Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-879/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62909-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei,
nuteistajam A. Ž., nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
nuteistojo V. R. gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,
nuteistajam V. R. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (1 veika), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Č. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. S. F., UAB „Moment Credit“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (A. S. F., UAB „Moment Credit“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (A. S. F., UAB „Moment Credit“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (A. S. F., UAB „Moment Credit“ atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „Bendras finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“ , J. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (UAB „Bendras finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“ , J. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (UAB „Bendras finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“ , J. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (UAB „Bendras finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“ , J. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Ž. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Paskirtą subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinus su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo subendrinta bausme, A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityta A. Ž. bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį bei 2018 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
- V. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (L. O. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Č. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 metams;
- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (G. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. R. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Paskirtą subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus su 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta V. R. bausmė, atlikta pagal 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti bausmę.
Nuosprendžiu visiškai tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir priteista:
solidariai iš G. G., A. Ž., V. R. nukentėjusiesiems: L. O. 430,23 Eur, D. S. 550 Eur turtinės žalos atlyginimo;
solidariai iš G. G., A. Ž. ir D. V. nukentėjusiajai A. S. F. 1150 Eur turtinės žalos atlyginimo;
solidariai iš G. G., A. Ž. ir D. V. UAB „Moment Credit“ 1642,32 eurų turtinės žalos atlyginimo;
solidariai iš A. Ž. ir R. V.: UAB „Bendras finansavimas“ 976,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, SIA „B2Kapital“ 305,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiu taip pat priteista:
- iš A. Ž. ir R. V. po 187,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Bendras finansavimas“;
- iš G. G., A. Ž., V. R., I. F., D. V. ir R. V. po 54,20 Eur proceso išlaidų valstybei.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. G., I. F., D. V. ir R. V., bet dėl jų apeliaciniai skundai negauti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. Ž. nuteistas už tai, kad G. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, turint tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, iki 2016 m. vasario 20 d. parengus nusikalstamos veikos planą, pagal kurį G. G. mobiliojo ryšio telefonu paskambins atsitiktiniams asmenims ir pateiks žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jų sąskaitose atliekamos neteisėtos finansinės operacijos ir norint sąskaitą užblokuoti, reikalinga pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, įgijęs elektroninės bankininkystės duomenis, perdavęs juos bendrininkui, šiam prisijungus prie sąskaitos ir pervedus joje esančius pinigus arba asmens vardu paėmus kreditą, bei pervedus į bendrininko ar jo surasto asmens sąskaitą, juos išgryninus, savo ir kitų bendrininkų naudai įgis svetimą turtą; taip pat įkels melagingus skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius ir pirkėjams nurodys pinigus pervesti į bendrininkų ar jų surastų asmenų sąskaitas, o pinigus išgryninus, savo ir kitų bendrininkų naudai įgis svetimą turtą ir G. G. realizuojant šį planą iki 2016 m. vasario 20 d., suradus ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį, kuriam pavedus neteisėtai jungtis prie informacinės sistemos - nukentėjusiųjų asmenų banko sąskaitų G. G. neteisėtai įgytais ir perduotais elektroninės bankininkystės naudotojo duomenimis bei atlikti neteisėtas finansines operacijas, pervedant pinigus į iš anksto nurodytas bendrininkų ar jų surastų asmenų sąskaitas, Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantį V. R., kuriam pavedus surasti laisvėje esančius asmenis, kurie teiktų sąskaitų numerius ir išgrynintų į sąskaitas pervestus pinigus bei dalį pervestų į jo nurodytų asmenų sąskaitas, o V. R. sutikus veikti pagal šį planą ir pasiūlius jam (A. Ž.) atlikti konkrečius nusikalstamoms veikoms įgyvendinti reikalingus veiksmus – surasti asmenis, kurie sukčiavimų vykdymui teiktų sąskaitų numerius ir išgrynintų į sąskaitas pervestus pinigus bei dalį pervesti į V. R. nurodytų asmenų sąskaitas, sutiko su šiuo pasiūlymu ir vykdydamas nurodytus veiksmus, į nusikalstamą veiką įtraukė epizodinius bendrininkus R. V. ir D. V., tokiu būdu kartu su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dalyvavo sukčiavimų vykdymui G. G. suburtos organizuotos grupės veikloje, bei kartu su bendrininkais R. V. ir D. V. nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. padarė šiuos nusikaltimus:
1) A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydamas susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. vasario 20 d. perdavė V. R. A. J. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį V. R. perdavė G. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, kuriam 2016 m. vasario 20 d. 12.08 val. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai L. O. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius banko apsaugos darbuotoju ir saugos prevencijos skyriaus vyr. specialistu A. R., pateikus objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., kad bandoma įsilaužti į L. O. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ ir pavogti pinigus, todėl reikia užblokuoti kortelę, o tam reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, L. O. juos sudiktavus, tokiu būdu neteisėtai įgijus AB „Swedbank“ L. O. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei iš karto mobiliojo ryšio telefonu juos neteisėtai perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam, vykdant G. G. nurodymus pervesti pinigus iš L. O. sąskaitos į grupės nario V. R. surastą ir nurodytą iš jo (A. Ž.) gautą A. J., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą, tą pačią dieną, apie 12.38 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas 193.219.181.1, priskirtas Utenos A. ir M. M. viešosios bibliotekos, esančios Maironio g. 12, Utena, tarnybinei stočiai, neteisėtai, panaudojus svetimus, L. O. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungus prie AB „Swedbank“ L. O. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją – L. O. ir atlikus neteisėtą finansinę operaciją – pervedus 430 eurų į A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, G. G. davus nurodymą V. R., pastarajam liepus jam (A. Ž.) išgryninti pinigus, jis paprašė A. J., po ko jai tą pačią dieną, 13.55 val., Panevėžyje, Aukštaičių g. 88, AB „Swedbank“ bankomate H015 išgryninus 150 eurų, o 14.17 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. 92, AB „Swedbank“ bankomate H709, išgryninus 280 eurų ir perdavus pinigus jam, V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą, taip apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. O. priklausantį turtą – pinigus 430 eurų;
2) A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam, G. G. nurodymu, 2016 m. vasario 9 d., 18.33 val., iš nenustatytos interneto prieigos internetiniame puslapyje www.autogidas.lt patalpinus skelbimą ID 27769632 apie neva parduodamą automobilį „VW Passat“, pagamintą 2000 m., kaina 550 eurų, nors automobilio neturėjo, nurodžius G. G. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. 2016 m. kovo 2 d., apie 13.00 val., skelbime nurodytu automobiliu susidomėjusiam ir jį ketinusiam pirkti D. S. telefonu nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad automobiliu susidomėję daug žmonių, o automobilio rezervavimui reikalinga pradinė įmoka, kurią nurodžius pervesti į V. R. jam duotą J. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, 2016 m. kovo 2 d., 16.14 val., D. S. pervedus pinigus -150 eurų, į J. Š., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą, G. G. nurodžius V. R. išgryninti pinigus, o J. Š. sūnaus V. R. nurodymu, tą pačią dieną, 16.27 val. Šiauliuose, Aido g. 8 esančiame AB „Šiaulių bankas“ Šiaulių Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje išgryninus 148,30 eurų, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. G. D. S. telefonu nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad perka automobilį ir jam trūksta 250 eurų, nurodžius per AB „Lietuvos paštas“ padaryti 250 eurų perlaidą jo (A. Ž.) vardu, nes tokiu būdu už perkamą automobilį „VW Passat“ teliks sumokėti 150 eurų, D. S. sutikus ir 2016 m. kovo 2 d., 17.35 val. AB „Lietuvos paštas“ Kretingos pašte, esančiame Rotušės a. 10, Kretingoje, persiuntus jam (A. Ž.) 250 eurų perlaidą Nr. PP598796, G. G. nurodžius V. R. paimti pinigus, jis (A. Ž.), V. R. nurodymu tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, AB „Lietuvos paštas“ Panevėžio centrinio pašto pirmajame poskyryje, adresu Ukmergės g. 18, Panevėžys, atsiėmė 250 eurų perlaidą, V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. G. 2016 m. kovo 3 d., apie 12 val., telefonu D. S. pasiūlius pirkti kartu ir ratlankius su padangomis už 150 eurų, šiam su pasiūlymu sutikus, G. G. D. S. nurodžius per AB „Lietuvos paštas“ padaryti pinigų perlaidą jo (A. Ž.) vardu, D. S. 13.02 val. AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos 2-ajame pašte, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėda, persiuntus jam (A. Ž.) 150 eurų perlaidą Nr. PP599406, G. G. nurodžius V. R. paimti pinigus, jis (A. Ž.), V. R. nurodymu, tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, AB „Lietuvos paštas“ 204-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Marijonų g. 25, Panevėžys, atsiėmė 150 eurų perlaidą, bei V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą – pinigus - 550 eurų;
3) A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydamas susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią galima būtų pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. kovo 7 d. perdavė V. R. V. D. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį V. R. perdavė G. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, kurio nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2016 m. kovo 6 d., 18.04 val., iš interneto prieigos, kurios IP 83.191.8.190, kuri buvo suteikta telefono numeriui (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.autogidas.lt patalpinus skelbimą ID 27875000, apie neva parduodamą automobilį „BMW 330“ E46, nors automobilio neturėjo, nurodžius G. G. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), G. G. 2016 m. kovo 7 d. vakare, skelbime nurodytu automobiliu susidomėjusiam ir jį ketinusiam pirkti J. Č. nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad skubiai parduoda automobilį, nes reikalingi pinigai, kad skelbimą išims tada, kai šis perves avansą, bei nurodžius pinigus pervesti į V. D., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2016 m. kovo 8 d. nukentėjusiajam J. Č. pervedus 150 eurų į V. D. sąskaitą, G. G. nurodžius V. R. išgryninti pinigus, jis, V. R. nurodymu, liepė V. D. išgryninti pinigus, po ko V. D. 2016 m. kovo 8 d., 13.55 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 23, AB „Swedbank“ bankomate Nr. H228, išgryninus 150 eurų, perdavus jam, po to V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. G. 2016 m. kovo 9 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Č. nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad į tą pačią sąskaitą banke pervedus dar 400 eurų, liks mažiau mokėti už parduodamą automobilį, J. Č. 2016 m. kovo 9 d. pervedus 400 eurų į tą pačią V. D. sąskaitą, G. G. nurodžius V. R., o V. R. – jam (A. Ž.) išgryninti pinigus, jis 2016 m. kovo 9 d., 10.31 val. Panevėžyje, Ukmergės g. 23, AB „Swedbank“ bankomate Nr. H228, išgrynino 400 eurų bei V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą, taip apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. Č. priklausantį turtą – pinigus – 550 eurų;
4) A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydamas susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią galima būtų pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, į nusikalstamą veiką įtraukė bendrininką R. V., kurio nusikalstamai veikai daryti duotą AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. balandžio 8 d. perdavė V. R., kurį V. R. perdavė G. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, kuriam 2016 m. balandžio 8 d., 9.32 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. J. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju T. P., pateikus objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad per G. J. sąskaitą yra plaunami pinigai, todėl reikalinga užblokuoti jos sąskaitą bei elektroninės bankininkystės kortelę, o tam reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, G. J. juos sudiktavus, tokiu būdu neteisėtai įgijus AB „Swedbank“ G. J. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei iš karto mobiliojo ryšio telefonu juos neteisėtai perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam, vykdant G. G. nurodymus pervesti pinigus iš G. J. sąskaitos į bendrininko R. V. sąskaitą, tą pačią dieną, apie 09.56 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas 89.116.192.77, neteisėtai, panaudojant svetimus, G. J. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungus prie AB „Swedbank“ G. J. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją – G. J., ir atlikus neteisėtą finansinę operaciją – pervedus 360 eurų į R. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, G. G. nurodžius V. R., jis V. R. nurodymu liepė R. V. išgryninti pinigus, po ko R. V. tą pačią dieną, 11.12 val., Panevėžyje, Laisvės a. 18, AB „Swedbank“ banko skyriuje, per du kartus išgryninus 327,67 eurus ir pinigus perdavus jam, V. R. nurodymu paskirstė įgytą turtą, taip apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių bei bendrininko naudai įgijo svetimą, G. J. priklausantį turtą – 360 eurų;
5) A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., šiam 2016 m. balandžio 30 d., 12.08 val., iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinus A. S. F. į jos mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius AB „DNB“ banko darbuotoju D. V., pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jos sąskaita naudojasi svetimi asmenys, bandoma atlikti pavedimą, o kad užkirsti tam kelią, reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, A. S. F. juos sudiktavus, tokiu būdu neteisėtai įgijus AB „DNB bankas“ A. S. F. vardu atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei iš karto mobiliojo ryšio telefonu juos neteisėtai perdavus jam (A. Ž.), jis neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, vykdydamas G. G. nurodymus pervesti pinigus iš A. S. F. sąskaitų bei juos išgryninti, neteisėtai, panaudodamas svetimus, A. S. F. vardu atidarytų sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, per nenustatytą interneto prieigą prisijungęs prie AB „DNB bankas“ A. S. F. vardu atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją – A. S. F., tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atliko neteisėtas finansines operacijas: į bendrininko D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, duotą nusikalstamai veikai daryti, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 660 eurų, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 490 eurų bei nurodė D. V. išgryninti pinigus, o šiam tą pačią dieną, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžyje, Respublikos g. 56, AB „DNB“ banko bankomate DNB5021, per du kartus išgryninus 1150 eurų ir perdavus jam, G. G. nurodymu paskirstė įgytą turtą; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku telefonu G. G. nurodžius paimti kreditą A. S. F. vardu, jis, vykdydamas nurodymus, 2016 m. gegužės 1 d., 12.06 val. per interneto prieigą, kurios IP adresas 91.187.168.155, be A. S. F. žinios ir sutikimo užsiregistravo UAB „Moment Credit“ internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt, neteisėtai, panaudodamas svetimus, A. S. F. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie AB „DNB bankas“ A. S. F. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją – A. S. F., ir atliko neteisėtas finansines operacijas – į UAB „Moment Credit“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 euro, kaip registracijos mokestį, reikalingą kliento registracijai patvirtinti, po to www.momentcredit.lt puslapyje pateikė paraišką paskolai gauti, o UAB „Moment Credit“ pagal paskolos sutartį pervedus 900 eurų į A. S. F. sąskaitą, pinigus pervedė į bendrininko D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB bankas“, po to nurodė D. V. išgryninti pinigus, o šiam tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžyje, Respublikos g. 56, AB „DNB bankas“ bankomate DNB5021, išgryninus 900 eurų ir perdavus jam, G. G. nurodymu paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių bei bendrininko, nepriklausančio organizuotai grupei naudai įgijo svetimą, A. S. F. priklausantį turtą – 1150 eurų, bei UAB „Moment Credit“ priklausantį turtą – 900 eurų.
Be to, A. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su R. V., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo ir R. V. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdamas pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nurodė bendrininkui R. V. gauti AB „Swedbank“ atidarytos J. R. sąskaitos numerį bei naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), R. V. 2016 m. balandžio 25 d. ryte iš J. R. gavus reikalaujamus duomenis ir neteisėtai perdavus jam (A. Ž.), tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimus, J. R. vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tada, 2016 m. balandžio 25 d., 17.03 val., būdami Panevėžyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodami internetine prieiga, kurios IP adresas 188.69.214.195, be J. R. žinios ir sutikimo užsiregistravo UAB „IPF Digital Lietuva“ internetinėje svetainėje www.credit24.lt, neteisėtai, panaudodami svetimus, J. R. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie AB „Swedbank“ banke J. R. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją – J. R. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – į UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 euro, kaip registracijos mokestį, reikalingą kliento registracijai patvirtinti; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 26 d., 11.46 val., būdami Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodami internetine prieiga, kurios IP adresas 86.38.236.72, be J. R. žinios ir sutikimo užsiregistravo UAB „Bendras finansavimas“ internetinėje svetainėje www.savy.lt, neteisėtai, panaudodami svetimus, J. R. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie AB „Swedbank“ banke J. R. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją – J. R. ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas – į UAB „EVP International“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė du kartus po 0,01 euro, kaip registracijos mokestį, reikalingą kliento registracijai patvirtinti; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 26 d., 12.23 val., būdami Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodami internetine prieiga, kurios IP adresas 86.38.236.72, be J. R. žinios ir sutikimo, internetinėje svetainėje www.credit24.lt, J. R. vardu pateikė paraišką paskolai gauti, UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal paskolos sutartį Nr. 2237854 pervedus 200 eurų į J. R. sąskaitą, jis nurodė R. V. išgryninti pinigus, po ko J. R., R. V. nurodymu 2016 m. balandžio 26 d., 16.51 val., AB „Swedbank“ bankomate H742, esančiame Panevėžyje, Laisvės a. 18, išgryninus 100 eurų ir juos perdavus R. V., 2016 m. balandžio 26 d., nuo 16.55 val. iki 17.07 val., per du kartus išgryninus 100 eurų ir juos perdavus R. V., po to dalį perdavus jam; toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 27 d., 10.54 val., būdami Panevėžyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas 78.63.185.207, be J. R. žinios ir sutikimo, internetinėje svetainėje www.savy.lt, J. R. vardu pateikė paraišką paskolai gauti, UAB „Bendras finansavimas“ pagal paskolos sutartį Nr. 102482 suteikus 500 eurų paskolą ir pervedus 452,50 eurų į J. R. sąskaitą, jis nurodė R. V. išgryninti pinigus, po ko J. R., R. V. nurodymu 2016 m. balandžio 27 d., 14.45 val., Panevėžyje, Laisvės a. 18, AB „Swedbank“ bankomate H742 išgryninus 450 eurų ir juos perdavus R. V., po to dalį perdavus jam, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą, UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausantį turtą – 200 eurų bei UAB „Bendras finansavimas“ priklausantį turtą – 500 eurų.
2. V. R. nuteistas už tai, kad G. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, turint tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, iki 2016 m. vasario 20 d. parengus nusikalstamos veikos planą, pagal kurį G. G. mobiliojo ryšio telefonu paskambins atsitiktiniams asmenims ir pateiks žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jų sąskaitose atliekamos neteisėtos finansinės operacijos ir norint sąskaitą užblokuoti, reikalinga pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, įgijęs elektroninės bankininkystės duomenis, perdavęs juos bendrininkui, šiam prisijungus prie sąskaitos ir pervedus joje esančius pinigus arba asmens vardu paėmus kreditą, bei pervedus į bendrininko ar jo surasto asmens sąskaitą, juos išgryninus, savo ir kitų bendrininkų naudai įgis svetimą turtą; taip pat įkels melagingus skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius ir pirkėjams nurodys pinigus pervesti į bendrininkų ar jų surastų asmenų sąskaitas, o pinigus išgryninus, savo ir kitų bendrininkų naudai įgis svetimą turtą ir G. G. realizuojant šį planą iki 2016 m. vasario 20 d., suradus ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį, kuriam pavedus neteisėtai jungtis prie informacinės sistemos - nukentėjusiųjų asmenų banko sąskaitų G. G. neteisėtai įgytais ir perduotais elektroninės bankininkystės naudotojo duomenimis bei atlikti neteisėtas finansines operacijas, pervedant pinigus į iš anksto nurodytas bendrininkų ar jų surastų asmenų sąskaitas, jam (V. R.) pasiūlius surasti laisvėje esančius asmenis, kurie teiktų sąskaitų numerius ir išgrynintų į sąskaitas pervestus pinigus bei dalį pervestų į jo nurodytų asmenų sąskaitas, jis sutiko veikti pagal šį planą ir pasiūlė A. Ž. atlikti konkrečius nusikalstamoms veikoms įgyvendinti reikalingus veiksmus – surasti asmenis, kurie sukčiavimų vykdymui teiktų sąskaitų numerius ir išgrynintų į sąskaitas pervestus pinigus bei dalį pervesti į jo (V. R.) nurodytų asmenų sąskaitas, šiam sutikus su šiuo pasiūlymu ir vykdant nurodytus veiksmus, į nusikalstamą veiką įtraukus epizodinius bendrininkus R. V. ir D. V., tokiu būdu kartu su G. G., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dalyvavo sukčiavimų vykdymui G. G. suburtos organizuotos grupės veikloje, bei kartu su bendrininkais R. V. ir D. V. nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. padarė šiuos nusikaltimus:
1) V. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Ž., vykdant susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. vasario 20 d. perdavus jam (V. R.) A. J. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), jis šį numerį perdavė G. G., kartu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, po to G. G. 2016 m. vasario 20 d., 12.08 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai L. O. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius banko apsaugos darbuotoju ir saugos prevencijos skyriaus vyr. specialistu A. R., pateikus objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad bandoma įsilaužti į L. O. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ ir pavogti pinigus, todėl reikia užblokuoti kortelę, o tam reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, L. O. juos sudiktavus, tokiu būdu neteisėtai įgijus AB „Swedbank“ L. O. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei iš karto mobiliojo ryšio telefonu juos neteisėtai perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam, vykdant G. G. nurodymus pervesti pinigus iš L. O. sąskaitos į jo (V. R.) surastą ir nurodytą iš A. Ž. gautą A. J., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą, tą pačią dieną, apie 12.38 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas 193.219.181.1, priskirtas Utenos A. ir M. M. viešosios bibliotekos, esančios Maironio g. 12, Utena, tarnybinei stočiai, neteisėtai, panaudojus svetimus, L. O. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungus prie AB „Swedbank“ L. O. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją – L. O. ir atlikus neteisėtą finansinę operaciją – pervedus 430 eurų į A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, G. G. nurodžius jam, jis telefonu liepė A. Ž. išgryninti pinigus, o šiam paprašius A. J., jai tą pačią dieną, 13.55 val., Panevėžyje, Aukštaičių g. 88, AB „Swedbank“ bankomate H015 išgryninus 150 eurų, o 14.17 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. 92, AB „Swedbank“ bankomate H709, išgryninus 280 eurų ir perdavus pinigus A. Ž., šiam nurodė paskirstyti įgytą turtą, tokiu būdu apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. O. priklausantį turtą – pinigus 430 eurų;
2) V. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. kovo 2 d. nusikalstamai veikai daryti G. G., atliekančiam kartu laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, perdavė savo mamos J. Š. sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“ numerį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, G. G. nurodymu, 2016 m. vasario 9 d., 18.33 val., iš nenustatytos interneto prieigos internetiniame puslapyje www.autogidas.lt patalpinus skelbimą ID 27769632 apie neva parduodamą automobilį „VW Passat“, pagamintą 2000 m., kaina 550 eurų, nors automobilio neturėjo, nurodžius G. G. naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. 2016 m. kovo 2 d., apie 13.00 val., skelbime nurodytu automobiliu susidomėjusiam ir jį ketinusiam pirkti D. S. telefonu nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad automobiliu susidomėję daug žmonių, o automobilio rezervavimui reikalinga pradinė įmoka, kurią nurodžius pervesti į jo (V. R.) duotą J. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, 2016 m. kovo 2 d., 16.14 val., D. S. pervedus pinigus -150 eurų, į J. Š., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą, G. G. nurodžius, jis liepė J. Š. išgryninti pinigus, o šiai tą pačią dieną, 16.27 val. Šiauliuose, Aido g. 8 esančiame AB „Šiaulių bankas“ Šiaulių Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje išgryninus 148,30 eurų, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. G. D. S. telefonu nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad perka automobilį ir jam trūksta 250 eurų, nurodžius per AB „Lietuvos paštas“ padaryti 250 eurų perlaidą A. Ž. vardu, nes tokiu būdu už perkamą automobilį „VW Passat“ teliks sumokėti 150 eurų, D. S. sutikus ir 2016 m. kovo 2 d., 17.35 val. AB „Lietuvos paštas“ Kretingos pašte, esančiame Rotušės a. 10, Kretingoje, persiuntus A. Ž. 250 eurų perlaidą Nr. PP598796, G. G. nurodžius, jis liepė A. Ž. atsiimti pinigų perlaidą, o šiam tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, AB „Lietuvos paštas“ Panevėžio centrinio pašto pirmajame poskyryje, adresu Ukmergės g. 18, Panevėžys, atsiėmus 250 eurų perlaidą, A. Ž. nurodė paskirstyti įgytą turtą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. G. 2016 m. kovo 3 d., apie 12 val., telefonu D. S. pasiūlius pirkti kartu ir ratlankius su padangomis už 150 eurų, šiam su pasiūlymu sutikus, G. G. D. S. nurodžius per AB „Lietuvos paštas“ padaryti pinigų perlaidą A. Ž. vardu, D. S. 13.02 val. AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos 2-ajame pašte, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėda, persiuntus A. Ž. 150 eurų perlaidą Nr. PP599406, G. G. nurodžius, jis liepė A. Ž. atsiimti pinigų perlaidą, o šiam tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, AB „Lietuvos paštas“ 204-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu Marijonų g. 25, Panevėžys, atsiėmus 150 eurų perlaidą, A. Ž. nurodė paskirstyti įgytą turtą, tokiu būdu apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą – pinigus - 550 eurų;
3) V. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Ž. vykdant susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. kovo 7 d. perdavus jam (V. R.) V. D. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), jis šį numerį perdavė G. G., kartu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, G. G. nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2016 m. kovo 6 d., 18.04 val., iš interneto prieigos, kurios IP 83.191.8.190, kuri buvo suteikta telefono numeriui (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.autogidas.lt patalpinus skelbimą ID 27875000, apie neva parduodamą automobilį „BMW 330“ E46, nors automobilio neturėjo, nurodžius G. G. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), G. G. 2016 m. kovo 7 d. vakare, skelbime nurodytu automobiliu susidomėjusiam ir jį ketinusiam pirkti J. Č. nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad skubiai parduoda automobilį, nes reikalingi pinigai, kad skelbimą išims tada, kai šis perves avansą, bei nurodžius pinigus pervesti į V. D., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2016 m. kovo 8 d. nukentėjusiajam J. Č. pervedus 150 eurų į V. D. sąskaitą, G. G. nurodžius jam, jis liepė A. Ž., o šis – V. D. išgryninti pinigus, po ko V. D. 2016 m. kovo 8 d., 13.55 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 23, AB „Swedbank“ bankomate Nr. H228, išgryninus 150 eurų ir perdavus A. Ž., pastarajam nurodė paskirstyti įgytą turtą, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, G. G. 2016 m. kovo 9 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Č. nurodžius objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad į tą pačią sąskaitą banke pervedus dar 400 eurų, liks mažiau mokėti už parduodamą automobilį, J. Č. 2016 m. kovo 9 d. pervedus 400 eurų į tą pačią V. D. sąskaitą, G. G. nurodžius jam, jis liepė A. Ž. išgryninti pinigus, o šiam 2016 m. kovo 9 d., 10.31 val. Panevėžyje, Ukmergės g. 23, AB „Swedbank“ bankomate Nr. H228, išgryninus 400 eurų, A. Ž. nurodė paskirstyti įgytą turtą, taip apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. Č. priklausantį turtą – pinigus – 550 eurų;
4) V. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. G., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. Ž. vykdant susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, į nusikalstamą veiką įtraukus bendrininką R. V., kurio nusikalstamai veikai daryti duotą AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2016 m. balandžio 8 d. perdavus jam (V. R.), jis šį numerį perdavė G. G., kartu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, po to G. G. 2016 m. balandžio 8 d., 9.32 val., mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. J. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju T. P., pateikus objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad per G. J. sąskaitą yra plaunami pinigai, todėl reikalinga užblokuoti jos sąskaitą bei elektroninės bankininkystės kortelę, o tam reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, G. J. juos sudiktavus, tokiu būdu neteisėtai įgijus AB „Swedbank“ G. J. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei iš karto mobiliojo ryšio telefonu juos neteisėtai perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam, vykdant G. G. nurodymus pervesti pinigus iš G. J. sąskaitos į bendrininko R. V. sąskaitą, tą pačią dieną, apie 09.56 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas 89.116.192.77, neteisėtai, panaudojant svetimus, G. J. vardu atidarytos sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungus prie AB „Swedbank“ G. J. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją – G. J., ir atlikus neteisėtą finansinę operaciją – pervedus 360 eurų į R. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, G. G. nurodžius jam, jis liepė A. Ž. išgryninti pinigus, po ko R. V. A. Ž. nurodymu tą pačią dieną, 11.12 val., Panevėžyje, Laisvės a. 18, AB „Swedbank“ banko skyriuje, per du kartus išgryninus 327,67 eurus ir pinigus perdavus A. Ž., šiam nurodė paskirstyti įgytą turtą, taip apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių bei bendrininko naudai įgijo svetimą, G. J. priklausantį turtą – 360 eurų.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 7 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies pažeidimų (absoliutūs nuosprendžio negaliojimo pagrindai), 2) dėl netinkamo veikų kvalifikavimo, 3) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Apeliantas taip pat prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis nėra aiškus ir racionaliai argumentuotas, todėl pažeidžia konstitucinėje doktrinoje įtvirtintus baigiamiesiems teismo aktams keliamus aiškumo, motyvuotumo, argumentavimo racionalumo bei draudimo nuslėpti aktualias aplinkybes reikalavimus. Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje vartojamų per ilgų sakinių apeliantui nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu jam inkriminuojama. Taip pat jam visiškai nesuprantama, kaip buvo subendrintos jam paskirtos bausmės, kadangi nuosprendyje nurodyta, kad buvo naudojami ir bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai.
3.2. Nuosprendis yra deklaratyvus, nepagrįstas, grindžiamas kaltės prezumpcija, prielaidomis ir spėliojimais, todėl naikintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai. Nei vienos iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas, neatliko, prie jų padarymo niekuo neprisidėjo ir apie jas nieko nežinojo, o didžiosios dalies byloje minimų veikų įvykdyti net neturėjo galimybių. Jo ryšys su galimai kitų asmenų padarytomis nusikalstamomis veikomis nėra atskleistas, bendrininkavimas jam neinkriminuotas, jo bendrininkavimo forma neįvardinta, o nusikalstamos veikos nepagrįstai jam inkriminuotos kaip įvykdytos tiesiogiai. Visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galėjo būti atliktos tik tiesioginės tyčios forma, neatsargus šių veikų atlikimas (nežinant apie kitų asmenų atliktas veikas ir jų pobūdį) neįmanomas. Kaltės forma, pasireiškianti per asmens psichologinį santykį su šiomis veikomis (žinojimas, veikų nusikalstamumo suvokimas, pritarimas nusikalstamoms veikoms, apsisprendimas kokiu nors būdu prie šių veikų prisidėti) byloje net nenagrinėta.
3.3. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje daug kartų pakartoti tikrovės neatitinkantys teiginiai: „taip apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą <...> turtą“, „pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones“, „neteisėtai įgijus <...> sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis“, „neteisėtai panaudojus <...> sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis“. Jam (A. Ž.) perduodamos lėšos (gautos iš sąskaitų savininkų ir gautos pašto perlaida) – nebuvo apgaule įgytas svetimas turtas, kadangi apgaulės faktai, su kuriais jis pats neturįs nieko bendro, sprendžiant iš byloje aprašytų aplinkybių, įvykdavo iki lėšų perdavimo. Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad jam (A. Ž.) buvo žinomas „iki 2016 m. vasario 20 d. parengtas nusikalstamos veikos planas“, kitų asmenų įvykdyti veiksmai ir pinigų kilmė. Apelianto teigimu, jo kaltė buvo ne įrodinėjama, o preziumuojama. Skunde pažymima, kad neidentifikuota „informacinė sistema“, prie kurios jis ar kiti asmenys tariamai prisijungė, kokios „informacinės sistemos apsaugos priemonės“ apskritai egzistavo ir kokios buvo pažeistos, bei kuo konkrečiai toks ,,pažeidimas“ pasireiškė. BK 214 ir 215 straipsniai numato atsakomybę už neteisėtą įgijimą ar neteisėtą panaudojimą svetimos materialios mokėjimo priemonės (kredito, debeto kortelės, nuolaidų kortelės su mokėjimo funkcija, elektroninių bilietų ir panašių, materialų pavidalą turinčių mokėjimo instrumentų, kuriais galima atlikti finansines operacijas elektroniniu būdu), jos duomenų ar teisėto tokios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų. Tuo tarpu nematerialūs mokėjimo instrumentai, tokie kaip kriptovaliutų piniginės, virtualios mokėjimo kortelės, paslaugos, įskaitant ir paslaugas „bankas internetu“, „bankas telefonu“ – nėra BK 214 ir 215 straipsniuose apibrėžtų veikų objektais. Kadangi byloje nėra duomenų apie jokių materialių elektroninio mokėjimo priemonių ar jų duomenų įgijimą ir panaudojimą, o didžiąja dalimi kalbama apie bankų sąskaitas bei banko sąskaitų valdymo priemones, t. y. nematerialias paslaugas, apeliantas konstatuoja, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuoti BK 214 ir 215 straipsniai, o identiškų šių straipsnių dispozicijoms formuluočių naudojimas aprašomojoje nuosprendžio dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
3.4. Apeliantas skunde pažymi, kad BK 215 straipsnio dispozicija (veiksmas) pilnai apima BK 214 straipsnio dispoziciją (objektą), kadangi pirmiau neįgijus materialios elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų, ar jos naudotojo identifikavimo duomenų, panaudoti šį veikos objektą atliekant finansinę operaciją yra neįmanoma. Anot A. Ž., inkriminuodamas abu straipsnius ir skirdamas už juos bausmes, pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem (iš lot. - draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principą, t. y. už tą pačią veiką bausmę skyrė du kartus.
3.5. To paties principo pažeidimą apeliantas įžvelgia ir tame, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį jam skirtos keturios atskiros bausmės ir pagal BK 215 straipsnį jam skirtos keturios atskiros bausmės. A. Ž. nurodo, kad įstatymas nenumato BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų daugeto, todėl pagal šiuos straipsnius padarytos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena veika.
3.6. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. Ž. asmeniškai kieno nors atžvilgiu panaudojo apgaulę ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, todėl jam klaidingai buvo inkriminuotas BK 182 straipsnis, o bendrininkavimas iš viso nebuvo įrodinėjamas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jam ir kitiems byloje kaltintiems asmenims aiškiai nepagrįstai buvo inkriminuotas apgaulės panaudojimas internetinėse svetainėse prieš UAB „Moment Credit“, UAB „Bendrasis finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“. Nuosprendyje nėra detalizuota, kokiu būdu asmenys pateikė save kaip kitus asmenis ir ar tai apskritai ką nors suklaidino. Minėti juridiniai asmenys jiems priklausančiose interneto svetainėse nenaudoja jokių asmens identifikavimo priemonių (ir patys savęs neidentifikuoja), o pinigines lėšas pervedinėja nesudarydami jokių rašytinių sutarčių, aiškiai suvokdami ir prisiimdami riziką, kad be sutarčių pervestas lėšas gali būti sunku atgauti.
3.7. Apeliaciniame skunde A. Ž. teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai buvo patenkinti UAB „Moment Credit“, UAB „Bendrasis finansavimas“ ir „IPF Digital Lietuva“ civiliniai ieškiniai. Nurodo, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamąja teisena, nei šalys, nei teismas nėra atleidžiami nuo pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Kadangi apeliantui nebuvo įteiktas joks įstatyme numatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantis civilinis ieškinys, jis traktuoja, kad ženklios pinigų sumos iš jo buvo priteistos neteisėtai, t. y. nesant civilinių ieškinių, galimai neegzistuojantiems subjektams, kuriuos identifikuojančių duomenų įkalinimo įstaigoje jis neturi galimybės patikrinti, ir be jokio teisinio pagrindo.
4. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, suvaržiusių jo teisę į gynybą bei sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų: 1) nuosprendžio struktūra ir tekstas beveik pažodžiui atitinka kaltinamąjį aktą, tad nuosprendis grindžiamas ne teisme ištirtais įrodymais, o kaltinamajame akte išvardintais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurių teismas netyrė ir nevertino, 2) motyvuojamosios dalies, kurią imperatyviai numato BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, iš esmės nėra, nuosprendyje nepateikta nei argumentuota įrodymų analizė, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados. Šiuos pažeidimus apeliantas laiko esminiais, apribojančiais jo teisę į gynybą bei galimybę ginčyti teismo išvadas ir jų motyvaciją.
4.2. Nuteistojo įsitikinimu, jam nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Jo (V. R.) ir kitų šios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų nesiejo ilgalaikiai ryšiai, jokios nusikalstamos veikos su jais atlikti nesitarė ir toks susitarimas, kaip ir jo suvokimas priklausant organizuotai grupei, byloje nenustatytas. Vien sumanymo padaryti nusikaltimą ir vaidmenų pasidalijimo nepakanka konstatuoti, kad sukčiauta buvo organizuotoje grupėje. Nuosprendyje nebuvo nustatyti organizuotos grupės požymiai, skiriantys ją nuo paprastos bendrininkų grupės.
4.3. Anot V. R., kaltinimas dėl visų keturių nusikalstamų veikų jam paremtas išimtinai A. Ž. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio kaip įrodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu G. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas poveikis, todėl jį (V. R.) apkalbėjo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo G. G. ir A. Ž. parodymų patikimumo, bei atkreipia dėmesį į pastarųjų dviejų kaltinamųjų konkrečių parodymų prieštaringumą faktinėms aplinkybėms.
4.4. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jo prašymą apklausti gynybos liudytojus, tokiu būdu suvaržydamas jo teisę į gynybą ir pažeisdamas tiesioginio įrodymų ištyrimo teisme principą (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
6. Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž., nuteistųjų A. Ž. ir V. R. gynėjai prašė kiekvieno jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė - atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka baigiamiesiems teismo aktams keliamų reikalavimų, o jame nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neigia bet kokį dalyvavimą nusikalstamose veikose, už kurias yra nuteistas, nesutinka su nuosprendyje nurodytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, ginčija nuosprendžiu patenkintų UAB „Moment Credit“, UAB „Bendrasis finansavimas“ ir „IPF Digital Lietuva“ civilinių ieškinių pagrįstumą.
9. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų, ginčija organizuotos grupės požymio buvimą jo ir kitų už sukčiavimą nuteistų asmenų veiksmuose, kelia įrodymų, kuriais iš esmės grindžiama jo kaltė padarius jam inkriminuotas veikas, patikimumo klausimą.
10. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl A. Ž. ir V. R. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Dėl A. Ž. apeliacinio skundo argumentų
12. Nors nuteistasis A. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies jo paties ir kitų kaltinamųjų parodymais, mobiliųjų ryšių operatorių duomenimis, banko sąskaitų išrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia jo individualų vaidmenį jam kartu su kitais asmenimis inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Ž. ir kitų kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas paremtos itin išsamia byloje esančių duomenų analize atskirai pagal kiekvieną nusikalstamų veikų epizodą, išskiriant byloje sutampančius, todėl įrodymais pripažintus, duomenis bei motyvuotai atmetant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai prieštaraujančius duomenis, jos teisėjų kolegijai nekelia abejonių.
12.1. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis asmeniškai kieno nors atžvilgiu panaudojo apgaulę ir taip įgijo svetimą turtą ar teisę, o jam perduodamos lėšos nebuvo apgaule įgytas turtas, kadangi apgaulės faktai įvykdavo iki lėšų perdavimo. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais nuteistojo argumentais.
12.2. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnyje nustatyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2018, 2K-183-942/2018). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-322/2014). BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nenurodo, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).
12.3. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Dėl to svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir subjektyvų apgaulės bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.
12.4. Nagrinėjamoje byloje A. Ž. net penkiuose epizoduose nuteistas už organizuotoje grupėje įvykdytą sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuota, kad sukčiauta buvo veikiant organizuotoje grupėje, visi organizuotos grupės nariai, tarp jų ir A. Ž., nepriklausomai nuo jo nusikalstamos veikos kontekste individualiai atliktų konkrečių veiksmų, atsako už bendrai visos grupės atliktus nusikalstamus veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad A. Ž. nieko nežinojo apie kitų grupėje veikusių asmenų nusikalstamą sumanymą ir jų atliekamus veiksmus, paneigia G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, D. V., R. V., netgi iš dalies paties A. Ž. parodymai (žinojo, kad V. R. užsiima sukčiavimu ir yra teistas už sukčiavimą, pripažino, kad perdavė V. R. A. J., V. D., R. V. ir D. V. sąskaitų numerius, vėliau išgrynindavo sąskaitose atsiradusius pinigus ir pervesdavo V. R. nurodytiems asmenims) parodymai ir kitų byloje surinktų duomenų visuma.
12.5. Anot apelianto, jam ir kitiems byloje kaltintiems asmenims nepagrįstai buvo inkriminuotas apgaulės panaudojimas internetinėse svetainėse prieš UAB „Moment Credit“, UAB „Bendrasis finansavimas“, „IPF Digital Lietuva“, kadangi šie juridiniai asmenys jiems priklausančiose interneto svetainėse nenaudoja jokių asmens identifikavimo priemonių, pinigines lėšas pervedinėja nesudarydami jokių rašytinių sutarčių, tokių būdu prisiimdami lėšų praradimo riziką. Skunde nurodyta, kad neidentifikuota „informacinė sistema“, prie kurios jis ar kiti asmenys tariamai prisijungė, kokios „informacinės sistemos apsaugos priemonės“ apskritai egzistavo ir kokios buvo pažeistos, bei kuo konkrečiai toks ,,pažeidimas“ pasireiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. nurodomos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai.
12.6. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. G. (A. S. F. epizode) ir bendrininkų grupėje su R. V. (J. R. epizode), be banko sąskaitų A. S. F. ir J. R. žinios ir sutikimo užsiregistravo aukščiau paminėtų bendrovių internetinėse svetainėse www.momentcredit.lt, www.credit24.lt ir www.savy.lt, neteisėtai, panaudodamas svetimus, sąskaitų savininkų vardais atidarytų sąskaitų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie atitinkamų banko sąskaitų, taip apgaule save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir atliko neteisėtas finansines operacijas – į bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas pervedė mokestį, reikalingą kliento registracijai patvirtinti, po to internetiniuose bendrovių puslapiuose pateikė paraiškas paskoloms gauti, o bendrovėms pagal paskolos sutartis pervedus pinigus, juos išgrynino ir savo bei bendrininkų naudai pasisavino. Tokie veiksmai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis (priklausomai nuo bendrininkavimo formos konkrečiame epizode), 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
12.7. BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Ž. su bendrininkais neteisėtai prisijungė prie AB „DNB bankas“ ir UAB „Swedbank“ banko informacinių sistemų ir, panaudodamas sąskaitų savininkų – A. S. F. ir J. R. tapatybės patvirtinimo duomenis (ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį bei prisijungimo kodus), t. y. banko informacinei sistemai melagingai prisistatydamas kitais asmenimis be jų žinios ir leidimo ir taip pažeidė bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, pagrįstas prie sistemos prisijungiantį asmenį identifikuoti pagal jo asmeninių duomenų pateikimą. Tokiu būdu prie banko elektroninės bankininkystės sistemos buvo jungiamasi neteisėtai panaudojus kitiems asmenims priklausančius jų identifikavimo toje sistemoje duomenis, dėl to banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema buvo apgaule suklaidinta ir automatiškai šiuos duomenis įvedusį asmenį identifikavo kaip teisėtą elektroninės bankininkystės vartotoją, kuriam leido inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas.
12.8. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad duomenys apie bankų sąskaitas ir banko sąskaitų valdymo priemonės, t. y. nematerialūs duomenys, nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų objektai, o jų įgijimas ir panaudojimas nesudaro šių nusikalstamų veikų sudėties, todėl jam nepagrįstai buvo inkriminuoti šie straipsniai. A. Ž. taip pat nurodo, kad BK 215 straipsnio dispozicija pilnai apima 214 straipsnio dispoziciją, todėl jam nepagrįstai inkriminuoti abu straipsniai. Apelianto teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini kaip deklaratyvūs.
12.9. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Toks pats išaiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis.
12.10. Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste neabejotina, kad A. Ž. ir jo bendrininkams tokie naudotojų – L. O., G. J., A. S. F. ir J. R. duomenys (vartotojo ID kodai, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžiai bei prisijungimo kodai) buvo svetimi – jie juos neteisėtai įgijo veikdami bendrai. Duomenys iš L. O., G. J. ir A. S. F. buvo gauti G. G. paskambinus joms ir apgaulės būdu šiuos duomenis iš nukentėjusiųjų išviliojant. Duomenis iš J. R. gavo R. V. ir neteisėtai perdavė A. Ž., nuslėpdamas nuo teisėto duomenų naudotojo nusikalstamą duomenų panaudojimo tikslą. Taigi bylos duomenimis įrodyta, kad A. Ž. kartu su bendrai veikusiais asmenimis neteisėtai įgijo svetimus – L. O., G. J., A. S. F. ir J. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, todėl jo ir jo bendrininkų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
12.11. Tuo tarpu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos inicijavimą ar atlikimą panaudojant tokius duomenis. Šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai apelianto ir jo bendrininkų veiksmuose pirmosios instancijos teismo buvo nustatyti ir atskleisti. Veika atskiruose epizoduose pasireiškė tuo, kad elektroninėje erdvėje, pasinaudojus teisėtų duomenų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis be jų žinios, buvo inicijuojamos ir atliekamos finansinės operacijos – iš nukentėjusiųjų sąskaitų piniginės lėšos buvo pervedamos į kitas sąskaitas arba nukentėjusiųjų vardu teikiamos paraiškos paskoloms gauti. Tokiu būdu, abejoti A. Ž. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, teisinio pagrindo nėra. Jo pateikti samprotavimai dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų objekto, pateikiant savitą šio būtinojo objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio analizę, bei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto non bis in idem (iš lot. - draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principo pažeidimą, inkriminuojant abi veikas kartu, atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys tiek baudžiamosios teisės doktrinai, tiek ir vieningai šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.
12.12. Pasak apelianto, įstatymas nenumato BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų daugeto, todėl pagal šiuos straipsnius padarytos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena veika, o skundžiamu nuosprendžiu pagal abu straipsnius atskirai paskirtos bausmės pagal kiekvieną šių nusikalstamų veikų padarymo epizodą nepagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.
12.13. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo apeliaciniame skunde, įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. Ž. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu keturiuose nusikalstamų veikų epizoduose.
12.14. Kaip nustatyta BK 63 straipsnio 10 dalyje, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę veiką. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę nusikalstami veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pvz., grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Paprastai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Be to, nustatant kaltininko vieningą tyčią, vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Tai reiškia, kad apie kaltę – kaltininko psichinį santykį su veika, priežastiniu ryšiu ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis Nr. 2A-1-303/2016). Nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
12.15. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, padarytas
skirtingu laiku, pasinaudojant neteisėtai gautais skirtingų nukentėjusiųjų L. O., G. J., A. S. F. ir J. R. elektroninės bankininkystės duomenimis, apgaule užvaldant ir kėsinantis užvaldyti kredito bendrovių UAB „Moment Credit“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir UAB „Bendras finansavimas“ turtą. Be to, veikos buvo vykdomos bendrininkaujant skirtingiems asmenims, byloje nėra duomenų, kad vykdant jas buvo vieningas sumanymas, todėl teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
12.16. A. Ž. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai buvo patenkinti UAB „Moment Credit“, UAB „Bendrasis finansavimas“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ civiliniai ieškiniai, kadangi jam nebuvo įteiktas joks įstatyme numatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantis civilinis ieškinys. BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Minėtų bendrovių civiliniai ieškiniai bei juos pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu. UAB „Moment Credit“ 2017 m. sausio 13 d. pareiškė 1642,32 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 199), UAB „Bendras finansavimas“ 2017 m. kovo 6 d. pareiškė 976,42 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 149-154), SIA „B2Kapital“, perėmusi reikalavimo teisę iš UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. gegužės 25 d. pareiškė 305,56 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (10 t., b. l. 15-16). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. su byla, taip pat ir joje esančiais civiliniais ieškiniais susipažino, duomenys apie byloje pareikštus civilinius ieškinius nurodyti ir kaltinamajame akte, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl nepagrįsto civilinių ieškinių priteisimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byloje pareikštais aukščiau paminėtų kredito bendrovių civiliniais ieškiniais ir tokiu būdu apribota jo teisė į tinkamą teisminę gynybą.
12.17. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į A. Ž. apeliacinio skundo argumentą dėl sudėtingos ir jam neaiškios skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nurodant jam inkriminuojamas veikas, pažymi, kad viso teisminio proceso metu jam atstovavo advokatas, kurio funkcijos yra užtikrinti ginamojo teises procese. Viena iš pagrindinių tokio atstovavimo formų – teisinių žinių ir konsultacijų teikimas teisiamajam. Kadangi A. Ž. inkriminuota net 18 nusikalstamų veikų, skirtingais epizodais padarytų veikiant organizuotoje ir bendrininkų grupėje su keliais skirtingais asmenimis, kiekviename nusikalstamų veikų epizode buvo veikiama tam tikrais etapais, bendrininkams atliekant atskirus veiksmus bei užduotis bendram tikslui pasiekti, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės lakoniškai aprašyti nusikalstamų veikų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad išsami nuosprendžio konstatuojamoji dalis, nuosekliai aprašant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiksliai ir konkrečiai nurodant kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus, yra viena iš nuteistųjų teisės į tinkamą teisminę gynybą garantijų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje detaliai ir aiškiai nurodė A. Ž. atliktus nusikalstamus veiksmus, jam veikiant organizuotoje ir bendrininkų grupėse su kitais baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis.
12.18. A. Ž. nurodė visiškai nesuprantantis, kaip buvo subendrintos jam paskirtos bausmės, kadangi nuosprendyje nurodyta, kad buvo naudojami ir bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Vienas iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių bendrinimo apėmimo būdu pagrindų - ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamajame įstatyme reglamentuotų bausmių bendrinimo taisyklių, A. Ž. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė atskiras bausmes, po to, bendrindamas atskirai paskirtas bausmes, taikė bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. Apėmimo būdu buvo subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už pavieniui padarytas nusikalstamas veikas, kaip kad ir nurodė apylinkės teismas, aiškindamas bausmių skyrimo motyvus skundžiamame nuosprendyje. Idealioje sutaptyje padarytomis nusikalstamomis veikomis laikytini nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, A. Ž. su kitais asmenimis padaryti keturiuose atskiruose epizoduose – L. O., G. J., A. S. F. ir J. R. atžvilgiu. Pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo padarytos D. S. ir J. Č. atžvilgiu. Nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – 2017 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo subendrinta bausme ir paskyrė A. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, be to, į bausmės laiką įskaitė A. Ž. bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bei minėtą nutartį. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, bendrindamas A. Ž. už atskiras nusikalstamas veikas bei skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.
12.19. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nėra atskleistas jo ryšys su galimai kitų asmenų padarytomis nusikalstamomis veikomis, jam neinkriminuotas bendrininkavimas ir neįvardinta jo bendrininkavimo forma, o nusikalstamos veikos jam inkriminuotos kaip įvykdytos tiesiogiai. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos A. Ž. argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir detaliai įvardijo, su kokiais asmenimis ir kokia bendrininkavimo forma veikdamas jis dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, konkrečiai įvardinant jo paties atliktus veiksmus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad A. Ž. su G. G., V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, o su D. V. ir R. V. – bendrininkų grupėje. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis) ir tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskirai dėl to nepasisakė, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad tiek organizuotoje grupėje, tiek bendrininkų grupėje nusikalstamos veikos buvo padarytos jų nariams veikiant kartu kaip bendravykdytojams, todėl tiek A. Ž., tiek kitų kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos, neįvardijant bendrininkavimo rūšies.
Dėl V. R. apeliacinio skundo argumentų
13. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamo nuosprendžio dalis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, kadangi beveik pažodžiui atitinka kaltinamąjį aktą bei iš esmės nėra motyvuojamosios dalies. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus ir pažymi, kad tam tikros informacijos atsikartojimas kaltinamajame akte ir nuosprendyje yra neišvengiamas, jei šie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo baigiamieji dokumentai yra priimti toje pačioje baudžiamojoje byloje, todėl negali būti laikomas pažeidžiančiu proceso taisykles. Kaip jau buvo minėta atsakant į nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame nuosprendyje paremtos itin išsamia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma, bylai reikšmingų duomenų vertinimo motyvus atskirai aptariant pagal kiekvieną nusikalstamų veikų epizodą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies atitikimas BPK 305 straipsnyje reglamentuotiems formai ir turiniui keliamiems reikalavimams neginčytinas.
13.1. Apelianto įsitikinimu, jam nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamų veikų epizoduose L. O., D. S., J. Č. ir G. J. atžvilgiu G. G., V. R., A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė dalyvaudami organizuotoje grupėje. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė, išsamiai ištyręs bylos duomenis ir įvertinęs visų keturių kaltinamųjų tarpusavio veiksmų suderinamumą, pasiskirstymą pareigomis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro nusikalstamo rezultato, ryšių pastovumą. Organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Teismas pažymėjo, kad G. G. skambindavo nukentėjusiesiems ir išviliodavo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, nenustatytas asmuo jungdavosi prie bankų sąskaitų ir atlikdavo neteisėtas finansines operacijas, V. R. perduodavo G. G. iš A. Ž. gautas bankų sąskaitas ir nurodydavo išgryninti ir paskirstyti pinigus, A. Ž. ieškodavo sąskaitų, jas pateikdavo V. R., o po to paimdavo pinigus iš juos išgryninusio asmens ir perduodavo nurodytiems asmenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavo kiekvieno kaltinamojo vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje, atskleidė, kad kiekvieno iš jų indėlis buvo svarbus įgyvendinant bendrą nusikalstamą veiką ir pagrįstai konstatavo, kad užsibrėžtą tikslą (apgaule užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą) buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai ir organizuotai. Kaltinamųjų atlikti veiksmai liudija, kad buvo veikta tiesiogine tyčia – suvoktas pavojingas nusikalstamos veikos pobūdis, kiekvieno bendrininko veiksmų bendroje nusikalstamoje veikoje apimtis, reikšmė, įtaka įgyvendinant bendrai siekiamą tikslą ir norėta taip veikti, numatyta, kad dėl to gali atsirasti neigiami padariniai, ir jų taip pat norėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas funkcijų pasiskirstymas tarp minėtų asmenų nustatytas visuose keturiuose epizoduose, nors nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu metu, skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, pasirenkant skirtingus apgaulės pasireiškimo būdus, todėl apylinkės teismo išvados dėl organizuotos grupės požymio yra pagrįstos, motyvuotos ir nekeliančios abejonių. Darytina išvada, kad byloje nustatyti visų kaltinamųjų – V. R., G. G. ir A. Ž., veikusių organizuota grupe, nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio reikėtų apkaltinamąjį nuosprendį naikinti.
13.2. Skunde nurodoma, kad V. R. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paremta išimtinai nepatikimais ikiteisminio tyrimo metu duotais A. Ž. ir G. G. parodymais, bei pabrėžė, kad G. G. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino V. R. apkalbėjęs dėl jam daryto poveikio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. R. kaltė įrodinėta iš esmės ne A. Ž., o G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip įrodymus tiek, kiek juos patvirtino kiti tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. G. G., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, detaliai papasakojo apie V. R. vaidmenį ir atliktus konkrečius veiksmus nusikalstamose veikose L. O., G. J., A. S. F. ir J. R. atžvilgiu. Be to, V. R. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme teismas konstatavo remdamasis ne tik G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet jo kaltę pagrindžiančių byloje nustatytų įrodymų visuma.
13.3. Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausinėję pareigūnai D. T. ir D. I. teisme paneigė, kad G. G. galėjo būti daromas poveikis bei patvirtino, kad jis parodymus davė laisva valia. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymų patikimumu. D. I. taip pat patvirtino pats matęs, kad Kybartų pataisos namuose nuteistieji, kalintys skirtinguose sektoriuose, turi galimybes kontaktuoti, net ir nebūdami toje pačioje patalpoje. Tokie D. I. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, paneigia V. R. teisme išsakytą poziciją, kad, atlikinėdamas bausmę neturėjo galimybės kontaktuoti su kitame sektoriuje kalinčiu G. G., todėl negalėjo jam perduoti ir duomenų apie banko sąskaitas. Įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl V. R. kaltės ir dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose.
13.4. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistųjų A. Ž. ir V. R. apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Donatas Jatužis
Daina Vaidachavičienė