Civilinė byla Nr. e3K-3-345-403/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00068-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas), Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atsakovo gynimosi būdų, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis netinkama atliktų darbų kokybe, taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Daugesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė paaiškino, jog ji 2019 m. birželio 10 d. su atsakove sudarė Rangos sutartį Nr. RFIZ 2019/06/10-1 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti atsakovės kiemo aplinkotvarkos darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 – lokalinę sąmatą.
4. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo ieškovei 3000 Eur, o likusios 8467,46 Eur sumos nesumokėjo. 2019 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau, ieškovės tvirtinimu, atsakovė jokių įrodymų dėl nekokybiškai atliktų darbų nepateikė ir į ieškovę kreipėsi tik tuomet, kai buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo. Ieškovės nuomone, atsakovės elgesys vertintinas kaip vengimas įvykdyti Sutartimi prisiimtą piniginę prievolę, o nurodomos aplinkybės laikytinos deklaratyvaus pobūdžio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 8467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti kiemo aplinkotvarkos darbus pagal Sutarties priedą – lokalinę sąmatą, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pagal šalių paaiškinimus, darbai buvo atlikti, ieškovės vertinimu, be trūkumų, atsakovės vertinimu, – su trūkumais. Ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti du 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių atliktų darbų aktus, atsakovė 2019 m. liepos mėnesio aktą pasirašė, rugpjūčio mėnesio akto nepasirašė, už darbus atsakovė ieškovei sumokėjo 3000 Eur, taigi šalių ginčas kilo dėl susiklosčiusio tarpusavio teisinio santykio, dėl atliktų darbų kainos bei kokybės.
7. Teismas, vertindamas proceso šalių argumentus, ar sudaryta Sutartis traktuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nurodė, jog atsakovė nuo 2006 m. nuomoja virš 100 kv. m gyvenamojo namo patalpų, nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Endovita“. Kai fizinis asmuo yra nekilnojamojo daikto nuomotojas, kuris už išnuomotą nuomos dalyką gauna pajamų, tai yra pakankamas versliškumo aspektas tam, kad toks asmuo būtų vertinamas kaip verslininkas, t. y. komercinės nuomos sutarties šalis. Tokiu būdu pats pajamų už nuomą gavimo faktas vertintinas kaip pakankamas įrodymas konstatuoti, kad sutarties šalis yra verslininkas, ir sutartį pripažinti komercine sutartimi, kadangi kita sutarties šalis – odontologijos klinika – atitinka komercinės sutarties šalies kriterijus. Atsakovė gyvenamąjį namą nuosavybės teise įsigijo pagal 1998 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Trinkelės paklotos po nuomos sutarties sudarymo, šalių atstovai bei liudytojas A. V. patvirtino, kad 200 kv. m ginčo aikštele naudojasi klinikos gydytojai bei lankytojai. Todėl teismas vertino, jog rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių, o su ūkinės komercinės veiklos tenkinimu. Teismas nusprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kaip tai įtvirtinta CK 6.681 straipsnio 1, 4 dalyse, 6.2281 straipsnyje.
8. Teismas, vertindamas tarp šalių kilusį ginčą, pažymėjo, jog sutarties kaina – konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai, šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Galimybė keisti sutartą darbų kainą priklauso nuo kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys yra dispozityviosios teisės normos, kuriose įtvirtinta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Šalys turi galimybę pasirinkti atitinkamą kainos apibrėžimo būdą. Dėl to šalims, ypač jei statybos darbai yra jų veiklos sritis, keliamas reikalavimas statybos rangos sutartyse atsakingai apibrėžti darbų kainą. Teisinis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo.
9. Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti kiemo aplinkotvarkos darbus pagal Sutarties priedą – lokalinę sąmatą, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog Sutarties objekto kaina šalių susitarimu ir įskaitant PVM bus nustatyta pagal faktiškai atliktus darbus. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Sutarties pasirašymo dienos sumokėti vykdytojui avansinį 7000 Eur mokėjimą. Užsakovas įsipareigoja likusią kainos dalį vykdytojui sumokėti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos pagal vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir jų kvadratinio metro kaina, kiekis – faktinis, suma – pagal faktą. Teismas nusprendė, jog ginčo darbų kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tai suponuoja išvadą, jog darbų kaina galėjo kisti. Nors atsakovė tvirtino, jog žodžiu susitarė darbų kainą iki 7000 Eur, tačiau atsakovė pasirašė Sutartį su ieškove, kurioje nurodyta, kad avansinis mokėjimas už darbus – 7000 Eur, o likusią kainos dalį atsakovė sumokės ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Teismo vertinimu, 7000 Eur yra tik avansinis, o ne galutinis mokėjimas ir darbų kaina pagal faktiškai atliktus darbus gali būti didesnė. Šalys Sutartimi susitarė, kad sąlygų keitimas galimas tik abiejų šalių raštišku susitarimu, ir teismui papildomi šalių susitarimai nebuvo pateikti. Todėl teismas atsakovės argumentus dėl susitartos 7000 Eur darbų kainos atmetė kaip nepagrįstus.
10. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovė pagal Sutartį 7000 Eur avanso nesumokėjo, atsakovė iš viso yra sumokėjusi ieškovei 3000 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8467,46 Eur (4446,75 + 7020,71 – 3000) už atliktus darbus pagal du – 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių – atliktų darbų aktus. 2019 m. liepos mėnesio aktą atsakovė pasirašė, 2019 m. rugpjūčio mėnesio aktą pasirašyti atsisakė, ieškovė jį pasirašė vienašališkai.
11. Viena iš atsakovės nesutikimo mokėti prašomos sumos priežasčių – kad į atliktų darbų aktą įtrauktas skaldos pagrindo įrengimas, nes skaldos pagrindas gerokai anksčiau buvo įrengtas pačios atsakovės. Teismas pažymėjo, jog liudytojas J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė jam sakė, jog prieš pora metų skaldos pagrindas buvo įrengtas ir ji manė, kad šio darbo daryti nereikia. Tačiau pagal horizontą neužteko aukščio, reikėjo viską pakelti, taip pat buvo atsižvelgiama į tai, kad nuo skaldytų akmenų dangos vanduo nebėgtų pas kaimynus ir į užsakovės namus, todėl viską reikėjo pakelti, įrengiant skaldą. Be to, prieš tai įrengta skalda buvo vienos frakcijos, „palaida“ ir „plaukiojanti“. Atsakovei paaiškino, kad skalda „palaida“, yra tarpų, kai bus įrengiamas sluoksnis prieš akmenų grindimą, laikui bėgant į tuos tarpus pradės byrėti smulkus sluoksnis ir atsiras duobių. Ieškovės atstovas advokatas L. S. paaiškino, kad skaldos pagrindo įrengimo faktą patvirtina pačios atsakovės prie atsiliepimo pateiktos fotonuotraukos. Atsakovė šios ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, liudytojo parodymais.
12. Nors atsakovė taip pat nesutiko su panaudotų medžiagų kiekiu, tačiau atliktų darbų aktuose buvo nurodyta kvadratinių metrų kainos ir kiekis, šalių pateiktuose dokumentuose neatsispindi, kiek pagal svorį buvo panaudota medžiagų. Atsakovei kėlė abejonių faktiškai atliktų darbų kiekis, panaudotų medžiagų kiekis ir kaina, tačiau atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, priešingų apskaičiavimų, nuginčijančių atliktų darbų aktuose nurodytus duomenis.
13. Nors atsakovė savo abejones įrodinėjo liudytojo A. V., kuris dirba statybų srityje, paaiškinimais, tačiau, teismo vertinimu, jis išdėstė subjektyvią, abstrakčią nuomonę, jog, jo supratimu, atliktų darbų aktuose nurodytas nerealus kiekis. Tokie liudytojo parodymai nepaneigė aktuose nurodytos informacijos teisingumo. Atsakovė pateikė į bylą kitos įmonės komercinį pasiūlymą ginčo darbus atlikti mažesne kaina, tačiau atsakovė pati susirado darbų vykdytoją ir sutartimi susitarė dėl darbų ir jų kainos.
14. Teismo vertinimu, atsakovė, prieš pasirinkdama darbų vykdytoją, turėjo ištirti rinką, gauti bent keletą komercinių pasiūlymų ir iš jų išsirinkti tinkamiausią. Faktinės aplinkybės, kad atsakovė pasirinko ieškovę būti darbų vykdytoja, sudarė su ja sutartį, stebėjo pradėtus vykdyti darbus, leido daryti išvadą, kad atsakovę tiek darbų vykdytoja, tiek jos darbų kainos tenkino.
15. Minėtų aplinkybių nepaneigė atsakovės pateikti du aktai dėl aplinkotvarkos darbų kokybės įvertinimo – 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktas ir 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktas. M. Č. akte nurodė, jog neįrengtas reikalingas drenažinis, šalčiui atsparus sluoksnis (žvyras, smėlis), pagrindo storis nepakankamas. Teismo vertinimu, akte nurodyti nekonkretūs teiginiai, nepagrįsta, kokių tyrimų pagrindu buvo padarytos tokio pobūdžio išvados, kuo vadovaujantis tvirtinama, kad pagrindo storis nepakankamas, bei nenurodyta, koks pagrindo storis turėtų būti ir koks faktiškai padarytas. A. M. tik svarsto, kad galimai netinkamai po trinkelėmis įrengti pasluoksniai. Todėl teismas, įvertinęs pateiktos aktuose informacijos detalumą, konkretumą, tikslumą bei aiškumą, nusprendė, jog techninės priežiūros vadovių pateikti aktai nenuginčija ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų.
16. Teismas nurodė, kad net jeigu būtų pagrindas sutikti, jog yra atliktų darbų trūkumų, pagal teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
17. Teismas nusprendė, kad atsakovės nurodomos atsisakymo priežastys priimti ieškovės atliktus darbus nepatenka į įstatyme nustatytas išimtis. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Teismo vertinimu, nurodomi trūkumai nėra tokie, kurių atsakovė, esant ieškovės atsisakymui, negalėjo pašalinti pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis). Šalys bei liudytojas A. V. patvirtino, jog ginčo aikštelė naudojama pagal paskirtį.
18. Aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad už juos nereikia sumokėti. Užsakovas savo teises ginti gali vadovaudamasis įstatymu. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
19. Teismas nusprendė, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimų neginčijamai nepagrindė, neįrodė dėstomų faktinių aplinkybių, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8467,46 Eur skolą.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys raštu taip pat susitarė, jog už laiku neįvykdytą prievolę atsakovė už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną turi mokėti iki 0,2 procento dydžio delspinigius už nesumokėtą sumą (Sutarties 7.2 punktas). Teismui pripažinus pagrįstu ieškovės pagrindinį reikalavimą, buvo tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl 145,16 Eur delspinigių priteisimo.
21. Teismas taip pat pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8467,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 9 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 878,37 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (878,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Trinkelės buvo dedamos prie atsakovės gyvenamojo namo, t. y. trinkelėmis grįstos teritorijos paskirtis – aptarnauti gyvenamąjį namą (sudaryti galimybę, palengvinti privažiavimą). Iš VĮ Registrų centro išrašo buvo matyti, kad gyvenamajame name gyvenamasis plotas sudaro 117,29 kv. m, o 112,95 kv. m yra verslo plotas. Atsakovė nuo 2005 m. verslo patalpas nuolat nuomoja (dabartinė nuomininkė – UAB „Endovita“, 2014 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartis, išsinuomotas 103 kv. m plotas). Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų buvo matyti, kad: pirma, UAB „Endovita“ dirba devyni darbuotojai, tai leido daryti išvadą, jog tiek darbuotojams, tiek odontologijos klinikos pacientams reikalingas privažiavimas prie pastato; antra, ant pastato yra iškaba, jog jame veikia NSP sveikatingumo centras, kurio interneto svetainėje skelbiama apie atsakovės teikiamas psichoterapijos paslaugas bei vykdomą prekybą įvairiais produktais, o tai leido daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir pačios atsakovės vykdomoje profesinėje, komercinėje veikloje; trečia, svetainėje www.bookings.com yra skelbiama informacija apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas (nurodomas adresas: (duomenys neskelbtini)), tai leido daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir apgyvendinimo paslaugoms teikti. Nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad sudaryta Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, nes aikštelės išgrindimo trinkelėmis tikslas yra tenkinti atsakovės profesinius ir verslo poreikius, o ne asmeninius, šeimos poreikius. Šią išvadą patvirtino ir tai, kad trinkelėmis išgrįsta aikštelė yra pakankamai didelio ploto (180 kv. m) ir prijungta prie jau esamos aikštelės, o tai įprastai nėra reikalinga vienai šeimai.
24. Teisėjų kolegija nurodė, jog tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Teismas nusprendė, jog atsakovės pasirinkta gynimosi nuo ieškinio priemonė – atsikirtimai (atsiliepimas) į ieškinį, kuriais prašoma sumažinti darbų kainą, yra tinkama.
25. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.684 straipsnio 1 dalimi, 6.663 straipsniu, pažymėjo, jog įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, ir ginčas yra kilęs dėl 180 kv. m trinkelių įrengimo kiemo aikštelėje. Dėl trinkelių įrengimo kiemo apvalume ir takelyje aplink namą ginčo nebuvo. Atsakovė nepriėmė ieškovės atliktų darbų, nes jie buvo nekokybiški, ne visi darbai, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose ir už kuriuos prašoma sumokėti, buvo atlikti. Ieškovė atliktų darbų netaisė, nors atsakovė prašė tai padaryti. Darbų trūkumams pagrįsti pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas atsakovės pakviestas liudytojas A. V., jis nurodė, kad trinkelės buvo sudėtos nekokybiškai, matėsi duobės. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui du aktus dėl aplinkotvarkos darbų kokybės įvertinimo – 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktą ir 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktą. Tam, kad būtų galima įsitikinti pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo statybos darbų ekspertizė, jos metu konstatuota, kad 180 kv. m kieme įrengta skaldyto granito trinkelių danga neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų: grindinio lygumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; netinkamai įrengtas (nepakankamai sutankintas) trinkelių dangos žvyro pagrindas; netinkamai įrengtas trinkelių dangos kraštas (trinkelių krašto sutvirtinimas betonu). Ekspertizės akte nurodyta, kad trūkumų ištaisymo būdas – perdėti trinkeles iš naujo. Esant nurodytiems įrodymams, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. kokybiškai atliko darbus, o atsakovė gavo tai, dėl ko buvo susitarta (kokybiškai sudėtas trinkeles). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kokybišką darbų atlikimą. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, jog, ieškovei atsisakius taisyti darbų trūkumus, atsakovė pagrįstai prašė sumažinti ieškovės nurodomą darbų kainą.
26. Sumažinant ieškovės prašomą priteisti sumą už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus buvo atsižvelgta į tai, kokie ieškovės darbai yra atlikti nekokybiškai (kuriuos reikia perdaryti) ir kurie nebuvo atlikti (skaldos pagrindo įrengimas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti skolą pagal jos nurodytas (sutartas) darbų kainas, todėl mažinant priteistiną sumą būtent šiomis kainomis ir turi būti vadovaujamasi.
27. Teisėjų kolegija, vertindama mažintiną kainą, pažymėjo, pirma, kad atliktų darbų aktuose ieškovė nurodė, jog įrengė skaldos pagrindą, kurio 1 kv. m kaina – 8,50 Eur, tačiau ekspertizės akte konstatuota, kad kiemo aikštelėje yra įrengtas žvyro (ne skaldos) pagrindas. Žvyro pagrindo 1 kv. m įrengimo kaina – 5 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai prašė priteisti 630 Eur be PVM (skirtumas tarp skaldos pagrindo įrengimo ir žvyro pagrindo įrengimo). Ieškovės tvirtinimas, kad buvo įrengiamas skaldos pagrindas, nebuvo įrodytas. Ieškovė, tai teigdama, remiasi atsakovės pateikta fotonuotrauka, kurioje neva matosi dvi krūvos išpiltos skaldos, tačiau iš šios fotonuotraukos nebuvo galima atskirti, ar tai skaldos krūvos, ar žvyro krūvos, juo labiau kad atsakovė teigė, jog ten buvo žvyras, o ir iš nuotraukų matėsi, kad skaldos pagrindas ten buvo jau anksčiau. Teismo ekspertas nustatė, kad 180 kv. m kiemo aikštelės plote yra įrengtas žvyro pagrindas. Taigi nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė įrenginėjo skaldos pagrindą.
28. Antra, buvo nustatyta, kad cementinis pagrindas buvo įrengtas, tačiau nekokybiškai sudėtas trinkeles reikia perdėti, todėl ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 900 Eur be PVM (180 kv. m x 5 Eur) buvo laikytas nepagrįstu.
29. Trečia, nustačius, kad trinkelės sudėtos nekokybiškai ir jas reikia perdėti, ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 4500 Eur be PVM (180 kv. m x 25 Eur) buvo laikytas nepagrįstu.
30. Ketvirta, nustačius, kad kraštų betonavimas atliktas nekokybiškai ir šį darbą reikės atlikti iš naujo perdėjus trinkeles, ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 252 Eur be PMV (40 m x 6,30 Eur) buvo laikytas nepagrįstu. Kraštų betonavimo ilgis (40 m) yra nurodytas ekspertizės akte esančioje lokalinėje sąmatoje.
Ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (arba neatlikti), kuriuos reikia perdaryti, atitiko 6282 Eur be PVM sumą, o su PVM – 7601,22 Eur, todėl šia suma (7601,22 Eur) buvo sumažinta ieškovei priteistina suma. Taigi teisėjų kolegija nusprendė, jog ieškovei priteistina suma sudaro 866,24 Eur (8467,46 Eur – 7601,22 Eur). 31. Sumažinus ieškovei priteistiną sumą iš atsakovės, buvo sumažintas ir priteistinų delspinigių dydis iki 12,13 Eur (866,24 Eur x 0,02 proc. x 70 d.).
32. Pirmiau minėtų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindama ieškovei priteistiną skolą iki 878,37 Eur (866,24 Eur + 12,13 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
33. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria 7296,30 Eur buvo sumažinta atsakovės mokėtina suma ieškovei už rangos darbus bei 102,15 Eur delspinigių, nurodytą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.663 straipsnio 1 dalį. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsakovas privalo įrodyti ne tik tai, kad darbų rezultatas yra netinkamos kokybės, bet ir tai, kad sutartyje nurodyti rangos darbai buvo atlikti netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Sistemiškai aiškinant CK 6.663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą matyti, jog tais atvejais, kai darbai užsakovo yra faktiškai priimti, ilgą laiką yra užsakovo naudojami pagal paskirtį, sutartimi ar norminiais aktais nėra darbų kokybei nustatytų konkrečių kriterijų, remiantis tik formaliu vertinimu per se (savaime) nėra pagrindo konstatuoti, jog darbai buvo atlikti netinkamai ir užsakovas negavo tai, ko tikėjosi. Priešingas aiškinimas pažeistų esminius protingumo ir sąžiningumo civilinės teisės principus.
33.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų visumos. Byloje buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: pirma, rangos sutartyje specialūs reikalavimai darbų kokybei nebuvo nustatyti; antra, dalį darbų atsakovė priėmė, pasirašius darbų priėmimo aktą, jame trūkumų nebuvo įvardyta; trečia, dalies darbų perdavimo akto atsakovė nepasirašė, nenurodė darbų trūkumų; ketvirta, ieškovė laikydama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, vienašališkai perdavė darbus; penkta, atsakovė, žinodama, kad jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, šios pareigos nevykdė; šešta, iki pat tol, kol ieškovė raštiškai pareikalavo iš atsakovės įvykdyti piniginę prievolę, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nereiškė; septinta, didžioji dalis atsakovės pateiktų specialistų išvadų nesutapo su teismo eksperto pateikta išvada – dėl granito trinkelių klojimo būdo, dėl cementinio pagrindo, dėl tarpų tarp granito trinkelių, ir tai įrodo, kad nėra bendro granito trinkelių klojimo privataus kiemo aikštelėje standarto; aštunta, teismo ekspertas, iš pradžių pripažinęs, kad ginčo objektui kokybės standarto nėra, savo išvadą, neva granito trinkelės suklotos netinkamai, pagrindė daug aukštesniu kokybės standartu, kuris privalomas tik valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams yra tik rekomenduojamas; devinta, atsakovė nereiškė reikalavimo ieškovei ištaisyti galimus darbų trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, atsakovė nereiškė reikalavimo, kad darbų trūkumai yra esminiai, neteikė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, ir visa tai leidžia konstatuoti, kad darbų kokybė atsakovę iš principo tenkino. Atsakovė trečiųjų asmenų pagalba taip pat nebandė taisyti neva esamų darbų trūkumų ir iš atsakovės veiksmų galima pagrįstai teigti, kad ji nesiruošia ir ateityje tų trūkumų šalinti. Jau beveik dvejus metus ginčo objektas atsakovės ir jos nuomojamų patalpų klientų yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį.
33.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad nustatytos paviršiaus lygumo normos yra privalomos tik valstybinės reikšmės keliams. Ekspertas bei apeliacinės instancijos teismas, spręsdami dėl atliktų darbų kokybės, rėmėsi Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 (toliau – Taisyklės). Tačiau Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. Taigi Taisyklėse nustatytos normos yra privalomos valstybinės reikšmės keliams ir tik rekomenduojamos vietinės reikšmės keliams (gatvėms). Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtos privačiame kieme, kokybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Taisyklėse nustatytos normos, kurios net nėra rekomendacinės privačiame kieme atliekamiems darbams, yra privalomos ginčo šalims, nors šalys jokia forma ir būdu dėl to nebuvo susitarusios. Kita vertus, aikštelės paviršiaus lygumas įtakos aikštelės eksploatacinėms savybėms neturi ir neriboja atsakovės galimybių aikštelę naudoti pagal jos tikslinę paskirtį.
33.4. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo aikštelė yra naudojama pagal paskirtį, į protingumo ir sąžiningumo principus, kad skaldyto granito trinkelių danga iš principo yra nelygi, ir vien tariama 1,5 cm aukščio paklaida nuo tariamo idealaus lygio (S. M. išvada) ar 1 cm aukščio paklaida nuo tariamo idealaus lygio (M. Č. išvada) atskiroje vietoje nesudaro pagrindo teigti, jog cementinio pagrindo įrengimas ir granito trinkelių suklojimas buvo atlikti netinkamai ir negali būti naudojami pagal paskirtį.
33.5. Atsakovė savo teisėms ginti pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą gynybos būdą – reikalavo sumažinti Sutarties kainą. Tačiau užsakovas, remdamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iš rangovo gali reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Sutartyje nebuvo nustatyta specialių darbų kokybės reikalavimų. Norminiai teisės aktai nenustato specialių reikalavimų tokiems statiniams kaip ginčo objektas. Taigi, privataus namo automobilių stovėjimo aikštelės kokybei taikytinas įprastos kokybės standartas bei esminis užsakovo siekis gauti darbus, kurių rezultatą jis galės naudoti pagal pagrindinę paskirtį. Sumažindamas Sutarties kainą apeliacinės instancijos teismas pasirėmė tik ekspertizės akte nurodyta išvada, kad nustatytų trūkumų ištaisymo būdas yra perdėti trinkeles iš naujo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi teismas detaliai privalo ištirti visas aplinkybes ir nustatyti, ar ginčijami darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį, ar ginčijami darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultato naudojimas pagal normalią paskirtį tampa apsunkintas, pablogėja. Apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs Sutarties kainą visa ieškovės atliktų darbų apimtimi ir visiškai nesiaiškinęs ieškovės akcentuotų aplinkybių, kad konkretūs darbai gali būti naudojami pagal paskirtį, atsakovės yra faktiškai priimti ir jau beveik dvejus metus naudojami pagal tiesioginę paskirtį, netinkamai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
33.6. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita – ji gavo ieškovės atliktų darbų rezultatą ir juo naudojasi, tačiau neatsiskaitė už ieškovės atliekant šiuos darbus patirtas sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovės už ieškovės faktiškai atliktus darbus – cementinio pagrindo įrengimą (900 Eur be PVM (180 kv. m x 5 Eur) ir trinkelių suklojimą (4500 Eur be PVM) (180 kv. m x 25 Eur), pažeidžia teisinės valstybės ir teisingumo principus.
33.7. Darbų perdavimas ir priėmimas yra nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2007). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atsakovė yra pasirašiusi 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą. Taigi šis aktas, kurį yra pasirašiusi ir ieškovė, yra dvišalis sandoris, galiojantis, nenuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, jame nėra nurodyta išlygų ar pastabų, todėl jo pagrindu kyla atsakovei pareiga sumokėti ieškovei už darbus. 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto atsakovė nepasirašė, tačiau nepasirašymo motyvų ar bet kokių pretenzijų taip pat neįrašė. Todėl ieškovė pasirašė darbų priėmimo aktą vienašališkai ir pagrįstai laiko, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl atsakovei kyla prievolė atsiskaityti su ieškove. Be to, byloje nebuvo pareikštas priešieškinis – atsakovė nebandė nuginčyti nei abiejų šalių pasirašyto 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų akto, nei ieškovės vienašališkai pasirašyto 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas, savo iniciatyva paneigti dvišalį sandorį ir savo nuožiūra perskaičiuoti mokėtiną sumą.
34. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Atsakovė siekė pasinaudoti net keletu savo teisių gynimo būdų: atsakovės prašymu perduodant ir priimant rangos darbus dalyvavo du asmenys, šie ieškovei rodė darbų trūkumus, ir atsakovė prašė ieškovės juos ištaisyti: atsakovė 2019 m. spalio 16 d. išsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje dar kartą nurodė jos atliktų darbų trūkumus ir prašė juos ištaisyti arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu atsakovė ne kartą nurodė, kad sutiktų sumokėti ieškovės prašomą kainą, jeigu ji ištaisytų savo atliktų darbų trūkumus. Taigi nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad atsakovė nesiekė pasinaudoti jai teisės aktais garantuojamais savo pažeistų teisių gynimo būdais, kad nemotyvuotai vengė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.
34.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Taigi, esant situacijai, kai rangovas savo pareigas pagal sutartį įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę nevykdyti savo pareigos ir už netinkamai atliktus darbus nemokėti. Tik tinkamai savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali iš kitos šalies reikalauti, kad ši vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus. Šio ginčo atveju statybos specialistų, teismo eksperto buvo konstatuota, kad ieškovė netinkamai atliko dalį Sutartimi sulygtų rangos darbų, o šių darbų klaidų ištaisymas yra galimas tik vienu būdu – atlikti rangos darbus iš naujo. Kadangi ieškovė atsisakė netinkamai atliktus rangos darbus atlikti iš naujo, atsakovė turėjo teisę reikalauti sumažinti darbų atlikimo kainą ir už darbus, kuriuos būtina atlikti iš naujo, nemokėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei už netinkamai atliktus darbus (180 kv. m aikštelės įrengimą) ir už darbus, kurių ji apskritai neatliko, bet juos įtraukė į atliktų darbų aktą (skaldos pagrindo įrengimas).
34.3. Aikštele, kurią ieškovė grindė granitinėmis trinkelėmis, buvo galima nevaržomai naudotis ir iki rangos darbų atlikimo, o rangos darbais atsakovė siekė iš esmės vizualiai pagerinti aikštelę, kad ši derėtų prie bendro kiemo vaizdo ir šalia aikštelės prieš dešimtmetį tokiomis pačiomis trinkelėmis iškloto atsakovės namo kiemo. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, neva vien tik aplinkybė, kad po rangos darbų atlikimo atsakovė gali naudotis aikštele, nors ši duobėta (banguota), duobėse kaupiasi vanduo ir sąnašos, savaime reiškia, kad rangos darbai yra atlikti tinkamai ir atsakovė turi už juos sumokėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.
34.4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, jog atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, savo rizika sudarė Sutartį, kurią pati parengė ir kuria įsipareigojo kokybiškai atlikti rangos darbus. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad ieškovė garantuoja, jog jos atlikti rangos darbai atitiks visus sutarties keliamus reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios galėtų panaikinti ar sumažinti atliktų darbų vertę ar tinkamumą įprastai naudoti. Be to, Sutarties 6.3 punktu ieškovė įsipareigojo darbus atlikti laikydamasi normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi Sutartimi ieškovė įsipareigojo ne tik kokybiškai atlikti rangos darbus, ji įsipareigojo darbus atlikti be klaidų, kurios sumažintų atliktų darbų vertę, ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų. Atsakovė Sutartį sudarė, kad ieškovė išklotų trinkelėmis aikštelę ir ši atrodytų estetiškai, derėtų prie anksčiau išgrįsto kiemo pagrindo bei ja būtų galima naudotis be apsunkinimų, o ne tam, kad ja apskritai būtų galima naudotis pagal paskirtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į byloje esančius statybos specialistų aktus bei teismo eksperto ekspertizės aktą, ieškovė netinkamai (nekokybiškai) atliko aikštelės grindimo darbus ir dalies darbų apskritai neatliko, nors juos nurodė darbų perdavimo–priėmimo aktuose. Kadangi, vadovaujantis teismo eksperto išvada, trūkumus ištaisyti galima tik darbus atliekant iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atlyginti išlaidas už tokių darbų atlikimą ir priteisė jai atlyginimą tik už tuos darbus, kuriuos ji atliko kokybiškai.
34.5. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo darbų perdavimo–priėmimo aktus paneigti ar apskritai panaikinti. Remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis buvo nustatyta, kad tam tikrų darbų, kurie įrašyti į atliktų darbų aktus, ieškovė neatliko apskritai arba atliko juos nekokybiškai (su defektais) ir ieškovės darbų defektus įmanoma ištaisyti tik iš naujo juos atliekant. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nepriteisti ieškovei sumų už šiuos darbus ir priteisti prašomą atlyginimą tik už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus.
34.6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra būtina kiekvienu atveju teikti priešieškinį, jog atsakovas galėtų nesutikti su jo nepasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytu darbų kiekiu ar atliktų darbų kokybe. Ginčas šiuo atveju kilo dėl šių atliktų darbų kokybės, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, neva atliktų darbų aktai (pasirašyti vienos šalies ar ir abiejų) savaime reiškia, kad už visus juose nurodytus darbus turi būti atlyginta net ir tada, kai ekspertų išvadomis byloje yra paneigtas tam tikrų darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose, atlikimas bei įrodyta, kad kita dalis darbų atlikti su trūkumais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakovo gynimosi būdų, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis netinkama atliktų darbų kokybe
35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas priešieškinis – atsakovė nebandė nuginčyti nei abiejų šalių pasirašyto 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų akto, nei ieškovės vienašališkai pasirašyto 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto. Dėl to, ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, savo nuožiūra sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, savo iniciatyva paneigė dvišalį sandorį.
36. Atsikirsdama į šį kasacinio skundo argumentą, atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo darbų perdavimo–priėmimo aktų paneigti ar apskritai jų panaikinti, kadangi pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 22 punktas).
38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas).
39. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 34 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
42. Vadinasi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).
44. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).
45. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismo ekspertas, iš pradžių pripažinęs, jog ginčo objektui kokybės standarto nėra, savo išvadą, neva granito trinkelės suklotos netinkamai, pagrindė daug aukštesniu kokybės standartu, kuris privalomas tik valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams yra tik rekomenduojamas. Be to, atsakovė neteigia, kad darbų trūkumai yra esminiai, nereiškė reikalavimo ieškovei ištaisyti galimus darbų trūkumus, neteikė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, trečiųjų asmenų pagalba taip pat nebandė taisyti neva esamų darbų trūkumų ir iš atsakovės veiksmų galima pagrįstai teigti, kad ji nesiruošia ir ateityje tų trūkumų šalinti, aikštelės paviršiaus lygumas įtakos aikštelės eksploatacinėms savybėms neturi ir neriboja atsakovės galimybių aikštelę naudoti pagal jos tikslinę paskirtį, ji jau beveik dvejus metus atsakovės ir jos nuomojamų patalpų klientų yra naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Todėl, ieškovės vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ji darbus atliko netinkamai ir atsakovė negavo tai, ko tikėjosi.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ji darbus atliko netinkamai ir atsakovė negavo tai, ko tikėjosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodoma Taisyklių 1 punkte, jos gali būti taikomos ne tik vietinės reikšmės keliams (gatvėms), bet ir kitoms eismo zonoms. Be to, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, išvadą dėl ieškovės atliktų darbų rezultato (automobilių stovėjimo aikštelės) netinkamos kokybės ekspertas nagrinėjamoje byloje grindė ne tik Taisyklėse įtvirtintais reikalavimais, bet ir įprastai automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtos iš tašyto akmens trinkelių, lygumui keliamais reikalavimais, pagal kuriuos nelygumai gali būti tik tokie, kurių nesimato normaliai apžiūrint aikštelės dangą. Ieškovė kasaciniame skunde neginčija kitų eksperto nustatytų aikštelės įrengimo darbų trūkumų (aikštelės dangos pagrindo, jos krašto netinkamo įrengimo). Ieškovė kasaciniame skunde nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, susijusius su jos atliktų darbų apimtimi ir jų bei jų rezultato kokybe, būtų nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus atliko nekokybiškai.
47. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita – ji gavo ieškovės atliktų darbų rezultatą ir juo naudojasi, tačiau neatsiskaitė už ieškovės atliekant šiuos darbus patirtas sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovės už ieškovės faktiškai atliktus darbus – cementinio pagrindo įrengimą (900 Eur be PVM (180 kv. m x 5 Eur) ir trinkelių suklojimą (4500 Eur be PVM) (180 kv. m x 25 Eur), pažeidžia teisinės valstybės ir teisingumo principus.
48. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
49. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavo sumažinti Sutarties kainą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus.
52. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas).
53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad automobilių stovėjimo aikštelę, kurią pagal rangos sutartį įrengė ieškovė, atsakovė naudoja pagal paskirtį. Vadinasi, atsakovė, nors ir nepasirašė ieškovės 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akto, priėmė darbų rezultatą (automobilių stovėjimo aikštelę) konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama juo naudotis.
54. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl darbų kainos sumažinimo nusprendė remdamasis ekspertizės akte nurodytomis kainomis darbų, kurie turėtų būti atlikti šalinant trūkumus, t. y. dydį, kuriuo turėtų būti sumažinta darbų kaina, nustatė pritaikęs kitam pažeistų teisių gynimo būdui – reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – taikytiną trūkumams šalinti reikalingos sumos nustatymo mechanizmą.
55. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties kainos sumažinimo, mažintinos kainos dydžio aspektu supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatus pažeistų teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir reikalavimą sumažinti darbų kainą.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik toks CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, kurie suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą.
58. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl padarytų materialiosios teisės normų taikymo klaidų yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje, ypač jos 55 punkte, pateiktus išaiškinimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Kasaciniame teisme patirta 2,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmiau nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė