Civilinė byla Nr. e2A-796-730/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07321-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.1.6.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir V. K. ieškinį atsakovams V. B., G. B., M. Š., tretiesiems asmenims K. G., L. P., Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ERGO Insurance SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl pirkėjų teisių bei pareigų pagal 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. 2337) perkėlimo bei piniginių sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo perkelti jiems pirkėjų teises bei pareigas pagal 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ieškovai pirko, o atsakovės G. B. ir V. B. pardavė 177/1112 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR, taip pat iš ieškovų priteisti atsakovei G. B. 1 312,50 EUR, o atsakovei V. B. – 2 187,50 EUR; iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės V. B. už 14 481 EUR (50 000 LT) įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovės sutuoktinis A. B. su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriumi, vadovaujantis 1996 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymu Nr. 353, sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P 21/98-0274, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) į žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo dalis buvo įgyta namų valdos naudojimui, tai yra konkrečiai ieškovams parduoto buto naudojimui, nors tą dieną nei A. B., nei jo sutuoktinė šiame sklype jokių statinių nebeturėjo, taigi minėta žemės sklypo dalis buvo parduota išskirtinai ieškovų buto eksploatavimui. Sudarant 1997 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai buvo informuoti, jog vyksta žemės sklypo dalies iš valstybinės į privačią perleidimo procedūros (valstybė parduos žemės sklypo dalį atsakovei su vyru), kuri vėliau atiteks ieškovams. Nuo minėto žemės sklypo įsigijimo momento ieškovams nuolatos buvo žadama, kad atsakovė su vyru šią žemės sklypo dalį jiems perleis, tačiau pažadai taip ir nebuvo įgyvendinti, tuo tarpu po A. B. mirties visą jam priklausantį turtą, įskaitant ir minėtą žemės sklypo dalį, paveldėjo atsakovės, kurios jį perleido ne ieškovams, kaip buvo tartasi, o atsakovui M. Š.. Pažymi, kad kiti butų savininkai turi žemės sklypo dalis, reikalingas eksploatuoti jų turimam turtui, o ieškovai jokių teisių į žemės sklypą ar jo dalis neturi. Nagrinėjamu atveju atsakovų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pažeidžia ieškovų teises, įtvirtintas Žemės įstatymo 31 straipsnyje. Ieškovai turėjo pirmumo teisę pirkti žemės sklypo dalį, kadangi ginčo sklype yra jiems priklausantis butas. Be to, ieškovams yra būtina naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, siekiant pagal paskirtį naudoti jiems priklausantį butą. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas jau turėjo jam priklausančią žemės sklypo dalį, kurios visa apimtimi užtenka jo turimam butui eksploatuoti, todėl ieškovų pirmenybės teisė prieš atsakovą yra akivaizdi.
2. Atsakovės V. B. ir G. B. atsiliepimu nurodo, kad nėra ir nebuvo jokio A. B. ir ieškovų susitarimo ar pažado dėl žemės sklypo ginčo dalies pardavimo. Atsakovės yra sulaukusios ieškovų pasiūlymų sklypo ginčo dalį perleisti ieškovams neatlygintinai, tačiau atsakovės tam nematė pagrindo. Šiuo atveju ieškovai nuo 1997 metų žinojo, kad perka butą be sklypo, šias aplinkybes jie patvirtina ir pareikštu ieškiniu. Nors atsakovėms nėra žinoma apie kliūtis ieškovams naudotis jų turimu turtu – butu, nes ieškovai jokių konkrečių faktinių duomenų nei apie tai, nei kokiu būdu sklypo dalis (pažymėta plane „E“) turi ir/ar gali būti konkrečiai naudojama jų turimo buto eksploatacijai, ir kad sklypo dalies neturėjimas trukdo ar daro neįmanomą buto naudojimą pagal jo tiesioginę paskirtį.
3. Atsakovas M. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas 2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teise ½ dalį 2 kambarių 43,30 kv. m ploto buto ir 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane dalis pažymėta „A“), bei dalį bendro naudojimo plote (plane bendras plotas pažymėtas „D“) ir po pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės V. B. ir G. B. 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovui perleido 177/1112 dalis sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypo ginčo dalis, plane pažymėta „E“). Ieškovų argumentas, jog A. B. priklausantis turtas ilgą laiką buvo areštuotas antstolių, todėl žemės sklypo perleidimo ieškovams sandoris negalėjo būti patvirtintas notariškai, yra visiškai nepagrįstas. Areštai buvo taikyti skirtingu laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2018 m. (paskutinis areštas išregistruotas 2019 m.). Tokiu būdu ieškovai nuo 1998 m. iki 2004 m., taip pat nuo 2018 iki 2019 m. turėjo objektyvią, niekuo neapribotą teisę pirkti žemės sklypo ginčo dalį. Ieškovai nuo 1997 metų žinojo, kad perka butą be žemės sklypo. Jei ieškovų minimas susitarimas su A. B. dėl žemės sklypo ginčo dalies pardavimo egzistuotų, jis arba būtų faktiškai įvykdytas, arba ieškovai būtų gavę iš A. B. kokių nors garantijų ar įsipareigojimų. Ieškovai nepateikė duomenų ar teisinių argumentų, kokiu būdu žemės sklypo dalis (pažymėta plane „E“) turi ir/ar gali būti naudojama jų turimo buto eksploatacijai, ir kad šio žemės sklypo ginčo dalies neturėjimas trukdo ar daro neįmanomą gyvenamojo buto naudojimą pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas nėra tiesiog trečiasis asmuo, kuriam, aplenkiant bendraturčius, buvo perleista žemės sklypo ginčo dalis. Atsakovas nuo 2015 m. liepos 1 d. yra žemės sklypo (iš viso plotas 556 kv. m) bendraturtis, kai kartu su trečiuoju asmeniu K. G. nuosavybės teise įsigijo po 1/8 žemės sklypo dalis. Pažymi, kad pačioje 1997 m. lapkričio 6 d. sutartyje nebuvo numatyta sąlyga / išlyga ar pardavėjos V. B. įsipareigojimas ateityje perleisti ieškovams bendrąja nuosavybe tapsiančią žemės sklypo dalį.
4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškinys, ieškovams įrodžius teismui, kad jie turi pirmumo teisę. Nurodo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai, vadovaujantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
5. Trečiasis asmuo L. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo teismui nustačius pagrindą pagal įstatymą, ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tvarkant privatizavimo dokumentus, buvo nurodyta, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bus padalytas proporcingai kiekvienam butui, tai yra kiekvienam butui po lygiai, todėl įsigyti didesnę dalį žemės sklypo nebuvo leista. Kartu buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Be to, privatizavimo akte, analogiškai kaip ir A. B. atveju, buvo nurodyta, jog žemės sklypo dalis skirta išimtinai namų valdos naudojimui. A. B., įsigijęs butą adresu (duomenys neskelbtini), jame niekada faktiškai taip ir negyveno. Atlikęs remontus, privatizavęs bendrą namo palėpę, ir, kaip manė trečiasis asmuo, privatizavęs sklypo dalį, visą šį turtą pardavė ieškovams. Nuo 1997 metų adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno ieškovai. Nuo to laiko sklypu buvo naudojamasi bendru sutarimu, statomi automobiliai ir pan. Ieškovai rūpinosi jų butui priskirta sklypo dalimi, pjovė žolę, rinko lapus, statė automobilius. Ginčų dėl naudojimosi sklypu nebuvo. Atsakovas M. Š. jam priklausančią sklypo dalį (plane pažymėtą „A“) ir dalį bendrojo naudojimo žemės apsitvėrė tvora, įsirengė terasą, pasistatė priestatą, kuris, kaip paaiškėjo, yra nelegalus. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas M. Š. bando provokuoti konfliktines situacijas, pažeidžia kitų sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo gyventojų teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ne tik ieškovų teisės (perleista tik dalis žemės sklypo, kuri priskirta naudotis jų butui, atsakovės, neturėdamos nuosavybės teisės į jokias patalpas, toliau liko dalies žemės sklypo bendraturtės), bet ir trečiojo asmens teisės (M. Š., įsigijęs žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „E“, trukdo naudotis trečiajam asmeniui priklausančia žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“).
6. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad sandoris patvirtintas nepažeidžiant įstatymų. Ieškinyje neteisingai cituojamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies turinys. Teigia, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas galimas tik bendraturčiui, jei buvo pažeista pirkimo tvarka. Ieškovai nėra žemės sklypo bendraturčiai, neturi pirmenybės teisės prieš žemės sklypo bendraturčius.
7. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime nurodo, jog visa apimtimi palaiko notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, todėl taip pat prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir priteisti iš ieškovų draudiko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai, nebūdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais, CK 4.79 straipsnio prasme neturėjo ir negalėjo turėti jokios pirmumo teisės pirkti iš atsakovių parduodamos dalies žemės sklypo. Tokią pirmumo teisę galėjo turėti tik esami žemės sklypo bendraturčiai, tai yra atsakovas M. Š. ir kiti trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujantys bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju notarė, nustačiusi, jog ginčo sklypo dalis yra parduodama vienam iš sklypo bendraturčių, taip pat asmeniui, kuris žemės sklype, kurio dalis yra parduodama, taip pat turi ir nuosavybės teisę į statinį (butą daugiabučiame name), privalėjo tokį sandorį patvirtinti ir neturėjo jokių objektyvių priežasčių atidėti tokio sandorio notarinį patvirtinimą ar atsisakyti jį tvirtinti. Pažymi, kad ieškovai daug metų žinojo, jog turi statinį žemės sklype, kurio nuosavybės teisių neturi ir gali jas įgyti iš atsakovių, tačiau galbūt sąmoningai tokia savo teise nesinaudojo, siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su atsakovėmis ir nepagrįstai manydami, jog niekas kitas negali minėtos žemės sklypo dalies įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 192,50 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei V. B., po 620 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui M. Š., po 187,50 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., po 508,20 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
8.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovai nuo (duomenys neskelbtini) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kurį įsigijo iš atsakovės V. B.. Atsakovės V. B. sutuoktinis A. B. 1998 m. kovo 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nupirko iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 139 kv. m. Atsakovui M. Š. ir trečiajam asmeniui K. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. liepos 1 d. Tarp atsakovių G. B., V. B. ir atsakovo M. Š. 2020 m. liepos 16 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovui M. Š. parduota 177/1112 dalis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR.
8.2. Dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalis „E“ buvo parduota atsakovui M. Š., kuris žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki įgyjant minėtą ginčo sklypo dalį, nuosavybės teise turėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kitą žemės sklypo dalį „A“ bei sklypo dalis, esančias po atsakovo butu ir dalį bendrojo naudojimo, plane pažymėtas „D“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakovas M. Š. turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypo dalį „E“ tiek pagal CK 4.79 straipsnį, tiek Žemės įstatymo 31 straipsnį.
8.3. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo teismas nurodė, kad ieškovai įrodinėja, jog jiems būtina sklypo dalis (pažymėta „E“) malkų, dviračių laikymui, automobilių statymui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad sklypas turi bendro naudojimo dalį (pažymėta „D“), į tai, kad ieškovai šios sklypo dalies neketino įsigyti, konstatavo, jog šiuo atveju ieškovai byloje neįrodė, kad ginčo žemės sklypo dalis „E“ yra būtina ieškovams naudotis butu pagal paskirtį. Pažymėjo, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko įsigyti ginčo sklypo dalį. Ieškovai nepagrindė priežasčių, kodėl neįgijo ginčo žemės sklypo dalies iš mirusiojo A. B. iki areštų turtui taikymo, taip pat, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų nupirkti ginčo žemės sklypo dalį, ją paveldėjus atsakovėms. Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog šiuo atveju sudarant ginčo sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo pažeistas Žemės įstatymo 31 straipsnis bei CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl pranešimo ieškovams apie privačios žemės sklypo dalies pardavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. apeliantams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliantai dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą sklypo dalį nurodo, kad teismas šiuo atveju konstatuodamas faktą, jog atsakovas M. Š. turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teigia, kad sklypo dalį atsakovė V. B. turėjo teisę iš valstybės įsigyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tik todėl, kad jis buvo reikalingas ir buvo skirtas eksploatuoti apeliantų turimam butui. Tai, jog ginčo žemės sklypas V. B. ir jos mirusiam sutuoktiniui buvo parduotas išskirtinai buto, kurį turi apeliantai, eksploatavimui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir atsakovių atstovė. Pažymi, kad sprendžiant dėl vieno bendraturčio pirmumo teisės prioriteto prieš kitus bendraturčius, reikia atsižvelgti į tai, su kurio bendraturčio interesais parduodama sklypo dalis yra labiau susijusi.
9.2. Apeliantai dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad teismas ignoravo įrodymus, pavirtinančius faktą, kad žemės sklypo dalis „E“ yra būtina ieškovams naudotis butu pagal paskirtį. Apeliantai teigia, kad sklypas reikalingas buto eksploatacijai, kadangi apeliantų butas yra kūrenamas kietu kuru, todėl ginčo sklypas reikalingas malkų susidėjimui ir, be kita ko, dviračių laikymui, automobilio statymui. Pažymi, kad butas turi turėti automobilių statymo vietą. Taip pat apeliantai nepagrįsta laiko teismo išvadą, jog ieškovai nepagrindė priežasčių, kodėl neįgijo ginčo žemės sklypo dalies iš mirusiojo A. B. iki areštų turtui taikymo, taip pat, kodėl nesiėmė veiksmų nupirkti ginčo žemės sklypo dalį, ją paveldėjus atsakovėms. Teigia, kad ginčo sklypas buvo parduotas buto eksploatacijai, tačiau jam buvo taikytas areštas, panaikinus areštą, A. B. žadėjo sklypo dalį parduoti, tačiau dėl A. B. mirties žemės sklypo perrašymo proceso nespėta įgyvendinti.
10. Atsakovas M. Š. pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
10.1. Nurodo, kad apeliantai neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių – jog jie nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai bei tos aplinkybės, jog atsakovas M. Š. turėjo pirmenybės teisę įgyti ginčo žemės sklypą pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, nes, kaip ir apeliantams, atsakovui priklauso butas, esantis name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad A. B. nors ir išsipirko ginčo žemės sklypo 139/556 dalis, tačiau iš valstybinės žemės 1998 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio nėra galima nustatyti, kad A. B. išsipirko valstybinę žemę tik todėl, kad ji buvo reikalinga ir skirta eksploatuoti apeliantų butui, adresu (duomenys neskelbtini).
10.2. Nurodo, kad apeliantai sklypo dalimi naudojosi neatlygintai, neišreikšdami realių ketinimų įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, todėl pripažintina, kad apeliantai byloje neįrodė, kad siekiant pagal paskirtį naudoti jiems priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), jiems yra būtina naudotis žemės sklypo ginčo dalimi (plane pažymėta „E“), taip pat neįrodė, jog buvo sudarytas susitarimas su A. B. dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Teigia, jog apeliantų argumentai dėl poreikio naudotis sklypu yra nepagrįsti, pažymint, jog apeliantai 22 metus įsigyti sklypą poreikio neturėjo. Nurodo, kad apeliantai ginčo sklypo dalies pirkti niekada neketino, ginčo sklypo dalį siekė perimti neatlygintinai.
11. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantų argumentai nepagrįsti ir prieštaraujantys skundžiamo sprendimo turiniui, kadangi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas ne tik vertino ginčo šalių pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, pasisakė dėl atsakovų atlikto sandorio teisėtumo ir atitikties CK 4.79 straipsnio bei Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatoms, dėl to nėra jokio pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
11.2. Nurodo, kad apeliantai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog jie neįrodė poreikio naudotis sklypo dalimi „E“. Teigia, kad apeliantai buvo pasyvūs ir per daugiau nei 20 metų iki ginčijamo sandorio sudarymo neįgijo nuosavybės teise ginčo žemės sklypo, tai yra tik jų pačių pasyvaus elgesio pasekmė. Tai, kad M. Š. išreiškė norą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, yra natūrali civilinės apyvartos išraiška.
12. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir lygiomis dalimis iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Nurodo, kad tiek apeliantai, tiek atsakovas M. Š. turi statinių (butų daugiabučiame name), esančių ginčo žemės sklype. Teigia, kad šiuo atveju Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatos nereglamentuoja / nenustato jokių konkurencijos taisyklių tiems atvejams, kai yra daugiau nei vienas prioritetą pirkti parduodamą žemę ar jos dalį turintis asmuo, tai yra daugiau nei vienas pastatų ar įrenginių savininkas. Nurodo, kad apeliantų argumentai dėl aplinkybių, kuriomis buvo įgytas atsakovėms nuosavybės teise priklausančios ginčo sklypo dalys, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne minėtos ginčo sklypo dalies įsigijimo iš valstybės aplinkybės, o atsakovų sudaryto sandorio teisėtumo klausimas.
12.2. Nurodo, kad tuo atveju, jei išpirkta valstybinės žemės dalis turėjo būti skirta būtent apeliantų buto eksploatavimui, tokiu atveju, jiems būnant buto savininkais jau nuo 1997 m. lapkričio 6 d., reikalavimai turėjo būti reiškiami 1998 m. birželio 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P 21/98-0274 šalims, o ne 2020 m. liepos 16 d. sandorio šalims. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantai turi galimybę įsigyti sklypo dalį „D“, o ir be to, nepagrindė, kokios aplinkybės trukdo apeliantams buto eksploatacijai (malkų susidėjimui, dviračių laikymui bei automobilio statymui).
13. Atsakovės V. B. ir G. B. pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Nurodo, kad apeliantų skundo argumentai, jog teismas nagrinėjamu atveju turėjo aiškintis, su kuriuo iš bendraturčių labiau susijusi parduodama ginčo žemės sklypo dalis ir tuo pagrindu naikinti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, nesuprantami. Teigia, kad palaiko notarės atsiliepime pateiktą poziciją, jog vadovaujantis tokia apeliantų logika, bet kuris notaras apskritai neturėtų galimybės tvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise vienam iš bendraturčių parduodamo turto kitam bendraturčiui, kadangi net ir nustačius, kad būsimos sutarties šalys yra bendraturčiai, taigi pirkėjas turi pirmumo teisę įgyti parduodamą objektą, liktų neaišku, ar kitas iš bendraturčių „nėra labiau susijęs su parduodamu turtu“.
13.2. Nurodo, kad konkrečios kalbos apie žemės sklypo ginčo dalies įsigijimą iš A. B. nebuvo, apeliantai niekada konkrečiai nesikreipė į V. B. su siūlymu Žemės sklypo ginčo dalį parduoti, nors dar po A. B. mirties apeliantai pirko A. B. priklausiusį automobilį, ne kartą bendravo su V. B., kuriai nebuvo jokio skirtumo, kam parduoti Žemės sklypo ginčo dalį. Ginčas atsirado tik Ieškovams sužinojus, jog Žemės sklypo ginčo dalis parduota M. Š.. Nurodo, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų pakako tam, kad pirmosios instancijos teismas atmestų ieškinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nutaria, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantai pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, jog ginčo sklypas buvo skirtas eksploatuoti apeliantų butui, neįvertino apeliantų kaip bendraturčių prioriteto naudotis ginčo sklypo dalimi, kadangi jis reikalingas buto eksploatacijai, malkų susidėjimui. Pažymi, kad sklypo dalis buvo privatizuota A. B. po buto pardavimo, tačiau apeliantai sklypo dalies nespėjo įsigyti dėl A. B. mirties.
17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantai iš A. B. ir atsakovės V. B. 1997 m. lapkričio 6 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės V. B. sutuoktinis A. B. po pusmečio, tai yra 1998 m. kovo 5 d., valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nupirko iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus pagal Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 353 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), užimančio 556 m2, dalį, sudarančią 139 m2. Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja šį sklypą naudoti namų valdai. Atsakovui ir trečiajam asmeniui K. G. 2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovių G. B., V. B. (pardavėjų) ir atsakovo M. Š. (pirkėjo) 2020 m. liepos 16 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovės G. B. ir V. B. pardavė atsakovui M. Š. 177/1112 dalis, pažymėjimas plane „E“, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR.
18. Byloje pateiktas namų valdos žemės sklypo planas patvirtina, kad atsakovui M. Š. ir trečiajam asmeniui K. G. priklauso sklypo dalis „A“, trečiajam asmeniui L. P. priklauso sklypo dalis „B“, atsakovas M. Š. įsigijo ginčo sklypo dalį, pažymėtą „E“. Šių sklypo dalių plotai yra po 88,5 m2. Šiuos sklypus jungia bendro naudojimo žemė, tai yra sklypo dalis pažymėta plane „D“. Kaip matyti, bendro naudojimo žemė yra siauras takelis, praėjimas prie ginčo pastatų. Byloje pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad šios sklypo dalys yra naudojamos – laikomos transporto priemonės, matyti įrengta stoginė (sandėliukas), sutvarkyta aplinka. Apeliantai teigia, kad pirkėjų teisės pagal 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį turi būti perkeltos jiems, nustatant, kad apeliantai pirko, o atsakovės G. B. ir V. B. pardavė 177/1112 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR, taip pat iš ieškovų priteisti atsakovei G. B. 1 312,50 EUR, o atsakovei V. B. – 2 187,50 EUR. Iš esmės nurodo, kad pirmiausia apeliantams nebuvo pasiūlyta pirmumo teise šio sklypo įsigyti bei antra – ginčo sklypo dalis yra reikalinga butui eksploatuoti.
19. Pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, reglamentuojančiame CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimą bendrosios nuosavybės dalį ribojimą bei atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Pagal šią praktiką toks teisinis reglamentavimas yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).
20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui. Statinių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
21. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymų numatyta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad visuose anksčiau minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis. Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų suteikimas visais šios teisės įstatymų numatyto reglamentavimo atvejais yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais (CK 1.8 straipsnis) ir sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai ilgą laiko tarpą nepasinaudojo teise įsigyti žemės sklypo ginčo dalį „E“, neįrodė, kad ginčo žemės sklypo dalis „E“ yra būtina apeliantams naudotis butu pagal paskirtį. Pažymėjo, kad apeliantai neturi žemės sklypo, atsisako įsigyti žemės sklypo dalį „D“, todėl šiuo atveju ginčo sklypo dalį parduodant nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio ir CK 4.79 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliantų apeliacinio skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
23. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo turto specifiką, jo įsigijimo aplinkybes, ryšį su objektu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl to padarė neteisingą išvadą, jog ginčo sklypas nebuvo skirtas apeliantų butui eksploatuoti, nebuvo naudojamas buto eksploatavimui ir šiuo atveju neturėjo būti sprendžiamas apeliantų, kaip statinio bendraturčių pirmumo, įsigyjant ginčo sklypo dalį, klausimas.
24. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valdytojas 1996 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 353, kurio pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 1998 m. kovo 5 d. pardavė atsakovės V. B. sutuoktiniui A. B. ginčo sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ginčo sklypo dalies paskirtis – namų valda (4 punktas), numatyta pareiga nepakenkti žemės sklypo bendraturčių interesams (7.2 punktas). Kaip minėta, A. B. ir atsakovė V. B. 1997 m. lapkričio 6 d. pardavė apeliantams jiems priklausiusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pardavimo metu A. B. ir atsakovė V. B. ginčo sklypo dalies pagal jau parengtą Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymą nebuvo įsigiję (privatizavę). Šia teise pasinaudojo po pusmečio, tai yra 1998 m. kovo 5 d. Kito turto (žemės sklypo, buto) A. B. ar atsakovė V. B. minėtame sklype ir pastate neturėjo, tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, situaciją vertinant tiek chronologine įvykių seka, tiek atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį, galima daryti išvadą, jog sklypo dalis buvo skirta namų valdai, būtent eksploatuoti objektą (duomenys neskelbtini).
25. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat tinkamai neįvertino, jog ginčijama sutartis pažeidžia apeliantų, kaip statinio dalies (buto) savininkų, interesus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, jog ginčo sklypo dalis „E“ yra būtina jiems priklausančio objekto – buto – eksploatavimui. Teigia, jos sklypo dalis yra būtina automobilių statymui, krosniniam būsto šildymui. Atsakovai, trečiasis asmuo notarė G. K. su šiais argumentais nesutinka, teigia, jog apeliantai poreikio naudotis ginčo turtu neįrodė.
26. Ištyrus byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro 2020 m rugsėjo 21 d. išrašą nustatyta, kad apeliantams priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra šildomas krosnimi, butas priklausinių (rūsio, kitos patalpos), kuriose galėtų būti laikomos malkos, neturi, todėl šiuo aspektu sutiktina su apeliantais, jog apeliantai turi neabejotiną poreikį, kaip statinio dalies savininkai, naudotis ginčo sklypo dalimi. Priešingu atveju neproporcingai būtų pažeidžiami apeliantų, kaip ginčo statinio bendraturčių, interesai – apeliantai neturėtų galimybės laikyti kuro vietoje, šildytis jiems priklausančio būsto, be kita ko, pažymint ir tai, jog atsakovas M. Š. turi žemės sklypo dalį „A“, kuriame yra įsirengęs sandėliuką (stoginę), o ginčo sklypo dalį „E“ naudoja automobilio statymui. Pažymėtina, kad atsakovui M. Š. priklausanti dalis „A“ ir ginčo dalis „E“ nesiriboja. Faktą, jog ginčo sklypo dalimi faktiškai visą laiką nuo jo įsigijimo 1997 metais naudojosi apeliantai jų poreikių tenkinimui, patvirtina ir trečiojo asmens L. P. paaiškinimai. Trečiasis asmuo nurodo, kad apeliantai visą laiką rūpinosi žemės sklypo dalimi, pjovė žolę, rinko lapus, statė automobilius ir ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo. Ginčai kilo 2015 metais atsakovui M. Š. su trečiuoju asmeniu K. G. įsigijus butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovui pradėjus statyti savo automobilius ant žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „E“.
27. Trečia, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apeliantų ieškinio nepagrįstumą lemia ir ta aplinkybė, jog apeliantai ilgą laiko tarpą nepasinaudojo teise įsigyti žemės sklypo ginčo dalį „E“, nesiekia įsigyti sklypo dalį „D“. Kaip minėta, atsakovė 2020 m. liepos 16 d. V. B. ginčo sklypo dalį pardavė atsakovui M. Š., nors ginčo dalies sklypas pagal jo paskirtį – namų valda, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė daugiau jokio kito turto (duomenys neskelbtini), neturėjo, buvo skirtas eksploatuoti objektą (duomenys neskelbtini) (nutarties 24 punktas). Įstatymas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalis) atsakovei V. B. nustatė pareigą apie sprendimą parduoti žemės sklypo dalį ir pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) pranešti statinio savininkui, tačiau duomenų, jog tokią pareigą atsakovė V. B. įgyvendino, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti laikytini atsakovų argumentai, jog apeliantai vengė ilgą laiko tarpą įsigyti nekilnojamąjį turtą ar savo teises šiuo aspektu įgyvendino netinkamai, be to, iš byloje pateikto namų valdos žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo dalis, pažymėta plane „D“, yra praėjimas (takelis), skirtas prieiti prie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), todėl šiuo aspektu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai turėtų realizuoti teisę įsigyti žemės sklypo dalį, pažymėta „D“, pažymint tai, jog duomenų, kad yra kitas patekimas į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
28. Nors apeliantai nurodo, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl A. B. mirties, tačiau šiuo atveju ne apeliantai, o būtent atsakovė V. B., priėmusi sprendimą parduoti paveldėtą ginčo sklypo dalį, turėjo imtis aktyvių veiksmų, aiškiai informuoti apeliantus apie parduodamą turtą ir jo kainą, tačiau tokių veiksmų tvirtinant sandorį neatliko.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nusprendžia, kad šiuo atveju atsakovė V. B. sudarydama sandorį su atsakovu M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatas, tinkamai neinformavo apeliantų apie parduodamo turto dalį, žinodama, jog faktiškai žemės sklypas buvo įgytas eksploatuoti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio savininkė buvo, ir žinodama, jog ginčo sklypo dalimi ilgiau nei 20 metų naudojasi apeliantai. Teismo vertinimu, sandorio tvirtinimo metu atsakovė V. B. nesiėmė pakankamai veiksmų pašalinti kliūtis dėl turto pardavimo atsakovui M. Š., nenurodė visos reikšmingos informacijos apie parduodamą ginčo sklypo dalį, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog namų paskirties ginčo sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta atsakovei priklausančio būsto pardavimo laikotarpiu, į tai, jog namų paskirties ginčo sklypo dalis yra būtina faktinei apeliantų būsto eksploatacijai ir į tai, jog atsakovė V. B. nenurodė visos reikšmingos informacijos apie parduodamą ginčo sklypo dalį, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui, pažeidė apeliantų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, nusprendžia, jog šiuo atveju apeliantai įrodė sąlygas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimui, todėl nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perkelti apeliantams pirkėjų teises bei pareigas pagal 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ieškovai pirko, o atsakovės G. B. ir V. B. pardavė 177/1112 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR, taip pat iš ieškovų priteisti atsakovei G. B. 1 312,50 EUR, o atsakovei V. B. – 2 187,50 EUR iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tenkinus apeliantų ieškinį, apeliantams priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. lygiomis dalimis.
33. Apeliantai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – sumokėjo 79 EUR žyminį mokestį teikdami ieškinį, 980 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-9920, Nr. DOK-11265). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantų ieškinio reikalavimai yra tenkinami visiškai, teisėjų kolegija nusprendžia apeliantams lygiomis dalimis iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. priteisti po 353 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ((79 EUR + 980 EUR) / 3).
34. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., ERGO Insurance SE, veikiančios per filialą Lietuvoje, suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, tretiesiems asmenims patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nepriteistinos. Tretieji asmenys K. G., L. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, dėl to iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliantai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – sumokėjo 79 EUR žyminį mokestį teikdami apeliacinį skundą, 968 EUR advokato pagalbos išlaidų, rengiant apeliacinį skundą. Iš viso – 1 047 EUR.
39. Atsakovės V. B. ir G. B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 210 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti.
40. Atsakovas M. Š. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 1 200 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti.
41. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 200 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti.
42. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 635,25 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti.
43. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinio skundo reikalavimai yra tenkinami visiškai, teisėjų kolegija nusprendžia apeliantams lygiomis dalimis iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š. priteisti po 349 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ((79 EUR + 968 EUR) / 3). Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. ir ERGO Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas (sprendimo 41–42 punktai), tretiesiems asmenims patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį tenkinti.
Perkelti ieškovams A. K. ir V. K. pirkėjų teises bei pareigas pagal 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos m. 10-ojo notarų biuro notarės G. K. pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, jog ieškovai A. K. ir V. K. pirko, o G. B. ir V. B. pardavė 177/1112 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 500 EUR.
Priteisti iš ieškovų A. K. ir V. K. G. B. 1 312,50 EUR už perkamą sklypo dalį.
Priteisti iš ieškovų A. K. ir V. K. V. B. 2 187,50 EUR už perkamą sklypo dalį.
Priteisti ieškovams A. K. ir V. K. po 353 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š..
Priteisti ieškovams A. K. ir V. K. po 349 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovų V. B., G. B. ir M. Š..
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė