Civilinė byla Nr. 3K-3-158-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10953-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: S. B. , Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti po jo tetos H. A. mirties.
3. Palikėja H. A. , mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. B. motinos sesuo. Ji 2005 m. rugsėjo 20 d. buvo sudariusi notarine tvarka testamentą, pagal kurį jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui bei jo broliui, suinteresuotam asmeniui S. B. . 2012 m. balandžio 4 d. H. A. ir M. L. pasirašė rentos sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Ši sutartis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pripažinta negaliojančia.
4. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog visas palikėjai priklausantis turtas yra perleistas M. L. pagal 2012 m. balandžio 4 d. sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
6. Teismas, nustatęs, kad 2013 m. sausio 10 d. skelbiant testamentą pareiškėjas dalyvavo, jis žinojo apie palikimą, brolis siūlė pareiškėjui kartu kreiptis į teismą dėl 2012 m. balandžio 4 d. sutarties nuginčijimo, tačiau pareiškėjas nusprendė palikimo nepriimti (šią aplinkybę patvirtino S. B. pateiktas rašytinis įrodymas – 2012 m. vasario 12 d. liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog jo nedomino palikimo klausimai), konstatavo, jog palikimo atsiradimo metu ir per terminą palikimui priimti pareiškėjas nesiėmė veiksmų palikimui priimti, išreiškė valią palikimo nepriimti, sutiko, kad palikėjos turtas atiteko ne jam.
7. Vėlesnis pareiškėjo nuomonės pakeitimas nėra svarbi priežastis, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti.
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui M. B. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos H. A. mirties, priimti.
9. Teismas, remdamasis civilinės bylos Nr. 2-2547-275/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2012 m. balandžio 4 d. rentos sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas buvo sutikęs, jog tam asmeniui, kuris prižiūrės jo tetą, atiteks ir palikimas, manė, kad jo teta, sudarydama rentos sutartį, suvokė savo veiksmus; jis ir jo motina tetą prižiūrėjo 10–15 metų, o suinteresuotas asmuo S. B. paskutinius dvejus metus nebuvo atvažiavęs jos aplankyti. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jam palikimas nepriklausė, nes pagal rentos sutartį teisėta turto savininke buvo M. L. .
10. Teismas įvertino pareiškėjo elgesį po to, kai jis sužinojo apie rentos sutarties panaikinimą, ir nustatė, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, jog įgyvendintų subjektinę teisę paveldėti, pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikė 2015 m. kovo 27 d. Tokiu būdu pareiškėjas išreiškė savo valią priimti po tetos mirties atsiradusį palikimą.
11. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų teisėtus suinteresuotų asmenų interesus, sprendė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo atsisakė dalies palikimo, tai reiškia, kad jis atsisakė viso palikimo. Nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, nes jeigu asmuo atsisakė dalies palikimo, tai reiškia, kad jis atsisakė viso palikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
2. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o praleidus šį palikimui priimti įstatymo nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
3. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; taip pat išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt.
4. Pareiškėjo nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).
5. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis: pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tetos mirties nebuvo suvaržyta – jis dalyvavo skelbiant testamentą, žinojo jo turinį. Suinteresuotas asmuo S. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų subjektinę teisę paveldėti būtent po to, kai notaras paskelbė testamentą, o pareiškėjas to nepadarė, nors objektyviai tokią galimybę turėjo.
6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad kasatorius siūlė pareiškėjui kartu kreiptis dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau pareiškėjas atsisakė tai daryti bei nurodė, kad į palikėjos turtą nepretenduoja, šią aplinkybę jis patvirtino 2012 m. vasario 12 d. liudytojo apklausos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate metu.
13. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo priimti naują įrodymą (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00088-13), patvirtinantį, kad pareiškėjas niekada nenurodė atsisakantis teisės priimti palikimą, o tik patvirtinęs įsitikinimą, jog palikimas jam nepriklauso, nes turtas priklauso M. L. . Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo; šis įrodymas yra svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui.
1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, įsitikinęs, jog palikėjos turtas priklausė kitam asmeniui, sužinojęs apie rentos sutarties pripažinimą negaliojančia, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti palikimo priėmimo teisę, sudarė pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
2. Teismai, spręsdami, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas terminui pratęsti, turi atsižvelgti į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks termino atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).
3. Byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį apie jo aktyvų, rūpestingą, sąžiningą elgesį, išreikštą valią priimti po tetos mirties atsiradusį palikimą vos tik sužinojus apie rentos sutarties pripažinimą negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad termino praleidimą lėmė svarbios priežastys: pareiškėjas neturėjo teisinių žinių, buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo priėmimo dienos buvo įsitikinęs, jog rentos sutartis yra teisėta. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido nežymiai, buvo sąžiningas prieš kitus suinteresuotus asmenis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). 
15. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
16. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
17. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-54/2014).
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekė paveldėti tetos testamentu paliktą turtą ir, prašydamas pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą.
20. Palikimas gali būti priimtas, tačiau tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia, nes testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Klausimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą poziciją dėl testatoriaus valios išraiškos, taip pat įvertinus bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, susijusias su termino palikimui priimti pratęsimu. Teismų nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą pagrįstai pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą pratęsti.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad testatorės valia buvo tokia, jog jos palikimą gautų abu įpėdiniai lygiomis dalimis, pareiškėjas testamento skelbimo dieną ir vėliau palikimo neatsisakė. Tiek testamento paskelbimo dieną, tiek vėliau, kai sužinojo apie 2012 m. balandžio 4 d. rentos sutarties pripažinimą negaliojančia teismo sprendimu, pareiškėjas savo valios nepakeitė, toliau siekė palikimą priimti; tiesiog iki tol jis buvo įsitikinęs, jog mirusios tetos palikto turto nebuvo, nes šis pagal rentos sutartį priklausė kitam asmeniui.
22. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2009 ). Nagrinėjamoje byloje turtas, galintis būti paveldėjimo objektas, yra išlikęs.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino pareiškėjo elgesį dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir nekonstatavo jo nesąžiningumo ar nepakankamo rūpestingumo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad rentos sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir paveldimas turtas atsirado tik po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo, todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas terminą palikimui priimti pratęsė nenustatęs svarbių jo praleidimo priežasčių ar kad nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl naujų įrodymų pateikimo kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą

25. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-9-0008813).
26. Pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų.
27. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
28. Atsiliepimui į kasacinį skundą taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kasaciniam skundui (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo pateiktas papildomas dokumentas vertintinas kaip naujo įrodymo pateikimas kasaciniame teisme, todėl juo nesiremiama ir jis grąžintinas pareiškėjui.
29. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo prašymas netenkintinas ir dokumentas grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 11 d. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 300 Eur, šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui iš suinteresuoto asmens (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pareiškėjui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti turtinę teisę – paveldėjimo teisę, atsiradusią po tetos H. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nepriimti pareiškėjo pateikto naujo įrodymo šio byloje ir dokumentą grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Patvirtintą nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas