Civilinė byla Nr. e2-836-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00661-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polgranas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Polgranas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Polgranas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Finpro LT“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) ,,Polgranas“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. birželio 8 d. bendrovės mokestinė nepriemoka pareiškėjai sudaro 24 651,94 Eur. Bendrovė yra nemoki, nes nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, valstybė įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto bendrovė neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje darbuotojų nėra. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. birželio 8 d. duomenimis buvo vykdomi išieškojimai 16 580,67 Eur sumai. Todėl UAB „Polgranas“ yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI.
3. Atsakovė UAB „Polgranas“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršija turimo turto vertės, t. y. atsakovės turimas turtas yra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuo aspektu atsakovei kelti bankroto bylą, o atsakovės prievolės pareiškėjai nevykdymas yra susijęs tik su laikinais finansiniais sunkumais. Taip pat nurodė, kad, vertinant bendrovės vykdomą veiklą, t. y. cheminių trąšų pirkimą ir perpardavimą, matyti, kad pati vykdomos veiklos specifika lemia tai, jog atsakovei nėra reikalingas joks ilgalaikis turtas, todėl atsakovė ilgalaikio turto neturėjo ir neturi, visą turtą sudaro būtent trumpalaikis turtas, tačiau tai netrukdo jai dirbti pelningai.
4. Trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“ nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas jam yra 223 203,47 Eur skola, 9 238,51 Eur palūkanos, 9 275,66 Eur vykdymo išlaidos, tačiau iš atsakovės jokios sumos nėra išieškomos jai neturint turto ir lėšų. Trečiasis asmuo taip pat jau buvo išsiuntęs atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Polgranas“ bankroto bylą.
6. Visų pirma, teismas, spręsdamas atsakovės UAB „Polgranas“ prašymą pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą, pažymėjo, kad, atsakovė turėjo pakankamai laiko (nuo 2023 m. birželio 21 d. iki teismo posėdžio) susipažinti su bylos medžiaga, surinkti įrodymus, turinčius reikšmės klausimo dėl UAB „Polgranas“ bankroto bylos iškėlimo išsprendimui, išsakyti savo poziciją, kurią, be kita ko, atsakovė išdėstė prieš pat teismo posėdį pateiktame atsiliepime į pareiškimą, kurį teismas priėmė. Vien tai, kad teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2023 m. liepos 12 d. ir tą pačią dieną teismui pateiktas prašymas suteikti prieigą prie bylos kortelės, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, todėl atsakovės prašymą pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą, atmetė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis, iš kurių matyti, kad pranešimas apie tai, jog teisme priimtas pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Polgranas“ ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas bus nagrinėjamas teismo posėdyje 2023 m. liepos 13 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka, buvo paskelbtas 2023 m. birželio 12 d., o teismo procesiniai dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovui V. R. buvo įteikti 2023 m. birželio 21 d.
7. Vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas nustatė, kad iš bendrovės balanso už 2022 metus matyti, kad bendrovė 2022 metais turto turėjo už 1 535 727 Eur sumą, kurį visą sudarė 1 535 727 Eur trumpalaikis turtas (didžiąją dalį trumpalaikio turto (1 007 194 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos); bendrovės kapitalas sudarė 719 423 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 816 304 Eur sumą. Iš 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2022 metais gavo 21 371 Eur pelno. Teismo vertinimu, nors iš finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų matyti, jog 2022 m. bendrovės turimi įsipareigojimai neviršijo balanse įrašyto turto vertės, tačiau visą turimą turtą sudarė trumpalaikis turtas (1 535 727 Eur), kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (1 007 194 Eur). Iš atsakovės pateikto 2023 m. liepos 10 d. debitorių sąrašo matyti, kad atsakovės debitorių skolos sudaro 987 970 Eur.
8. Pasisakydamas dėl su debitoriumi GensWood GmbH 2023 m. birželio 30 d. sudaryto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto dėl 264 337 Eur debitorinės skolos, pagal kurį GensWood GmbH įsipareigojo su atsakove atsiskaityti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., teismas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl šio dokumento tikrumo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokių priemonių žada imtis ar jau ėmėsi kitų debitorinių skolų atgavimui, juolab kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas.
9. Iš viešų draudėjų duomenų teismas nustatė, kad UAB „Polgranas“ nevykdo prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms. Bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 147,58 Eur. Iš pareiškėjos VMI į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 24 651,94 Eur.
10. Vertindamas, ar atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, teismas visų pirma iš viešų Sodros duomenų nustatė, kad bendrovėje nėra nei vieno apdrausto asmens, kas patvirtina, jog atsakovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog atsakovė veiklą vykdo, turi užsakymų ir gauna pajamas, tačiau, teismas susipažinęs su atsakovės į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymų duomenimis, sprendė, kad nurodyti dokumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, sudarytas tarp UAB „Polgranas“ ir kitų įmonių, t. y. 2023 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 208, išrašytą 675 Eur sumai; 2023 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą išrašytą 1 125 Eur sumai, tačiau nepateikė duomenų, kad minėtos sąskaitos būtų apmokėtos. Taip pat atsakovė nepateikė jokių sutarčių, kurios patvirtintų, kad atsakovė vykdo sutartinius įsipareigojimus, kurių pagrindu gauna ar ateityje gaus pelną. Atsakovės pateiktas 2023 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovei UAB „Svajuda“ pervedė 1 052,0 Eur sumą, taip pat 2023 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog UAB „Polgranas“ į antstolio sąskaitą pervedė 989,72 Eur sumą, taip pat, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, net sutinkant su atsakove, kad ji vykdo veiklą, tai savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė, vykdydama veiklą, sugebės veikti pelningai ir grąžinti skolas kreditoriams. Net ir atsakovei gavus sumas pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras, gautų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais.
11. Susipažinęs su Antstolių informacinės sistemos, VĮ Registrų centro, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriais remiantis nustatyta, kad UAB „Polgranas“ atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos, kurių bendrą išieškojimų sumą sudaro 343 349,91 Eur, bendrovės vardu nėra įregistruota jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra ir jokių registruotų transporto priemonių, teismas darė išvadą, kad tikėtina, jog atsakovė neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
12. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė esant pagrindui pripažinti, kad atsakovė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Atsakovė UAB „Polgranas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos VMI pareikšimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Polgranas“ iškėlimo arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti teikiamus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Teismas, priimdamas nutartį, ignoravo svarbius atsakovės nurodytus faktus, kad UAB „Polgranas“ pagrindinė veiklos sritis yra chemijos produktų didmeninė prekyba. Vien pati pati vykdomos veiklos (cheminių trąšų pirkimo ir perpardavimo) specifika lemia faktą, kad bendrovei nėra reikalingas joks ilgalaikis turtas, todėl bendrovė ilgalaikio turto neturėjo ir neturi, visą turtą sudaro būtent trumpalaikis turtas, tačiau tai netrukdė ir netrukdo atsakovei dirbti pelningai.
13.2. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, jų apmokėjimus, iš kurių matyti, kad atsakovė veiklą vykdo, turi užsakymų ir gauna pajamas, veikla nėra nutrūkusi. Teismo išvados, kad pateikti dokumentai nėra pakankami, yra nepagrįstos.
13.3. Teismas nevertino, kad atsakovės prievolės pareiškėjai nevykdymas yra susijęs tik su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovės finansinė situacija atspindi tai, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teismas sprendė, atsakovė kreditoriams įsipareigojimus vykdo, jie yra kontroliuojami, atsakovė yra pajėgi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Mokėjimus atsakovė vėluoja atlikti, tačiau šios aplinkybės atsiradusios tik dėl bendrovės laikinų finansinių sunkumų, kurie nesudaro jokio pagrindo spręsti apie atsakovės nemokumą apskritai, o juo labiau atsakovei kelti bankroto bylą.
13.4. Be to, atsakovė taip pat teismui pateikė 2023 m. liepos 10 d. pažymą apie turimą turtą – debitorius. Turtas kartu su debitorių įsiskolinimais sudaro 987 970 Eur. Atsakovė su GensWood GmbH 2023 m. birželio 30 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Tad priešingai nei teismas nurodė, atsakovė ne tik pateikė įrodymus, bet ir deda visas įmanomas pastangas, kad skolos būtų susigrąžintos. Be to, atsakovė turi žinių, kad artimiausiu metu jos klientai (debitoriai) sumokės savo įsiskolinimus, kas dar labiau pagerins atsakovės finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir sumažinti atsiradusius įsiskolinimus.
13.5. Atsakovė su atskiruoju skundu taip pat teikia įrodymus, kad trečiojo asmens UAB „Finpro LT“ pateikti duomenys nėra tikslūs. Trečiasis asmuo nurodė, kad „Šiuo metu bendrovės skolos likutis yra 223 203,47 Eur skola, 9 238,51 Eur palūkanos, 9 275,66 Eur vykdymo išlaidos, tačiau iš atsakovės jokios sumos nėra išieškomos jai neturint turto ir lėšų, o antstolis informavo, kad atsakovė turi kitų kreditorių“, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors antstolio areštas yra pritaikytas 225 000 Eur sumai, tačiau likusi skolos suma tėra apie 156 000 Eur. Tuo tarpu kreditorė UAB „Finpro LT“ per antstolį niekada nesumažino skolos masto ir elgiasi nesąžiningai, nes šiai kreditorei yra grąžinta apie 37 proc. skolos, ką patvirtina pridedami dokumentai.
13.6. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovę atitinkant JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus, bendrovei neatsiskaitant su kreditoriais, t. y. laiku nevykdant turtinių prievolių. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė yra susidūrusi su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, tačiau jos finansinė būklė neatitinka nemokios įmonės kriterijų: pradelsti įsipareigojimai neviršija į jos balansą įrašyto turto vertės, o byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansiniai sunkumai būtų ilgalaikiai ir nuolatinio pobūdžio.
13.7. Nors iš atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovė nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris sudarytų atsakovo ilgalaikį turtą, neturi, tačiau vien ta aplinkybė, jog atsakovė neturi privalomai registruotino turto, nesudaro pagrindo išvadai, kad išieškojimas iš bendrovės neturi perspektyvų.
13.8. Atsakovė turi tik du kreditorius. Duomenų, kad atsakovė turi daugiau kreditorių, į bylą nėra pateikta.
13.9. Nors teismas nurodo, kad VSDFV duomenimis atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, atsakovė atkreipia dėmesį, kad šie minėti duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovė nevykdo ar neketina vykdyti veiklos. Viena vertus, atsakovė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.). Kita vertus, atsakovė į bylą pateikė kitus įrodymus (apie priimamus ir vykdomus užsakymus), kad ji veiklą vykdo.
13.10. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą. Reikėtų vis tik įvertinti faktą, kad byla vyksta vasaros laikotarpiu, kas daugiau nei akivaizdu, kad vasaros laikotarpiu yra daug sudėtingiau tiek rasti tinkamą teisinę pagalbą, tiek surinkti reikiamus įrodymus. Atostogų laikotarpis neabejotinai sudaro kliūtis laiku įvykdyti atitinkamus reikalavimus, t. y. šiuo atveju laiku ir tinkamai pateikti teismui reikiamą informaciją. Nagrinėjamas klausimas atsakovei sukelia ypač neigiamas pasekmes, todėl atsakovei turėjo būti suteikta galimybė surinkti ir pateikti į bylą visus reikiamus įrodymus.
14. Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Polgranas“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. sausio 31 d. šiai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Nuo 2023 m. birželio 9 d., kuomet buvo pateiktas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atsakovės mokestinė nepriemoka yra padidėjusi (nuo 24 651,94 Eur iki 34 878,95 Eur). Tai patvirtina, kad bendrovė negeneruoja pakankamai pajamų, kurios leistų tikėtis, kad bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
14.2. Nors atsakovė pateikė 2023 m. liepos 10 d. debitorių sąrašą, pagal kurį atsakovės debitorių skolos sudaro 987 970 Eur, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto (1 535 727 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos (1 007 194 Eur). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų.
14.3. Atsakovės pateiktas 2023 m. birželio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį debitorius GensWood GmbH įsipareigojo atsakovei iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 264 337 Eur, savaime nepatvirtina, kad šie pinigai bus realiai sumokėti, ar atsakovės galimybių išieškoti šį debitorinį įsiskolinimą. Net ir GensWood GmbH atsiskaičius su atsakove, atsakovė vis tiek nesugebėtų atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
14.4. Atsakovė galimai klaidina teismą atskirajame skunde nurodydama, kad byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovę turint tik du kreditorius. VMI, teismui teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė Antstolių informacinės sistemos išrašą, iš kurio matyti, kad be VMI ir UAB „Finpro LT“, atsakovės atžvilgiu kitų kreditorių naudai buvo užvestos 4 vykdomosios bylos, kurių bendra išieškotina suma yra 124 543,92 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, tačiau atsakovė nepateikė visos reikalaujamos informacijos. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, pagal kuriuos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 816 304 Eur, todėl tikėtina, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių nenurodė teismui.
14.5. Atsakovė, teismui pateikdama sąskaitas faktūras nurodė, kad atsakovė veiklą vykdo, turi užsakymų ir gauna pajamas, veikla nėra nutrūkusi. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vertinant atsakovės į bylą pateiktas sąskaitas faktūras, mokėjimų nurodymų duomenimis, nurodyti dokumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovei net ir gavus sumas pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras, gautų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais.
14.6. Nors atsakovė į tai, kad bendrovėje nėra nei vieno apdrausto asmens, nurodo, jog atsakovė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.), tačiau ji nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu, remiantis PVM sąskaita faktūra negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkos bei terminų ir ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2023 m. balandžio 20 d. neturi darbuotojų, o įrodymų, kad ji vykdo veiklą pasitelkdama asmenis ne darbo sutarčių pagrindu, nėra, darytina išvada, kad atsakovės veikla faktiškai nutrūko atleidus visus darbuotojus. Atsakovės teismui pateiktos sąskaitos faktūros, 2023 m. birželio 1 d. UAB „Svajuda“ mokėjimo nurodymas yra susiję su praeityje įvykdytais sandoriais, kai atsakovės veikla dar nebuvo pasibaigusi (bendrovė turėjo darbuotojų).
14.7. Nors atsakovė teigia, kad nėra nutraukusi veiklos, ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeidžia sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukuria neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigia mokesčių visuotinio privalomumo principą. Visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje mokestinė nepriemoka mažės, o patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei, atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus.
15. Trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Polgranas“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Byloje esanti medžiaga pagrindžia tai, kad atsakovė negali tinkamai vykti prievolių kreditoriams, faktiškai yra nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nusprendė iškelti atsakovei bankroto bylą.
15.2. Nors atsakovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame paskutiniame balanse už 2022 metus viso turto vertė nurodyta 1 535 727 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 816 304 Eur, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė yra moki, nes nėra jokių duomenų apie realų šio turto egzistavimą. Tuo tarpu į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Todėl galimai, atsakovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota turto vertė neatitinka realios vertės, o dalis finansinėje atskaitomybėje įtraukto turto galimai realiai neegzistuoja, juolab kad atsakovė ir anksčiau teikė galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus, kas dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovė yra nemoki.
15.3. Atsakovė tik deklaratyviai teigia turinti žinių, kad artimiausiu metu jos klientai (debitoriai) sumokės savo įsiskolinimus, kas dar labiau pagerins jos finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir sumažinti atsiradusius įsiskolinimus. Be to, atsakovė nėra informavusi UAB „Finpro LT“ apie ketinimus bent kiek sumažinti skolinius įsipareigojimus ir jų nemažina.
15.4. Toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, juolab kad atsakovė nenurodė, kokių priemonių žada imtis ar jau ėmėsi kitų debitorinių skolų atgavimui. Be to, net teismui, susipažinus su atsakovės į bylą pateiktu skolos suderinamumo aktu, kilo abejonių dėl šio dokumento tikrumo.
15.5. Atsakovės skolos likutis UAB „Finpro LT“ yra 223 203,47 Eur skola, 9 238,51 Eur palūkanos, 9 275,66 Eur vykdymo išlaidos, tačiau iš atsakovės jokios sumos nėra išieškomos jam neturint turto ir lėšų, o antstolis informavo, kad atsakovė turi kitų kreditorių.
15.6. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo neva UAB „Finpro LT“ pateikti duomenys apie skolos dydį nėra tikslūs, tačiau šios aplinkybės laikytinos visiškai nesusijusiomis su nagrinėjama byla ir nesudarančiais pagrindo vertinti neva atsakovė yra moki. Pažymėtina, kad pati atsakovė pripažįsta, jog jos atžvilgiu yra pritaikytas 225 000 Eur areštas. Be to, atsakovė neginčija paties skolos fakto ir iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos likučio, juolab kad šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjama byla.
15.7. Atsakovė, teigdama, kad veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.), nepateikė jokių įrodymų, kad tokios sutartys būtų sudarytos.
15.8. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ir jos vadovas V. R. galimai pateikė UAB „Finpro LT“ suklastotas ir tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, kurių pagrindu ši, būdama suklaidinta, faktoringo sutarties pagrindu mokėjimo pavedimais pervedė atsakovei iš viso 183 690 Eur sumą, tokiu apgaulės būdu atsakovė gavo kreditinių įsipareigojimų bei pateikė susitarimus netikrais elektroniniais paštais, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pagal UAB „Finpro LT“ pareiškimą.
15.9. Prašymą pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą atsakovės atstovas pateikė tik 2023 m. liepos 12 d., t. y. vieną dieną prieš numatytą teismo posėdį. Atsakovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga, išdėstyti savo poziciją, surinkti įrodymus, turinčius reikšmės dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, susirasti atstovą, juolab kad atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame išsamiai išdėstė savo poziciją dėl ginčo dalyko. Priešingas vertinimas neatitiktų ne tik civilinio proceso teisės principų, tačiau ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovės argumentai dėl prašymo pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą netenkinimo laikytini nepagrįstais.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Polgranas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Luminor banko sąskaitų išrašų, lėšų pervedimo nurodymų (Nr. 565, Nr. 583, Nr. 595, Nr. 485, Nr. 491, Nr. 585, Nr. 596, Nr. 603, Nr. 606, Nr. 462, Nr. 479, Nr. 492, Nr. 513, Nr. 527, Nr. 538), Luminor banko mokėjimų sąrašo, Swedbank banko mokėjimo nurodymų (Nr. 39, Nr. 47) kopijas (1 t., b. l. 148 – 170)). Apeliantė nurodo, kad jos su atskiruoju skundu teikiami pavedimai patvirtina, kad atsakovė deda pastangas ir mažina susidariusį įsiskolinimą UAB „Finpro LT“. Taip pat teikiami įrodymai patvirtina, kad šiam kreditoriui skola yra daug mažesnė, nei byloje deklaravo pats trečiasis asmuo. Apeliantės įsitikinimu, teikiami įrodymai yra svarbūs tinkamam bylos išnagrinėjimui, o ji pateikti jų negalėjusi, kadangi teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui ir suteikti jai galimybę tinkamai apsiginti nuo nepagrįsto pareiškimo jos atžvilgiu. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją apeliantė prašo teismo priimti jos teikiamus įrodymus.
19. Pareiškėja VMI atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą, pažymi, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.
20. Trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“ pažymi, kad atsakovė nenurodė, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, šie pavedimai yra atlikti 2021 metais, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, prašo teismo atsisakyti priimti šiuos įrodymus ir nevertinti jų priimant procesinį sprendimą.
21. Susipažinęs su apeliantės kaip naujais įrodymais teikiamais dokumentais, kuriais remiantis ji teigia mažinanti savo įsiskolinimą UAB „Finpro LT“ ir įrodinėja įsiskolinimą esant mažesniu nei jo dydį nurodė šioje byloje dalyvaujanti jos kreditorė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bankroto bylos iškėlimo apeliantei UAB „Polgranas“ stadijoje UAB „Finpro LT“ finansinio reikalavimo dydis (pagrįstumas) nėra nustatinėjamas. Jeigu apeliantė nesutinka su jos kreditorės (trečiojo asmens) UAB „Finpro LT“ nurodomu piniginės prievolės dydžiu, šios kreditorės finansinio reikalavimo dydis turėtų būti sprendžiamas iškeltoje bankroto byloje kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo stadijoje (JANĮ 41–42 straipsniai), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Tačiau, atsižvelgdamas į nemokumo bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir siekdamas tinkamai įvertinti apeliantės (ne)mokumą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šie dokumentai gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima, tačiau juos vertins tik tuo aspektu, kiek tai susiję su apeliantės pajėgumu atsiskaityti su kreditoriais, bet ne konkrečiu apeliantės skolos likučiu trečiajam asmeniui UAB „Finpro LT“. Taip pat pastebėtina, kad, priešingai nei teigia trečiasis asmuo UAB „Finpro LT“, tik vienas iš pridedamų mokėjimo nurodymų yra datuojamas 2021 m. gruodžio 31 d., likusieji – 2022 metų.
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
22. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB „Polgranas“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, apeliantės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto nėra, bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, neturi darbuotojų.
25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos (ne)mokumo įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti jai bankroto bylą, teigdama, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikini, o ne nuolatinio pobūdžio, taip pat akcentuoja, kad neturi pradelstų skolų.
26. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti būtina buvo nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato, kad reikia atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus, kai jo [visi] įsipareigojimai viršija turto vertę.
27. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.
28. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, kad, viena vertus, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (816 304 Eur) neviršija į balansą įrašyto turto vertės (1 535 727 Eur), kita vertus, kaip matyti iš balanso už 2022 metus, apeliantės visą turtą sudaro tik trumpalaikis turtas (atsargos už 497 050 Eur ir kitas trumpalaikis turtas už 1 038 677 Eur), o remiantis apeliantės pateiktu 2023 m. liepos 10 d. debitorių sąrašu, apeliantės debitorių skolos sudaro 987 970 Eur. Kadangi debitorių skolos, kaip teismų praktikoje ne kartą jau nurodyta, yra rizikinga turto rūšis, be to, dažniausiai skolos atgaunamos ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, apeliantės (ne)mokumo klausimą, visiškai pagrįstai vertino ir tokios kito trumpalaikio turto rūšies, kaip per vienerius metus gautinos sumos, kurių, pabrėžtina, didžiąją dalį ir sudaro apeliantės debitorių skolos, struktūrą realių galimybių atgauti skolas kontekste ir pagrįstai suabejojo, ar tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
30. Apeliantė ir atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismui pateikusi apeliantės su debitore GensWood GmbH 2023 m. birželio 30 d. sudarytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris, apeliantės įsitikinimu, patvirtina jos dedamas pastangas, kad skolos būtų susigrąžintos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėtą aktą debitorė GensWood GmbH 264 337 Eur skolą įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., tačiau nei iki minėtos datos, nei iki teismo posėdžio, kuriame nagrinėjamas šis apeliantės atskirasis skundas, pradžios apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad minėta debitorė būtų atsiskaičiusi su apeliante (visiškai ar bent iš dalies), taip pat nepateikė ir jokių paaiškinimų, kodėl skola jai nebuvo grąžinta.
31. Be to, kaip matyti iš apeliantės 2023 m. liepos 10 d. debitorių sąrašo, debitorių skolos iš viso sudaro 987 970 Eur, sąraše be GensWood GmbH nurodytos dar keturios debitorės (su atitinkamai 123 220 Eur, 263 700,50 Eur, 334 162 Eur ir 2 550 Eur dydžio įsiskolinimais apeliantei). Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo turinti žinių, kad artimiausiu metu jos klientai (debitoriai) padengs savo įsiskolinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantei net ir atgavus visą skolą iš GensWood GmbH, jos nepakaktų apeliantės įsipareigojimams padengti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantė turi būti pajėgi atsiskaityti ne tik su bankroto bylos iškėlimą inicijavusia VMI, tačiau ir su kitais, t. y. visais kreditoriais.
32. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės teiginius, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikini, nenuolatinio pobūdžio. Apeliantės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad apeliantė laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
33. Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI, nurodžiusi, kad apeliantės mokestinė nepriemoka susidarė dar nuo 2022 m. sausio 31 d. šiai, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais, nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI 2023 m. kovo 2 d. pranešime apie nemokumo proceso inicijavimą (1 t., b. l. 18–19), adresuotame apeliantei, nurodoma, kad UAB „Polgranas“ mokestinė nepriemoka sudarė 15 862,67 Eur sumą. VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei nurodoma, kad 2023 m. birželio 8 d. duomenimis apeliantės mokestinė nepriemoka sudarė 24 651,94 Eur, o pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodo apeliantės mokestinę nepriemoką padidėjus iki 34 878,95 Eur.
34. Taigi apeliantė nepagrįstai nurodo susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais, vykdanti ir kontroliuojanti įsipareigojimus kreditoriams. Aplinkybės, kad apeliantė daugiau nei pusantrų metų nepajėgia padengti mokestinės nepriemokos, jos dydis tik didėja, o išieškojimas iš apeliantės nesėkmingas, paneigia apeliantės patiriamų finansinių sunkumų laikinumą. Priešingai, darytina išvada, kad apeliantė, ilgą laiką ir sistemingai negeba vykdyti mokestinių prievolių ir negeneruoja pakankamai pajamų, kad pajėgtų atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
35. Kitokios išvados nesuponuoja ir UAB „Polgranas“ apeliacinės instancijos teismui pateikti mokėjimų pavedimai, iš kurių matyti, kad apeliantė 2022 m. laikotarpiu atlikinėjo pavedimus į UAB „Finpro LT1“ ir iš šios reikalavimo teises perėmusios UAB „Finpro LT“ sąskaitas. Priešingai, iš jų spręstina tik tai, kad apeliantė, negeneruodama pakankamai pajamų, kad galėtų įvykdyti prievoles visiems savo kreditoriais, mokestinės nepriemokos VMI nedengė, prioritetą pasirinktinai teikdama kitam kreditoriui. Tai kad įsipareigojimai pasirinktinai vienam kreditoriui yra mažinami, o kitiems visiškai nedengiami, nereiškia, kad apeliantė kontroliuoja, jog įsiskolinimų dydis nedidėtų. Be to, keletas mokėjimo pavedimų (2 000 Eur vertės 2022 m. rugsėjo 23 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 39, ir 400 Eur vertės 2022 m. spalio 19 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 47) atlikti ne iš apeliantės, o iš V. R. (apeliantės vadovo) banko sąskaitos (1 t., b. l. 157–158), kas dar kartą patvirtina, kad pati apeliantė negeneravo pakankamai pajamų.
36. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo turinti tik du kreditorius, tačiau byloje esantis Antstolių informacinės sistemos išrašas (1 t., b. l. 10) įrodo esant ir daugiau kreditorių, vykdančių išieškojimą iš apeliantės – 2023 m. gegužės 4 d. priimtas antstolio Dariaus Blizniko patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai, kurį išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5829-1101/2023. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovei UAB ,,GelvoraSergel“ solidariai iš atsakovų UAB ,,Polgranas“ ir V. R. (UAB „Polgranas“ vadovo) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 223 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5829-1101/2023 priteista 97 742,98 Eur skola, 1 555,91 Eur kompensacinės palūkanos ir iš kiekvieno atsakovo po 857,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovės UAB „Polgranas“ priteistos 10,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovo V. R. atitinkamai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
37. Apeliantė atskirajame skunde atskirai, t. y. atsietai kritikuoja pavienius pirmosios instancijos teismo argumentus, teigdama, kad vien tik registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar vien tik registruotų transporto priemonių, ar vien tik darbuotojų neturėjimas savaime nepatvirtina, kad bendrovė yra nemoki, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis. Priešingai – vertintini ir visi kiti duomenys, kurių visuma, o ne kiekvienas faktas ar aplinkybė atskirai, leidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).
39. Nors apeliantės teigimu, aplinkybė, kad UAB „Polgranas“ neturi nė vieno darbuotojo, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad apeliantė nevykdo ar neketina vykdyti veiklos, kadangi apeliantė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu, tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų apeliantė į bylą nėra pateikusi. Kita vertus, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio (visas skundžiamos nutarties 15 punktas) matyti, kad teismas nėra padaręs kategoriškos išvados, kad apeliantė visiškai nevykdo veiklos. Darydamas išvadas pagal VSDFV duomenis ir apeliantės kitoms įmonėms išrašytas, tačiau jų neapmokėtas sąskaitas faktūras, keletą apeliantės mokėjimo pavedimų, pirmosios instancijos teismas labiau vertino apeliantės (ne)pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, nurodydamas, kad net sutinkant su apeliante, jog ji vykdo veiklą, tai savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliantė, vykdydama veiklą, sugebės veikti pelningai ir grąžinti skolas kreditoriams, juolab kad net ir apeliantei gavus sumas pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras, gautų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais.
40. Kita vertus, apeliantei nepateikus objektyvių duomenų, kokiu pagrindu ji vykdo ar ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, paslaugų sutartys, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). neaišku, kokiu būdu, nesant duomenų apie šiuo metu apeliantės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, ji ketina padengti pareiškėjai ir kitiems kreditoriams susidariusius įsiskolinimus. Apeliantės argumentai apie tai, kad atsižvelgiant į jos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ilgalaikis turtas veiklos vykdymui nėra reikalingas, šiuo atveju nesuponuoja kitokios išvados apie UAB „Polgranas“ galimybes atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pakanka duomenų, kad UAB „Polgranas“ neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir byloje nėra duomenų, kad apeliantė su VMI neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas apeliantei bankroto bylą.
43. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos atstovo prašymo pratęsti terminą pasirengti nagrinėti bylą, tačiau ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pranešimas apie tai, jog teisme priimtas pareiškėjos VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Polgranas“ ir tai, jog bankroto bylos iškėlimo apeliantei klausimas bus nagrinėjamas teismo posėdyje 2023 m. liepos 13 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka, buvo paskelbtas 2023 m. birželio 12 d.; teismo procesiniai dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Polgranas“ vadovui V. R. buvo įteikti 2023 m. birželio 21 d.; prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo teisme gautas 2023 m. liepos 12 d., t. y. vieną dieną prieš vyksiantį teismo posėdį; atsiliepimas į pareiškimą teisme gautas 2023 m. liepos 13 d., t. y. posėdžio dieną.
44. Taigi apeliantei (jos vadovui) apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo posėdį vėliausiai tapo žinoma 2023 m. birželio 21 d. Iš esmės trijų savaičių laikotarpis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamas susirasti advokatą ir pateikti atsiliepimą. Atsiliepimas į bylą puvo pateiktas ir priimtas, apeliantės pozicijos pagrįstumas įvertintas skundžiamoje nutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nenurodo, kokių, jos manymu, reikalingų įrodymų ar argumentų ji (jos atstovas) nespėjo teismui pateikti, juolab kad galimybę teikti, jos manymu, reikšmingus dokumentus apeliantė turėjo ir teikdama šį atskirąjį skundą, kuria, be kita ko, ir pasinaudojo.
45. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Polgranas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria UAB „Polgranas“ iškelta bankroto byla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis