Civilinė byla Nr. e2A-830-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00636-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1; 2.6.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artus LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl vienašališko prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Artus LT“ (toliau – ir ieškovė arba tiekėja) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) vienašališką tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 (toliau – ir sutartis) nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 27 352,05 Eur skolą, 656,45 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė su atsakove prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl Kardiologijos instituto baldų pirkimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybės teise prekes, jas pristatyti, o atsakovė įsipareigojo priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 17 d. susitarimu pratęsė prekių pristatymo terminą iki 2021 m. kovo 17 d. Ieškovė sutartyje sulygtus darbus dėl atsakovės patalpose vykusių statybos ir remonto darbų užbaigė tik 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė, pabaigusi darbus, pateikė atsakovei apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 20 442,95 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 27 352,05 Eur sumai. Atsakovė iki šiol ieškovei neapmokėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 27 352,05 Eur sumai. Ieškovė negavo iš atsakovės 2021 m. spalio 8 d. rašto, kuriuo atsakovė neva informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą; gavo tik 2021 m. lapkričio 19 d. raštą dėl sutarties nutraukimo ir išrašytas delspinigių sąskaitas. Atsakovė minėtame rašte nepateikė aiškios pozicijos dėl sutarties nutraukimo teisinio pagrindo ir aplinkybių, kuriomis grindžiamas vienašališkas sutarties nutraukimas. Atsakovė neįrodė egzistuojant sutartyje įtvirtintų vienašališkų sutarties nutraukimo pagrindų, kuriais remiantis mėgina pagrįsti sutarties nutraukimą. Ieškovė dalies prekių jų pristatymo vietoje iki šalių sulygto termino negalėjo sumontuoti dėl objektyvių priežasčių (prekių pristatymo vietoje atliekamų remonto darbų). Ieškovė pripažįsta, kad kai kurios jos pristatytos ir sumontuotos prekės neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, tačiau tai atsakovei nesuteikė teisės vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Ieškovė prekių pakeitimus įformino parengtuose prekių gamybos brėžiniuose, kuriuos atsakovės atsakingas asmuo patvirtino savo parašu.

3.       Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nurodė, kad ieškovė neteikė pretenzijų dėl pristatymo vietoje vykstančių darbų, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji ar jos užsakyti rangos darbai trukdė ieškovei laiku pristatyti ir sumontuoti prekes. Ieškovė, negalėdama šalių sutartu terminu pristatyti ir sumontuoti prekių, turėjo teisę kreiptis dėl sutarties galiojimo sustabdymo, tačiau to nepadarė. Priimant prekes, paaiškėjo, kad dalis ieškovės pristatytų ir sumontuotų prekių neatitinka techninėje specifikacijoje numatytų reikalavimų. Pagal sutarties nuostatas prekės galėjo būti keičiamos kitomis, tačiau tokiu atveju turėjo būti sudaromas abiejų šalių pasirašytas susitarimas dėl prekių keitimo. Susitarimo dėl prekių keitimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė tik 2021 m. spalio mėn. raštu kreipėsi dėl sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti prekių technines specifikacijas; kartu su minėtu raštu pateikė tiekėjų raštus, kurie, atsakovės nuomone, nėra pakankami įrodymai, galintys patvirtinti, kad prekės rinkoje nebuvo gaminamos ir jų nebuvo galima įsigyti. Atsakovė pati atliko rinkos analizę ir nustatė, kad ieškovės pakeistos prekės yra gaminamos ir jas galima įsigyti rinkoje. Atsakovės nuomone, jos atsakingo darbuotojo pasirašyti prekių gamybos brėžiniai negali būti prilyginami sutarties sąlygų keitimui. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl jos vienašališkas sutarties nutraukimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino tarp ieškovės UAB „Artus LT“ ir atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-000147 vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisė ieškovei UAB „Artus LT“ iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 27 352,05 Eur skolą, 656,45 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte nustatyta tvarka ir terminais informavo ieškovę apie tai, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė, nepranešusi ieškovei apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje ir sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punkte nustatyta tvarka, padarė sutarties nutraukimo procedūros pažeidimą.

