Civilinė byla Nr. e2S-327-368/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13657-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.2.7.4

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., komanditinė ūkinė bendrija ,,Pagalbos verslui fondas“, V. R., R. R., T. R., įstatyminė atstovė S. R.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. R. pareiškimu dėl fizinio asmens bylos iškėlimo prašė: iškelti V. R. bankroto bylą; patvirtinti 908 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“; nustatyti 4 mėn. terminą teismui pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2.       Nurodė, kad prieš kylant Covid-19 pandemijai ir su ja susijusiems ribojimams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei dukterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), kurioms vadovavo pareiškėjas, planavo Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinti šildymo įrenginių, pramonės įrengimų, energetikos projektus. Kilus pandemijai ir su ja susijusiems ribojimams, trūkinėjo reikalingų medžiagų ir žaliavų tiekimo grandinės, todėl komponentai, būtini bendrovės projektams įgyvendinti, neproporcingai pabrango. Iškilo rizika nesuspėti atlikti numatytų darbų, buvo reikalinga finansinė parama. Atsižvelgus į tai, 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas ir komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – ir Fondas) sudarė laidavimo sutartį 1 000 000 Eur sumai, pagal kurią pareiškėjas tapo laiduotoju, užtikrinančiu tai, jog Bendrovė laiku ir nevėluodama įvykdys prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įskaitant obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų išpirkimą obligacijų pasirašymo sutartyse nustatyta tvarka. Vėliau pastebėjus, kad Fondo suteiktos finansinės paramos nepakaks, atsirado poreikis restruktūrizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kreditorei Swedbank, AB nesutikus su restruktūrizavimo procesu, buvo pradėtos bendrovių nemokumo procedūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota 2022 m. rugsėjo 27 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto yra likviduojama šiuo metu. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, jog pareiškėjui kaip laiduotojui kilo subsidiari atsakomybė pagal laidavimo sutartyje įtvirtintas sąlygas – kadangi skolininkai neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės, todėl kreditoriaus reikalavimą dėl 1 000 000 Eur patenkino. Šiam sprendimui 2023 m. kovo 29 d. įsiteisėjus, susidariusio įsiskolinimo išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėją. 2023 m. gegužės 3 d. antstolė R. P. pradėjo šio išieškojimo vykdymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino V. R. ir S. R. sudarytą taikos sutartį, kuria sutarta dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pareiškėjo darbo užmokestis yra apie 1 150 Eur per mėnesį, iš kurio pareiškėjas dengia susidariusius įsiskolinimus kreditoriams – kiekvieną mėnesį iš jo darbo užmokesčio vykdomos išskaitos antstoliams, po 100-300 Eur per mėnesį, geranoriškai vykdo išlaikymą vaikams, dėl ko pragyvenimui lieka tik nedidelė lėšų suma. Pareiškėjo gaunamos pajamos nėra pakankamos, jog jis galėtų išgyventi, ir per protingą terminą grąžinti visą likusią nepadengtų skolų sumą, šiuo metu siekiančią apie 1 336 380,51 Eur.

3.       Suinteresuoti asmenys V. R., R. R., T. R., atstovaujami atstovės pagal įstatymą S. R. atsiliepimu į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjo pajamos yra nepakankamos įsipareigojimų kreditoriams vykdymui ir pilnavertiškam nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pareiškėjo neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, yra 121 612,16 Eur. Dėl prastos turtinės padėties pareiškėjas yra nepajėgus vykdyti įsipareigojimų, todėl yra įstatyme nustatytos sąlygos jį pripažinti nemokiu.

4.       Suinteresuotas asmuo KŪB „Pagalbos verslui fondas“ pateiktame 2025 m. sausio 8 d. rašte prašė bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visus civilinėje byloje esančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino; iškėlė pareiškėjui V. R. fizinio asmens bankroto bylą; paskyrė pareiškėjo V. R. bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“, kodas 304073963, buveinės adresas Aludarių g. 2-25, Vilnius 01113, el. paštas: info@stipruszmogus.lt; patvirtino 446,80 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. R. bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 450,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; nustatė pareiškėjui ir jos bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą.

6.       Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra 1 336 380,51 Eur. Nurodytų skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau –FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Pažymėjo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado prieš kylant Covid-19 pasaulinei pandemijai ir pareiškėjui pažeidus 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo ir KŪB „Pagalbos verslui fondas“ sudarytą laidavimo sutartį. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino kreditoriaus reikalavimą dėl 1 000 000 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo kaip subsidiaraus skolininko. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 29 d. Susidariusio įsiskolinimo išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėją, o 2023 m. gegužės 3 d. antstolė R. P. pradėjo šio išieškojimo vykdymą.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba, gauna 1 150 Eur darbo užmokestį, akcijų ar kt. vertybinių popierių neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi tokias banko sąskaitas: AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), galutinis likutis 461,26 Eur, AB „SEB bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), galutinis likutis 0,00 Eur, UAB „Revolut Bank“, Nr. (duomenys neskelbtini), galutinis likutis 0,01 Eur.

8.       Teismas vertindamas, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti, nustatė, kad pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi pirmą kartą, yra neteistas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte, 4 punkte, 5 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą neegzistuoja.

9.       Teismas padarė išvadą, kad pagal savo turtinę padėtį pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo skolinių 1 336 380,51 Eur įsipareigojimų suma viršija 25 MMA sumą. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakaktų per protingą laiką padengti skolinius įsipareigojimus. Kreditoriai neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Teismas pareiškėjo nesąžiningumo šioje proceso stadijoje nenustatė (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).

10.       Teismas vertino, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė objektyviai susiklosčiusios aplinkybės. Pažymėjo, kad pareiškėjo gaunamų pajamų, jo poreikių tenkinimo ir išieškojimo vykdymo balansas patvirtina, kad pareiškėjui atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas liktų nemokus, nes jo finansinė padėtis, planuojamos gauti pajamos net per ilgą laikotarpį neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams, be to, susidariusios skolos išieškojimas užtruktų nepagrįstai ilgai, todėl neatitiktų nei skolininko nei kreditorių interesų. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai vykdant prievoles kreditoriams, mokant skaičiuojamas palūkanas, netesybas, vykdymo išlaidas, nuolat didėtų, todėl skolų grąžinimo terminai dar užsitęstų. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka ir jis negali per protingą terminą padengti įsipareigojimų kreditoriams.

11.       Teismas nustatęs, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą fizinio asmens nemokumo būklę ir įvertinęs, kad nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sprendė, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir pareiškėjui iškėlė bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

12.       Teismas paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“. Padarė išvadą, kad 446,80 Eur yra pakankama bankroto procedūroms atlikti. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma 908 Eur suma jo būtiniesiems poreikiams tenkinti piniginių lėšų suma yra per didelė, nepagrįsta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ją mažino ir nustatė 450,00 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13.       Atskiruoju skundu KŪB „Pagalbos verslui fondas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-26-1126/2025, kuria V. R. iškelta fizinio asmens bankroto byla, ir dėl V. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti; Alternatyviai prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-26-1126/2025, kuria V. R. iškelta fizinio asmens bankroto byla, papildomai priimant sprendimą šią bylą sustabdyti (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Su skundžiama nutartimi nesutinka, nes egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėjas tapo nemokus dėl tyčinių savo veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

13.2.                      Vertina, kad pareiškėjas nėra sąžiningas skolininkas, kadangi tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų, kas sudaro FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytą pagrindą teismui atsisakyti pareiškėjui kelti bankroto bylą, o taip pat nutraukti ir jau iškeltąją pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 

13.3.                      Pažymi, kad didžiausią pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dalį – daugiau nei 1 mln. Eur – sudaro skola Fondui pagal 2020 m. gruodžio 15 d. tarp Fondo ir pareiškėjo sudarytą laidavimo sutartį. Šia sutartimi pareiškėjas iki 1 mln. Eur suma laidavo už įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuomet buvo, prievoles pagal daugiau nei 6 mln. Eur finansavimo sutartis su Fondu. Vertina, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą ir pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą iškeltąją nutraukti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos pareiškėjo, finansavimą iš Fondo įgijo apgaule, už kurią atsakingas yra pareiškėjas. Dėl šių aplinkybių pagal Fondo pareiškimą dar 2021 m. gruodžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šiame tyrime tiriamos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalyje (Kreditinis sukčiavimas) ir 223 straipsnio 1 dalyje (Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), požymių. Nurodo, kad pareiškėjas šiame tyrime apklaustas vadinamu „specialiojo liudytojo“ statusu, todėl tikėtinai pareiškėjas yra padaręs tiriamas nusikalstamas veikas. Akcentuoja, kad asmens nubaudimas už nusikaltimus, nurodytus aptartuose BK straipsniuose, jei jo teistumas nėra išnykęs ir jeigu dėl to jis tapo nemokus, yra taip pat pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir nutraukti bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kasacinis teismas yra išskyręs, kad teismas gali CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu stabdyti bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, be kita ko, kuomet yra įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali ikiteisminiame tyrime atliekamų veiksmų atlikti patys civilinėje byloje (pvz., ištirti įrodymų) ar tai yra tiesiog neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Pabrėžia, kad būtinoji FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte taikymo sąlyga yra asmens nuteisimas už šiose normose nurodytus nusikaltimus apkaltinamuoju teismo nuosprendžių baudžiamojoje byloje. To civilinę fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas padaryti negali. Akcentuoja, kad tam yra susiklosčiusios realios prielaidos, kadangi ikiteisminiame tyrime tiriami būtent pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus BK straipsnius kvalifikuotini galimai nusikalstami pareiškėjo veiksmai. Atkreipia dėmesį, kad toks apkaltinamasis nuosprendis po pareiškėjo bankroto bylos pabaigos reikštų, kad pareiškėjas fizinio asmens bankroto institutu pasinaudojo neteisėtai ir nesąžiningai. Todėl, siekiant to išvengti, šią bylą stabdyti yra būtina tol, kol pasibaigs aptariamas baudžiamasis procesas.

14.       Pareiškėjas V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti KŪB „Pagalbos verslui fondas“ atskirojo skundo ir 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-26-1126/2025, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Fondas neteikė prieštaravimų dėl bankroto bylos iškėlimo bei nenurodė aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas Fondo atskirasis skundas, nors aplinkybės Fondui bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu buvo žinomas, nelaikytinas sąžiningu ir rūpestingu Fondo elgesiu. Apeliantė teikia nuorodas į ikiteisminį tyrimą, kuris yra pradėtas jos iniciatyva, todėl ši aplinkybė jai buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu.

14.2.                      Nesutinka su apeliante, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymi, kad pareiškėjas tapo nemokus ne dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių ar tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, o dėl to, kad 2020 m. gruodžio 15 d. su Fondu sudarė 1 000 000 Eur laidavimo sutartį, kuria laidavo už trečiųjų asmenų prievolių vykdymą ir pagal šią sutartį mokėtina (vykdytina) suma viršija pareiškėjo turimą turtą. Akcentuoja, kad po šio sandorio sudarymo pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Atskirajam skundė nėra nurodomi jokie pareiškėjo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. 

14.3.                      Paaiškina, kad Fondo investuotos sumos pagrindu nepavykus atkurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo, Fondas pareikalavo vykdyti laidavimo sutartį ir 2022 m. gruodžio 21 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismas priėmė sprendimą, jog pareiškėjui, kaip laiduotojui, kilo subsidiari atsakomybė pagal laidavimo sutartyje įtvirtintas sąlygas, kadangi skolininkai neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės. Atsižvelgus į tai, susidariusio įsiskolinimo išieškojimas buvo nukreiptas į Pareiškėją, o 2023 m. gegužės 3 d. antstolė R. P. pradėjo šio išieškojimo vykdymą. Pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas to, kad prievolės dydis kreditoriaus naudai viršija pareiškėjo turtą. Šis viršijimas neatsirado dėl to, kad pareiškėjas savo turtą būtų perleidęs ar iššvaistęs arba kad jis tyčia teikė neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę. Vertina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų sąlygų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

14.4.                      Nesutinka su alternatyviu apeliantės prašymus. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas nėra aplinkybė, reiškianti, kad asmuo jau yra pripažintas kaltu už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, todėl Fondo prašymas sustabdyti fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl įtarimų pareiškėjui pareiškimo ar pareiškėjo nubaudimo prieštarauja asmens sąžiningumo prezumpcijai. Atkreipia dėmesį, kad FABĮ ikiteisminio tyrimo atlikimo fakto, įtarimų pareiškimo fakto nelaiko aplinkybe, dėl kurios negalėtų būti keliama bankroto byla fiziniam asmeniui. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos reglamentuoja situaciją, kai po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis fiziniam asmeniui. Jeigu įsiteisėjus nutarčiai iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pasitvirtintų apeliantės prielaidos dėl atsakomybės pareiškėjui taikymo, FABĮ imperatyviai numato teismo teisę tokiu atveju nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio
2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

        Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. vasario 21 d. civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00764-21. Nurodo, kad būtinybė šį įrodymą iškilo pateikti vėliau. Fondas ieškinį į ikiteisminį tyrimą pateikė tik 2025 m. vasario 21 d., todėl objektyviai negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris nutartį priėmė dar iki ieškinio pateikimo.

17.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18.       Apeliantės pateiktas naujas įrodymas turi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir jų pateikimo būtinybė iškilo po to, kad buvo priimta skundžiama nutartis, nes apeliantė civilinį ieškinį į ikiteisminio tyrimo bylą pateikė 2025 m. vasario 21 d. ir objektyviai negalėjo jo pateikti skundžiamą nutartį priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktą naują įrodymą.

        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra 1 336 380,51 Eur ir viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado pareiškėjui pažeidus 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo ir KŪB „Pagalbos verslui fondas“ sudarytą laidavimo sutartį. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino kreditoriaus reikalavimą dėl 1 000 000 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo kaip subsidiaraus skolininko. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 29 d. Susidariusio įsiskolinimo išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėją, o 2023 m. gegužės 3 d. antstolė R. P. pradėjo šio išieškojimo vykdymą.

Dėl atskirojo skundo esmės

20.       Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėjas tapo nemokus dėl tyčinių savo veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

21.       Pareiškėjas atsiliepime į skundą nurodo, kad tapo nemokus ne dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių ar tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, o dėl to, kad 2020 m. gruodžio 15 d. su Fondu sudarė 1 000 000 Eur laidavimo sutartį, kuria laidavo už trečiųjų asmenų prievolių vykdymą ir pagal šią sutartį mokėtina (vykdytina) suma viršija pareiškėjo turimą turtą. Po šio sandorio sudarymo neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

22.       FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

23.       FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio
1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022, 33 punktas).

24.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

25.       Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

26.       Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).

27.       Kasacinis teismas yra suformavęs FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

28.       Byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. tarp Fondo ir pareiškėjo (toliau – ir laiduotojas), buvo sudaryta laidavimo sutartis (toliau – Laidavimo sutartis). Pagal Laidavimo sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo įvykdyti fondui skolininkų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, jeigu skolininkai neįvykdo įsipareigojimo išpirkti obligacijas obligacijų pasirašymo sutartyse nustatyta tvarka. Kadangi skolininkai neįvykdė savo prievolių Fondui, t. y. neišpirko obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų ir jokių mokėjimų neatliko, be to, skolininkams buvo iškeltos nemokumo bylos, o pareiškėjas, kaip laiduotojas, laidavimo sutartimi įsipareigojo įvykdyti Fondui skolininkų prievoles, todėl KŪB „Pagalbos verslui fondas“ kreipėsi į Arbitražo teismą su ieškiniu pareiškėjui dėl 1 000 000 Eur skolos priteisimo. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės KŪB „Pagalbos verslui fondas“ ieškinį tenkino – priteisti ieškovei iš atsakovo (pareiškėjo) V. R. 1 000 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki visiško Arbitražo teismo sprendimo įvykdymo, ir 46 724,56 Eur ieškovės patirtas arbitražo išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-250-881/2023 paliko galioti minėtą Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

29.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo sudaryta Laidavimo sutartis pati savaime nesukėlė pareiškėjo nemokumo – tokios pasekmės kilo tik Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 29 d., priteisus 1 000 000 Eur skolą ir pradėjus minėto sprendimo vykdymo veiksmus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

30.       Pažymėtina, kad nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės vertinimą, kad pareiškėjas sudarydamas Laidavimo sutartį buvo nesąžiningas, nes pareiškėjo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą iš Fondo įgijo apgaule, už kurią atsakingas yra pareiškėjas. Apeliantė grindžia pareiškėjo nesąžiningumą dėl minėtų aplinkybių pagal Fondo pareiškimą 2021 m. gruodžio 10 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame tyrime pateiktu savo civiliniu ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas ikiteisminis tyrimas yra baigtas, jog šiame tyrime įtariamuoju būtų pripažintas pareiškėjas ir galiausiai būtų pareiškėjo atžvilgiu priimtas kaltinamasis nuosprendis.

31.       Minėtos apeliantės nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas sudarydamas Laidavimo sutartį būtų pateikęs apeliantei (kreditorei) neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę, ir prisiimdamas pagal sutartį įsipareigojimus, būtų siekęs išvengti atsiskaitymo su kreditore. Priešingai nei nurodo atskirajame skunde apeliantė, vien pareiškėjui ikiteisminiame tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas, niekaip nepatvirtina, jo nesąžiningumo, vertinant pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasmę.

32.       Byloje nenustačius, jog pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

33.       Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė alternatyvų reikalavimą priimti sprendimą sustabdyti pareiškėjui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir tokį prašymą grindžia pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuriame specialiu liudytoju apklausas pareiškėjas ir jos pateiktu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje.

34.       Taip pat apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019 esančiu išaiškinimu dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodyta kasacinio teismo nutartimi pažymi, kad nurodytoje byloje egzistavusios faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo fizinio asmens bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje kasacinio teismo nutartyje esančiais išaiškinimais nesivadovauja.

35.       CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

36.       Nagrinėjamu atveju teisme nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl pareiškėjo veiksmų, susijusių su Laidavimo sutartimi, o, tai, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas specialiu liudytoju bei tai, kad apeliantė yra pateikusi civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje ir nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo byloje pareiškėjas būtų pripažintas civiliniu atsakovu ir/ ar jam pareikšti kaltinimai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl pareiškėjui iškeltos fizinio asmens bankroto bylos sustabdymo netenkintinas.

37.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šalių teiktus atskiruosius skundus, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui keltina fizinio asmens bankroto byla, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                Egidijus Mockevičius