyro–smėlio telkinio 6,73 ha ploto dalyje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 14 d. atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-LV4-2428 (toliau – ir Atrankos išvada) konstatuota, jog planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pagal 2011 m. liepos 21 d. Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutarties su Lietuvos geologijos tarnyba 14 punktą, kasybos darbus gali vykdyti tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą. Teritorija, kuriai išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nuosavybės teise priklauso valstybei, t. y. priskirtas laisvam valstybiniam žemės fondui, todėl vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsniu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, pareiškėjas turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią išsinuomotų žemės sklypą, reikalingą Pagėgių žvyro telkinio eksploatacijai.
Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu davė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, o 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2029 patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tuo pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. NŽT Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. 34SD-(14.34.104)-6106 nurodyta, kad UAB „Bugama“ pateikė visus reikiamus dokumentus dėl minėtų sklypų nuomos, ir kad 2013 m. lapkričio 27 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjas parengė ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriumi, Valstybine darbo inspekcija suderino Naudojimo projektą ir vadovaudamasi Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos geologijos tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 26.3 punktu pateikė jį derinti Pagėgių savivaldybės administracijai, kuri, nesilaikydama Viešojo administravimo įstatymo nustatytų terminų, nepriėmė sprendimo dėl projekto derinimo ar nederinimo ir tik po daugkartinių prašymų ir skundo teismui padavimo 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. R2-486 ir 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. R2-516 atsisakė derinti parengtą projektą.
Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimuose nurodytos atsisakymo derinti priežastys yra nepagrįstos. Atsakovo nurodytos 2013 m. vasario 27 d. planavimo sąlygos Nr. ŽPL 13/4, išduotos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kuris patvirtintas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2029, bet ne kasybos ir rekultivavimo projektui. Atsakovo sprendimuose minimame Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ smėlio ir žvyro karjerams sanitarinės apsaugos zonos nenumatomos ir kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. V-360 negalioja. Visi apribojimai dėl vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatomi atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir, kad tai padaryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui priėmus 2011 m. birželio 14 d. Atrankos išvadą, kurioje konstatuota, kad planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Minėta išvada buvo du kartus viešai paskelbta.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas nekonkretizavo teiginių dėl aplinkos užterštumo dulkėmis, mechanizmų išmetamomis dujomis ir neaišku, kuo vadovaujantis reikalavo nurodyti karjero veiklos fizinės taršos maksimalius leistinus dydžius. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl galimai pablogėsiančios planuojamą naudoti plotą kertančio žvyrkelio būklės ir besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų, nes prašomas suderinti projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, skirtas suderinti įvairių grupių interesus. Pažymėjo, jog tai techninis projektas, suderintas su visomis institucijomis, išskyrus atsakovą.
Atsakovas Pagėgių savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, jog pareiškėjas neteisingai traktuoja kasybos ir rekultivavimo projekto pobūdį. Nurodo, jog Taisyklių 7.11 punkte pateiktas naudojimo projekto apibrėžimas, iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatyme specialiojo plano (projekto) apibūdinamą. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Sutiko, jog nuo 2011 m. balandžio 17 d. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nebereglamentuojami (panaikinti) sanitarinės pasaugos zonos dydžiai kasybos pramonei ir karjerų eksploatavimui, tačiau nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) įtvirtinta, jog karjeras – gamybinis objektas, kuriam, priklausomai nuo įmonės kenksmingumo klasės, taikoma sanitarinė apsaugos zona nuo 50 iki 1000 metrų (60 punktas). Teigė, jog rengiant valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą 2011 m. liepos 21 d. leidimu UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,37 ha ploto žvyro ir smėlio išteklių teritorijos eksploatavimui išduotose Pagėgių savivaldybės planavimo sąlygose buvo nurodyta vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Argumentavo, jog rengiant Naudojimo projektą, institucijos, kurios vėliau šį projektą turi derinti, neišduoda sąlygų, todėl negali daryti įtakos naudojimo projekte nustatomoms veiklos sąlygoms ir neturi kitos galimybės, kaip vadovautis teritorijų planavimo metu išduotomis sąlygomis.
Atsakovo teigimu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Atrankos išvada, kuria buvo nuspręsta, kad planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, remiasi tuo, jog karjeras bus apsuptas 3 m aukščio nuodangos grunto pylimu, kuris apsaugos nuo dulkių sklidimo į aplinkines teritorijas, tačiau naudojimo projekte ši sąlyga nėra nurodyta. Pateiktas derinti Naudojimo projektas neatitinka Atrankos išvadoje nustatytų reikalavimų. Sprendimai nederinti projektų grindžiami ir viešo intereso apsaugos principu – siekiu apsaugoti vietos gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Planuojama ūkinė veikla bus vykdoma gyvenamosios vietovės – Anužių kaimo teritorijoje. Artimiausios gyvenamosios sodybos yra 60–110 m nuo projektuojamos viršutinės karjero šlaito ribos, tačiau prašomame patvirtinti projekte nekonkretizuojami teiginiai, jog aplinkos užterštumas dulkėmis ir mechanizmų išmetamomis dujomis bus nedidelis.
Pagėgių savivaldybės administracija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ne Naudojimo projekto rengimo metu, bet atliekant poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūras. Atliekant poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūras nebuvo žinomas planuojamų kasybos darbų planas ir apimtis, planuojamas eismo intensyvumas ir apkrovos esantiems keliams, o suinteresuota visuomenė – Anužių kaimo gyventojai neturėjo realios galimybės susipažinti ne tik su pateiktu derinti naudojimo projektu, bet ir su parengtu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, formuotų naudingųjų iškasenų gavybai pagal 2011 m. liepos 21 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Stoniškių sen., Pagėgių sav., formavimo ir pertvarkymo projektu. Informacija apie rengiamą projektą buvo paskelbta tik Pagėgių savivaldybės internetiniame tinklapyje, todėl vietos gyventojams nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti rengiamose planuojamos ūkinės veiklos procedūrose.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Pagėgių savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. R2-486 ir 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2R-516; įpareigojo Pagėgių savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą ir derinti Naudojimo projektą arba nurodyti trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamuose Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimuose nurodytos šios atsisakymo derinti Naudojimo projektą priežastys: 1) projekto sprendiniai neatitinka 2013 m. vasario 27 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. ŽPL13/4, nes nenustatytos smėlio ir žvyro karjero sanitarinės apsaugos zonos; 2) planuojamą naudoti teritoriją kerta vietinės reikšmės žvyrkelis, todėl gali pablogėti jo būklė; 3) nepateikti duomenys, kad su projektu supažindinti besiribojančių sklypų savininkai ir naudotojai, todėl jiems apribota galimybė reikšti pasiūlymus; 4) naudingųjų iškasenų gavyba gali lemti žalą aplinkai ir viešajam interesui; 5) nepagrįstos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; 6) nepateikti įrodymai, ar atlikti archeologiniai tyrinėjimai, nes planuojamoje naudoti teritorijoje galimai yra antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos vieta.
Teismas nepagrįstu pripažino atsakovo argumentą, kad prašomas derinti Naudojimo projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentams rengti nustatytų reikalavimų ir procedūrų, tarp jų, viešinimo ir gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų ir naudotojų supažindinimo su projekto sprendiniais, nes pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusį Žemės gelmių įstatymą Naudojimo projektai prilyginami specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, kadangi ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktų reikalavimai, galioję iki 2014 m. sausio 1 d.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė Naudojimo projekto nederinimo priežastimi, jog projektas neatitinka 2013 m. vasario 27 d. planavimo sąlygų Nr. ŽPL13/4, kadangi jame nenustatytos smėlio ir žvyro karjero sanitarinės apsaugos zonos bei dėl karjero naudojimo galimas vietinės reikšmės žvyrkelio pablogėjimas, nes šie aspektai susiję su teritorijų planavimu, o ne naudingųjų iškasenų gavyba, ir jau yra įvertinti įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais: 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-600-583/2013 ir 2013 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-543-609/2013, kuriais konstatuota, jog jie yra nepagrįsti. Pakartotinį tų pačių priežasčių nurodymą vertino kaip atsakovo piktnaudžiavimą viešojo administravimo įgaliojimais ir nepagrįstų kliūčių sudarymą pareiškėjui. Taip pat pabrėžė, jog atsakovo nurodyta nederinimo priežastis – neatlikti archeologiniai tyrinėjimai, nes teritorijoje galimai yra antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos vieta, nebuvo kliūtimi tvirtinant detalųjį planą, atsakovo išduotose planavimo sąlygose toks reikalavimas nėra nurodytas.
Kaip nepagrįstą vertino ir atsakovo nurodytą nederinimo priežastį – neatliktą poveikio aplinkai vertinimą. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-600-583/2013 medžiagos nustatė, jog Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo atranką ir 2011 m. birželio 14 d. surašė atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-2428, kuria konstatavo, jog UAB „Bugama“ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro išteklių naudojimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pabrėžė, jog remiantis Taisyklių 10 punktu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 priedo 2.3 punktu, pareiškėjo veiklai poveikio aplinkai vertinimas savaime nėra privalomas, o atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo taip pat nustatyta, jog jis neprivalomas. Atsakovas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 8–14 dalyse nustatyta tvarka nereiškė pasiūlymų dėl Atrankos išvados persvarstymo, todėl nebeturi teisės reikalauti, kad šiai planuojamai ūkinei veiklai privalomai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, be to, atsakovas neturi kompetencijos vertinti atsakingos institucijos – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atliktos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pagrįstumo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistas objektyvumo principas ir dėl to jis nevisapusiškai, nepagrįstai ir neteisingai išnagrinėtas, sprendimai iš esmės yra nemotyvuoti ir nepagrįsti konkrečiomis teisės aktų normomis, o tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Sprendė, kad sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Pareiškėjo prašymą įpareigoti Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti Naudojimo projektą atmetė, nurodydamas, jog įpareigodamas Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti Naudojimo projektą, turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Tačiau įpareigojo atsakovą tinkamai, Taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bugama“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Pagėgių savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti B. P. individualios įmonės parengtą Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- nesant teismo sprendimo įpareigoti derinti Naudojimo projektą, atsakovas dar kartą atsisakys jį derinti nurodydamas nepagrįstas priežastis ir vilkins teismo sprendimo vykdymą;
- teismai yra ne kartą priėmę sprendimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, kai nekyla abejonių dėl tokių veiksmų teisėtumo, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tokiu būdu teismas perimtų savivaldybei priskirtas viešojo administravimo funkcijas.;
- pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, būtina vertinti, ar toks įpareigojimas nepažeis atitinkamą administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės, ginčo šalių elgsena nuo ginčo teisinių santykių susiklostymo pradžios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-806/2004). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo Naudojimo projekto teisėtumą, konstatavo, jog atsakovas pagrįstų argumentų dėl jo neteisėtumo nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo teisinių santykių pradžios nuosekliai ir piktybiškai trukdo pareiškėjai įgyvendinti Leidimą, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovą derinti Naudojimo projektą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo toks įpareigojimas nėra nustatytas, pažeidžia teisėtumo principą.
Atsakovas Pagėgių savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pabrėžia, jog Pagėgių savivaldybės administracija piktybiškai įstatymų nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta suderinti pareiškėjo pateiktą B. P. individualios įmonės parengtą Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (toliau – ir Projektas).
Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis).
Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta procesinio įstatymo nuostata, privalo patikrinti visą bylą.
ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Ši procesinė norma įpareigoja ginčą nagrinėjantį administracinį teismą, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neapsiriboti vien tik šalių paaiškinimais bei jų pateiktais įrodymais, tačiau suponuoja jo pareigą atlikti visus būtinus procesinius veiksmus, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Vienas iš atsakovo skundžiamuose sprendimuose nurodytų pareiškėjo pateikto Projekto trūkumų, dėl kurių buvo atsisakyta derinti projektą, yra tai, kad Projekte nėra nustatyta sanitarinė zona. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šią atsakovo nurodytą Projekto nederinimo priežastį nepagrįsta, išsamiai netyrė aplinkybių, susijusių su sanitarinės zonos nustatymu, nevertino sanitarinės zonos nustatymo būtinumo teisės aktų reikalavimų aspektu. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad šios aplinkybės buvo įvertintos įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais (2013 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-600-583/2013 ir 2013 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-543-609/2013).
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendime (administracinės bylos Nr. I-543-609/2013 l. 97-101) nurodyta, kad nustačius, jog teisės aktas, kuriuo remiamasi teiginiui, jog į planuojamo žvyro karjero sanitarinę zoną patenka gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos objektai, pagrįsti ginčo sprendimo priėmimo metu buvo negaliojantis, nurodytu pagrindu atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra prejudicinę reikšmę turintis faktas, kuris neturi būti įrodinėjamas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Be to, pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-543-609/2013 buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su teritorijų planavimo procedūromis.
Pažymėtina ir tai, kad paminėtuose įsiteisėjusiuose Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimuose nėra nustatyta ir kitų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, kurie būtų reikšmingi vertinant nagrinėjamoje byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, privalėjo, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, išsamiai išaiškinti aplinkybes, susijusias su sanitarinės zonos nustatymu Projekte bei su kitais ginčijamų administracinių sprendimų motyvais.
Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypai jau yra suformuoti ir teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2009.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar šis planas yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu galėjo būti rengiamas Projektas, nors tai yra aplinkybė turinti tiesioginę reikšmę šio ginčo išsprendimui.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XI-2225 redakcija) buvo nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2009, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, patvirtino kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, suformuotų naudingųjų iškasenų gamybai, esančių (duomenys neskelbtini), Stoniškių sen., Pagėgių sav., formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 10).
Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalis (2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XI-2225 redakcija) nustatė, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama), perdalijami ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai yra formuojami kitos paskirties žemės sklypai naujų statinių statybai) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančiose mėgėjų sodo teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Taisyklių (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad taisyklės yra taikomos: 2.1. kaimo gyvenamosioms vietovėms, kai: 2.1.1. žemės sklypai padalijami, atidalijami, perdalijami ar sujungiami (išskyrus atvejus, kai įstatymai draudžia tai daryti); 2.1.2. (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 3D-525/D1-567redakcija) formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai yra formuojami kitos paskirties žemės sklypai naujų statinių statybai); 2.1.3. formuojami naudojami žemės sklypai prie esamų statinių ir įrenginių; 2.1.4. padidinami esami žemės sklypai ne daugiau kaip 6 arais iš laisvos valstybinės žemės, kai nėra galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo; 2.1.5. nustatomi ar panaikinami žemės servitutai; 2.1.6. nustatomos ar panaikinamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; 2.2. kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse mėgėjų sodo teritorijoms, kai: 2.2.1. formuojami valstybinės žemės sklypai; 2.2.2. pertvarkomi valstybinės, savivaldybės ar (ir) privačios žemės sklypai.
Kiekvienos rūšies teritorijų planavimo dokumento parengimu yra siekiama konkrečių Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 2 punkte yra aiškiai nustatyti atvejai, kuomet vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai).
Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes (Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 14 dalis (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-352 redakcija)).
Taigi priklausomai nuo teritorijų planavimo tikslo yra rengiamas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti rengiamas toks teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo ne tik būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas, nustatytos jo ribos, bet ir būtų užtikrinti teritorijų planavimo tikslai, atsižvelgiant į tai, jog suformuotame žemės sklype pareiškėjas rengiasi vykdyti veiklą, susijusią su žemės išteklių išgavimu.
Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti visus dokumentus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2009, parengimu ir įvertinti, ar šio projekto sprendiniai užtikrina teritorijų planavimo tikslus būsimos pareiškėjo veiklos kontekste bei, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nustatyti, ar minėtas projektas yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti rengiamas, derinamas ir tvirtinamas naudingųjų išteklių naudojimo projektas.
Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos neteisingai galėjo būti išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys