Civilinė byla Nr. 2S-813-569/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03034-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.5.1.1
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjaLina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Š. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m.gegužės 15d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4266-776/2015 pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. pateikė skundą antstolei V. Š. dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės V. Š. 2015-03-26 patvarkymą Nr. (23.31-08)-320A-1094, kuriuo priimtas vykdyti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2015-01-22 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, ir vykdomąjį dokumentą – VMI prie FM ministerijos viršininko 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1094 – grąžinti išieškotojui. Nurodo, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti pateiktas vykdyti ir negalėjo būti antstolės priimtas, nes šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ginčas iki šiol nėra išnagrinėtas, todėl minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Antstolė V. Š. 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti nebuvo nustatyta, nes kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-01-22 sprendimu Nr. (23.3l-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto išieškotojas pateikė Lietuvos antstolių rūmų ataskaitą apie antstoliams paskirstytus ir perduotus vykdomuosius dokumentus bei 2015-03-17 raštą Nr. (23.4-08-3-4)-RNA-9353, kuriame išieškotojas patvirtino, kad pateikiami vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti ir turi būti vykdomi priverstine tvarka, taip pat kad jie yra pateikti skolininkams teisės aktuose nustatyta tvarka ir yra suėjęs jų apskundimo terminas. Antstolė nurodė, kad priimant skundžiamą patvarkymą, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad gautas vykdomasis dokumentas yra neįsiteisėjęs, priešingai, išieškotojas raštu patvirtino, kad jau yra pasibaigęs sprendimo apskundimo terminas, todėl vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Vien tik pareiškėjo kartu su skundu dėl antstolės veiksmų skolininko pateiktas jo 2015-02-13 skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo skundžiamas vykdomasis dokumentas Nr. (23-31-08)- 320A-109, nepatvirtina aplinkybių, kad skundas tikrai buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir kad jis teisme yra priimtas.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčas dėl 121 635,79 Eur baudų ir delspinigių mokestinės nepriemokos, kurias nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo turto VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-1094, baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-386/2014, kuria pareiškėjo skundas atmestas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-7263-764/2015, neprašė stabdyti antstolei pateikto vykdyti sprendimo galiojimo ar mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal sprendimą, todėl nėra priimtas teismo sprendimas dėl antstolei pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymo apribojimo. Suinteresuoto asmens teigimu, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas nėra mokestinis, o mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-386/2014.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės V. Š. 2015-03-26 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-1094 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo antstolę V. Š. spręsti grąžinimo išieškotojui VMI prie FM vykdomojo dokumento Nr. (23.31-08)-320A-1094 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimą.
Teismas pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-7263-764/2015 pagal pareiškėjo skundą VMI prie FM dėl antstolės priimto vykdyti VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-1094 panaikinimo, byla nėra baigta. Teismas vertino, jog pareiškėjui pateikus motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstolei turėjo kilti abejonių, ar pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas vykdyti minėtas sprendimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administracinio teisme priimtas 2015-02-24. VMI prie FM apie skundo priėmimą buvo informuota 2015-02-25. 2015-03-26 VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Teismas vertino, kad, antstolė, gavusi duomenis, jog pateiktas vykdyti dokumentas gali būti neįsiteisėjęs, ir nepatikrinusi, ar vykdomąjį dokumentą teisėtai priėmė vykdyti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmesti.
Atskirojo skundo motyvai:
Teismas, priimdamas nutartį, neteisingai vertino bylos aplinkybes ir šalių perteiktus argumentus. Teismas neteisingai nurodė, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar jį priėmė teisėtai. Priešingai, antstolė, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus.
Teismas tik nustatė faktą, kad skolininkas yra pateikęs skundą dėl VMI prie FM sprendimo, tačiau neanalizavo VMI prie FM skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindimo, nesigilino, ar skundo padavimas stabdo sprendimo vykdymą. Apeliantės teigimu, ginčas tarp pareiškėjo ir VMI prie FM, nėra mokestinis. O mokestinis ginčas, buvęs tarp šalių, yra jau išnagrinėtas, dėl jo priimta Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis. Apeliantės nuomone, nėra sustabdytas VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, vykdymas, nepaisant to, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl šio sprendimo, todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad egzistuoja akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prie FM prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, o antstolės V. Š. 2015-03-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priimtas vykdyti VMI prie FM 2015-01-2 sprendimas Nr.(23.31-08)-320A-1094 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, palikti galioti.
Atskirojo skundo motyvai:
Teismo išvada, kad sprendimas neįsiteisėjęs ir negalėjo būti pateiktas vykdyti, nepagrįsta. Pareiškėjas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl sprendimo panaikinimo, neprašė stabdyti sprendimo galiojimą ar mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal sprendimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra priimtas teismo sprendimas dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymo apribojimo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas nėra mokestinis. Mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-386/2014. Teismas neįvertino fakto, kad ginčas dėl sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nėra mokestinis, todėl VMI prie FM neprivalėjo stabdyti išieškojimo ir turėjo teisę pateikti jį vykdyti antstoliui, nes sprendimas nėra panaikintas ir jo galiojimas nėra apribotas.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas A. G. prašo atskiruosius skundus atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pateiktas išieškotojo VMI prie FM viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094 negalėjo būti pateiktas vykdyti ir priimtas, nes 2015-01-22 sprendimas, antstolei pateikimo metu buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ginčas dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra išnagrinėtas iki šiol. Pateiktu skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-7263-764/2015 yra ginčijamos išieškomos pinigų sumos, nes 2012-09-19 sprendimu Nr. 68-167 yra išspręstas ginčas dėl delspinigių ir baudų sumažinimo, o iš pareiškėjui pateikto raginimo prie sprendimo Nr.(23.31-08)-320A-1094 matyti, kad iš pareiškėjo bandoma išieškoti ir gyventojų pajamų mokestį, ir nekilnojamojo turto mokestį, ir fizinių asmenų mokestį dėl kurių nėra paskaičiuota jokiu VMI sprendimu ir dėl kurių tarp pareiškėjo ir VMI anksčiau nebuvo jokio ginčo. Pareiškėjas nesutinka, kad tarp jo ir VMI prie FM nėra jokio mokestinio ginčo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. 2015-03-26 patvarkymu Nr. (23.31-08)-320A-1094 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo A. G. turto.
Pažymėtina, kad CPK 584 straipsnis pateikia vykdytinų dokumentų sąrašą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini ir sprendimai bylose dėl administracinių teisinių santykių. Pažymėtina, kad vien vykdytino dokumento buvimas (priėmimas) dar nereiškia, kad jis savaime yra vykdomas, nes vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra tik įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Kita vertus, ir vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti tai pat dar nesuponuoja jo besąlyginio vykdymo. Pagal CPK 651 straipsnį dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti esamų kliūčių ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriam priimti yra kliūtys, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Taigi aptariamos teisės normos kontekste ir šiuo atveju antstolė, prieš pradėdama vykdomuosius veiksmus, turėjo išspręsti klausimą, ar nėra įstatyminių kliūčių vykdomajam dokumentui, kuris patvarkymu jos buvo priimtas, t.y. 2015-01-22 VMI prie FM viršininko sprendimui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094, priimti.
CPK 651 straipsnio2 dalyje yra išvardytos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Antstolis turi įsitikinti, ar institucijos, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Be to, akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, pagal šios teisės normos 2 d. 8 p. gali būti ir kitokių, t.y. neišvardytų minėto straipsnio 1 p. –7 p., kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tokios kliūtys egzistavo, tai vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti vertintinas kaip atliktas be teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-68/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-72/2011).
Nurodytos procesinės teisės normos kontekste atsižvelgtina į mokestinių nepriemokų išieškojimo ypatumus. Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kuriame nurodyta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi mokesčių administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo antstolis gali priverstinai išieškoti tik suėjus 20 dienų terminui nepriemokai geruoju sumokėti, nuo kurio pasibaigimo atsiranda teisė į priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-01-22 VMI prie FM viršininko sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094 nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog dėl 2015-01-22 VMI prie FM viršininko sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094 nurodytos išieškomos sumos mokestinis ginčas yra baigtas Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442 - 386/2014, kuria pareiškėjo skundas atmestas, o Mokestinių ginčų komisijos 2012-12-10 sprendimas nepakeistas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad 2015-01-22 VMI prie FM viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094 yra apskųstas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-7263-764/2015 pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-1094 panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to paties 2015-01-22 sprendimo, kurį antstolė V. Š. priėmė vykdyti. Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla su skundu gauta 2015-02-17. 2015-02-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo VMI prie FM pateikti atsiliepimą ir visą su ginču susijusią turimą medžiagą.2015-02-25 VMI prie FM išsiųstas pareiškėjo A. G. skundas ir 2015-02-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis. VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-1094. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-1094 antstolei buvo pateiktas vykdyti 2015-03-24, t. y. suinteresuotam asmeniui žinant, kad minėtas sprendimas yra apskųstas ir skundas priimtas. Taip pat pažymėtina, jog minėta administracinė byla nėra išnagrinėta, paskirtas teismo posėdis – 2015-10-27. Vertinant nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-1094 yra neįsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė V. Š., priimdama vykdyti VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1094, netinkamai patikrino,ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti VMI prie FM viršininko 2015-01-22 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1094 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstolei turėjo kilti abejonių, ar pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas vykdyti minėtas sprendimas, nors ir VMI prie FM, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti ir turi būti vykdomi priverstine tvarka, taip pat kad jie yra pateikti skolininkams teisės aktuose nustatyta tvarka ir yra suėjęs jų apskundimo terminas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, gavusi duomenis, kad pateiktas vykdyti dokumentas gali būti neįsiteisėjęs, ir nepatikrinusi, ar vykdomąjį dokumentą teisėtai priėmė vykdyti, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką.
Apeliantas VMI prie FM prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. 1-7263-764/2015. Pažymėtina, kad pirmosios intencijos teismas vertino antstolės V. Š. veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą priimant vykdyti 2015-01-22 VMI prie FM viršininko sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-1094. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą nagrinėjant antstolės veiksmus priimant minėtą sprendimą vykdyti, todėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-7263-764/2015 priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos Šiaulių apygardos teismo 2015-05-15 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, teisingai konstatavo, jog antstolė vykdymo veiksmus atliko be teisinio pagrindo, atsižvelgė vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Lina Muchtarovienė