Administracinė byla Nr. eAS-484-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00305-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: ,,panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą vykdyti įstatymus bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2“.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti šiuos skundo (pareiškimo) trūkumus: patikslinti skundo argumentus, aiškiai ir konkrečiai nurodyti aplinkybes, faktus, kuriais jis grindžia reikalavimą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtumo. Taip pat pateikti įrodymus apie 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas, šalindamas skundo (pareiškimo) trūkumus, pateikė procesinį dokumentą ,,patikslintas pareiškimas“, prašydamas: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu atliko procesinius veiksmus, kuriais siekė pašalinti teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikdamas patikslintą skundą, naujai suformuodamas skundo reikalavimą, tačiau nustatytų skundo trūkumų tinkamai nepašalino. Pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui (pareiškimui, prašymui) keliamų turinio ir formos reikalavimų: patikslinto skundo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausus įvairių tezių ir į tekstą įterptų internetinių nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų tinkamai nepašalino, nepašalinti skundo trūkumai yra esminiai, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis numato, jog teismo atsisakymas priimti (skundą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad teisėja, priėmusi Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį, nesivadovavo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Priimdama skundžiamą nutartį, teisėja parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie gali būti priimti tik bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiu būdu teisėja pateikė išankstinę ir šališką nuomonę.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą (skundą) laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas (pareiškimas), šalinant 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytus pradinio pareiškimo (skundo) trūkumus, neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų skundui (prašymui, pareiškimui) keliamų turinio ir formos reikalavimų: patikslinto skundo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausus įvairių tezių ir į tekstą įterptų internetinių nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką. 

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-624/2025).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytus skundo (pareiškimo) trūkumus, pateikė patikslintą skundą (pareiškimą), prašydamas: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, bei pareiškėjo reikalavimas. Suinteresuoto asmens, kuris paduota skundą teismui, suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu, pagal kurį būtent suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai pažeisti, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi savo teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų gynybos būdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023). Todėl iš skunde išdėstytų aplinkybių ir jame suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato siekiama arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (ABTĮ 88 str.). Teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką. Taip pat iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje, kuria pareiškėjo skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu, nurodė, kad patikslinto skundo (pareiškimo) turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausus įvairių tezių ir į tekstą įterptų internetinių nuorodų, dėl to nėra galimybės suprasti skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundo dalyką.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo proceso teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuotus reikalavimus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo skunde (pareiškime) suformuluotų reikalavimų iš esmės nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui. Pareiškėjas siekdamas, kad būtų panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. raštas Nr. R8-560, kartu kelia ir alternatyvų reikalavimą, iš esmės palikdamas teismui pačiam pasirinkti kaip išspręsti ginčą. Tokia skundo reikalavimo formuluotė sudaro kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas. 

Pareiškėjo patikslintame skunde (pareiškime) nėra teisinių argumentų, kodėl minėtas administracinis aktas turi būti panaikintas. Subjektas, padavęs skundą, formuluodamas teisinius argumentus, turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjas nuosekliai ir aiškiai neišdėsto aplinkybių, iš kurių būtų galima suprasti ginčo esmę ir nustatyti būdus, kuriais teismas galėtų apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas ir jame pareikšti reikalavimai pasižymi tokiais esminiais skundo trūkumais, kurie užkirstų kelią priimti skundą bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti asmens galbūt pažeistas teises.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl atskirosios nutarties priėmimo konkrečiai nenurodo, kokie teisės aktų pažeidimai padaryti, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija paaiškina, jog prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris spręstinas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas, nagrinėjamu atveju, vertinant Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžiamas procesinis prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Ričardas Piličiauskas

                                        Iveta Pelienė

                                        Veslava Ruskan