Civilinė byla Nr. e2A-920-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13440-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1; 2.6.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Sauliui Majauskui, atsakovės atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

         teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ralasa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ralasa“ dėl parduoto automobilio kainos sumažinimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. M. patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ralasa“, Kauno apylinkės teismo prašė sumažinti automobilio „BMW X1“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kainą ir iš atsakovės UAB „Ralasa“ priteisti 4 140,45 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. už 9 000,00 Eur sumą įsigijo automobilį „BMW X1“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, kaip teigė pardavėja UAB „Ralasa“, yra puikios būklės, be paslėptų ar kitokių defektų. Pradėjus automobilį eksploatuoti, nuvažiavus su juo apie 600 km, pradėjo aiškėti eilė automobilio techninių defektų, t. y. automobilis važiuojant tapo nestabilus, pradėjo „plaukioti“ po kelią, atsirado geros techninės būklės automobiliui nebūdingų pašalinių garsų, pasimatė tepalo nuotėkis iš variklio skyriaus ir t. t. Dėl to, su automobiliu nuvažiavus vos 639 km po jo įsigijimo, ieškovės iniciatyva UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2019 m. liepos 3 d. atliko išsamų automobilio patikrinimą, po kurio paaiškėjo itin prasta automobilio techninė būklė. UAB „Krasta Auto Kaunas“ parengė serviso pasiūlymą, kuriame įsigyto automobilio defektų šalinimo kaina siekia 6 904,44 Eur sumą, kas sudaro daugiau nei 2/3 automobilio įsigijimo kainos. Ji kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kad pastaroji sumažintų automobilio kainą, nes automobilio nesuremontavus, jo tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį negalima, be to, tai daryti yra visiškai nesaugu ir pavojinga. Atsakovė pretenziją gera valia tenkinti atsisakė. Atsižvelgdama į tai, ji prašė teismo apginti jos, kaip pirkėjos, pažeistas teises – sumažinti automobilio kainą, jos naudai iš atsakovės priteisiant 4 140,45 Eur sumą. Nurodė, kad šią sumą sudaro 3 958,31 Eur remonto darbų suma (gauta 43 proc. sumažinus UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytą automobilio remontui reikalingų detalių kainą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 120/101 patvirtintos „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos“ nuostatos) ir 182,14 Eur už automobilio techninių defektų nustatymą sumokėta suma.

3.       Atsakovė UAB „Ralasa“ su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad neturi pareigos kompensuoti automobilio remonto kaštų, nes apie nustatytus defektus pati nežinojo, automobilį pardavė tokį, koks jis buvo įsigytas Italijoje, be to, ieškovė, pirkdama automobilį, jį tikrino, tam buvo pasitelkusi net specialistą, kuris tikrino automobilį kompiuteriu, ko pasėkoje nenustatė jokių jo defektų. Jokie trūkumai automobilio įsigijimo dieną nebuvo nustatyti ir techninę automobilių apžiūrą atliekančiame centre, dėl ko ieškovei buvo išduota techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Automobilį ieškovė eksploatavo 21 dieną, jį naudojo, su juo nuvažiavo net 639 km, todėl UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatyti defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo. Kita vertus, ieškovė, įsigydama 10 metų amžiaus automobilį, negalėjo tikėtis naujų, gerų ir nesusidėvėjusių detalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. vasario 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, t. y. sumažino automobilio „BMW X1“ kainą ir priteisė ieškovei I. M. iš atsakovės UAB „Ralasa“ 4 140,45 Eur sumą. Taip pat teismas priteisė ieškovei I. M. iš atsakovės UAB „Ralasa“: 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 93,00 Eur žyminio mokesčio; dalį patirtų teisinio atstovavimo išlaidų – 1 471,15 Eur. Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. M. permokėtą žyminio mokesčio dalį – 62,00 Eur. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Ralasa“ ir 8,69 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

5.       Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas, ji artimiausiu metu nesitikėjo patirti, išskyrus atskirai su pardavėju aptartą susidėvėjusių padangų klausimą, dėl ko jai buvo padaryta 300,00 Eur nuolaida.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymos dėl automobilio techninės patikros Nr. KAK-S19-98 matyti, jog visi nustatyti gedimai, imant kiekvieną iš jų individualiai (izoliuotai) (pvz. suplyšę priekinių amortizatorių demferiai arba sudilę priekiniai ir galiniai stabdžių diskai bei kaladėlės, arba klibantys galiniai viršutiniai rutuliniai šarnyrai ir pan.) nėra esminiai, savaime nėra trukdantys įsigytą automobilį eksploatuoti pagal paskirtį arba mažomis sąnaudomis tokius trūkumus pašalinti. Tačiau, atsižvelgdamas į nustatytų techninių defektų skaičių ir keisti būtinų detalių skaičių, nustatytų defektų reikšmę automobilio eksploatavimui, taip pat tam būtiną skirti pinigų sumą (6 722,30 Eur), teismas konstatavo, kad automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus. Toks automobilis, anot teismo, po jo įsigijimo, nuvažiavus vos 639 km, negali būti tinkamai (saugiai, patikimai) eksploatuojamas pagal paskirtį, jo apskritai pagal paskirtį naudoti negalima be itin didelių (viršijančių net pusę automobilio įsigijimo kainos) finansinių ieškovės išlaidų.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Krasta Auto Kaunas“ techninę automobilio patikrą atliko su juo ieškovei nuvažiavus vos 639 km (kas laikytina itin nedideliu kilometražu) bei praėjus vos 3 savaitėms (kas laikytina itin trumpu laikotarpiu) po automobilio įsigijimo. Atsižvelgdamas į nustatytų defektų pobūdį, t. y. kad didžioji dalis jų yra mechaniniai gedimai, susiję su nematomais automobilio važiuoklės elementais ir kitų nematomų agregatų (pvz. kondicionieriaus) tinkamu veikimu, teismas laikė, jog nei ieškovė I. M., nei jai automobilį apžiūrėti padėję asmenys, tokių trūkumų negalėjo pastebėti, nes jie vizualiai yra nematomi, o, būdami mechaninio pobūdžio, negali būti nustatomi ir kompiuterinėmis programomis. Teismo nuomone, analogiškomis sąlygomis (vykdant apžiūrą tik vizualiai automobilių turgaus teritorijoje), esant tokiems (vizualiai nematomiems) UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytiems automobilio defektams, bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, I. M. vietoje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, automobilio defektų nebūtų pastebėjęs.

8.       Anot teismo, pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovė I. M. neprivalo įrodyti, kad atsakovas UAB „Ralasa“ žinojo apie minėtus trūkumus. O tai, kad automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurios pasėkoje automobilis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti, savaime nereiškia to, kad jį galima tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį. Todėl pirkėja turi teisę reikalauti pardavėjos atitinkamai sumažinti pirkimo kainą.

9.       Teismo įsitikinimu, kadangi ieškovės I. M. ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų (ar dalies jų) atlyginimą. Ir, nors vertinant formaliai, ieškovės I. M. patirtos teisinio atstovavimo išlaidos (2 942,31 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau nagrinėjant šią civilinę bylą susidariusios atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai neprotingos, nes nagrinėta civilinė byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties (ginčas – itin elementarus; bylos medžiaga – negausi; ieškinio suma (4 140,45 Eur) – nelaikytina didele; procesas truko neilgai – kiek daugiau nei 5 mėnesius; įvyko tik du parengiamieji ir vienas teismo posėdžiai). Be to, tokios išlaidos yra artimos ieškovės ieškinio sumai (patirtos atstovavimo išlaidos – 2 942,31 Eur, o ieškinio suma – 4 140,45 Eur). Bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovui be ieškinio (patikslinto ieškinio) nereikėjo ruošti jokių kitų procesinių dokumentų (prašymų, skundų ar pan.). Remdamasis šiais argumentais, teismas sprendė, kad yra pagrindas 50 proc. sumažinti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas iki 1 471,15 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ralasa“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas, ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Prieš įsigydama automobilį, ieškovė, žinodama, kad automobilis Lietuvoje neeksploatuotas ir jokie defektai pardavėjai nežinomi, pasitelkusi profesionalius pagalbininkus, nenustatė jokių automobilio defektų, išskyrus tai, kad susidėvėjusios padangos, dėl ko jai buvo padaryta 300 Eur nuolaida nuo automobilio kainos. Tą pačią dieną atliktos transporto techninės apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyti jokie defektai ir transporto priemonei buvo išduota pažyma apie tai, kad ji yra tvarkinga. Taigi ieškovė įsigijo iš esmės techniškai tvarkingą automobilį, kuriuo įsigijimo momentu buvo galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Kita vertus, ieškovė, pasirašydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pardavėjai automobilio trūkumai nėra žinomi, patvirtino, jog automobilį perka be garantijų ir ją tai tenkina. Juolab, kad ji turėjo teisę papildomai patikrinti automobilio techninę būklę specializuotame servise prieš pasirašydama sutartį, o, to nepadariusi, prisėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų;

10.2.                      Praėjus 21 dienai po transporto priemonės įsigijimo ir patikros techninės apžiūros centre, nuvažiavusi 639 km, ieškovė UAB „Krasta Auto Kaunas“ atliko automobilio patikrą, kurios metu buvo nustatyta visa eilė defektų, kurie, anot ieškovės, atsirado iki automobilio perdavimo jai. Tačiau, apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė, kad nustatyti defektai atsirado iki automobilio perdavimo jai, nes nuo pat įsigijimo automobiliu naudojosi pagal jo tiesioginę paskirtį ir per 21 dieną nuvažiavo net 639 km. Tuo tarpu byloje net nebuvo nustatinėjamas automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laikas;

10.3.                      Įsigydama 10 metų senumo automobilį, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi;

10.4.                      Ieškovė byloje neįrodinėjo nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio su atsakovės kaltais veiksmais, tačiau teismas priteisė ieškovės reikalaujamą žalą pagal į bylą pateiktą UAB „Krasta Auto Kaunas“ pateiktą pasiūlymą, nepaisant to, kad sprendimo priėmimo dienai jokios realios žalos ieškovė nebuvo patyrusi, nes automobilio neremontavo, t. y. teismas tenkino hipotetinį ieškinį;

10.5.                      Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai priteisė ir 182,00 Eur už automobilio techninių defektų nustatymą, nes vertinimas buvo atliktas praėjus 21 dienai nuo automobilio įsigijimo, nedalyvaujant atsakovei, neįvertinus automobilio būklės pardavimo dienai;

10.6.                      Defektų sąraše nurodyti defektai, tokie kaip pašalinis garsas, ūžesys iš kondicionieriaus, taip pat iš generatoriaus diržo įtempėjo, netinkamas aušinimo skystis, nėra variklio apsaugos, priekinis stiklas neoriginalus ir nutrintas, nusidėvėjusios valytuvų šluotelės, persisukę galiniai šoniniai saugos diržai, nusėdusi priekinė dešinės pusės xenon lemputė, neveikia priekinis dešinės pusės centrinis atstumo daviklis, variklio skyrius plautas, 4X4 sistema veikia, bet atliekant testinį važiavimą girdėjosi nedidelis pašalinis garsas, kairės pusės sėdynės sėdimos dalies oda pasitrynusi, durų vidinių rankenėlių apdaila turi pažeidimų, bagažinės skyriaus dangčio prilaikymo kairės pusės šniūro laikiklis sulūžęs, bagažinės atidarymo rankenos guma suplyšusi, priekinis bamperis ir kapotas nudaužyti akmenukų, aptepliota dažais, priekinis kairės pusės sparnas turi subraižymų, dažyti abu bamperiai, kairės pusės šonas, dešinės pusės priekinis sparnas ir abi durys, bagažinės dangtis, visi ratlankiai turi pabraižymų, o jų centriniai dangteliai paveikti korozijos, yra akivaizdūs ir jie protingo ir atsakingo asmens turėjo būti girdimi bei matomi. Tuo tarpu sąraše nurodyti važiuoklės defektai galėjo atsirasti automobilį eksploatuojant ieškovei;

10.7.                      Ieškovė, manydama, kad automobilis netinkamas eksploatuoti, turėjo teisę prašyti pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, su kuo atsakovė pilnai sutinka ir įsipareigoja ieškovei grąžinti visą ieškovės sumokėtą sumą bei susigrąžinti automobilį. Apeliantės nuomone, ieškovė ieškiniu siekia įsigyti automobilį ženkliai mažesne kaina, nei analogiškų automobilių rinkos kaina, kuri svyruoja nuo 7 900 Eur iki 9 200 Eur, t. y. sumažinus ginčo automobilio kainą, ieškovė įsigytų automobilį už 5 041,69 Eur sumą, kas prieštarautų elementariai logikai.

11.       Atsiliepime ieškovė I. M. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės UAB „Ralasa“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-357-950/2020 dėl automobilio kainos sumažinimo ir palūkanų priteisimo palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės UAB „Ralasa“ visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Ieškovė pagrindė savo reikalavimą, pateikdama UAB „Krasta Auto Kaunas“ išvadą, patvirtinančią, koks konkrečiai įsigyto automobilio remontas yra reikalingas; su šia išvada teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovės vadovė A. Č.. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė neprašė skirti ekspertizės, neišreiškė prašymo pakartotinai vertinti automobilio defektus, neginčijo išvadų dėl daikto netinkamos kokybės, nepateikė jas paneigiančių įrodymų, kas vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog atsakovė sutiko su UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytais defektais ir juos pripažino;

11.2.                      Parduodamo daikto kokybę privalo garantuoti pardavėjas, todėl atsakovės argumentai, kad jai pačiai nebuvo žinoma parduodamo daikto būklė, nešalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ir ieškovė I. M. neprivalo įrodyti, jog atsakovė UAB „Ralasa“ žinojo apie minėtus trūkumus. Juolab, kad atsakovė pateikė iš esmės prieštaringas ir nenuoseklias aplinkybes, viena vertus, automobilio skelbime nurodydama, kad automobilis yra „be defektų“ ir „viskas veikia puikiai“, kita vertus, teisme aiškindama, kad atsakovei automobilio „trūkumai nėra žinomi“ ir parduodamo automobilio būklės atsakovė netikrino. Taigi atsakovė apie automobilio būklę pateikė klaidingą informaciją, kas reiškia, jog ieškovė, kaip vartotoja, buvo suklaidinta dėl įsigyjamos prekės kokybės. Atsakovės tariamas nežinojimas apie brangius turimus automobilio defektus nereiškia, kad automobilis buvo pagrįstai parduotas už vidutinę rinkos kainą;

11.3.                      Ieškovė, įsigydama automobilį, tikėjosi jį naudoti savo asmeniniams tikslams iš karto, protingą laiko tarpą, be papildomų remonto išlaidų, kurios šiuo atveju siekia beveik pusę visos įsigyto automobilio kainos ir buvo nustatytos nuvažiavus vos 639 km nuo jo įsigijimo;

11.4.                      Ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą prašydama, kad atsakovė sumažintų automobilio kainą bei tokį reikalavimą grindė išlaidomis, kurias ji patirs taisydama automobilio trūkumus. Tuo tarpu atsakovė byloje visiškai neįrodinėjo kitokio žalos dydžio. Be to, apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytų defektų, dėl kurių ieškovė reikalavimo teisme nereiškė (pavyzdžiui, valytuvų šluotelių nusidėvėjimas ir kt.);

11.5.                      Atsakovė nepagrįstai ginčija ir teismo priteistą 182,14 Eur sumą už automobilio patikrą, nes ginčo dėl šios patikros metu nustatytų defektų apimties nėra, ji atlikta praėjus ganėtinai trumpam laiko tarpui nuo automobilio įsigijimo, be to, patikros metu buvo ne tik nustatyti defektai, bet ir įkainotos defektų šalinimo išlaidos, todėl ji buvo būtina. Atsakovės argumentai dėl to, kad ji nedalyvavo atliekant patikrą, yra nepagrįsti, nes ji nepageidavo atlikti papildomos automobilio apžiūros nuo pat pirmosios pretenzijos gavimo dienos;

11.6.                      Atsakovė neįrodė, kad rinkoje esantys automobiliai turi tiek pat ir tokių pačių defektų, kaip atsakovės parduotas automobilis, todėl nepagrįstai teigia, jog sumažinus automobilio kainą, automobilio vertė būtų žymiai mažesnė nei rinkoje esančių tokios pačios markės ir metų automobilių vertė. Juolab, kad vidutinė automobilio vertė negali būti tiesiogiai prilyginama brangaus remonto reikalaujančių defektų turinčio automobilio vertei nustatyti;

11.7.                      Atsakovė pažeidė draudimą užsiimti nesąžininga komercine veikla, todėl tai yra laikytina viena iš priežasčių, kodėl atsakovei turėtų kilti atsakomybė dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo.

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-357-950/2020 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovės UAB „Rasala“ apeliantės I. M. naudai priteisti 2 942,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliantė prašo iš atsakovės UAB „Rasala“ apeliantės I. M. naudai priteisti ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pagal galiojantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, pralaimėjusi bylą šalis laimėjusiai šaliai atlygina visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė, kaip bylą laimėjusi šalis, neturėtų nukentėti dėl to, kad atsakingai ir tinkamai gynė savo pažeistas teises, į pagalbą pasitelkdama advokatų profesinę bendriją;

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Apeliantė pažymėjo, kad jos patirtų teisinio atstovavimo išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos tinkamai atspindi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų skaičių ir sugaištą laiką. Atkreipė dėmesį, kad advokato teisinių paslaugų teikimas apeliantei civilinės bylos nagrinėjimo metu neapsiribojo vien tik ieškinio (patikslinto ieškinio) rengimu. Apeliantei taip pat buvo teiktos jai reikalingos teisinės konsultacijos, buvo renkami papildomi įrodymai, rengtas prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo, buvo rengiamasi teismo posėdžiams bei juose atstovauta;

12.3.                      Pagal rekomendacijas maksimali priteistina suma už apeliantės apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose detalizuotų veiksmų atlikimą bei procesinių dokumentų rengimą siektų 9 093,90 Eur, tačiau apeliantės advokatui sumokėta 2 942,31 Eur suma ne tik neviršija rekomenduojamos maksimalios sumos, bet ir sudaro vos 32 procentus maksimaliai priteistinos sumos;

12.4.                      Advokato darbo laiko ir žinių sąnaudos tiesiogiai nėra priklausomos nuo ginčo sumos, todėl apeliantės patirtų teisinio atstovavimo išlaidų sumos mažinimas atsižvelgiant į ieškinio (patikslinto ieškinio) sumą negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu;

12.5.                      Apeliantė dėjo visas pastangas su atsakove kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė pretenziją kategoriškai atmėtė ir net dalinai nesutiko sumažinti automobilio kainos, t. y. šalių ginčas į teisminį nagrinėjimą perėjo dėl atsakovės veiksmų, todėl būtent ji ir turėtų prisiimti visas neigiamas finansines pasekmes;

12.6.                      Atsakovės pozicija civilinėje byloje, kuomet ji ginčijo ne tik faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, bet ir faktines automobilio pardavimo aplinkybes, pareikalavo papildomų darbo ir laiko sąnaudų įrodinėjant ieškinio pagrįstumą, reikšmingas faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimą. Taigi būtent dėl atsakovės pasirinktos strategijos ir procesinių veiksmų, ginčas byloje negalėjo būti laikomas elementariu ir nereikalavusiu gilesnio teisinio vertinimo.

13.       Atsiliepime atsakovė UAB „Ralasa“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliantės I. M. apeliacinį skundą ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais teismas sumažino ieškovės patirtas išlaidas. Atsakovė papildomai atkreipė dėmesį, kad patikslintas ieškinys buvo teikiamas ne atsakovės, o pačios apeliantės iniciatyva, kaip savo klaidų ištaisymas.

         Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

15.       Nustatyta, kad atsakovė UAB „Ralasa“ vykdo prekybos naudotais automobiliais veiklą, taip pat užsiima muitinės tarpininko veikla. Atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. iš Italijos įmonės SRL G.B.S. AUTO įsigijo automobilį „BMW X1“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo data – 2009 m spalio 18 d. (toliau – automobilis). Skelbimas apie šį parduodamą automobilį buvo patalpintas internetiniame skelbimų portale www.autoplius.lt., kuriame buvo nurodyta, kad automobilis be defektų, „Viskas veikia puikiai, tikra rida“, nurodytas automobilio kilometražas (rida) – 194 681 km. Ieškovė automobilį apžiūrėjo Kauno automobilių turguje ir įsigijo už 9 000 Eur 2019 m. birželio 12 d. pagal Pažymą-sąskaitą Nr. RAL 190659. Tą pačią dieną, dalyvaujant atsakovės atstovui, UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir konstatuota - „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. Atliekant techninę apžiūrą ieškovė pastebėjo, kad neveikia kairės pusės galinis žibintas, tačiau atsakovės atstovas patikino, kad šį trūkumą pašalins (trūkumas nebuvo pašalintas). Ieškovei pradėjus automobiliu važinėti ir pradėjus aiškėti automobilio trūkumams, ji nuvyko į UAB „Krasta Auto Kaunas“ patikrinti automobilio būklę. Pažymoje dėl automobilio techninės patikros Nr. KAK-S19-98 nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d. buvo atliktas automobilio techninės būklės patikrinimas, esant kilometražui (ridai) – 195 320 km (pravažiavus 639 km po automobilio įsigijimo) ir nustatyta eilė techninių automobilio trūkumų bei gedimų (ūžesys iš kondicionieriaus kompresoriaus; priekinis dešinės pusės centrinis PDC daviklis kartais fiksuoja kliūtį, nors jos nėra; kairės pusės galinis žibintas ant sparno įdėtas netinkamas; dešinės pusės Xenon lemputė nusėdusi, skiriasi atspalvis; garsas iš generatoriaus diržo įtempėjo, reikia keisti diržą; variklio demferis (skriemulys) suaižėjęs; priekinio dešinės pusės pusašio riebokšlis leidžia alyvą; droselinė sklendė leidžia alyvą; priekinių amortizatorių demferiai suplyšę; dešinės pusės interkulerio žarnos abu žiedeliai leidžia alyvą; priekiniai ir galiniai stabdžių diskai ir kaladėlės sudilę; galiniai viršutiniai rutuliniai šarnyrai kliba; priekinio stabilizatoriaus dešinės pusės traukė kliba; priekinių viršutinių svirčių įvorės išplyšę; ir t.t.). Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad variklio skyrius plautas, kad klaidos trintos. UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2019 m. liepos 3 d. parengtas serviso pasiūlymas patvirtina, kad techninės būklės patikrinimo metu nustatytų automobilio techninių gedimų šalinimo (detalių ir darbų) kaina yra 6 722,30 Eur. UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2019 m. liepos 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SIPK 194510 patvirtina, kad ieškovė už automobilio techninę patikrą sumokėjo 182,14 Eur sumą. 

16.       Ieškovė prašo sumažinti automobilio kainą 3 958,31 Eur suma (atsisakė reikalavimo dalyje dėl abiejų priekinių Xenon lempų keitimo sąnaudų ir 43 proc. apimtimi sumažinusi UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytų Automobilio remontui reikalingų detalių kainas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2000-04-21 įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijų patvirtinimo“).

17.       Atsakovė UAB „Ralasa“ (jos atstovai) UAB „Krasta Auto Kaunas“ nustatytų automobilio trūkumų ir gedimų neginčija, su jais sutinka, tačiau nurodo, jog šie trūkumai galėjo atsirasti po automobilio pardavimo, t. y. automobiliu naudojantis ieškovei. Be to, visi trūkumai yra arba matomi, arba galėjo būti pastebėti apžiūrint automobilį, arba nustatyti automobilio techninės apžiūros metu. Atsakovė apie nustatytus defektus pati nežinojo, automobilį pardavė tokį koks jis buvo įgytas Italijoje.

18.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko savo reikalavimą sumažinti automobilio kainą, nes jau yra atlikusi dalį automobilio remonto darbų, kurie kainavo 2 882,07 Eur. Nepašalino visų esančių trūkumų, nes tai per daug didelė investicija.

Dėl ieškovės reikalavimo (automobilio kainos sumažinimo) pagrįstumo

19.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų techninių defektų skaičių ir keisti būtinų detalių skaičių, nustatytų defektų reikšmę automobilio eksploatavimui, taip pat tam būtiną skirti pinigų sumą (6 722,30 Eur), konstatavo, kad automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus ir tenkino ieškovės reikalavimą, t. y. sumažino automobilio kainą 3 958,31 Eur suma ir priteisė iš atsakovės 4 140,45 Eur (3 958,31 + 182,14 Eur automobilio patikros išlaidos).  

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

22.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

24.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

25.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). 

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (atsakovė yra verslininkė, užsiimanti automobilių pardavimu), todėl šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos.

27.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

28.       Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) siekė įsigyti automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kasdieniam jo naudojimui, turėdama lūkestį, jog įsigyjamas automobilis yra tinkamas, nereikalaujantis papildomų išlaidų, jos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad, nors parduodamas buvo ne naujas automobilis (9 metų senumo), tačiau toks ieškovės lūkestis buvo visiškai pagrįstas, nes atsakovė (pardavėja), parduodama automobilį nurodė, jog jis yra be defektų, viskas veikia puikiai. Tą atsakovės atstovai tvirtino ir automobilio pardavimo dieną, tokį ieškovės lūkestį patvirtino ir atsakovės atstovo pagalba atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra. Taigi, ieškovė manė, jog perka puikios būklės automobilį, tačiau netrukus po įsigijimo pradėjo aiškėti automobilio trūkumai, kurių (po 21 dienos ir pravažiavus 639 km) buvo nustatyta itin daug (apie 18 trūkumų), ir kurių pašalinimo kaina itin didelė (3 958,31 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į trūkumų nustatymo laiką (praėjo nedaug laiko po automobilio pardavimo, nebuvo nuvažiuota daug kilometrų), į tai, kad nėra duomenų apie netinkamą automobilio eksploatavimą, į itin didelį trūkumų kiekį, jų pobūdį (trūkumai nėra akivaizdūs; automobilio naudojimas kelia daug nepatogumų ir nėra saugus), į itin didelę trūkumų šalinimo kainą, sprendžia, kad automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimus ir pagrįstų ieškovės (vartotojos) lūkesčių. 

30.       Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ji nežinojo apie automobilio trūkumus. Iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymos dėl automobilio techninės patikros matyti, kad variklio skyrius plautas, klaidos trintos, t. y. atsakovė atliko sąmoningus veiksmus, siekdama paslėpti esamus ir galimus pastebėti trūkumus (pvz.: alyvos nutekėjimas iš variklio ir pan.; negalėjimas pastebėti klaidų automobilio kompiuterio sistemoje). Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir negali būti ginamas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31.        Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra patvirtina, jog automobilis neturi trūkumų, kurie trukdytų jį naudoti pagal paskirtį. Pirmiausia pažymėtina, kad privalomoji techninė automobilio apžiūra buvo atliekama dalyvaujant atsakovės atstovui (kuris tuo rūpinosi), jos metu buvo pastebėta, kad nedega kairės pusės galinis žibintas (atsakovės atstovas žadėjo šį trūkumą pašalinti), tačiau techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) tai nebuvo pažymėta, o nurodyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, vadovautis techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) nėra pagrindo, t. y. ji nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą. Antra, privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų.

32.       Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad ieškovė nepatikrinusi automobilio techninės būklės specializuotame servise prieš pasirašydama sutartį, prisėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

33.       Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog nustatyti trūkumai galimai atsirado po automobilio pardavimo ieškovei, t. y. ieškovės naudojimosi automobiliu metu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Nustatyta, kad automobilio trūkumai buvo nustatyti po 21 dienos po jo pardavimo. Nustatyti trūkumai nėra akivaizdūs, juo labiau, kai atsakovė dalį jų slėpė (plovė variklį, trynė klaidas). Taigi, šiuo atveju, atsakovei kilo pareiga paneigti atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės. Atsakovė tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl laikytina, kad jai tenka atsakomybė už nustatytus automobilio trūkumus. 

34.       Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes sprendimo priėmimo dienai jokios realios žalos ieškovė nebuvo patyrusi, nes automobilio neremontavo, t. y. teismas tenkino hipotetinį ieškinį. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Ieškovė savo pažeistų teisių gynimui pasirinko reikalavimą sumažinti automobilio kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, o netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo klausimas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškovei pasirinkus savo teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą, jei tenka pareiga pateikti įrodymus, kokio dydžio suma turėtų būti sumažinta kaina. Ieškovė pateikė įrodymus (UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymą dėl automobilio techninės patikros; serviso pasiūlymą, kuriame nurodoma trūkumų šalinimo kaina), kurie pagrindžia jos prašomą kainos sumažinimo sumą (3 958,31 Eur). Į šią sumą ieškovė neįtraukė abiejų priekinių Xenon lempų keitimo sąnaudų ir ją sumažino 43 proc. dėl detalių nusidėvėjimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo sumažinti kainą dėl dalies nustatytų trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, pakankamai akivaizdūs, atitinkantys natūralų tokių metų automobilio nusidėvėjimą bei nedarantys įtakos saugiam automobilio eksploatavimui, t. y. galiniai šoniniai saugos diržai persisukę; priekinis stiklas neoriginalus, nutrintas nuo valytuvų, valytuvai prastai valo; kairės pusės sėdynės sėdimos dalies oda prasitrynusi, durų vidinių rankenų apdailos turi pažeidimų; bagažinės skyriaus dangčio prilaikymo kairės pusės šniūro laikiklis sulūžęs, bagažinės atidarymo rankenos guma suplyšusi, priekinis bamperis ir kapotas nudaužyti akmenukų, aptepliota dažais, priekinis kairės pusės sparnas turi subraižymų, dažyti abu bamperiai, kairės pusės šonas, dešinės pusės priekinis sparnas ir abi durys, bagažinės dangtis, visi ratlankiai turi pabraižymų, o jų centriniai dangteliai paveikti korozijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti mažintinos kainos sumą. Tuo tarpu atsakovė neteikė savo paskaičiavimų dėl galimų remonto išlaidų, neapžiūrėjo automobilio (nors ieškovė tam neprieštaravo ir laikė ilgai jo neremontavusi), neteikė ekspertinio vertinimo ir pan., t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės prašomą kainos sumažinimo sumą.

35.       Priešingai nei teigia atsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 182 Eur už automobilio techninių defektų nustatymą, nes šios išlaidos buvo būtinos tam, kad nustatyti automobilio trūkumus ir jų šalinimo kainą.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

38.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos prašomos priteisti 2 942,31 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas buvo sumažintos 50 proc., t. y. iki 1 471,15 Eur. 

39.       Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistiną atstovavimo išlaidų dydį, nurodė, kad vertinant formaliai, ieškovės I. M. patirtos teisinio atstovavimo išlaidos (2 942,31 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant šią civilinę bylą susidariusios atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai neprotingos, nes nagrinėta civilinė byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties (ginčas - itin elementarus; bylos medžiaga - negausi; ieškinio suma (4 140,45 Eur) - nelaikytina didele; procesas truko neilgai - kiek daugiau nei 5 mėn.; įvyko tik du parengiamieji ir vienas teismo posėdžiai). Be to, tokios išlaidos yra artimos ieškovės ieškinio sumai (patirtos atstovavimo išlaidos – 2 942,31 Eur, o ieškinio suma – 4 140,45 Eur.

40.       Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu pažymėjo, kad jos patirtų teisinio atstovavimo išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos tinkamai atspindi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų skaičių ir sugaištą laiką. Atkreipė dėmesį, kad advokato teisinių paslaugų teikimas apeliantei civilinės bylos nagrinėjimo metu neapsiribojo vien tik ieškinio (patikslinto ieškinio) rengimu. Ieškovei taip pat buvo teiktos jai reikalingos teisinės konsultacijos, buvo renkami papildomi įrodymai, rengtas prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo, buvo rengiamasi teismo posėdžiams bei juose atstovauta. Pagal rekomendacijas maksimali priteistina suma už ieškovės apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose detalizuotų veiksmų atlikimą bei procesinių dokumentų rengimą siektų 9 093,90 Eur, tačiau apeliantės advokatui sumokėta 2 942,31 Eur suma ne tik neviršija rekomenduojamos maksimalios sumos, bet ir sudaro vos 32 procentus maksimaliai priteistinos sumos.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį.

42.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

43.       Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą būtina įvertinti, ne tik tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet ir tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje). Be to, svarbu įvertinti, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

44.       Ieškovė prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurios susidarė dėl konsultacijų jai teikimo, pretenzijų rašymo, ieškinio parengimo, susipažinimo su atsiliepimu, prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimo, prašymo parengimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pasirengimo teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kitas teisines paslaugas.

45.       Nustatyta, kad byloje yra sprendžiamas ginčas dėl automobilio kainos sumažinimo, bylos apimtis nedidelė (faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo apimtis nedidelė), teisminė praktika nuosekli ir aiški, vyko du parengiamieji teismo posėdžiai ir vienas teismo posėdis (bendras posėdžių laikas apie 5 val.).

46.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, ieškinio suma nedidelė (4 140,45 Eur), kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, kas leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 471,15 Eur. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos (2 942,31 Eur), kurios artimos ieškinio sumai, ne tik nėra būtinos ir pagrįstos tokio pobūdžio bylose, bet neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Ieškovės prašomų atstovavimo išlaidų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje byloje yra tik 500 Eur, o ir teisminėje praktikoje tokio pobūdžio bylose patiriamos ir priteisiamos žymiai mažesnės atstovavimo išlaidos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pirmosios (801,23 Eur), apeliacinės instancijos (400 Eur) ir kasaciniame teisme (300 Eur)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

47.       Ieškovė prašo priteisti 2 063,05 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog šias išlaidos susidaro: atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (1 004,30 Eur), apeliacinio skundo rengimas (381,15 Eur), pasirengimas ir atstovavimas 2020-06-16 teismo posėdyje (242 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (60,50 Eur), pasirengimas ir atstovavimas 2020-09-03 teismo posėdyje (242 Eur), konsultacijos, susipažinimas su pateikta medžiaga, atsakymo parengimas atsakovei (133,10 Eur).

48.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę gauti šioje ginčo dalyje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Ieškovės apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetus, šioje dalyje patirtos bylinėjimosi išlaidos (381,15 Eur) jai nepriteistinos.

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ginčo suma nedidelė) į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nedidelė; byla nesudėtinga; apeliacinis skundas nedidelės apimties, nėra poreikio analizuoti ir vertinti daug įrodymų), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti procesinius dokumentus (bylos medžiaga advokatui žinoma, naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta), į tai, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas yra perteklinis (jis galėjo būti pateiktas žodžiu teismo posėdžio metu), vyko du žodiniai teismo posėdžiai (trukmė apie 2 val.), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 681,60 Eur) mažintinos iki 1 200 Eur.

50.       Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą, todėl, atsakovės apeliacinį skundą atmetus (už kurį buvo pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas), jai nėra priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Ralasa“ (j. a. k. 301085540) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.