6.       Teismas dėl sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punkto (ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų) (ne)tinkamo vykdymo pažymėjo, kad ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus prekių pristatymo terminus, tačiau atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nepateikė, kad nuo 2021 m. kovo 17 d. iki sutarties visiško įvykdymo, būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl sutartyje numatytų terminų praleidimo. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalių susirašinėjimas vyko dėl montavimo darbų, dėl darbų priėmimo–perdavimo, tačiau ne dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų praleidimo. Atsakovė, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytu terminu, galėjo jau nuo 2021 m. kovo 17 d. pasinaudoti teise nutraukti vienašališkai sutartį, tačiau to nepadarė. Taigi atsakovė tokiais veiksmais ir elgesiu iš esmės toleravo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų praleidimą, sudarė ieškovei teisėtus lūkesčius, jog sutartis dėl termino praleidimo nebus nutraukta ir gali būti toliau vykdoma. Tokiu būdu atsakovė prarado teisę remtis sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktu ir nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Juolab, įvertinant ir tai, kad sutartis šiuo metu yra visiškai įvykdyta.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos dėl prekių ir sutarties pakeitimo, tačiau ieškovės padaryti pažeidimai nesudarė pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovės atsakingas asmuo V. T. prieš pradedant ieškovei gaminti, užsakinėti ir montuoti prekes, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d., pasirašė ieškovės parengtus prekių gamybos brėžinius, kuriuose yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad: Kronospan 375PR ir 112PE, LMDP plokštė bus ne su 3 mm storio PVC briauna, o su 2 mm storio PVC briauna; montuojamų plautuvių matmenys bus 500x400x150 mm ir 575x505x145 mm, o ne 400x300x250 mm ir 400×350×200 mm; be to, ginčo stalviršis bus ne 28 mm, o 38 mm storio. Byloje esantis V. T. ir A. S. (ieškovės atstovės) susirašinėjimas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., kuris vyko elektroniniu paštu, patvirtina, kad V. T. reiškė pastabas A. S. dėl brėžiniuose nurodytų stalo, spintelės, lentynų išmatavimų, stalčių pločio, stalviršio pločio, išpjovų grindjuostei, stalviršio spalvos, spintos spalvos ir kt. Taigi, akivaizdu, kad V. T. ieškovės atstovės A. S. atsiųstus prekių gamybos brėžinius, prieš juos pasirašydamas, vertino, juos lygino su techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais. Atitinkamai, pastebėjęs neatitikimus, – reiškė pastabas.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje esančiuose UAB „HRANIPEX“, UAB „Celsis“, UAB „Surgedė“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Šilumos centras“, UAB „Trukmė“ ir UAB „Ulmas“ raštuose nurodyta, jog prekės, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, negaminamos ir (ar) jų nėra prekyboje. Minėti raštai surašyti sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. vasario 19 d. Teismo vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu prekės, kurių pageidavo atsakovė, nebuvo gaminamos ir (ar) tiekiamos į rinką.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodomas 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas, šiuo atveju pripažintinas nepagrįstu bei neteisėtu. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, todėl atsakovė privalo su ieškove atsiskaityti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė iš karto po sutarties sudarymo, t. y. el. paštu 2020 m. lapkričio 18 d. 14:26 val. ir 2020 m. gruodžio 3 d. 11:09 val. ir 15:05 val. siuntė brėžinius atsakovės darbuotojams, kurie neatitinka sutarties 2 priedo techninės specifikacijos, neinformavo apie tai, kad sutartyje numatytos tam tikros prekės nėra gaminamos. Taigi ieškovė tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek ir sutarties pasirašymo metu žinojo, kad prekės bus gaminamos ne tos, kurios nurodytos specifikacijoje ir atsakovę siekė suklaidinti, pateikdama brėžinius, kurie neatitiko atsakovės nusipirktų prekių.

10.2.                      Teismas neįvertino to, kad jei prekės negaminamos jau iš karto po sutarties sudarymo, tai ieškovė ir neturėjo duoti atsakovei rinktis tokių Kronospan 375PR ir 112PE spalvų, kurios gaminamos su 2 mm storio PVC briauna. Ieškovė sutarties 2 priede deklaravo, kad briaunos bus gaminamos su 3 mm PVC, tai ir turėjo pateikti rinktis tik tokias spalvas, kurios būtų gaminamos tik su 3 mm PVC briauna. Iš liudytojos A. S. parodymų galima pastebėti, kad atsakovė galėjo išsirinkti ir kitas spalvas, kurios turėjo 3 mm PVC briaunas. Tai reiškia, kad prie visos paletės buvo pasiūlytos ir tos spalvos (Kronospan 375PR ir 112PE), kurios neatitinka techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Apie tai atsakovė faktiškai sužinojo tik tuomet, kai baldai buvo pristatyti į montavimo vietą.

10.3.                      Prekių ar jų techninių specifikacijų keitimo atveju privalo būti sudarytas ir abiejų šalių pasirašytas susitarimas dėl prekių keitimo. Kiti dokumentai negali būti prilyginami sutarties pakeitimui. Prekių gamybos brėžiniai privalėjo tik paaiškinti techninę specifikaciją ir jie turėjo atitikti sutarties 2 priede nurodytus reikalavimus, o ne juos vienašališkai keisti. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės darbuotojas V. T., pasirašydamas prekių gamybos brėžiniuose, patvirtino prekių keitimus, neatsižvelgiant į sutarties bendrųjų sąlygų 12 punkte numatytą tvarką ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsniu reglamentuojamą prekių keitimo procedūrą.

10.4.                      Pagal VPĮ 87 straipsnio 1 dalį esminės sutarties sąlygos, kurios nekeičiamos vėlesniame etape, yra, be kita ko, perkamos prekės ir prievolių įvykdymo terminai. Perkančiosios organizacijos priimti sprendimai dėl sutarties sąlygų negali būtų keičiami visu sutarties vykdymo laikotarpiu, išskyrus numatytus atvejus VPĮ 89 straipsnyje. Taigi viešojo pirkimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik sutartyje ar VPĮ numatytomis sąlygomis, tai reiškia tiekėjo pareigą vertinti minėtų sąlygų teisėtumą, pagrįstumą, aiškumą ir pan. tik paskelbus apie pirkimą.

10.5.                      Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prekių keitimo tik 2021 m. spalio 8 d., t. y. pristačiusi prekes ir gavusi 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijas iš atsakovės. Ieškovė žinojo, kad prekės turi būti pristatomos tik atitinkančios techninę specifikaciją, priešingu atveju, jei prekės negaminamos ar atsiranda kitokių aplinkybių, trukdančių vykdyti sutartį, turėjo iš karto informuoti apie atitinkamas pasekmes.

10.6.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovės patalpose vyko rangos darbai. Teismo posėdžio metu parodytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 21 d. rangos darbai nevyko, tik stovi nesumontuoti baldai. Be to, ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovę, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 17 punktu, dėl sutarties stabdymo.

10.7.                      Ieškovės veiksmų visetas (termino praleidimas ir dalies prekių, neatitinkančių techninės specifikacijos, pristatymas) leido suprasti, kad tiekėjas toliau neįvykdys sutarties ir nebus pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – nupirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai (atsakovei). Tai sudarė pagrindą nutraukti sutartį pagal sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6, 18.2.8 ir 18.2.9 punktus.

11.       Ieškovė UAB ,,Artus LT“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

11.1.                      Atsakovė apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, teismo sprendimui jau įsiteisėjus.

11.2.                      Ieškovei tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek ir sutarties pasirašymo metu negalėjo būti žinoma, kad tam tikros techninėje specifikacijoje nurodytų matmenų prekės yra negaminamos, kadangi tik sutarties vykdymo metu, t. y. jau po sutarties pasirašymo, atsakovė pasirinko konkrečias baldų plokščių briaunų bei stalviršio plokštės spalvas.

11.3.                      Ieškovė atsakovės atsakingam asmeniui preliminarius baldų brėžinius pateikė 2020 m. gruodžio 3 d., o ne 2020 m. lapkričio 18 d. (2020 m. lapkričio 18 d. per klaidą buvo pateikti ne atsakovei skirti brėžiniai). 2020 m. gruodžio 3 d. pateiktuose brėžiniuose nebuvo nurodyti plautuvių matmenys. Sutarties vykdymo metu paaiškėjus, kad techninėje specifikacijoje nurodytų matmenų plautuvės yra nebegaminamos, ieškovės darbuotoja, atsakovės atsakingam asmeniui sutikus pakeisti plautuvių matmenis, šiuos suderintus plautuvių matmenų pakeitimus tik 2022 m. gruodžio 15-16 d. nurodė parengtuose prekių gamybos brėžiniuose. Atsakovės atsakingas asmuo V. T. sutiko atlikti prekių techninių specifikacijų pakeitimus. Atsakovės atsakingo asmens pasirašyti prekių gamybos brėžiniai prilygo rašytiniam sutarties techninės specifikacijos pakeitimui.

11.4.                      Ieškovės pakeistas briaunos ir stalviršio storis atitiko atsakovės techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus, t. y. atsakovės pateiktoje sutarties techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad PVC briaunos storis gali būti ribose nuo 1 iki 3 mm, o stalviršio storis turi būti ne mažiau kaip 28 mm.

11.5.                      Ieškovė jau po de facto (iš tikrųjų) atliktų sutarties techninės specifikacijos pakeitimų papildomai 2021 m. spalio 8 d. atsakovei el. paštu pateikė prašymą dėl sutarties keitimo tik todėl, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. susitikimo metu išreiškė tokį prašymą.

11.6.                      Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike neginčijo aplinkybės, kad prekių pristatymo vietoje buvo atliekami remonto darbai. Liudytojai V. T. ir A. S. patvirtino, kad sutarties vykdymo metu prekių pristatymo vietoje buvo atliekami remonto darbai. Atsakovės 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu parodytas vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, kad 2021 m. balandžio 21 d. rangos darbai prekių pristatymo vietoje nevyko. Į bylą nepateikta įrodymų, kad šis vaizdo įrašas darytas 2021 m. balandžio 21 d., be to, jame rodomi ne patys kabinetai, kuriuose buvo atliekami darbai, o bendros koridoriaus patalpos. Aplinkybę dėl darbų vykdymo patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas el. laiškais.

11.7.                      Atsakovė, delsdama pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtino, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą ir sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį, kad sutartis nebus nutraukta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl tarp ieškovės UAB „Artus LT“ ir atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms, bei ar pagrįstai priteisė skolą iš atsakovės.

Dėl apeliacinio skundo padavimo termino

15.       Ieškovės UAB ,,Artus LT“ teigimu, atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, teismo sprendimui jau įsiteisėjus, todėl apeliacinį skundą turėtų būti atsisakyta priimti.

16.       Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17.       Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 27 d., taigi paskutinė termino apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2022 m. gegužės 27 d. (penktadienis). Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apeliacinį skundą per teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateikė 2022 m. gegužės 30 d. 18:31:27 val. (pirmadienį), t. y. praleidusi įstatyme nustatytą apskundimo terminą 3 dienomis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 31 d. rezoliucija apeliacinį skundą priėmė, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus, ir jį persiuntė nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui.

18.       Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.  Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs reikalavimo motyvuoti rezoliucijas, nenustato pareigos motyvuoti ir priimto procesinio sprendimo dėl termino atnaujinimo, taip pat nenurodo ir tokio atlikto teismo procesinio veiksmo apskundimo galimybės (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Taigi apeliacinio skundo padavimo terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankų teismo sprendimą apeliaciniu skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas, nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 18 punkte minėtas teisinis reglamentavimas lemia, kad, gavęs praleidus terminą pateiktą apeliacinį skundą ir jį priėmęs, teismas, nors to tiesiogiai ir nenurodydamas, išsprendė ir termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo klausimą. Kad rezoliucija, kuria procesinis dokumentas yra priimamas, gali būti pagrindu spręsti, jog buvo atnaujintas praleistas terminas procesiniam dokumentui pateikti, akcentuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018), kartu nurodant, kad tokios išvados pagrįstumas gali būti sąlygojamas ir reikšmingų klausimui spręsti aplinkybių. Šiuo atveju tokia situacija, kai atsakovei vien dėl formalių aplinkybių (t. y. dėl nežymiai praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, skunde atskirai neaptarus praleisto termino priežasties, klaidingai vertinant (laikant), kad terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra praleistas), nenustačius jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apribojama galimybė apskųsti jai nepalankų teismo sprendimą, būtų nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais, protingu teisės normų aiškinimu ir kartu reikštų itin formalų teisingumo vykdymą (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

21.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

22.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

23.       Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį. Nors tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalių sutartyje aptartais atvejais, įvykdyto pažeidimo atitiktis nėra vertinama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punkte įtvirtintus kriterijus, tačiau galima laikyti, kad šalių aptarti sutarties nutraukimo pagrindai savo prigimtimi atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų, kuris leidžia nutraukti sutartį tuo atveju, kai griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę.

25.       Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 18.2. punktą pirkėjas (atsakovė) turi teisę vienašališkai prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs apie tai tiekėją (ieškovę) nutraukti sutartį, iš esmės ją pažeidus. Tiekėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu: tiekėjas nesilaiko sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų (sutarties 18.2.6. punktas); tiekėjas nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų (sutarties 18.2.8. punktas); kitokio pobūdžio tiekėjo veikimas, neveikimas, aplaidumas, turintis neigiamos įtakos sutarties vykdymui (sutarties 18.2.9 punktas).

26.       Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi (be kita ko) sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.8 punktu, dėl to, kad ieškovė jai pristatė prekes, kurios neatitinka techninėje specifikacijoje įtvirtintų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovė pristatė ir sumontavo atsakovei tokias prekes, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas: 1) atsakovės po sutarties sudarymo pasirinktos spalvos – Kronospan 375PR ir 112PE, LMDP plokštę ne su 3 mm storio PVC briauna (sutarties techninėje specifikacijoje nurodytas baldo kodas: O-6a, O-6b, O-6c, O-32, O-11, O-8, O-15), o su 2 mm storio PVC briauna; 2) vietoje sutarties techninėje specifikacijoje nurodytų matmenų (400x300x250 mm ir 400×350×200 mm) plautuvių (sutarties techninėje specifikacijoje nurodyti baldų kodai: O-19, O-14, O-24, O-23) plautuves, kurių matmenys yra: 500x400x150 mm ir 575x505x145 mm; 3) vietoje sutarties techninėje specifikacijoje numatyto postformingo tipo melamino stalviršio, kurį sudaro pagrindinė, 28 mm storio presuota medžio drožlių plokštė, padengta 0,8 mm storio aukšto slėgio laminatu (sutarties techninėje specifikacijoje nurodyti baldų kodai: O-24, O-23), – 10 mm storesnį stalviršį, t. y. 38 mm.

27.       Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, neįvertino aplinkybių, kad: ieškovė jau iš karto po sutarties sudarymo, t. y. el. paštu 2020 m. lapkričio 18 d. 14:26 val. ir 2020 m. gruodžio 3 d. 11:09 val. ir 15:05 val. siuntė brėžinius atsakovės darbuotojams, kurie neatitinka sutarties 2 priedo techninės specifikacijos, neinformavo apie tai, kad sutartyje numatytos tam tikros prekės nėra gaminamos, taigi ieškovė tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek ir sutarties pasirašymo metu žinojo, kad prekės bus gaminamos ne tos, kurios nurodytos specifikacijoje ir atsakovę siekė suklaidinti, pateikdama brėžinius, kurie neatitiko atsakovės nusipirktų prekių; jei prekės negaminamos iš karto po sutarties sudarymo, tai ieškovė ir neturėjo duoti atsakovei rinktis tokių, kaip Kronospan 375PR ir 112PE spalvų, kurios gaminamos su 2 mm storio PVC briauna, kurios neatitinka techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės skundo argumentais.

28.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. laiškais (tripliko priedas Nr. 1) matyti, jog 2020 m. lapkričio 18 d. 14:26 val. ieškovė atsakovės viešųjų pirkimų tarnybos specialistei išsiuntė prekių (baldų) brėžinius, kurie buvo persiųsti, be kita ko, atsakovės atsakingam už baldų derinimą asmeniui V. T.. 2020 m. gruodžio 3 d. 11:09 val. (gavus ieškovės pasirašytą sutartį ir suderinus veiksmus su atsakovės administracija) ieškovė dar kartą išsiuntė prekių (baldų) brėžinius atsakovės atsakingam asmeniui V. T., tačiau šiuo el. laišku buvo išsiųsti ne atsakovės, o kito objekto gamybos brėžiniai. Atsakovės objekto gamybos brėžiniai atsakingam už baldų derinimą asmeniui buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 3 d. 15:05 val. Be to, paminėtina tai, kad šie brėžiniai buvo tik preliminarūs ir ne kartą atsakovės atsakingo asmens tikslinti, t. y. iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. laiškais (ieškinio priedas Nr. 3) matyti, kad atsakovės atsakingas asmuo ne kartą teikė ieškovei įvairias pastabas / patikslinimus dėl baldų išmatavimų, spalvos, montavimo ir kt. Byloje esantys baldų brėžiniai (ieškinio priedas Nr. 9) su atsakovės atsakingu asmeniu galutinai suderinti buvo tik 2020 m. gruodžio 14-22 dienomis.

29.       Antra, sutarties techninės specifikacijos 8 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu prie konkrečios baldo pozicijos nėra nurodyta spalva, turi būti galimybė pasirinkti spalvą: ne mažiau kaip iš 4 šviesaus medžio spalvų, ne mažiau kaip iš 4 metalo spalvų, ne mažiau kaip iš 7 melamino spalvų. Sutarties techninėje specifikacijoje prie baldų pozicijų O-6a, O-6b, O-6c, O-32, O-11, O-8, O-15, O-24, O-23 nebuvo nurodyta konkreti baldų spalva, taigi sutarties vykdymo metu atsakovė pati turėjo galimybę pasirinkti šių baldų spalvas. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad, atsakovei išreiškus pageidavimą dėl baldų plokščių spalvos Kronospan 375PR ir 112PE bei postformingo tipo melamino stalviršio spalvos Kronospan K214 RS, ieškovė (jos atsakingas asmuo A. S.) informavo atsakovės atsakingą asmenį, jog: atsakovės pasirinktos spalvos Kronospan 375PR ir 112PE LMDP plokštė su 3 mm storio PVC briauna yra tiekėjų negaminama ir yra galimybė pasirinkti šios spalvos plokštę tik su 2 mm storio PVC briauna; pasirinktos spalvos Kronospan K214 RS postformingo tipo melamino stalviršis, kurį sudaro pagrindinė 28 mm storio presuota medžio drožlių plokštė, padengta 0,8 mm storio aukšto slėgio laminatu, yra tiekėjų negaminama ir yra galimybė pasirinkti tik 38 mm storio šios spalvos stalviršį; techninėje specifikacijoje nurodytų matmenų 400x300x250 mm ir 400x350x200 mm plautuvės (sutarties techninėje specifikacijoje nurodytas baldo kodas O-19, O-14, O-24, O-23) yra tiekėjų nebegaminamos ir ieškovė objektyviai neturi galimybės jų įsigyti rinkoje, dėl ko ieškovė pasiūlė pakeisti šių plautuvių matmenis.

30.       Trečia, į bylą pateiktuose baldų brėžiniuose (ieškinio priedas Nr. 9) yra nurodytos tiek baldų plokštės ir stalviršio spalvos (Kronospan 375PR ir 112PE, Kronospan K214 RS), tiek išmatavimai (LMDP briauna 2 mm PVC; stalviršis 38 mm). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės atsakingas asmuo V. T. reiškė pastabas ieškovės atsakingam asmeniui A. S. dėl brėžiniuose nurodytų stalo, spintelės, lentynų išmatavimų, stalčių pločio, stalviršio pločio, išpjovų grindjuostei, stalviršio spalvos, spintos spalvos ir kt., taigi, akivaizdu, kad V. T. ieškovės atstovės A. S. atsiųstus prekių gamybos brėžinius, prieš juos pasirašydamas (patvirtindamas), vertino, juos lygino su techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais, atitinkamai, pastebėjęs neatitikimus, – reiškė pastabas. Pastabų dėl ginčo prekių nebuvo pareikšta. Atsakovė byloje neįrodinėja, kad ji neturėjo galimybės (jai nebuvo pateikta) rinktis plokščių spalvas, kurios turėjo 3 mm storio PVC briauną, ir 28 mm stalviršio spalvas (taip, kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje). Kaip minėta, baldų brėžiniai (ieškinio priedas Nr. 9) su atsakovės atsakingu asmeniu galutinai buvo suderinti 2020 m. gruodžio 14-22 dienomis. Byloje esantis šalių atsakingų asmenų (A. S. ir V. T.) susirašinėjimas el. laiškais (ieškinio priedas Nr. 3) patvirtina, kad ieškovė nepradėjo gamybos tol, kol brėžiniai nebuvo suderinti su atsakove (tik V. T. atsiuntus suderintus (pasirašytus) brėžinius, 2021 m. sausio 5 d. ieškovės atsakingas asmuo A. S. patvirtino, kad baldai perduodami gamybai).

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog prekių, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, pakeitimai buvo iš anksto žodžiu suderinti su atsakovės atsakingu asmeniu V. T., o atsakovės atsakingas asmuo V. T., pasirašydamas prekių gamybos brėžiniuose, patvirtino prekių pakeitimus. Tuo tarpu atsakovės skundo argumentai, kad ieškovė tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek ir sutarties pasirašymo metu žinojo, jog prekės bus gaminamos ne tos, kurios nurodytos techninėje specifikacijoje, neinformavo atsakovės apie tai, kad sutartyje numatytos tam tikros prekės nėra gaminamos, ir siekė atsakovę suklaidinti, atmetami kaip nepagrįsti.

32.       Atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą bendrųjų sąlygų 18.2.9 punkto pagrindu motyvuoja tuo, kad ieškovė nesikreipė į ją sutartyje nustatyta tvarka dėl prekių pakeitimo (ieškovei nesikreipus į atsakovę, nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas sutarties pakeitimas, leidžiantis ieškovei pristatyti kitokias prekes, nei numatyta techninėje specifikacijoje). Anot apeliantės, prekių ar jų techninių specifikacijų keitimo atveju privalo būti sudarytas ir abiejų šalių pasirašytas susitarimas dėl prekių keitimo; prekių gamybos brėžiniai privalėjo tik paaiškinti techninę specifikaciją ir jie turėjo atitikti sutarties 2 priede nurodytus reikalavimus, o ne juos vienašališkai keisti; kiti dokumentai negali būti prilyginami sutarties pakeitimui; ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prekių keitimo tik 2021 m. spalio 8 d., t. y. pristačiusi prekes ir gavusi 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijas iš atsakovės.

33.       Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 12.1. punktą sutarties vykdymo metu tiekėjui gali būti leista pakeisti pasiūlytą prekę, jei jos negalima patiekti dėl nuo tiekėjo nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. jei sutarties vykdymo metu tokia prekė jau yra nebegaminama arba prekės negalima įsigyti rinkoje, tačiau tiekėjas privalo gauti išankstinį pirkėjo sutikimą dėl kitos prekės. Prekė turi būti lygiavertė keičiamai ir atitikti ne žemesnius nei techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus (negali būti blogesnių charakteristikų), bet turi būti patiekiama už tokią, kaip sutartyje nurodyta, kainą. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.2. punkte numatyta, kad tiekėjas raštu praneša pirkėjui apie ketinimą keisti prekę, pateikdamas tą ketinimą pagrindžiančius dokumentus (pvz., gamintojo raštą ar pan.) bei prekės techninę specifikaciją, kuri turi būti pateikta tokios pat formos ir apimties kaip ir viešojo pirkimo konkurso metu. Pirkėjas, gavęs šios sutarties bendrųjų sąlygų 12.2. punkte nurodytą raštą (kartu su pagrindžiančiais dokumentais), per 10 kalendorinių dienų privalo išnagrinėti raštą bei priimti motyvuotą sprendimą, kurį raštu pateikia teikėjui. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų keitimo, ginčas sprendžiamas sutarties 23 punkte nustatyta tvarka. Šalims susitarus, turi būti sudaromas rašytinis šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo, kuris įsigalios nuo jame nurodytos datos ir (ar) aplinkybės ir taps neatsiejama šios sutarties dalimi (sutarties bendrųjų sąlygų 12.3. punktas).

34.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, pakeisdama prekes kitomis, nesilaikė sutarties bendrųjų sąlygų 12.1.-12.3. punktuose nustatytos tvarkos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė į atsakovę dėl galimybės pakeisti prekes kitomis, laikydamasi sutarties bendrųjų sąlygų 12.1.-12.3. punktuose nustatytų reikalavimų, kreipėsi tik 2021 m. spalio 8 d. raštu „Dėl 2020-11-17 prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-P-00147 keitimo“, t. y. iš esmės jau įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį:

34.1.                      Kaip jau minėta, prekių pakeitimai buvo iš anksto žodžiu suderinti su atsakovės atsakingu asmeniu V. T. ir atsakovės atsakingas asmuo V. T. 2020 m. gruodžio 14-22 dienomis patvirtino (pasirašė) ieškovės parengtus prekių gamybos brėžinius, tokiu būdu patvirtindamas prekių pakeitimus. Atsakovė neginčija, kad jos paskirtas už baldų suderinimą atsakingas asmuo V. T. neturėjo įgaliojimų duoti sutikimą dėl prekių pakeitimo.

34.2.                      Iš ieškovės į bylą pateiktų UAB „HRANIPEX“, UAB „Celsis“, UAB „Surgedė“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Šilumos centras“, UAB „Trukmė“ ir UAB „Ulmas“ raštų matyti, kad prekės, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, negaminamos ir (ar) jų nėra prekyboje (ieškinio priedas Nr. 10). Nors minėti raštai datuoti nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. vasario 19 d., t. y. jau po brėžinių su pakeistomis prekėmis suderinimo su atsakovės atsakingu asmeniu, tačiau tai nepaneigia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl konkrečių prekių nebuvimo rinkoje (nebegaminimo), juolab kad raštuose nurodyta, jog konkrečios prekės negaminamos / neparduodamos jau keli mėnesiai.

34.3.                      Atsakovė neįrodė, jog ginčo prekės sutarties vykdymo laikotarpiu buvo gaminamos (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės kartu su tripliku pateiktose užklausose (tripliko priedas Nr. 5-6) yra nurodytas PVC briaunos storis nuo 0,4 mm iki 5 mm, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu buvo galimybė įsigyti būtent tokios spalvos, kokią užsakė atsakovė, plokštę su 3 mm PVC briauna. Analogiškai vertinami ir duomenys dėl galimybės įsigyti 28 mm pločio stalviršį bei techninėje specifikacijoje numatytų matmenų plautuves. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų atsakovės užklausų nėra galimybės nustatyti, kad sutarties vykdymo laikotarpiu buvo galimybė užsakyti ir įsigyti atitinkamos spalvos, atitinkamų išmatavimų stalviršį, taip pat atsakovės pageidaujamu būdu montuojamas atitinkamų išmatavimų plautuves. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad pakeistos prekės yra prastesnių charakteristikų ir/ar atitinka žemesnius nei atsakovės techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad sutarties techninėje specifikacijoje numatytų prekių charakteristikų atlikti pakeitimai, t. y. 3 mm PVC briaunos pakeitimas į 2 mm PVC briauną ir 28 mm storio stalviršio pakeitimas į 38 mm storio stalviršį, atitinka ne žemesnius nei pačios atsakovės techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus. Atsakovės pateiktoje sutarties techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad: visų plokščių kraštai padengiami ne plonesne nei 1 ± 0,5 mm PVC briauna, viršaus ir dugno – 3 ± 1 mm ABS/PVC; postformingo tipo melamino ar lygiavertės medžiagos stalviršis, kurį sudaro pagrindinė, ne mažiau kaip 28 mm storio presuota medžio drožlių ar lygiavertės medžiagos plokštė. Tai, kad pakeistos prekės atitiko atsakovės techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus, patvirtino ir pati atsakovės atstovės (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 68:30 iki 69:00 min).

35.       Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieškovė dėl prekių keitimo kreipėsi į atsakovę tik 2021 m. spalio 8 d., t. y. pristačiusi prekes ir gavusi 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijas iš atsakovės. Tačiau ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jau po atliktų sutarties techninės specifikacijos pakeitimų, kurie buvo suderinti su atsakovės atsakingu asmeniu ir gautas jo rašytinis patvirtinimas (parašai), 2021 m. spalio 8 d. atsakovei el. paštu papildomai pateikė prašymą dėl 2020 m. lapkričio 17 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties keitimo tik todėl, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. susitikimo metu išreiškė tokį prašymą. Byloje esantis atsakovės 2021 m. spalio 8 d. raštas Nr. 2021-DVT2-01891 „Dėl dokumentų pateikimo“ patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. įvykusio susitikimo su tiekėju (ieškove) metu, tiekėjas (ieškovė) informavo pirkėją (atsakovę), jog iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pateiks pagrindžiančius dokumentus bei paaiškinimus dėl kai kurių prekių neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, susijusiems su prekės keitimu (vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 12.2. punktu). Pirkėjas (atsakovė) minėtu raštu, išsiųstu ieškovei el. paštu, priminė ir paragino ieškovę pateikti pagrindžiančius dokumentus, dėl kai kurių prekių neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, susijusiems su prekės keitimu, per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo. Ieškovė 2021 m. spalio 8 d. atsakovei el. paštu pateikė prašymą dėl 2020 m. lapkričio 17 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties keitimo, kartu pateikdama dokumentus, pagrindžiančius prekių keitimą.

36.       Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 18.2.6 punktu, ir dėl to, kad ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytų prekių pristatymo terminų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad objektyviai neturėjo galimybės sumontuoti dalies prekių jų pristatymo vietoje iki prekių pristatymo termino pabaigos, t. y. 2021 m. kovo 17 d., dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. atsakovė nesudarė sąlygų sutartyje numatytoje prekių pristatymo vietoje pristatyti ir sumontuoti prekes, kadangi šioje vietoje buvo atliekami statybos ir remonto darbai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, jog patalpose vyko rangos darbai, be to, jeigu neva rangos darbai trukdė pristatyti ir sumontuoti prekes, ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atsakovę, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 17 punktu, dėl sutarties stabdymo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad remonto darbų vykdymą prekių pristatymo vietoje patvirtina pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) nurodytos aplinkybės, t. y. atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „<...> Ieškovė, sužinojusi apie aplinkybes, jog Prekių pristatymo vietoje vyksta rangos darbai, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 17.2. punktu galėjo realizuoti teisę kreiptis į Atsakovę dėl Sutarties galiojimo sustabdymo, nurodant atitinkamas aplinkybes.“, „<...> iš Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nematyti, jog Atsakovė (ar jos užsakyti rangos darbai) trukdė Ieškovui savalaikiai pristatyti prekes.“, tuo tarpu triplike nurodyta, kad „<...> Ieškovė apie remonto darbus žinojo jau nuo 2020 m. gruodžio 8 d. (t. y. net neprasidėjus prekių pristatymo terminui), tačiau Ieškovė nepateikė jokių priekaištų ar pretenzijų dėl pristatymo vietoje vykstančių rangos darbų, nenurodė Atsakovei, jog minėta aplinkybė gali trukdyti Sutarties tinkamam vykdymui, o taip pat Ieškovė nerealizavo ir savo teisės kreiptis ir dėl sutarties vykdymo stabdymo, vadovaujantis Sutarties 17 punktu.“.

38.       Antra, aplinkybę, kad sutarties vykdymo metu prekių pristatymo vietoje buvo atliekami remonto darbai patvirtino ir liudytojai A. S. bei V. T. (2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:23 – 22:12 min, 47:20 – 49:23 min).

39.       Trečia, iš ieškovės atsakingo asmens A. S. ir atsakovės atsakingo asmens V. T. susirašinėjimo el. laiškais nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (ieškinio priedas Nr. 3) matyti, kad ieškovė ne kartą teiravosi pas atsakovę, ar remonto darbai jau yra baigti, ar atsakovė priims baldus, kada bus galima juos sumontuoti ir pan. Pastebėtina tai, kad ieškovės atsakingas asmuo A. S. 2021 m. birželio 1 d. 09:23 val. (t. y. nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams) el. laišku kreipėsi į atsakovės atsakingą asmenį V. T., nurodydama, kad likusius darbus galės pabaigti, kai bus išklotas linoleumas ir atlaisvinti kabinetai, bei prašydama informuoti, kada likusios patalpos bus paruoštos ir bus galima darbus užbaigti. Atsakovės atsakingas asmuo V. T. 2021 m. birželio 1 d. 10:27 val. el. laišku patvirtino, kad darbai dar nėra baigti ir apie darbų pabaigą informuos ieškovę.

40.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) skundo argumentu, kad ieškovė neįrodė remonto darbų patalpose vykdymo fakto. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl sutarties stabdymo sutarties bendrųjų sąlygų 17 punkto pagrindu, nepaneigia atsakovės atlikto vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo.

41.       Pažymėta, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (angl. The aggrieved party loses its right to terminate the contract unless it gives notice within a reasonable time after it has or ought to have become aware of the non-performance). Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį. Tai pripažįstama ir teisės doktrinoje (žr. Chochrin, T. Vienašališkas sutarties nutraukimas: esminis pažeidimas ir papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Iš Birštonas, R. et al. Privatinės teisės teorija ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 292–294).

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė pretenzijų ieškovei dėl sutarties vykdymo termino nereiškė. Atsakovė, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytu terminu, galėjo jau nuo 2021 m. kovo 17 d. pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė. Priešingai, tarp šalių atsakingų už sutarties vykdymą asmenų nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 7 d. vyko elektroninis susirašinėjimas dėl montavimo darbų, darbų priėmimo–perdavimo ir pan. Taigi, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė savo veiksmais (elgesiu) ieškovei sudarė teisėtus lūkesčius, jog sutartis dėl termino praleidimo nebus nutraukta ir gali būti toliau vykdoma, net ir pasibaigus šalių sulygtam terminui.

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės (atsakovės) skundo argumentu, kad nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – nupirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai (atsakovei), ir tai sudarė pagrindą nutraukti sutartį. Šiuo atveju atsakovės tikslas buvo įsigyti kardiologijos instituto baldų, t. y. 1 pirkimo objekto dalies – biuro baldus (komplektą) (sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Kaip jau nustatyta, ieškovė pristatė atsakovei prekes, kurios atitinka sutarties reikalavimus, taip pat prekes, kurių pakeitimai buvo iš anksto suderinti su atsakovės atsakingu asmeniu. Atsakovė byloje esančiais objektyviais įrodymais pastarųjų aplinkybių nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

44.       Apeliaciniame skunde atskirų argumentų, kuriais būtų ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 27 352,05 Eur skolos ir 656,45 Eur delspinigių priteisimo nėra nurodyta, todėl dėl pačių sumų priteisimo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

46.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas vienašališkas sutarties nutraukimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49.       Ieškovė turėjo 2 097,33 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NWT22 Nr. 0242, suteiktų paslaugų ataskaitą.

50.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

51.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“ 

52.       Pirmiau nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, kad klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė nei pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymo, pinigų priėmimo kvito ir kt.), pagrindžiančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nei advokatų profesinės bendrijos (jos atsakingo asmens) pasirašyto patvirtinimo – pažymos, kurioje būtų nurodytas kliento atsiskaitymo su advokatų kontora už suteiktas paslaugas faktas, taip pat nurodytas pirminio atsiskaitymą patvirtinančio dokumento (mokėjimo nurodymo, pinigų priėmimo kvito ar kt.) pavadinimas, numeris, jame nurodyta suma ir data. Pastebėtina, kad pastarieji duomenys nėra nurodyti nei ieškovės pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei kartu su juo pateiktose 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija NWT22 Nr. 0242 ir suteiktų paslaugų ataskaitoje. Taigi, su ieškovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti PVM sąskaita faktūra ir suteiktų paslaugų ataskaita negali būti pripažįstami pakankamais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.

54.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) faktiškai buvo patirtos, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Teisėjai                                                                        Irmantas Šulcas

Žilvinas Terebeiza

Alma Urbanavičienė