Civilinės bylos Nr. e2-2282-392/2018

Proceso Nr.   2-55-3-00718-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2018 m. kovo 12 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „Gevara“ ieškinį UAB „Axis transport“, dėl regresinio reikalavimo CMR konvencijos 39 ir 40 straipsnių pagrindu, tretysis asmuo UADBB „Aon Baltic“,

              n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Gevara“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Axis transport“ 95 408,02 Eur  žalos atlyginimą regreso tvarka.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, CMR konvencijos VI skyriaus 39 straipsnio 1, 2, 4 punktų ir 40 straipsnio pagrindu, susitariančiųjų vežėjų: ekspedicinės įmonės UAB „Gevara“ (ieškovės) ir transporto įmonės UAB „Axis transport“ (atsakovės) sutarties Nr. M08-26 Vilnius, 2010 08 26, sąlyga dėl transportavimo metu kroviniui padarytos žalos atlyginimo, pagrindu reiškia regresinį reikalavimą atsakovei - transporto įmonei UAB „Axis transport“. Žalos atlyginimo dydis yra nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, priimtu 2016 m. balandžio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, kuriuo tenkintas ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė: Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai iš atsakovių UAB „Gevara“ ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“ 74 527,46 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 74 527,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį atsakovei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“ atmesti. Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovių UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ po 2738,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovių UAB „Gevara“ ir AB DK „Rossija“ po 16,79 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu  nustatyta: kad „ieškovė (draudikė) su draudėja RAB „Able Forwarders“ buvo sudariusi vežamų krovinių draudimo sutartį (1 t., 7-10 b. l.). Draudėja RAB „Able Fonvarders“ su atsakove UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarė tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Gevara“ įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui) (1 t., 12-18, b. l.). Šios sutarties pagrindu draudėja RAB „Able Fonvarders“ kreipėsi į atsakovę UAB „Gevara“ dėl 2186 kg svorio medicinos įrangos - plazmos optinio emisinio spektrometro ir kitos medicininės įrangos pervežimo. Krovinio siuntėjas - Fairfield Global Ltd (Didžioji Britanija), krovinio gavėjas - UC Belmedtechnika, (Baltarusijos Respublika) (1 t., 11, 82-88, 101-120, b. l.). Atsakovė UAB „Gevara“ kaip ekspeditorius sutarties su RAB „Able Fonvarders“ vvkdvmui 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Axis transport“ sutarti dėl krovinio pervežimo Nr. M08-26 Vilnius, 2010 08 26, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pervežti iki muitinės išsikrovimo vietos Baltarusijos Respublikoje (1 t, 137 b. l.). Trečiasis asmuo UAB „Axis transport“ pervežimui pasitelkė atsakovą RAB „Amator 2000“, kuris faktiškai vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką, atsakovės RAB „Amator 2000“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AB DK „Rossija“ (1 t., 82-84, 216 b. l). 2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovės RAB „Amator 2000“ darbuotojas (vairuotojas), ir kurio metu buvo apgadintas vežamas krovinys (1 1., 89-96 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, būdamas pavargęs užmigo, todėl susidūrė su transporto priemone M Al 437041 (1 t., 92-93 b. l.). Teisėjų kolegija vairuotojo veiksmus kvalifikavo kaip didelį neatsargumą, kas sąlygojo prailginto trejų metų ieškinio senaties termino taikymą ir neribotą vežėjo atsakomybę (netaikant CMR konvencijoje nustatyto maksimalaus žalos atlyginimo dydžio: 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kg krovinio brutto svorio). Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių ginčas kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto - Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateikiamas tik pirmajam (susitariančiam), paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas abiem vežėjams: susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui, gabenusiam krovinį savo vardu ir rizika, pagal šalių tarpusavio santykių pobūdį ir CMR konvencijos 36 straipsnio prasmę, pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. CK 6.1015 str. 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiam asmeniui Fairfield Global Ltd už draudėją RAB „Able Forwarders“ išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Ieškovė pareiškė ieškinį trims atsakovėms - UAB „Gevara“, su kuria pirminė vežėja RAB „Able Forwarders“ (iš kurios, atlyginusi padarytą žalą, ieškovė perėmė reikalavimo teises) buvo sudariusi tarptautinių krovinių gabenimo sutartį, RAB „Amator 2000“, kuri faktiškai vežė krovinį, bei jos civilinės atsakomybės draudikei - akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Rossija“. 

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šiuo atveju tiek įstatymai, tiek sutartis būtent ir numato ką kita: CMR konvencijos 40 straipsnyje numatyta vežėjų tarpusavio sutartis tarp ekspeditoriaus UAB „Gevara“ ir vežėjo UAB „Axis transport“ nustato, kad transportavimo metu kroviniui padarytą žalą pagal CMR konvenciją atlygina vežėjas UAB „Axis transport“. Lietuvos apeliacinio išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-170-241/2016 konstatuota, jog vežimo proceso dalyvius siejo viena pagrindinė vežimo sutartis, kurioje konkretaus krovinio (medicininės įrangos) siuntėjas buvo Fairfield Global Ltd., gavėjas - UC Belmedtechnika, o šią pagrindinę sutartį paeiliui vykdė keturi vežėjai pagal tarpusavyje sudarytas sutartis: RAB „Able Forvvarders“ (ekspeditorius, veikęs siuntėjo vardu ir apdraudęs krovinį turto draudimo sutartimi) sudarė sutartį su UAB „Gevara“ (ekspeditoriumi-susitariančiuoju vežėju), ekspeditorius UAB „Gevara“ sudarė sutartį su paskesnių vežėju UAB „Axis transport“, kuris pats krovinio nevežė, savo pasirinkimu ir rizika perleidęs šios sutarties vykdymą faktiniam (paskutiniajam) vežėjui RAB „Amator 2000“, todėl visi šie keturi vežėjai, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdė pervežimą, ar tik ekspedijavo krovinį, yra laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, o jų atsakomybei nustatyti yra taikomos CMR konvencijos VI skyriaus taisyklės. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas UAB „Axis transport“, kaip vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie asmenys vykdo jo įpareigojimus. Todėl, nėra jokių teisinių prielaidų atsakovei UAB „Axis transport“ išvengti atsakomybės už savo pasirinkto vežėjo veiksmus ir šio vežėjo padarytus nuostolius, įvertinant tai, kad atsakovės pasirinkto vežėjo kaltė, žalos faktas, priežastinis ryšys ir nuostolio dydis yra nustatyti galutiniu teismo sprendimu.

Atsakovas UAB „Axis transport“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neturi regresinio reikalavimo teisės į atsakovą, nes ieškovas nepagrįstai teigia, jog sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinės ir jų pagrindu turi regresinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo vežėjo vairuotojo veiksmai ir jų vertinimas, t. y. ieškovo, faktinės vežėjos, jo draudikės ir UAB DK „PZU Lietuva“ susiklosčiusių santykių analizė. Sprendimu buvo nustatyta būtent ieškovo ir draudikės solidari atsakomybė, bet ne ieškovo ir atsakovo atsakomybė. Vežimo proceso dalyvių nesiejo vienintelė vežimo sutartis, todėl ieškovo nurodytos žalos atlyginimo taisyklės negali būti taikomos šioje byloje. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai santykiai, todėl galima tik sutartinė atsakovo atsakomybė, tačiau tokiam reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas. CMR 32 str. yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri numato, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR dėl senaties prarandama po vienerių metų. Ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos. Iškrovimo data – 2010 m. rugsėjo 1 – 2 d., tuo pačiu metu (2010 m. rugsėjo 1 d.) įvyko eismo įvykis, t. y. momentas nuo kurio ieškovas žinojo, jog atsakovas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir šiuo pagrindu ieškovas patyrė žalą. Ieškinys pareikštas 2017 m. balandžio 3 d. (beveik 6 metus praleidus ieškinio senaties terminą), ieškovas šio termino atnaujinti neprašo, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo UADBB „Aon Baltic“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo atstovo į teismo posėdį neatsiuntė.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimą prašė atidėti, nes teismo posėdžio metu jis bus išvykęs į Italiją, kur dalyvaus advokatų kontoros organizuojamame renginyje.  Taip pat prašė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Arrival Line“, kuri, ieškovo teigimu, taip pat  dalyvavo vežant apgadintą krovinį.

Prašymai atmestini. Dėl posėdžio atidėjimo. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris, advokatui neatvykstant į paskirtą teismo posėdį, gali  pasirūpinti kito atstovo dalyvavimu. Be to atsakovas visus savo argumentus išdėstė tiek atsiliepime, tiek dublike, jis taip pat pateikė visus pageidaujamus pateikti įrodymus. Dėl UAB „Arrival Line“ įtraukimo į bylą. Sutartį sudarytą su UAB „Arrival Line“ atsakovas pateikė tik į teismo posėdį, nors prašymą įtraukti UAB „Arrival Line“ į bylos nagrinėjimą teikė dar atsiliepime. Toks nesavalaikis dokumentų teikimas laikytinas bylos vilkinimu. Be to net ir šioje sutartyje esanti informacija nėra pakankama spręsti dėl UAB „Arrival Line“ suinteresuotumo bylos nagrinėjimu, nes joje nėra jokių duomenų apie konkretų pervežimą. Sutartyje  nurodyta: „Pasikrovimų / išsikrovimų informacija nurodyta priede prie sutarties“, tačiau sutarties priedas teismui nepateiktas. Toks dozuotas informacijos teikimas byloje laikytinas nepriimtinu.  Jei UAB „Arrival Line“ dalyvavo vežime, tokia informacija turėjo būti pateikta dar Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-170-241/2016.

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad Fairfield Global Ltd. sudarė sutartį su RAB „Able Forwarders“ dėl krovinio (medicininės įrangos) vežimo. RAB „Able Forwarders“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“).  2008 m. lapkričio 12 d. ieškovas ir RAB „Able Forwarders“ sudarė tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui). Sutarties vykdymui 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo Nr. M08-26. Atsakovas sutarties vykdymui pasitelkė RAB „Amator 2000“ (Faktinis vežėjas), kuris faktiškai vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką. Faktinis vežėjas civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB DK „Rossija“.  2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas faktinės vežėjos vairuotojas, kurio metu buvo apgadintas vežamas krovinys. Dėl eismo įvykio UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“) pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytą draudimo sutartį, išmokėjo siuntėjui 73 077,46 Eur draudimo išmoką.  Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu  iš dalies tenkino UAB DK „PZU Lietuva“ (teisių perėmėja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“) ieškinį ir priteisė solidariai iš ieškovo ir AB DK „Rossija“ 74 527,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, atlyginęs sprendimu priteistą sumą, teigia, jog įgijo regresinę reikalavimo teisę į atsakovą CK 6.280 str. 1 d. ir CMR konvencijos 39 str. 40 str. pagrindu remiantis abiejų susitariančių vežėjų ieškovo ir atsakovo sutarties sąlyga dėl transportavimo metu kroviniui padarytos žalos atlyginimo.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo

Savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, šalys skirtingai vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, kuomet ieškovas teigia, kad šis sprendimas turi prejudicinių faktų galią nagrinėjamai bylai, o atsakovas teigia priešingai.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad abi šio ginčo šalys dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 2 p. sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir ginčo teisinių santykių kvalifikavimas, šioje byloje turi prejudicinę galią.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016 nusprendė, kad šio ginčo esmę sudarantis krovinių vežimas kvalifikuotinas kaip krovinio vežimas paeiliui atliekamas keleto vežėjų, kuomet < ... draudėja RAB „Albe Forwarders“ su atsakove UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarė tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Gevara“  įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelių transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui. Šios sutarties pagrindu draudėja RAB „Albe Forwarders“ kreipėsi į atsakovę UAB „Gevara“ dėl 2 186 kg. svorio medicinos įrangos – plazmos optinio emisinio spektrometro ir kitos medicininės įrangos pervežimo. Krovinio siuntėjas – Fairfield Global Ltd (Didžioji Britanija), krovinio gavėjas – UC Belmedtechnika, (Baltarusijos Respublika). Atsakovė UAB „Gevara“ kaip ekspeditorius sutarties su RAB „Albe Forwarders“ vykdymui 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Axis transport“ sutartį dėl krovinio pervežimo, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pervežti iki muitinės išsikrovimo vietos Baltarusijos Respublikoje. Trečiasis asmuo UAB „Axis transport“ pervežimui pasitelkė atsakovą RAB „Amator 2000“, kuris faktiškai vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką >.  Lietuvos apeliacinis teismas nustatęs šias faktines aplinkybes, ginčui spręsti taikė CMR konvencijos 36 str. ir sprendė, kad už krovinio sugadinimą ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ pagrįstai prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovių UAB „Gevara“ (susitariančios vežėjos) ir RAB „Amator 2000“ (faktinės vežėjos). Atsakovo argumentai, kad nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, nes jame nedalyvavo dar viena vežėja UAB „Arrival line“ yra nepagrįsti, nes ne kiekvienu atveju ir ne kiekvieną kartą, sutartį su susitariančiu vežėju sudaręs kitas vežėjas, pagal CMR konvencijos 35 str. tampa sekančiu vežėju, o gali būti vertinamas tik kaip subvežėjas CMR konvencijos 3 str. prasme. Kaip matyti iš byloje esančio CMR važtaraščio turinio, jame vežėjais yra nurodyti UAB „Gevara“ ir RAB „Amator 2000“  ir priešingai jokios informacijos apie ginčo krovinio vežime dalyvavusį vežėją UAB „Arrival line“ nėra.

              Apibendrinant tai, kas išdėstyta teismas įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, sprendžia, kad minėto teismo sprendime nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galią, o šio ginčo ieškovą ir atsakovą sieję teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CMR konvencijos VI skyrių, kaip krovinio vežimas, kurį paeiliui vykdė  keli vežėjai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, kad faktinė vežėja RAB „Amator 2000“ buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, nusprendė solidariai priteisti žalos atlyginimą iš UAB „Gevara“, tai yra šios bylos ieškovo ir Rusijos akcinės draudimo kompanijos „Rossija“, kaip faktinės vežėjos RAB „Amator 2000“ civilinės atsakomybės draudiko.

Ieškovui faktiškai atlyginus nuostolius, šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar jis pagal CMR konvencijos 37 str. nuostatas įgijo regresinį reikalavimą į atsakovą.

Dėl regresinio reikalavimo 

Kaip buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu solidariai iš susitariančios vežėjos  ir faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudiko buvo priteisęs žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suprantama kaip mišrios civilinės atsakomybės taikymo atvejis, kuomet susitariančioji vežėja buvo laikoma atsakinga pagal CMR konvenciją, o faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudikas pagal draudimo sutarties nuostatas.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas UAB „Gevara“ Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą įvykdė pilna apimtimi, kas pagal CK 6.6 str. 7 d. reiškia, kad faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudikas yra atleistas nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu jam nustatytos prievolės vykdymo.

Atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi į atsakovą reikalavimo teisės, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo privalomumą ir res judicata galią, jis turi reikalauti žalos atlyginimo iš faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudiko yra nepagrįsti. Visų pirma, kaip buvo paminėta ieškovui atlyginus teismo sprendimu nustatytą žalą, tuo pačiu pasibaigė ir faktinės vežėjos civilinės atsakomybės draudiko prievolė žalą patyrusio asmens atžvilgiu. Antra, CMR konvencija nereglamentuoja jokių teisinių santykių susijusių su vežėjo civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais. Trečia, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu krovinio vežimą kvalifikavus pagal CMR konvencijos VI skyrių, visi vieno krovinio vežime dalyvavę vežėjai pagal CMR konvencijos 36 str. laikomi solidariais skolininkais, nors šis solidarumas yra skirtingo pobūdžio, nei tai numatyta CK 6.6 str., kadangi ieškiniai pagal Konvencijos 36 str. nuostatas gali būti pareiškiami ne visiems vieno krovinio vežime dalyvavusiems vežėjams, o tik tiems kurie atitinka kriterijus nurodytus 36 str.

CMR konvencijos 37 str. numatyta, kad vežėjas atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Ši teisės norma nėra imperatyvi, nes pagal CMR konvencijos 40 str. vežėjai turi teisę tarpusavyje sudaryti sutartis, kurių sąlygos skirtųsi nuo nuostatų, išdėstytų 37 ir 38 straipsniuose.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia CK 6.9 str., CMR konvencijos 37 str. ir tarp ieškovo bei atsakovo sudarytos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencija yra tarptautinės teisės aktas ir lex specialis CK atžvilgiu, tai šios Konvencijos nuostatomis reglamentuojami teisiniai santykiai turi viršenybę prieš bendras nacionalinės teisės normas, o nacionalinė teisė gali būti taikoma subsidiariai ir tik Konvencijos nesureguliuotiems klausimams spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijos 36 str. ir 37 str. numatyti vežėjų solidariosios atsakomybės ir regresinio reikalavimo įgyvendinimo institutai yra išsamiai sureguliuoti, nacionalinė teisė šiais klausimais negali būti taikoma.

Kaip buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu krovinio vežimą kvalifikavus vežimu vykdomu paeiliui keleto vežėjų, vežėjų atsakomybei nustatyti taikius CMR konvencijos 36 str., ieškovui pagal teismo sprendimą atlyginus žalą, turi būti sprendžiama į kokius asmenis jis įgijo regresinį reikalavimą ir ar šis reikalavimas gali būti nukreiptas į atsakovą.

CMR konvencijos 37 str. 1 d. a) p. numatyta, kad < vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas >. Autentiškame šios Konvencijos 37 str. 1 d. a) p. tekste anglų kalba įtvirtinta, kad < The carrier responsible for the loss or damage shall be solely liable for the compensation whether paid by himself or by another carrier >. Gramatinis autentiško teksto ir teksto lietuvių kalba palyginimas, bei sisteminis šios normos ir CMR konvencijos 17 str. aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad pagal CMR konvencijos 37 str. 1 d. a) p. numatyta regreso teisė yra įgyjama ne konkrečiai į žalą padariusį vežėją, bet į tą vežėją, kuris pagal sutartį buvo prisiėmęs atsakomybę už tą krovinio gabenimo etapą, kurį vykdant atsirado žala.

Byloje yra nustatyta, kad atsakovas pagal CMR važtaraštį buvo prisiėmęs atsakomybę už gabenamą krovinį nuo Vilniaus iki muitinės Baltarusijos Respublikoje, o autoįvykis tapęs krovinio sugadinimo priežastimi, atsitiko kaip tik tuo metu, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę nukreipti regresinį reikalavimą į atsakovą ir atsakovas pagal CMR konvencijos 37 str. 1 d. a) p. privalo atsakyti už padarytą žalą.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo teismo, ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, kuri jo nuomone yra suėjusi. Šis prašymas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Krovinio vežimo procesą kvalifikavus kaip vežimą, kurį paeiliui vykdo keli vežėjai turi būti taikomos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos.

Šios bylos ginčo kontekste, esant vežėjo, pagal CMR konvencijos nuostatas sumokėjusio kompensaciją, regresiniam reikalavimui į kitą krovinio vežime dalyvavusį vežėją, ieškinio senaties terminas pagal Konvencijos 39 str. pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje. Tokiu sprendimu laikytinas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-170-241/2016, šioje byloje ieškinys buvo pareikštas 2017 m. balandžio 5 d., todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl kompensacijos dydžio ir palūkanų 

Ieškovas regresiniu reikalavimu prašo priteisti 95 408,02 EUR žalos atlyginimą. Nurodo, jog  nuostolius sudaro pagal minėtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą sumokėta 93 957,56 Eur kompensacija ir ieškovo tame procese patirtos 16,79 Eur dokumentų įteikimo išlaidos bei 1433,67 bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai apmokėti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016 yra išaiškinęs CMR 37 str. regresinio reikalavimo turinį sudarančią nuostolių sudėtį, pagal kurią vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, kad jam buvo pareikštas ieškinys.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sumokėjo Lietuvos apeliacinio teismo priteistą kompensaciją, tai yra atlygino nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, todėl sumokėti 93 957,56 EUR ir 16,97 Eur dokumentų įteikimo išlaidų priteistini. Tačiau ieškovo bylinėjimosi išlaidos sumokėtos jo atstovui nepriteistinos. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, teisines paslaugas ieškovui teikė UAB „IClaim“. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Ieškovas taip pat reikalauja priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, toks reikalavimas atitinka CMR konvencijos 27 str. 1 d. nuostatas, todėl tenkintinas. Ieškovui, proporcingai patenkintai sumai, priteistina ir 1635 eurai sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis CPK 268 - 270 straipsniais, teismas

              n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Axis transport“ (į. k. 300617563) 93 974,35 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą  93 974,35 Eur  sumą nuo 2017-09-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat 1 635 Eur žyminio mokesčio UAB „Gevara“ (į. k. 300916551).

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius