Civilinė byla Nr. 3K-3-645/2013

       Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10768-2011-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 114.11; 121.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. J., B. J., N. J. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, nuomininkų iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė: nutraukti 2000 m. gegužės 12 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą UAB „Naujamiesčio būstas“ ir atsakovės N. J.; iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, esančių (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 2436,42 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5534,29 Lt skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės N. J. šeimai yra neterminuotai išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai vengia vykdyti savo prievolę mokėti mokesčius, yra įsiskolinę už nuomą, komunalines paslaugas, šilumos energijos, karšto vandens tiekimą. Be to, anot ieškovo, atsakovai gadina gyvenamąją patalpą, buvo gautas kaimynų skundas dėl netinkamo N. J. elgesio – dažno išgerdinėjimo, nuolatinio įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais, grasinimo susidoroti, šiukšlinimo bendrojo naudojimo patalpose ir pan.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 2126,61 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5534,29 Lt skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti skolą už nuomą bei už patiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Kadangi atsakovai savo kaip nuomininkų prievolių tinkamai nevykdė dėl sunkios materialinės padėties, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai ardo, gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį arba netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta gyventi, tai teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos negali būti tenkinamas. Anot teismo, vien tik tarpusavio kaimynų nesutarimai nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apleliacinį skundą, 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės N. J. ryšys su ginčo butu yra ilgalaikio pobūdžio – atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo bute dar 1977 m. balandžio 5 d., o bute nuo 1963 m. gyveno jos motina. Nustatyta, kad atsakovės šeima bylos nagrinėjimo metu buvo socialiai remiama, atsakovai – bedarbiai. Pažymėta, kad sprendžiant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo dėl pažeidimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ginčus turi būti vertinamas tokių teisinių priemonių proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Byloje neginčytina, kad atsakovė N. J. pažeidė Nuomos sutartį laiku nemokėdama nuomos mokesčio ir neatsiskaitydama už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis), tačiau atsakovė neneigė padariusi šį savo prievolių pažeidimą, neginčijo savo prievolės apimties ir sutiko padengti visą susidariusį įsiskolinimą, kuris atsirado dėl sunkios šeimos finansinės padėties. Dėl to konstatuota, kad nors laiku nemokant nuomos mokesčio ir neatsiskaitant už komunalines paslaugas yra pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai, tačiau atsakovės ryšys su butu ir sutarties pažeidimo aplinkybės sudarė pagrindą ginti jos teisę į būstą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus, liudytojų parodymus kaip nepakankamus pagrįsti, jog atsakovai ardo, gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį arba netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta gyventi (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, bei priimti naują sprendimą – šį reikalavimą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CK 6.611 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Byloje esantys ir teismų tirti įrodymai patvirtino atsakovų nuomos sutarties pažeidimą – nuomos mokesčio nemokėjimą ir greta gyvenančių trečiųjų asmenų reikalavimą iškeldinti atsakovus, kaip asmenis, su kuriais greta gyventi neįmanoma. Vertinant kasacinio teismo akcentuojamą asmens teisės į būstą prioritetą, pažymėta, kad šios teisės apsauga ir gynimas teismų praktikoje neturėtų būti suabsoliutinta. Savivaldybė yra atsakinga už socialinio būsto nuomos funkcijos tinkamą vykdymą įstatymų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis), tačiau įstatymų leidėjas neperkelia savivaldybei pareigos teikti socialinę paramą, t. y. prisiimti nuomininkų, nevykdančių pareigos mokėti nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių, pažeidžiančių bendro gyvenimo taisykles ir viešosios tvarkos prievoles, nes visų nuomojančių ir socialinio būsto eilėje laukiančių kandidatų finansinė padėtis yra vienodai sunki. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, pateiktais išaiškinimais, nes bylų faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skirtingos. Be to, cituojamoje nutartyje pateiktais išaiškinimai sudaromos prielaidas neteisėtam valstybės (savivaldybės) turto naudojimui pažeidžiant kitų, greta gyvenančių, socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų interesus.
2. Dėl CPK 266 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Teismai pasisako dėl trečiųjų asmenų – greta gyvenančių asmenų teisių ir interesų, tarp jų ir materialių, susijusių su namo bendrojo naudojimo patalpų išlaikymu bei viešosios tvarkos ir bendro gyvenimo taisyklių laikymusi. Nurodyta, kad ieškinio pareiškimas buvo inicijuotas taip pat ir greta gyvenančių trečiųjų asmenų 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu, kuriuo buvo reikalaujama iškeldinti atsakovus dėl bendro gyvenimo neįmanomumo, tačiau į bylos nagrinėjimą jų neįtraukė. Teismai šioje byloje privalėjo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiek sprendžiant ieškovo reikalavimų, reaguojant į trečiųjų asmenų pareiškimus, pagrįstumą, tiek ir pačių trečiųjų asmenų pareiškimų dėl gyvenimo greta su atsakovais neįmanomumo pagrįstumą.
3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai sprendė dėl ieškovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus pagrįstumo visapusiškai neišnagrinėję visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertindami jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius nuomos sutarties nuostatas ir įstatymų reikalavimus pažeidžiantį atsakovų elgesį, taip pat policijos pažymą dėl atsakovės viešosios tvarkos pažeidimo, kuri patvirtino trečiųjų asmenų pareiškimo dėl neįmanomumo gyventi greta su atsakovais pagrįstumą. Neaišku, kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi nustatant, įmanomas ar neįmanomas yra gyvenimas greta šių asmenų.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.611 straipsnio taikymo ir nuomos sutarties nutraukimo nagrinėjamoje byloje

Nagrinėjamos bylos atveju Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis UAB „Naujamiesčio būstas” su atsakove N. J. buvo sudaryta    2000 m. gegužės 12 d., galiojant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymui (nuo 2003 m. sausio 1 d. šis įstatymas pakeistas ir pavadintas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu). Nors naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta sąvoka „socialinis būstas“ (2 straipsnio 8 dalis), o ankstesnėje įstatymo redakcijoje tokios sąvokos apibrėžties nebuvo pateikta, tačiau iš Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 10 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, – viena valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų. Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012; kt.).

Nurodytu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti konstitucinį socialinio solidarumo principą, pagal kurį, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime, Lietuvos valstybė, būdama socialiai orientuota, turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai), o socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. S. U., bylos Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt, bylos Nr. 3K-3-194/2012).

CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šioje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Nurodytos teisės normos nuostatos dėl nuomos sutarties nutraukimo buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimo pagrindu yra ne kartą išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai); taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Nurodyti proporcingumo bei pagrįstumo kriterijai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomi ir problemiškos kaimynystės, kaip iškeldinimo iš socialinio būsto pagrindo, atvejais (žr., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, 24 September 2013).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, pateiktais išaiškinimais. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai kaip teismo precedentu rėmėsi nurodytoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimais. Taip pat konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais sudaromos prielaidos neteisėtam valstybės (savivaldybės) turto naudojimui pažeidžiant kitų, greta gyvenančių, socialinio būsto eilėje laukiančių asmenų interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą lemiamą reikšmę turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais nurodoma į netinkamą CK 6.611 straipsnio taikymą bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis bei apskųstų teismų procesinų sprendimų turinį, konstatuoja, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Šioje byloje teismai, laikydamiesi civilinio proceso įrodymų verinimo taisyklių, nustatė, kad: atsakovė N. J. turi ilgalaikį ryšį su ginčo būstu (šiame būste jos motina gyveno nuo 1963 m., o N. J. buvo registruota nuo 1977 m.); atsakovų materialinė padėtis yra sunki, šiuo metu jų šeima yra socialiai remiama, atsakovai yra bedarbiai; atsakovė gana ilgą laikotarpį nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų: nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo skolinga UAB „Vilniaus energija“ 5534,29 Lt, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – 2426,61 Lt; mokesčių mokėjimą ne laiku lėmė sunki atsakovų šeimos finansinė padėtis, t. y. iš esmės objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo jų valios; atsakovė neneigė pažeidusi prievolę laiku mokėti mokesčius, neginčijo šios prievolės apimties ir sutiko padengti visą susidariusį įsiskolinimą; bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu atsakovė sumažino skolą, taigi dėjo pastangas, kad skola už komunalines paslaugas ir nuomą būtų nors iš dalies padengta. Atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nuomos sutarties nutraukimas ir priverstinis atsakovų iškeldinimas iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neproporcingas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra padaryta tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (CK 6.611 straipsnį).

Pažymėtina, kad ieškovas, savo reikalavimą grįsdamas CK 6.611 straipsnio nuostata dėl asmenų, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, iškeldinimo, apskritai nenurodė ir neįrodinėjo atsakovų R. J. bei B. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino ieškovo argumentus ir byloje surinktus duomenis dėl atsakovės N. J. iškeldinimo pagal CK 6.611 straipsnį, kaip asmens, kuris netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, pagrindo egzistavimo. Byloje surinkti įrodymai (ieškovo atstovo paaiškinimai, (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės gyventojų 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2012 m. vasario 22 d. raštas, liudytojos O. B. R. parodymai) pagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys atsakovės N. J. konfliktus su O. B. R. ir kitais kaimynais, tačiau neteikiantys pagrindo išvadai, jog atsakovė N. J. savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims greta gyventi (CPK 185 straipsnis, CK 1.5, 6.611 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nustatytų atsakovės N. J. pažeidimų pobūdį įvertino tinkamai. Darytina išvada, kad šioje byloje, atsižvelgiant į nustatytų N. J. pažeidimų pobūdį, nebuvo teisinio pagrindo ją iškeldinti iš ginčo buto kaip asmenį, kuris netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, jos iškeldinimas tokiu pagrindu neatitiktų proporcingumo ir pagrįstumo kreiterijų (CK 1.5, 6.611 straipsniai).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovams nemažinant susidariusių įsiskolinimų, toliau nemokant buto nuompinigių bei mokesčio už komunalines paslaugas, konfliktuojant su kaimynais, pažeidinėjant viešąją tvarką suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir (arba) iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl CPK 266 straipsnio pažeidimo

Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos 3K-3-443/2010).

Šioje byloje kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasacinio skundo teiginius, konstatuoja, kad jie yra abstraktūs, neišsamūs, juose neįvardijama, kokie konkretūs asmenys nebuvo įtraukti į bylą ( tik nurodoma, kad kaimynai), taip pat nenurodoma, kaip konkrečiai teismų procesiniais sprendimu buvo padaryta įtaka neįtrauktų į procesą asmenų teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismų sprendimai sukėlė. Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus ir fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindu remdamasis CPK 266 straipsnio pažeidimu, nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, todėl tokie kasacinio skundo teiginiai negali būti pripažįstami motyvuotais kasacijos pagrindais ir nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstus teismų procesinius sprendimu, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti arba pakeisti nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 34,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) 34,16 (trisdešimt keturis litus 16 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis